Marijampolės apylinkės teismo sprendimas, 2-376-329/2015

Teismas: Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-04-20
Bylos Nr.: 2-376-329/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-02639-2014-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Virginija Šeškuvienė
Ieškovas: J. A. B., Jono A
Atsakovas: UAB „Makomas“
Trečiasis asmuo: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai: Vilma Šeperytė, Virginijus Ražukas

Kategorijos

25.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2-376-896/2015Teisminio proceso Nr.2-28-3-02639-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 25.2.; 29.1.; 29.2.; 29.4.; 32.4.; 50.8.; 99.3.; 99.5.; 99.7.; 113.1.; 113.8.; 114.11.; 116.1.; 125.8. (S)

MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 20 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovui J. A. B. ir jo atstovei advokato padėjėjai Vilmai Šeperytei, atsakovo UAB „Makomas“ atstovams direktoriui A. A. ir advokato padėjėjui Virginijui Ražukui, trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Ž. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jono A. B. patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Makomas“ dėl valdymo teisės gynimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašo : 1) įpareigoti atsakovą UAB „Makomas“ netrukdyti naudotis ieškovui priklausančiu pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 2) įpareigoti atsakovą UAB „Makomas“ netrukdyti patekti ieškovui į jam priklausantį pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti atsakovą UAB „Makomas“ pateikti ieškovui vartų spynos raktą jo dublikatui pasigaminti; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas (52-54 b.l.).

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad jis pagal 1997-09-02 iš varžytynių nusipirko realizacijos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu K, ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu H, esančius (duomenys neskelbtini). Šie pastatai yra valstybei priklausančiame 7,84 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas valstybinės žemės sklypu naudojasi pagal 1998-07-29 nuomos sutartį. Tame pačiame valstybinės žemės sklype atsakovas UAB „Makomas“ nuosavybės teise valdo pastatą – mechanines remonto dirbtuves, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas indeksu F1. Ieškovas nurodė, kad įvažiavimas į ieškovui ir atsakovui priklausančius pastatus ir aplink juos esančią teritoriją yra pro metalinius vartus, vartai rakinami pakabinama spyna, kurios raktą turi tik atsakovas. Ieškovas negali laisvai patekti į bendrą teritoriją ir į jam priklausantį pastatą, kadangi atsakovas, turėdamas raktą, vartus atrakina savo nuožiūra, pagal savo poreikius. Ieškovas teigė, kad jis ne kartą kreipėsi į atsakovo direktorių A. A., kad šis duotų raktą nuo vartų ir netrukdytų jam patekti prie pastato, tačiau direktorius ignoruoja jo prašymus. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas trukdo jam naudotis pastatu ne tik rakindamas vartus ir tuo apribodamas galimybę prieiti ir privažiuoti prie sandėlio, bet ir užgriozdindamas teritoriją bei ieškovui priklausančio sandėlio duris išardytų automobilių dalimis, plytomis. Ieškovas ir jo atstovė teigė, kad ieškovui yra būtina naudotis sandėliu, kadangi jame laikomi buitinės-ūkinės paskirties daiktai, sandėliuojamos ieškovo sutuoktinei Z.T. B. priklausančios individualios įmonės prekės, parkuojami automobiliai. Ieškovas teismo posėdyje teigė, jog neprisimena, kad būtų pasirašęs žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypo plano nesupranta ir mano, kad šio plano nebuvo, nes jis nebūtų pirkęs sandėlio, jei būtų žinojęs, kad negalės prie jo privažiuoti per atsakovui paskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Mano, prasidėjus teisminiam ginčo sprendimui, planas nėra įregistruotas viešame registre, todėl atsakovas negali remtis juo savo atsikirtimuose į jo reikalavimus. Taip pat ieškovas teismo posėdyje pripažino, kad jam yra paskirta naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu U, esanti prie jam priklausančio sandėlio, tačiau teigė, kad jam nepatogu naudotis paskirtu žemės sklypu, nes sunku privažiuoti prie sandėlio automobiliu, krovininis automobilis iš viso negali įvažiuoti, nes per siauras įvažiavimas, sunku pilnai atidaryti sandėlio duris prekių sandėliavimui. Ieškovas teigė, kad sandėliu naudojosi dar iki jo įsigijimo nuomodamas iš buvusio savininko, kurio turtas vėliau buvo parduotas iš varžytynių ir kuris patekimui į sandėlį leido naudotis žemės sklypo dalimi, kuri paskirta naudotis atsakovui. Kadangi atsakovas geruoju nesutinka duoti raktų nuo vartų, neleidžia prie sandėlio patekti per atsakovui paskirtą naudotis žemės sklypo dalį ir užgriozdina jam priklausančio sandėlio duris, todėl prašo teismo apginti atsakovo pažeidžiamą jo valdymo teisę. Savo reikalavimų juridinio pagrindo ieškovas ieškinyje nenurodė.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Makomas“ pateiktame atsiliepime į ieškinį (60-63 b.l.) ir jo atstovai, dalyvaudami teismo posėdyje, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Atsakovo atstovai nurodė, kad UAB „Makomas“ nuosavybės teise priklauso pastatas-mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), pastatas yra valstybei priklausančiame 7,84 ha žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame žemės sklype taip pat yra ir ieškovui priklausantys pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovas žemės sklypu naudojasi, remiantis 1998 m. sudarytu žemės sklypo padalinimo-naudojimo planu, kuris buvo parengtas pasirašant žemės sklypo nuomos sutartis. Pagal šią tvarką ieškovas ir atsakovas kartu su kitais žemės sklypo naudotojais AB koncernu „Alga“, AB „Vibrita“, Marijampolės savivaldybe, J. B., V. Č., UAB „Cupava“, proporcingai individualiai naudojamam plotui bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, 1998 m. naudojimosi plane pažymėta indeksu S; atsakovui individuliam naudojimui priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu F1, kurioje yra atsakovui priklausantis pastatas - mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovas su kitu žemės sklypo naudotoju V. Č. bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu U, ir jis individualiai naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu H, kurioje yra ieškovui priklausantis pastatas – sandėlis. Atsakovas nurodo, kad ieškovas prie savo sandėlio patenka per jam paskirtą naudotis žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu U. Tokia nustatyta valstybei priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarka yra įregistruota viešame registre nuo 1998 m. kartu su nuomos sutartimi, ieškovui ji yra žinoma, nes tiek ieškovas, tiek ir kiti naudotojai yra pasirašę1998 m. sudarytą žemės sklypo padalinimo-naudojimo planą. Atsakovas teigia, kad ieškovas nepagrįstai reiškia jam reikalavimą, siekdamas įgyti teisę naudotis atsakovui paskirta žemės sklypo dalimi, nes šis reikalavimas nėra pagrįstas būtinumu, kadangi ieškovas laisvai ir netrukdomai prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato-sandėlio patenka naudodamasis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais S, U ir H. M., kad ieškovo reikalavimas neturi pagrindo ir neatitinka galiojančios valstybei priklausančios žemės nuomos sutarties bei 1998 m. šio žemės sklypo padalinimo-naudojimo plano, patenkinus ieškovo reikalavimus būtų pažeistos atsakovo kaip žemės sklypo teisėto naudotojo teisės. Atsakovas nesutinka, kad jis trukdo ieškovui naudotis pastatu-sandėliu, teigia, kad ieškovo sandėlis turi dvejas duris, vienos iš jų nukreiptos į sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu U, kuri paskirta naudotis ieškovui, o kitos – į atsakovui paskirtą sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu F1, t.y. į atsakovui priklausančių mechaninių dirbtuvių pusę. Atsakovas jam priklausančiose patalpose vykdo verslą – automobilių remontą, jokių apribojimų naudojant jam paskirtą žemės sklypo dalį nuomos sutartyje nėra nustatyta, ieškovui patekimas prie jam priklausančio sandėlio nei žemės sklypo nuomos sutartyje, nei šio žemės sklypo padalinimo-naudojimo plane nėra nustatytas per sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu F1, kuri paskirta naudotis atsakovui, todėl atsakovas mano, kad laikydamas įvairius daiktus naudojamame žemės sklype, kuriuo ieškovas neturi teisės naudotis pagal 1998 m. pasirašytą valstybės žemės sklypo nuomos sutartį, jis nepažeidžia ieškovo teisių ir nevaržo jo galimybių patekti į sandėlį. Taip pat atsakovas nurodo, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui vartų spynos raktą jo dublikatui pasigaminti, kadangi vartai ieškovui nepriklauso, šie vartai nuo kitos teritorijos atskiria tik atsakovui paskirtą naudotis žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu F1, šioje sklypo dalyje atsakovas vykdo ūkinę veiklą, joje laikomas ir saugomas kitiems asmenims priklausantis turtas, galimybė patekti į teritoriją pašaliniams asmenims, įskaitant ir ieškovą, varžytų atsakovo ūkinę laisvę, keltų grėsmę ir pavojų atsakovo bei jo klientų turtui, o taip pat ir pašalinių asmenų saugumui.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovas valstybinės žemės sklypu naudojasi pagal 1998-07-29 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovas taip pat pagal 1998-07-29 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutartys yra teisėtos ir galiojančios, tiek ieškovas, tiek atsakovas žemės sklypu naudojasi pagal 1998 m. žemės sklypo plane numatytą naudojimosi tvarką, su kurią ir ieškovas, ir atsakovas sutiko, savo sutikimus patvirtindami parašais (95-96 b.l.). Trečiojo asmens atstovė, dalyvaudama teismo posėdyje, palaikė atsakovą, prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad esant nenuginčytai žemės nuomos sutarčiai, ieškovo reikalavimai nepagrįsti; ieškovas, siekdamas pakeisti esamą naudojimosi išnuomotu žemės sklypu tvarką, turėtų su prašymu pirmiausia kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, parengti atitinkamus dokumentus, juos suderinti įstatymo nustatyta tvarka, ir tik kilus ginčui tarp žemės savininko ar kitų žemės sklypo naudotojų – kreiptis į teismą. Atstovė mano, kad ieškovas, esant šiuo metu galiojančiai 1998 m. nuomos sutarčiai, nepagrįstai reikalauja iš atsakovo leisti jam naudotis atsakovui paskirta žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu F1, kadangi ieškovui yra paskirta naudotis prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato-sandėlio esančia sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais U ir H, į kurią jis patenka per bendro naudojimo sklypą, plane pažymėtą indeksu S.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Išklausius šalių ir jų atstovų bei trečiojo asmens atstovo paaiškinimus, ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 7,8400 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (30-33 b.l.).

Minėtame žemės sklype yra ieškovui Jonui A. B. ir atsakovui UAB „Makomas“ nuosavybės teise priklausantys statiniai : ieškovas pagal 1997-09-08 aktą Dėl pardavimo iš pirmųjų viešųjų varžytynių nusipirko realizacijos pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 13B1/p, ir sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu 10F1/p, esančius (duomenys neskelbtini) (11, 12, 14-29 b.l.); atsakovui nuosavybės teise priklauso mechaninės-remonto dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu 6P1/p, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (14-29 b.l.).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas valstybinės žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojasi pagal 1998-07-29 pasirašytas nuomos sutartis atitinkamai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovui išnuomota 0,0616 ha žemės sklypo dalis, o atsakovui išnuomota 0,3519 ha žemės sklypo dalis (114-115, 112-113 b.l.), nuomos sutartys įregistruotos viešame registre, žemės sklypai šalims išnuomoti laikotarpiui nuo 1998-07-29 iki 2097-07-29 (30-33, 64-68, 103-104 b.l.).

Pagal prie žemės sklypo nuomos sutarčių parengtą žemės sklypo planą su gretimybėmis ieškovui paskirta naudotis individualiai 498 kv.m. sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksais H ir K, o taip pat 118 k.v. bendro naudojimo su kitu naudotoju V. Č. žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu U (iš viso 0,0616 ha), bei kartu su atsakovu ir kitais žemės sklypo naudotojais AB koncernu „Alga“, AB „Vibrita“, Marijampolės savivaldybe, J. B., V. Č., UAB „Cupava“, proporcingai individualiai naudojamam plotui bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu S (37-38, 40, 110, 111 b.l.).

Pagal tą patį prie žemės sklypo nuomos sutarčių parengtą žemės sklypo planą su gretimybėmis atsakovui paskirta naudotis individualiai 3096 kv.m. sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksais F1ir F2, o taip pat 423 k.v. bendro naudojimo su kitais naudotojais A. S., J. B., AB „Alga“ žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksais V ir Z, bei kartu su ieškovu ir kitais žemės sklypo naudotojais AB koncernu „Alga“, AB „Vibrita“, Marijampolės savivaldybe, J. B., V. Č., UAB „Cupava“, proporcingai individualiai naudojamam plotui bendrai naudojasi žemės sklypo dalimi, žemės sklypo plane pažymėta indeksu S (37-38, 40, 110, 111 b.l.).

Ieškovui priklausantis pastatas sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, kaip teigia ieškovas, jam trukdo naudotis atsakovas, yra paskirtoje ieškovui naudotis žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksais H ir U, patekimas į sandėlį ieškovui paskirtas per sklypą, plane pažymėtą indeksu U (110, 111 b.l.).

Atsakovui individualiam naudojimui priskirtoje žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu F1, yra atsakovui priklausantis pastatas mechaninės-remonto dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo F1 teritorija uždara, į ją patenkama pro vartus nuo visų valstybinės žemės naudotojų bendram naudojimui paskirtos žemės sklypo dalies, plane pažymėtos indeksu S. Taip pat atsakovui paskirtas naudotis žemės sklypas F1 ribojasi su ieškovui priklausančio sandėlio viena siena.

Teismo posėdyje šalys nurodė, ieškovui priklausantis sandėlis turi dvejas duris : vienos durys į atsakovui priskirto naudotis sklypo, žemės sklypo plane pažymėto indeksu F1, pusę, o kitos durys – į ieškovui priskirto sklypo, žemės sklypo plane pažymėto indeksu U, pusę.

Ieškovas nurodo, kad atsakovas trukdo jam naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš atsakovui išnuomoto žemės sklypo, plane pažymėto indeksu F1, pusės, kadangi vartus į sklypą atrakina ir juos atrakina tik pagal savo poreikius ir tuo apriboja ieškovui galimybę patekti į sandėlį per žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu F1, taip pat sukraudamas įvairius daiktus sklypo F1 dalyje prie jo sandėlio sienos, atsakovas trukdo ieškovui atidaryti sandėlio duris. Kadangi atsakovas į ieškovo prašymus leisti naudotis sandėliu per žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu F1, nereaguoja, todėl prašo teismo įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis ieškovui priklausančiu sandėliu, netrukdyti patekti ieškovui į jam priklausantį sandėlį ir įpareigoti atsakovą pateikti ieškovui vartų spynos raktą jo dublikatui pasigaminti. Ieškovas jo valdymo teisės pažeidimą įrodinėjo liudytojos Z. T. B., a.k(duomenys neskelbtini) parodymais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais: faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, nuotraukomis (42-47, 86-87 b.l.).

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, kadangi ieškovas neįrodė, jog atsakovas trukdo jam naudotis nuosavybės teise priklausančiu pastatu-sandėliu, tuo pažeisdamas jo, kaip pastato savininko, valdymo teises. Nurodo, kad ieškovas nesinaudoja žemės sklypo plane prie žemės sklypo nuomos sutarties nustatyta valstybinio žemės sklypo naudotojams priskirtų sklypų tvarka, ieškovas nepagrįstai reiškia reikalavimą, siekdamas įgyti teisę naudotis atsakovui paskirta žemės sklypo dalimi, tuo pažeisdamas atsakovo kaip žemės sklypo teisėto naudotojo teises.

Valdymo pažeidimas gali pasireikšti paimant ar bandant paimti daiktą, jo dalį arba teises į jį, o taip pat trukdant valdyti daiktą (CK. 4.35 str. 1 d.).

Kaip jau minėta, šalys yra valstybei priklausančio 7,84 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkės. Ieškovas valstybinės žemės sklypu naudojasi pagal 1998-07-29 pasirašytą nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), jam išnuomota 0,0616 ha žemės sklypo dalis, pagal prie nuomos sutarties parengtą planą ieškovui paskirta naudotis individualiai sklypo dalis, žemės sklypo plane pažymėta indeksais H ir K, kurioje stovi ieškovui priklausantis pastatas – sandėlis, o taip pat bendrai su kitais valstybinės žemės naudotojais žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksais U ir S, ieškovui nustatytas privažiavimas prie jam priklausančio sandėlio per sklypą, plane pažymėtą indeksu U (114-115, 37-38, 40, 110, 111 b.l.). Gretimai esanti valstybinės žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu F1, 1998-07-29 žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu paskirta naudotis atsakovui (112-113, 110, 111 b.l.).

Ieškovas teismo posėdyje nebuvo nuoseklus. Iš pradžių jis teigė, kad neprisimena, jog būtų pasirašęs žemės sklypo nuomos sutartį, kad jis nežinojo, jog jam paskirtas naudotis sklypas, pažymėtas indeksu U, kad pasirašant žemės sklypo nuomos sutartį, žemės sklypo plano nebuvo, kad planas buvo parengtas atsakovo iniciatyva prasidėjus tarp šalių teisminiam ginčui, kad planas nėra įregistruotas viešame registre, kad visada naudojosi privažiuoti prie savo sandėlio atsakovui paskirtu sklypu F1, nes jis nebūtų pirkęs sandėlio, jei būtų žinojęs, kad negalės prie jo privažiuoti per atsakovui paskirtą naudotis žemės sklypo dalį. Vėliau teismo posėdyje ieškovas pripažino, kad jam yra paskirta naudotis žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu U, esanti prie jam priklausančio sandėlio, tačiau teigė, kad naudotis paskirtu žemės sklypu jam nepatogu, nes sunku privažiuoti prie sandėlio krovininiu automobiliu.

Teismas šiuos aukščiau paminėtus ieškovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, prieštaraujančius bylos nagrinėjimo metu nustatytiems faktams, rašytiniams įrodymams. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad atsakovas savo veiksmais sudarytų kliūtis ieškovui naudotis jam priklausančiu pastatu ir paskirta naudotis išnuomoto žemės sklypo dalimis, žemės sklypo plane pažymėta indeksu U, S, H ir K. Pagal 1998-07-029 pasirašytą žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo planą ieškovui patekti prie jam priklausančio sandėlio yra paskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu U. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.545 str. numato, kad pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį. Žemės nuomos sutartis turi būti rašytinė. Prie žemės nuomos sutarties turi būti pridėtas nuomojamo žemės sklypo planas, o kai žemė nuomojama iki trejų metų, – žemės sklypo schema. Šie dokumentai yra žemės nuomos sutarties neatskiriama dalis – CK 6.547 str. i ir 3 d. Tai, kad sudarant valstybinės žemės sklypų nuomos sutartis privalo būti parengti žemės sklypų planai ir kad jie yra būtini pasirašant ir viešame registre registruojant žemės sklypų nuomos sutartis, numato taip pat ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas), kurio 9 str. 6 d. 1 p. inter alia nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Žemės nuomos bendrosios nuostatos reglamentuotos Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIX skyriuje, kurio normos aptaria atitinkamų institucijų kompetenciją sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartis, nustatyti valstybinės žemės išnuomojimo būdai, kitos žemės nuomos sąlygos (nuomos pasibaigimo, nuomos sutarties nutraukimo pagrindai ir kt.). Detali valstybinės žemės nuomos tvarka nustatyta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintose Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse (toliau – Taisyklės). Kaip matyti iš byloje esančio VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, valstybei priklausančio 7,8400 ha žemės sklypo nuomos sutartys, sudarytos tiek su ieškovu, tiek su atsakovu, yra įregistruotos viešame registre, įrašai galioja nuo 1998-07-29 (30-33, 64-68 b.l.). Tiek ieškovo, tiek ir atsakovo 1998-07-29 pasirašytos valstybinės žemės nuomos sutartys yra su priedais – sklypo planais su gretimybėmis (112-115, 110,111 b.l.). Šios nuomos sutartys yra galiojančios, jos nenuginčytos, todėl yra privalomos sutartis pasirašiusioms šalims, t.y. ieškovui ir atsakovui.

Teismas daro išvadą, kad ieškovas, teikdamas ieškinį atsakovui, be jokio teisinio pagrindo reikalauja iš atsakovo netrukdyti ieškovui naudotis ir patekti į ieškovui priklausantį pastatą (sandėlį) per 1998-07-29 žemės nuomos sutartimi atsakovui išnuomotą žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu F1. Kol yra nenuginčytos 1998-07-29 valstybinės žemės nuomos sutartys, ieškovas neturi juridinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas nesilaikytų galiojančios žemės nuomos sutarties sąlygų ir žemės sklypo plane nustatytos išnuomotų žemės sklypų naudojimosi tvarkos. Ši nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra privaloma ir pačiam ieškovui. Todėl ieškovo teiginiai, kad jis iki konflikto su atsakovu kilimo patekimui į savo sandėlį naudojosi žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu F1, pagal nusistovėjusią tvarką dar esant ankstesniam pastato savininkui, neturi jokios teisinės reikšmės ir todėl atmestini. Aplinkybė, kad ieškovui nepatogu naudotis jam paskirta žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu U, gali būti reikšminga kreipiantis į žemės sklypo savininką (šiuo atveju – į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos) dėl žemės nuomos sutarties sąlygų ir naudojimosi tvarkos pakeitimo. Remiantis Žemės įstatymo 9 str. 1 d. 4 p. ir Taisyklių 34 p., 45 p. nuostatomis sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo iš esmės negalimas be valstybinės žemės savininko teises įgyvendinančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sutikimo, kuri sutarties pakeitimui gali pritarti tik turėdama asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę išsinuomoti savo naudojamus žemės sklypus be aukciono prašymą, esamos nuomininkės parengtą žemės sklypo planą. Taigi, apibendrinat išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas pašalinti atsiradusius jo nepatogumus dėl sandėlio valdymo per paskirtą jam naudotis žemės sklypą, plane pažymėtą indeksu U, turėtų būti sprendžiamas su žemės sklypo savininku, o ne pateiktu ieškiniu atsakovui UAB „Makomas“, kuris jam paskirta žemės sklypo dalimi naudojasi teisėtai 1998-07-29 pasirašytos žemės nuomos sutarties pagrindu. Šioje žemės nuomos sutartyje atsakovui nėra numatyta jokių apribojimų ar draudimų.

Ieškovo įrodymai, kuriais jis remiasi ieškinio reikalavimams pagrįsti, t.y. liudytojos Z. T. B., a.k(duomenys neskelbtini) parodymai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, nuotraukos, patvirtina tik tą aplinkybę, kad atsakovas jam paskirtu naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu F1, naudojasi savo nuožiūra, tačiau tikrai neįrodo, kad atsakovas trukdo ieškovui naudotis ieškovui priklausančiu pastatu, kadangi ieškovas pagal šiuo metu galiojančią, nenuginčytą 1998-07-29 jo paties, o taip pat ir pagal atsakovo pasirašytą valstybinės žemės nuomos sutartį neturi jokio teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu indeksu F1.

CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga - ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Kesko Agro Lietuva" v. akcinė bendrovė „ Tauragės grūdai", tretieji asmenys akcinė bendrovė „ Lietuvos geležinkeliai", akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas", uždaroji akcinė bendrovė „ Sekargas ir kompanija", bylos Nr. 3K-3-199/2005; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai", bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. P. N., bylos Nr. 3K-3-440/2008: ir kt).

Taigi, teismas, ištyręs ieškovo pateiktus įrodymus ir vadovaudamasis įrodymų vertinimo nuostatomis, daro išvadą, kad byloje esamų įrodymų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti faktui, jog atsakovas trukdytų ieškovui naudotis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jo ieškinys pagal visus ieškinio reikalavimus yra nepagrįstas ir atmestinas – CPK 178 str.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsakovas yra teismui pateikęs įrodymus apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas : 130,33 Eur (450 Lt) atstovavimo išlaidų (74-75 b.l.).

Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.), todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina atsakovui 130,33 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų - LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.

Valstybė byloje patyrė 3,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš ieškovo - CPK- 96 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259str., 263 str., 265 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Jono A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), atsakovui UAB „Makomas“, į.k. 151275729, buveinės adresas P.Armino g.71B, Marijampolė, 130,33 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų 33 centus) jo patirtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Jono A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei 3,32 Eur (tris eurus 32 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, į.k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virginija Šeškuvienė