Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2163-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-07-02
Bylos Nr.
1-2163-843/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19704-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Kaltinamasis
E. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2163-843/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19704-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8; 2.10.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2006-01-09 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą 5 metams laisvės atėmimo, 2008-09-22 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 2 metų 4 mėn. 30 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, 2008-09-30 paleistas iš įkalinimo įstaigos, 2011-02-22 išbrauktas iš įskaitos Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2015-04-06, apie 18.56 val. bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.37‰ girtumo laipsnis) konflikto metu tyčia du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai - sugyventinei V. F. – į veidą, tai yra į dešinį skruostą, po ko, nukentėjusiajai V. F. neišlaikius pusiausvyros ir nugriuvus ant grindų, vieną kartą koja spyrė nukentėjusiajai V. F. į dešinį šoną arčiau krūtinės srities, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai V. F. fizinį skausmą,

Motyvuojamoji dalis

Taip E. L. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

E. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.

Kaltinamojo E. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai ir parodė, kad 2015-04-06, apie 18.56 val. buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Buvo girtas. Sugyventinė V. F. taipogi buvo girta. Tą dieną jie buvo pas draugus ir vartojo alkoholį. Namo grįžo apie 18.30 val., atskirai, skirtingais keliais. Jis namo grįžo pirmas, o po kelių minučių grįžo žmona. Tarp jų dėl buities kilo konfliktas. Konflikto priežasties dėl girtumo nepamena. Kai buvo virtuvėje, sugyventinė Valentina sugriebė jį už plaukų ir patempė, stumdėsi, todėl būdamas girtas ir įtūžęs kelis kartus trenkė jai į galvą. Mušdamas sugyventinę nesitaikė, į kurią kūno vietą ją muša, taip pat neskaičiavo suduotų smūgių skaičiaus. Viskas įvyko spontaniškai, neplanuotai. Kai ji nugriuvo, kelis kartus koja galėjo spirti jai į galvą ir krūtinės sritį. Parodė, kad to momento, kai ją nugriuvusią spardė kojomis į galvą ir krūtinės sritį, nepamena dėl girtumo, tačiau taip galėjo pasielgti. Smurtauti prieš sugyventinę liovėsi pats, niekas į jų konfliktą nesikišo. Kiek iš viso sudavė smūgių sugyventinei, nežino, neskaičiavo, galėjo suduoti ir mažiau, ir daugiau. Dėl savo poelgio labai gailisi ir pažada ateityje nenusikalsti, nesmurtauti prieš sugyventinę. Šį konfliktą ir muštynes išprovokavo ji pati, o jis, įtakotas alkoholio, dėl pykčio nesusitvardė ir panaudojo fizinę jėgą prieš sugyventinę. Tuo metu dėl girtumo nelabai suprato ir suvokė ką daro. Šiandien suvokia, kad smurtaudamas galėjo sukelti sugyventinei fizinį skausmą ir ją sužaloti. Po ginčo sugyventinė Valentina pasakė, kad ji kvies policiją. Galvojo, kad ji juokauja, tačiau ji pati paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį. Atvykę policijos pareigūnai juos abudu pristatė į komisariatą. Kiek pamena, jokių sužalojimų pas sugyventinę nebuvo, įvykio vietoje nebuvo jokio kraujo. Dėl savo elgesio gailisi ir prisipažįsta esąs kaltas. Nuosavybės teisės į dviejų kambarių butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), priklauso jam. V. F. yra jo sugyventinė, su ja kartu gyvena 3,5 metų, veda bendrą ūkį. Kartu su jais gyvena jos nepilnametis 17 metų amžiaus sūnus I. F.. 2015-04-06 įvykio metu jų bute buvo sugyventinės uošvė Stanislava, pavardės nežino, ir žentas E. S.. Minėti asmenys buvo kitame buto kambaryje ir nemano, kad matė muštynes. Nepilnamečio I. F. tuo metu namuose nebuvo, jis grįžo jiems išvažiuojant su policijos pareigūnais. Daugiau nieko negali parodyti apie 2015-04-06 įvykio aplinkybes. ( b.l. 27 )

Papildomos apklausos metu E. L. prašė vadovautis jo pirminiais parodymais. Savo kaltę visiškai prisipažino, teigdamas, kad 2015-04-06 kelis kartus ranka sudavė sugyventinei V. F. į veidą, o kai ji nugriuvo, koja spyrė jai į šoną. Ją mušdamas nesitaikė, kur smūgiuoja. Viskas vyko neplanuotai ir spontaniškai. Abudu buvo girti ir nesuprato, ką daro. Dėl savo poelgio labai gailisi. Šiuo metu su sugyventine Valentina susitaikė ir gyvena kartu. Minimo konflikto metu sugyventinė V. F. stumdėsi ir patampė jį už plaukų, tačiau ar ji tą padarė prieš ar po, kai jai sudavė antausį, nepamena. Daugiau nieko negali parodyti. Suvokia, kad pasielgė neleistinai ir, pakėlęs ranką prieš sugyventinę Valentiną, sukėlė jai fizinį skausmą (b.l. 34).

Nukentėjusiosios V. F. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymai, iš kurių matyti, kad su E. L. gyvena kartu apie trejus metus. Gyvena pas jį bute su savo nepilnamečiu sūnumi. 2015-04-06 su Eduardu buvo svečiuose. Grįžtant namo sukonfliktavo, nes jis norėjo eiti kitu keliu. Namo grįžo atskirai, skirtingais keliais. Jis namo grįžo pirmas, o ji 10-15 minučių vėliau už jį. Bute pamatė, kad jis kambaryje, kambario durys buvo užrakintos. Ji nuėjo į virtuvę. Pas ją atėjo jos anūkė V. S., gim. 2009 m.. Jos piešė gėles. Pieštukai buvo kambaryje, kuriame buvo užsirakinęs E. L.. Anūkė paprašė iš kambario paimti pieštukus. Jis atidarė duris ir atėjo į virtuvę, pradėjo varyti ją namo. Vėliau numetė maišą sakydamas rinktis daiktus. Ji praeidama pro jį, jį užkabino. Tada jis dešine ranka sugriebė jai už drabužių, o kaire ranka nemažiau keturių kartų kumščiu sudavė jai į galvą – pakaušį. Jai pargriuvus ant žemės, spardė kojomis į galvą ir krūtinę. Ji gynėsi rankomis. Jis sudavė jai ne mažiau dviejų smūgių į krūtinę. Ji iškvietė policiją ir juos įvykio aiškinimuisi nuvežė į policijos komisariatą ( b.l. 8, 9).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji V. F. parodė, kad sugyventinį E. L. pažįsta visą gyvenimą, nuo vaikystės. Daugiau kaip trejus metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį jo bute, esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Su jais gyvena jos nepilnametis sūnus I. F., gim. 1997-05-07. 2015-04-06 dienos metu su sugyventiniu E. L. buvo svečiuose. Ten vartojo alkoholį. Namo grįžo skirtingais keliais. Kai grįžo namo, tai buvo apie 18.50 val., tikslaus laiko nepamena, sugyventinis Eduard jau buvo namuose. Jis pradėjo jai priekaištauti dėl neištikimybės, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Alkoholio poveikyje ji jam atkirto ir jį irgi iškeikė ir pavadino įvairiais negražiais žodžiais. Konfliktas vyko bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), virtuvėje. Konflikto metu, kai praėjo šalia sugyventinio, jis ją pastūmė, fizinio skausmo nesukėlė. Ji taip pat jį pastūmė. Taip tarp jų įvyko susistumdymas. Susistumdymo ir vienas kito pravardžiavimo metu sugyventinis E. L. pirmas vieną kartą ranka - delnu ar kumščiu nurodyti negali, nepamena, trenkė jai į dešinį skruostą ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Į šį smūgį ji jam atsakė ir irgi jam sudavė ranka, delnu ar kumščiu nepamena, į veidą, pataikydama į nosies ir burnos sritis. Po šio smūgio jis ranka, delnu ar kumščiu nurodyti negali - nepamena, trenkė jai atgal, sukeldamas jai fizinį skausmą. Nuo to smūgio ji neišlaikiusi pusiausvyros nugriuvo ant laminuotų grindų. Iš karto po to, jai gulinčiai E. L. vieną kartą koja spyrė į dešinį šoną, arčiau krūtinės ir tuo sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu jis avėjo gumines šlepetes. Po to atsistojo šalia ir žiūrėjo, ką ji darys. Pasakė jam, kad kvies policiją, į ką jis atsakė „Kviesk“. Ji atsikėlė ir nuėjusi į kambarį paskambino 112 telefonu. Policija atvyko labai greitai. Visas konfliktas vyko apie 10 minučių, tačiau daugiau laiko jie ginčijosi žodžiu. Įvykio metu namuose, išskyrus juos abu, nieko nebuvo. Muštynių niekas nematė. Ką sakė tą dieną atvykusiems policijos pareigūnams, gerai nepamena, nes buvo išgėrusi ir labai pikta. Galėjo iš pykčio pasakyti jiems, kad sugyventinis sudavė jai daugiau smūgių, tačiau taip nebuvo. Minėto konflikto metu jis ranka, delnu ar kumščiu nepamena, trenkė jai į veidą ne daugiau dviejų kartų ir vieną kartą koja spyrė jai į dešinį šoną. Po kiekvieno suduoto smūgio jautė fizinį skausmą. Kūno sužalojimų ji nepatyrė. Į gydymo įstaigas ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Po šio įvykio su sugyventiniu E. L. susitaikė tą pačią dieną, kai jis grįžo po sulaikymo namo. Jie ir toliau gyvena kartu. Jie vienas kito atsiprašė, nes dėl įvykio jautėsi abudu vienodai kalti. Šiam konfliktui ir muštynėms įtakos turėjo alkoholis. Jeigu būtų blaivi, nieko panašaus atsitikę nebūtų (b.l. 11).

BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2015-04-06, 18.56 min. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėjos neblaivus sugyventinis agresyviai elgiasi, ją muša (b.l. 5-6);

Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2015-04-06 18.56 val. pagalbos telefonu kreipėsi V. F. nurodydama, kad prieš ją smurtauja sugyventinis. Garso įrašas įrašytas į CD ir prijungtas prie bylos (b.l. 16-20);

Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad V. F. 2015-04-06, 19.26 val. buvo nustatytas lengvas 1.40‰ girtumo laipsnis (b.l. 23);

2015-05-05 akistatos protokolu, kuriuo nukentėjusioji V. F. patvirtino savo apklausose duotus parodymus, įtariamasis E. L. prisipažino sumušęs V. F. ir patvirtino visas nukentėjusiosios V. F. nurodytas įvykio aplinkybes (b.l. 29-30);

Alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad 2015-04-06, 19.23 val., E. L. buvo nustatytas lengvas 1,37 ‰ girtumo laipsnis (b.l. 56).

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2015-04-06 konflikto metu tyčia du kartus ranka sudavė sugyventinei V. F. į dešinį skruostą, o jai nukritus ant grindų vieną kartą koja spyrė sugyventinei į dešinį šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajai V. F. fizinį skausmą. Kaltinamojo E. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu E. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (b. l. 59).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus, tyčinis, smurtinis nusikaltimas prieš savo šeimos narį – sutuoktinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį E. L. – vieną kartą buvo teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (b.l. 40-41), šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, tad konstatuotinas nusikaltimo recidyvas (BK 27 straipsnio 1 dalis), baustas administracine tvarka už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, nuobauda galiojanti (b.l. 47), nedirba (b. l. 48), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 52, 53), Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas (b.l. 51).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas vienerių metų bausmės laikotarpis, įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes šiuo konkrečiu atveju yra adekvatus jo padarytai nusikalstamai veikai.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniui, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BK 140 straipsniu E. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015-04-06, 19.11 val. iki 2015-04-07, 13.35 val. (1 para) (b. l. 55, 57). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką.

Kaltinamasis E. L. įpareigotinas per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose (BK 72² straipsnis).

Kaltinamajam E. L. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios (b.l. 23-24).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir gydymusi medicinos įstaigoje, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant E. L. per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir gydymusi medicinos įstaigoje, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti E. L. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2015-04-06, 19.11 val. iki 2015-04-07, 13.35 val., prilyginant ją dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamasis E. L. įpareigotinas per bausmės vykdymo laikotarpį sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiuose programose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Išaiškinti E. L., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Aušra Valinskienė