Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-19 · Civilinė byla Nr. 2S-561-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-19
Bylos Nr.
2S-561-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-05507-2012-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Ieškovas
AB DNB banko
Atsakovas
UAB „Agrokuras“
Trečiasis asmuo
R. V., O. V., UAB „Agrodurpės“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-561-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-05507-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. kovo 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo AB DNB banko ieškinį atsakovui UAB „Agrokuras“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties nutraukimo, tretieji asmenys R. V., O. V., UAB „Agrodurpės“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

ieškovas AB DNB bankas 2012-11-09 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus m. 3-ąjį apylinkės teismą ir prašė nutraukti R. V. ir O. V. iš vienos pusės bei UAB „Agrokuras“ iš kitos pusės 2011-08-17 sudarytą žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją natūra – grąžinti žemės sklypus pardavėjams. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo areštuoti 2011-08-17 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties dalyku buvusius šiuo metu atsakovo UAB „Agrokuras“ nuosavybės teise registruotus žemės sklypus, uždraudžiant jais disponuoti, juos valdyti ir naudoti, įskaitant durpių ar kitų naudingų išteklių gavybą areštuotuose žemės sklypuose. Nurodė, jog ginčo objektą perleidus tretiesiems asmenims, ieškovas būtų priverstas ginčyti perleidimo sandorius, tai užvilkintų šio ginčo išnagrinėjimą. Ginčo dalyku esančiuose žemės sklypuose atsakovas vykdo durpių gavybos veiklą – durpyno paruošimo eksploatacijai darbai iš esmės baigti ir pradedama durpių gavyba (šią aplinkybę grindė prie ieškinio pateiktomis nuotraukomis). Ginčo žemės sklypų vertę lemia juose esantys durpių ištekliai, tačiau jie yra riboti; iškasus durpes, ginčo sandorio dalyku esantys žemės sklypai neteks visos vertės, o tokių išeksploatuotų žemės sklypų grąžinimas neatitiks restitucijos tikslų. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones taip pat turi būti uždrausta atsakovui ir vykdyti durpių gavybą nurodytuose žemės sklypuose.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2012-11-23 nutartimi (t. 2, b.l. 60-62) ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo atsakovui UAB „Agrokuras“ nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, uždrausdamas juos parduoti, perleisti kitais būdais, įkeisti ar kitaip suvaržyti, tačiau nedraudžiant nurodytų žemės sklypų valdyti ir jais naudotis.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, išsakytus nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pateiktus įrodymus, sprendė, kad nėra pakankamo pagrindo suvaržyti atsakovo UAB „Agrokuras“ teises valdyti ir naudotis ginčo žemės sklypais. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ginčo žemės sklypuose galima išgauti apie 5 335 000 m³ durpių; teoriškai per metus atsakovas galėtų iškasti apie 100 000 m³, o tai sudarytų apie 1,87 proc. visų išteklių. Taigi ieškovas neįrodė, kad eksploatuojant ginčo žemės sklypus ženkliai sumažėtų jų vertė ir dėl to restitucija natūra taptų negalima. Teismas pažymėjo ir tai, kad durpynų eksploatavimas yra pagrindinė UAB „Agrokuras“ veikla, todėl uždraudus valdymo bei naudojimosi žemės sklypais teises, iš esmės sustotų šio juridinio asmens darbas. Tokiu atveju atsakovo teisių valdyti žemės sklypus ir jais naudotis suvaržymas civilinės bylos nagrinėjimo metu neatitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyros, ekonomiškumo ir proporcingumo principų. Be to, šiuo metu durpės nekasamos, nes dar iki galo neužbaigti durpyno parengimo eksploatuoti darbai (jie turėtų būti baigti iki 2012-12-31), o šaltuoju metų laiku durpių kasyba apskritai negali būti vykdoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas AB DNB bankas atskiruoju skundu (t. 2, b.l. 63-66) prašo pakeisti Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-11-23 nutartį ir taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis uždrausti durpių ir kitų naudingų išteklių gavybą areštuotuose žemės sklypuose. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Ieškovas įrodinėdamas, kad dėl durpių gavybos ginčo žemės sklypuose žemės sklypų vertė sumažės, pateikė dvejopus įrodymus: įrodymus apie atsakovo UAB „Agrokuras“ realius ketinimus vykdyti durpių gavybą žemės sklypuose, t.y. sudarytas bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartis, fotonuotraukas ir pan., juo labiau, kad realių UAB „Agrokuras“ ketinimų vykdyti durpių gavybos veiklą ginčo žemės sklypuose neneigė ir neginčijo nei pats atsakovas, nei tokią veiklą vykdantis tretysis asmuo UAB „Agrodurpės“. Taip pat ieškovas pateikė įrodymus apie žemės sklypų vertę ir aplinkybes, darančias įtaką žemės sklypų vertei - 2011-08-11 UAB „Ober – haus“ turto vertinimo ataskaitą. Šios ataskaitos 16 lape nurodoma, kad vertinamas turtas - du durpynų telkiniai, o geriausias nekilnojamojo turto panaudojimas - durpių ir biomasės gavyba (turto vertinimo ataskaitos 20 lapas). Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad turto rinkos vertė nustatoma naudojimo pajamų vertės metodu (ataskaitos 30 lapas), o naudojimo pajamų šaltinis - išgaunami ir realizuojami durpių ir biomasės ištekliai. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad durpės yra neatsinaujinantys (arba lėtai atsinaujinantys) ištekliai, todėl jų gavyba atitinkamai mažina žemės sklype liekančių išteklių kiekį. Durpių gavyba žemės sklypuose atitinkamai mažina durpių išteklių kiekį, mažina galimybes naudoti žemės sklypus geriausiu nekilnojamojo turto panaudojimo būdu ir atitinkamai mažina ginčo žemės sklypų vertę, apskaičiuojamą naudojimo pajamų metodu. Taigi ieškovas tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą ir įrodė jam tenkančias įrodyti aplinkybes. Atsakovas nuslėpė, kad ginčo žemės sklypai sudaro du atskirus durpių telkinius: Guodžių ir Purvų-Butniūnų. Šie telkiniai yra skirtingi tiek jų eksploatavimo (durpių gavybos) sąlygomis, tiek naudingų išteklių rūšimi ir verte. Ieškovo turimais duomenimis būtent Guodžių telkinys UAB „Agrokuro“ bus eksploatuojamas pirmiausiai, šiame telkinyje yra geriausios kokybės durpės, kurios sudaro mažąją visų išteklių dalį. Projektuose numatyti durpių kasimo nuostoliai - 27-29 proc., todėl įvertinus nuostolių dydį, tikėtina, kad durpių ištekliai galėtų sumažėti ir 30 proc. Tikėtina, kad per ginčo laikotarpį iškasus apie 20-30 proc. durpių kiekio, esančio labiau palankiose vietovėse, likusio durpyno eksploatavimas taptų mažiau pelningas, o jo vertė sumažėtų ne proporcingai išgautų išteklių kiekiui, o žymiai didesne dalimi (naudojant pajamų vertės metodą, objekto pelningumas būtų žymiai mažesnis). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos teisme 2012-11-22 nutartimi UAB „Agrokuras“ iškelta bankroto byla. Todėl nepriklausomai nuo šioje byloje taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Agrodurpė“ neturi jokio teisinio pagrindo kelti jo su atsakovų sudarytos sutarties nevykdymo klausimo.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Agrokuras“ ir tretieji asmenys R. V., O. V. atsiliepimu (b.l. 153-156) prašo atskirą skundą atmesti.

Nurodo, jog priešingai nei teigiama ieškinyje ir atskirajame skunde, eksploatuojant durpyną jo vertė ne mažėja, o didėja. Taigi ir atsakovui naudojant žemės sklypus bei išgaunant iš jų naudingąsias iškasenas, žemės sklypų vertė ne mažės, o didės. Tai patvirtina 2012-11-19 geologijos mokslų daktaro G. Juozapavičiaus raštas. Civilinei bylai trunkant dvejus metus, būtų išgauta ne daugiau, kaip 200 tūkst. kubinių metrų durpių, kas sudarytų tik 3,74 proc. visų žemės sklypuose esančių naudingųjų iškasenų. Teismui nusprendus uždrausti atsakovui naudotis žemės sklypais, tai turėtų didžiulės neigiamos įtakos atsakovo veiklai. Atsakovas užsiima tik viena veikla, kuri yra susijusi išimtinai su žemės sklypais. Teismui uždraudus žemės sklypus valdyti ar naudoti, atsakovas neturėtų kito pasirinkimo, kaip tik nutraukti sutartis su rangovais, darbuotojais, nutraukti įrengimų nuomos sutartis, kas reikštų atsakovo veiklos pabaigą ir bankrotą. Geologijos mokslų daktaro G. Juozapavičiaus raštas, patvirtina, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų žalingas ir patiems žemės sklypams, ir juose esančioms naudingosioms iškasenoms - durpėms. Ieškovas argumentuodamas, kodėl jo prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, skaičiavo visą plotą, o ne vien gavybinį, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog bus iškasti daug didesni durpių kiekiai.

Tretysis asmuo UAB „Agrodurpės“ atsiliepimu (b.l. 157-159) prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti.

Nurodo, jog ieškovas grubiai pažeidžia nekilnojamojo turto vertintojų etikos reikalavimus. Ieškovas, norėdamas pagrįsti savo reikalavimą ir motyvus, esą durpyno vertė yra maža, pats atlieka ir pateikia savo vertinimą, kuris objektyviu įrodymu niekaip negali būti laikomas, nes ieškovas - bankas, nėra nepriklausoma organizacija, teikianti vertinimo paslaugas. Ieškovas prašo paralyžuoti UAB „Agrokuras“ veiklą, kas automatiškai reikštų ir UAB „Agrodurpės“ veiklos sustabdymą, nes pats ieškovas pateikė 2010-11-02 sutartį dėl durpių kasimo paslaugų teikimo, kurios pagrindu veikia abi įmonės. Šios sutarties pagrindu yra parengtas ir įgyvendinamas Europos S. S. fondų (Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai) parama finansuojamas projektas. Europos Sąjunga finansuoja 1 397 271 Lt. Be to, ieškovas prašydamas uždrausti naudoti durpyną, visiškai nepateikia jokių pasiūlymų, kaip bus užtikrinamas priešgaisrinis saugumas durpyne, nes tai labai opi problema, kainuojanti pakankamai daug resursų. Šiuo metu, kai durpynas yra įrengimas, jame nuolat būna UAB „Agrodurpės“ ir UAB „Agrokuras“. Dėl ieškovo paviršutiniško požiūrio gali sužlugti ne dvi įmonės, bet ir pats turtas gali būti iš viso prarastas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismui iškeltas klausimas dėl Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012-11-23 nutarties dalies, kuria buvo nepatenkintas apelianto prašymas uždrausti durpių ir kitų naudingų išteklių gavybą ginčo žemės sklypuose, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t.y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, arba ieškinys atmetamas (CPK 259 str. 1 d., 260 str., 270 str. 5 d. 1 p.). Būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei sprendžiant dėl šių priemonių apimties, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t.y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos.

Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) pareikštu ieškiniu prašė nutraukti 2011-08-17 žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo UAB „Agrokuras“ ir trečiųjų asmenų R. ir O. V., taikyti restituciją natūra – grąžinti žemės sklypus pardavėjams. Šio ieškinio reikalavimui užtikrinti apeliantas prašė taikyti dviejų rūšių laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškiniu ginčijamu sandoriu atsakovo perleistus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypus, bei uždrausti durpių ir kitų naudingų išteklių gavybą areštuotuose žemės sklypuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir areštavo ginčo žemės sklypus, uždrausdamas juos parduoti, perleisti kitais būdais, įkeisti ar kitaip suvaržyti, tačiau neuždraudė areštuotų žemės sklypų valdyti ir jais naudotis. Teismas turi diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju nuspręsti, ar yra pagrindas byloje užtikrinti reikalavimus ir kokia forma ar būdu tai turėtų būti padaryta. Turto areštas apibrėžiamas kaip įstatymu nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 1 d.). Vadovaujantis turto arešto apibrėžimu galima daryti išvadą, kad taikant turto areštą kaip laikinąją apsaugos priemonę, teismas nustato skirtingo pobūdžio turto arešto mastą, tai yra apriboja visas arba dalį areštuojamo daikto savininko turimų daiktinių teisių, esančių nuosavybės teisės sudėtinėmis dalimis (CK 4.37 str.). Kadangi kiekviena iš šių daiktinių teisių – valdymo, naudojimosi ir disponavimo – savo turiniu yra skirtingo pobūdžio, kiekvienos iš šių daiktinių teisių laikinas apribojimas sukelia skirtingo pobūdžio suvaržymus areštuojamo daikto savininkui. Valdymo teisės apribojimas suponuoja teisės turėti turtą savo žinioje, leidžiančios daryti tam turtui fizinį bei ūkinį poveikį, priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 2 d.). Naudojimosi teisės apribojimas suponuoja teisės naudoti turto naudingąsias savybes, gauti iš turto pajamų bei vaisių ar kitos naudos priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.). Disponavimo teisės apribojimas sukuria teisės pakeisti turto teisinę padėtį, teisinį jo likimą – teisės turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti – priverstinį laikiną apribojimą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 str. 3 d.).

Vertinant skundo argumentų dėl galimo ginčo objektų vertės sumažėjimo pagrįstumą, neuždraudžiant jose durpių gavybos, t.y. neapribojant naudojimosi areštuotu teisės, pirmiausia pasisakytina dėl ekonomiškumo principo įgyvendinimo. Visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis - tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentus, nevisiškai pagrįstai ir teisingai išsprendė apelianto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį, susijusią su draudimu areštuotus žemės sklypų valdyti ir jais naudotis. Atsižvelgiant į kilusį ginčą pažymėtina, kad konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą lemia priežastys, susijusios su byloje pareikšto materialinio teisinio reikalavimo dalyku ir pobūdžiu. Kaip jau minėta, apeliantas yra pareiškęs ieškinį dėl turto perleidimo sutarties nutraukimo bei restitucijos taikymo. Tokiu atveju viena iš ieškinio reikalavimo patenkinimo pasekmių būtų būtinumas taikyti restituciją –grąžinti perleistus žemės sklypus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant pareikštam apelianto prašymui, būtina imtis ir tokių prevencinio pobūdžio (pakankamų) priemonių, kad bylos nagrinėjimo metu žemės sklypų vertingumas nesumažėtų. Bylos duomenys leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog ginčo žemės sklypų vertę lemia šiuose sklypuose esantys naudingieji žemės ištekliai, kurių gavybą apeliantas ir prašo uždrausti iki bus išnagrinėtas ginčas. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog naudojant žemės sklypus – juose vykdant naudingųjų išteklių (durpių) gavybą, nekilnojamojo daikto ekonominė vertė gali sumažėti. Atsakovo bei trečiųjų asmenų R. ir O. V. atsiliepime nurodytus argumentus, jog žemės sklypų eksploatacija, kasant durpes, neturi esminės reikšmės jų vertės sumažėjimui, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai. Vienas jų yra kartu su ieškiniu pateikta 2005-08-18 kreditavimo sutartis Nr. 25-05IV (t. 1 b.l. 12-14). Minėta 2005-05-18 sutartimi apeliantas (bankas) iki 2008-07-30 suteikė trečiajam asmeniui O. V. kreditą komercinei veiklą vykdyti, o įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo užtikrinimui žemės sklypai, esantys šios bylos ginčo objektu, buvo apsunkinti hipoteka apelianto naudai. Kreditavimo sutarties šalys, aptardamos hipoteka įkeičiamų žemės sklypų vertę, nustatė ir tai, kad be apelianto (banko) raštiško leidimo kredito gavėjas neturi teisės eksploatuoti žemės gelmių ir ertmių (14.6 p., t. 1, b.l. 12-14). Taigi, kaip matyti, galimybė eksploatuoti ginčo žemės sklypų gelmes tiesiogiai apsprendžia ginčo žemės sklypų vertę, nes dėl jos specialiai buvo pasisakyta kreditavimo sutartyje.

Atsakovo UAB „Agrokuras“ atsiliepimo argumentai, jog draudimas naudotis žemės sklypais neigiamos įtakos jo ūkinę veiklą, atsakovas bus priverstas nutraukti sutartis su rangovais, darbuotojais, nutraukti įrengimų nuomos sutartis, kas reikštų jo veiklos pabaigą ir bankrotą, šio atskirojo skundo nagrinėjimo metu jau yra neaktualūs. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad atsakovui UAB „Agrokuras“ Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2766-160/2013 iškelta bankroto byla (Lietuvos apeliacinis teismas 2013-02-07 nutartimi nepakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012-11-22 nutarties dalies dėl bankroto bylos iškėlimo, c.b. Nr. 2-785/2013). Paminėtina, kad įsiteisėjus tokiai teismo nutarčiai draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma ir priverstinė hipoteka (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p.). Ši faktinė aplinkybė pati savaime paneigia pirmosios instancijos teismo nutarties išvadą, kad durpynų eksploatacijos uždraudimas įtakos UAB „Agrokuras“ ūkinę –komercinę veiklą.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra tikslinga areštuotuose žemės sklypuose uždrausti durpių ir kitų naudingų išteklių gavybą. Apeliacinio teismo nuomone, susiklosčiusioje šioje byloje konkrečioje situacijoje tai atitiktų proporcingumo principą, būtų išlaikyta proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir nesuteikiamas nei vienai iš šalių perdėtas pranašumas. Skundžiama nutartis pakeistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 336 str., 337 str. 1 d. 4 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinėje dalyje nurodyti:

„Uždrausti durpių ir kitų naudingų išteklių gavybą atsakovui UAB „Agrokuras“ (juridinio asmens kodas 125691256, buveinė Vilniuje, Pilies g. 32-12) nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose:

žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė