Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Anykščiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini) nedirbantis, profesinio išsilavinimo, teistas:

1) Anykščių rajono apylinkės teismo 1995 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) Anykščių rajono apylinkės teismo 1997 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 5 metams, su turto konfiskavimu; pritaikius 1999 m. lapkričio 25 d. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta, ir paskirtas laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams, su turto konfiskavimu;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, su 200 Lt (57,92 eurų) vertės turto konfiskavimu; pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, su 200 Lt (57,92 eurų) vertės turto konfiskavimu;

4) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, su 200 Lt (57,92 eurų) vertės turto konfiskavimu; bausmę subendrinus su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2002 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, su 200 Lt (57,92 eurų) vertės turto konfiskavimu; pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, su 200 Lt (57,92 eurų) vertės turto konfiskavimu;

5) Anykščių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį, 278 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.), laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams, su 500 Lt (144,81 eurų) vertės turto konfiskavimu; pritaikius 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymą dėl amnestijos, bausmė sumažinta ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių, su 500 Lt (144,81 eurų) vertės turto konfiskavimu; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2003 m. balandžio 18 d. nutartimi, Anykščių rajono apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių;

13) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir patikslinus Ukmergės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 5 metams;

14) Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmę subendrinus su Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 7 mėnesiams; bausmę atlikęs;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams;

16) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, kaltinamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusioji R. T. 2017 m. gruodžio 8 d. iš karto po įvykio priimant jos pareiškimą nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d., apie 8.30 val. ji buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo grįžusi iš mokyklos, nes vedė nepilnametį sūnų J. A., gim. (duomenys neskelbtini) d., į paruošiamąją mokyklą. Grįžusi į namus buvo virtuvės patalpoje ir tada kilo žodinis konfliktas tarp jos ir buvusio sugyventinio A. A. dėl alimentų mokėjimo. Šis nurodė jai iš antstolio atsiimti visas skolas, kurias pastarasis yra skolingas už nesumokėtus vaiko elementus. Su buvusiu sugyventiniu ji kartu nebegyvena penkerius metus, bendro ūkio neveda, šiuo metu jų jokie artimi ryšiai nesieja, jie tik turi bendrą vaiką, kurio globa yra priskirta jai. Su sugyventiniu jokių ryšių nepalaikė. Šis vakar apie pietus atvyko pas ją į namus, prašydamas vieną dieną pabūti su vaiku. Ji šiam leido pabūti namuose ir sekančios dienos ryte, kai nuvedė vaiką į mokyklą, pastarasis pasiėmęs į ranką virtuvinį peilį, grasino jai, kad „papjaus, užmuš“, ir vėliau pats susipjaustys. Tuo metu šis griebė iš stalčiaus virtuvinį peilį ir puolė link jos, sakydamas kad „užmuš, papjaus“. Ji tuo metu suprato, kad Andrius ją realiai nori papjauti, dėl to išbėgo iš namų į kiemą ir pasislėpė už namo, iškart iškvietė policiją. Tuo metu jai buvo sukeltas realus pagrindas manyti, kad A. A. grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti įvykdytas.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad jis dirba tyrėjo Kauno AVPK Kauno rajono policijos komisariate. Datos nepamena, atsimena, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykę nurodytu adresu namuose rado moterį - nukentėjusiąją. Matėsi, kad ji susijaudinusi, apsiverkusi. Paklausus jos, kas nutiko, ji paaiškino, kad buvo atėjęs A. A., jos vyras ar buvęs vyras, grasino peiliu, atėmė telefoną ir pasišalino. Dėl ko jai grasino, liudytojas dabar neprisimena, nes darbo metu būna panašių įvykių. Ką tiksliai pasakė nukentėjusioji jis dabar neprisimena.. Pabendravę su nukentėjusiąja, jie išvyko vykdyti kaltinamojo paieškos, nes jis buvo pasišalinęs. Jį surado, sulaikė. A. A. aiškino, kad jis nesmurtavo, nieko nedarė, nekaltas. Liudytojas apžiūrinėjo įvykio vietą. Kartu įvykio vietoje buvo jo kolega K. A., jis nebedirba. Ten buvo daug peilių. Paklausus, kuriuo konkrečiai peiliu buvo grasinama, nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti, minėjo, kad tai buvo virtuvinis, paprastas peilis.

Liudytojas R. P. teisme parodė, kad kaltinamasis A. A. yra jo patėvis, jų santykiai geri. Liudytojas su mama R. T. sutaria gerai, kartu gyvena. Patėvis šiuo metu kartu negyvena, atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis su jo yra kalbėjęs telefonu, etapuose jie nebuvo susitikę. Jo mama su kaltinamuoju sutardavo gerai. Patėvis kartais pavartodavo alkoholį per šventes. 2017 m. gruodžio 8 d. įvykio nelabai prisimena. Nežino, kodėl tą dieną patėvis gėrė. Liudytojas pats įvykio nematė. Policija jį apklausė tą pačią dieną, kai tik grįžo iš parduotuvės, tada jo parodymai buvo teisingiausi. Teisme liudytojas nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d. nematė, kad kažkas būtų smurtavęs jų namuose ar turėjęs peilį. Niekas jo neprašė kitaip kalbėti, nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu, mano, kad policija jį apklausdama neviską gerai užrašė. Jis prisimena, kad įvykio dieną jis kvietė policiją iš savo telefono, nes jo mama būdama kieme paprašė jo iškviesti policiją. Kodėl ji prašė kviesti policiją, dabar jis nežino, tada jos neklausė. Atvykusiems pareigūnams jis pasakė, kad išgirdo triukšmą, dėl to ir kvietė policiją. Atvykus policijai, jis iš karto išvažiavo į darbą.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teismas pagarsino liudytojo R. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. P. pirminiuose parodymuose nurodė, kad 2017 m. gruodžio 8 d., apie 8.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) sav., namuose, miegojo savo kambaryje. Išgirdęs virtuvės patalpoje triukšmą atsikėlė ir nuėjo į virtuvę, kur matė žodžiu konfliktuojančius mamos buvusį sugyventinį A. A. ir mamą R. T.. Šie konfliktavo tik žodžiu, fiziškai nesimušė, ginčijosi dėl alimentų mokėjimo, daugiau konflikto detalių nepamena. Toliau konflikto jis neklausė ir išėjo į kiemą parūkyti. Jam berūkant kieme, iš namų išbėgo verkianti mama ir paprašė iškviesti policiją, ši jam pasakė, kad A. A. smurtauja. Jis paskambino telefonu 112, nurodė, ką pasakė mama. Viso konflikto jis negirdėjo (1 t., b. l. 49–50).Vėliau liudytojas R. P. parodė, kad supranta, jog buvo prisiekęs sakyti tiesą, bet apklausoje sakė netiesa, todėl protokole parašyta netiesa. Dėl neteisingų parodymų užfiksavimo niekur nesikreipė, kadangi tyrėjai jam net nedavė perskaityti protokolo, pasakė tik pasirašyti. Neprisimena įvykio aplinkybių ir to, ką sakė tada apklausos metu.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo ir jo stenogramos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) buvo kviečiama pagalba dėl triukšmo ir riksmų pas kaimynus. Pranešėjas nurodo, kad mušasi šeimos nariai (1 t., b. l. 66–68). Iš garso įrašo girdėti, kad liudytojas R. P. susijaudinusiu balsu skambino telefonu „112“ ir pranešė apie konfliktą pas kaimynus, kvietė policiją, jis nurodė savo motinos adresą, savo pavardės ir vardo operatorei atsisakė nurodyti.

Liudytoja S. K. parodė, kad kaltinamasis A. A. yra jos 7 metų brolio tėtis, anksčiau gyveno pas jos mamą (duomenys neskelbtini). . Liudytoja gyvena atskirai Kėdainių g. 9, Vandžiogaloje. 2017 m. gruodžio 8 d. apie 8-9 val., ji buvo namuose, pas į namus atėjo kaltinamasis, padavė mamos telefoną ir prašė jai perduoti kai ji eis pas ją. Padavęs telefoną A. A. labai greitai išėjo pro duris. Vėliau pas ją atvyko policijos pareigūnai ir paėmė mamos telefoną, nes ji mamai nunešti telefono nespėjo, nes pusvalandžiui nepraėjus atvyko policija ir jį paėmė, sakė, kad patys telefoną grąžins. Paskui atėjo brolis R. P., šiek tiek papasakojo apie įvykį. Tą pačią dieną jai nuėjus pas mamą, ji visa iš streso drebėjo, buvo blaivi. Tuo metu dar buvo policijos pareigūnai, ją apklausinėjo. Mama pasakojo, kad jie apsižodžiavo, jie su A. A. susistumdė, jis nugriovė virtuvėje buvusį kampą ir mamai iš rankos išplėšė telefoną, jei gerai suprato, jis ją puolė peiliu, o ji dėl to iššoko per langą, bandė nuo jo pabėgti. Jos mama buvo labai išsigandusi, pasimetusi, mintys šokinėjo. Įprastai ji nėra tokia, tokią būseną iššaukė įvykis. Kai A. A. grįžo iš įkalinimo įstaigos, jis atvažiuodavo pas vaiką, lyg ir blaivas, kalbėdavo kaip žmogus. Su ankstesniu vyru mama gyveno nesantaikoje. Jis rėkavo, vartė baldus, ranką keldavo, girtas pareidavo namo. Mama dėl to būdavo panašioje būsenoje, kaip ir 2017 m. gruodžio 8 d. po konflikto su A. A.. Ji mamos neklausė, kokiu peiliu jai grasino. Mama jai nemeluoja, nežino, kaip ji su kitais elgiasi. Bendrosios pagalbos centro pateiktame garso įraše kalba jos brolis R. P.. Iš pokalbio girdėti, kad jis susijaudinęs, nes jis ne visada toks neryžtingas kalbėdamas, šiaip būna energingesnis.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis dirba tyrėju Kauno AVPK nusikalstamų veikų registravimo skyriuje. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios jis nežino. Įvykio, įvykusio 2017 m. gruodžio 8 d., nepamena. Dėl parodymų užfiksavimo gali pasakyti tai, kad fiksuodamas asmenų parodymus visuomet rašo tai, ką jie sako, nieko neinterpretuoja ir netaiso. Paprastai, kai atvyksta į įvykį, išankstinės nuomonės neturi, viską fiksuoja objektyviai. Liudytojo R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 49) užfiksuoti tinkamai, viskas surašyta iš paties R. P. žodžių. Jo darbinės funkcijos yra tokios, jog turi vykti į įvykio vietą, spręsti procesinius klausimus, atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Per dieną į smulkius įvykius vyksta 5–10 kartų, tačiau tai nėra tik smurtiniai įvykiai. Pirmiausia, kai atlieka asmens apklausą, supildo asmens anketinius duomenis, tada išaiškina asmeniui jo teises ir pareigas, asmuo pasirašo, o tada jau pildomas asmens apklausos protokolas. Asmeniui surašytas protokolas duodamas jam į rankas. Asmuo perskaito protokolą, susipažįsta su juo ir, jei neturi pastabų, pasirašo. Nepamena, ar šiuo atveju buvo smurtinių požymių. Atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, siunčia medžiagą į komisariatą pagal teritoriją, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą. Jei mato smurtą artimoje aplinkoje, fiksuoja tai. Fiksuoja viską, kas turi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.

Liudytojas M. M. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK pirmo skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2018 m. vasario 19 d. jis dirbo tyrėju antrajame veiklos skyriuje. Pamena, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti. Atliekant procesinius veiksmus, teko bendrauti ir su kaltinamuoju, ir su nukentėjusiąja. Atliko įvairius procesinius veiksmus, t. y. jų akistatą, parodymų vietoje patikrinimą, apklausas. Apklausė ir liudytoją R. P.. Prieš atliekant asmenų apklausas, supažindina juos su jų teisėmis. Tada asmenys paaiškina tai, ką prisimena. Jie užfiksuoja asmenų parodymus ir duoda jiems perskaityti. Jei asmenys nori ką nors papildyti, visuomet turi tokią teisę. Nukentėjusiąją R. T. jis apklausinėjo du kartus, jos parodymai buvo nuoseklūs ir nesikeitė. Nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais. Nukentėjusioji sakė, kad kaltinamasis buvo su peiliu ir juo grasino ją nužudyti. Ikiteisminio tyrimo metu peilis, kiek pamena pirminėje įvykio vietos apžiūroje paimtas nebuvo. Nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti peilio, kuriuo būtent buvo grasinta, kadangi virtuvėje buvo keli vienodo dydžio peiliai. Kai R. P. davė liudytojui parodymus, neatrodė, kad jis išsigandęs ar kad jam būtų daromas koks nors spaudimas. Kai R. P. atėjo į apklausą, jis pasakojo viską, ką prisiminė. Tyrėjas klausinėjo tik įvykio detalių. Klausė dėl peilio, ar matė peilį, ar matė kaltinamąjį, kaip atrodė nukentėjusioji, kokius garsus girdėjo. Pamena, kad R. P. sakė, jog buvo namie, išgirdo šūkavimus, pamatė, kad mama rėkia, jog ją kažkas nori nužudyti. R. P. sakė, kad jokio ginklo nematė. Prieš tai R. P. jau buvo apklaustas, o liudytojas atliko tik jo papildomą apklausą, nepamena, jog jo parodymuose būtų buvę prieštaravimų.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu iš įvykio vietos buvo paimtas peilis, kuris nufotografuotas (7-8 nuotraukos) (1 t., b. l. 1–14).

2017 m. gruodžio 8 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad atvykus policijos pareigūnams R. T. buvo susijaudinusi, išsigandusi, verkė, visa drebėjo. Ši paaiškino, kad jos buvęs vyras atėjo pas ją į namus ir grasino peiliu, puolė muštis, atėmė telefoną, stumdė ją (1 t., b. l. 20–23).

2018 m. kovo 1 d. parodymų patikrinimas vietoje protokole užfiksuoti R. T. parodymai, kad būnant virtuvėje jai grasino A. A.. Tuomet ji išsigandusi pradėjo bėgti į miegamąjį kambarį, paėjo apie 5 metrus, tada nukentėjusioji parodė, kad užšoko ant sofos ir greitai atsidarė lango rėmą ir pro jį iššoko į lauką. Lango matmenys 160x86 cm, o nukentėjusiosios ūgis 173 cm, ji aprodė, kad iššokusi pro langą nusileido tiesiai ant žemės, atstumas nuo lango pradžios iki žemės buvo 80 cm, šokimo nuo lango ant žemės trajektorija tiesi/įstriža apie 96 cm (1 t., b. l. 40–41).

2018 m. sausio 8 d. akistatos protokole užfiksuota, kad į akistatą suvedus R. T. ir A. A. prieštaravimai tarp jų parodymų pašalinti nebuvo, abi pusės pasiliko prie savo parodymų . Iš akistatos protokolo matyti, kad konfliktas galimai kilo tarp sugyventinių R. T. ir A. A., dėl jų bendro sūnaus J. auklėjimo, bei dėl R. T. sūnaus V. (P.), kuris pasak nukentėjusios nenori dirbti, kurį užstojo A. A.. Akistatos metu nustatyta, kad galimai po jų konflikto, nukentėjusioji išsigandusi kaltinamojo agresijos jos atžvilgiu ir grasinimų „ją pajauti“ su jo rankose turėtu virtuviniu peiliu, atsidarė langą ir iššoko per jį bei tokiu būdu pabėgo iš namų. (1 t., b. l. 74–75).

Iš Kauno apylinkės teismo 20126-04-14 nuosprendžio matyti, kad V. P., gim. (duomenys neskelbtini) yra nukentėjusiosios sūnus, kurį, jam būnant nepilnamečiu, į 2014 m. liepos mėnesį padarytą nusikalstamą veiką – „telefoninį sukčiavimą“, įtraukė laisvės atėmimo bausmę tuo metu atlikinėjęs kaltinamasis A. A. (1 t., b.l. 119-136).

2018 m. vasario 27 d. tyrėjo M. M. tarnybinio pranešimo ir 2018 m. vasario 27 d. Lietuvos Policijos registruojamų įvykių registro, kad laikotarpyje nuo 2017-02-26 iki 2018-02-26 adresu (duomenys neskelbtini) policija buvo kviesta 7 kartus, 5 kartus dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, , per 2018 m. vasario mėn. policija kviesta 4 kartus. Policija buvo kviečiama dėl nuolatinių konfliktų tarp brolių P., taip pat dėl girtuokliaujančio ir konfliktuojančio ten gyvenusios R. T. buvusio sugyventinio A. A.. (1 t., b. l. 76–80).

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą buvo pažymėta, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (2010 m. gruodžio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–639/2010).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. A. grasinus nužudyti R. T., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, pasitvirtino, nes A. A. laikydamas rankoje virtuvinį peilį, artėjo link nukentėjusiosios ir žodžiu jai grasino „papjausiu“, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes kaltinamasis bylos duomenimis yra ūmaus charakterio, jis ir teismo salėje, pasibaigus posėdžiui, grasino nukentėjusiajai.

Kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino. Pripažįsta, kad su buvusia sugyventine kilo konfliktas, tačiau jokio peilio jis nebuvo paėmęs ir jai negrasino. Jis pripažįsta, kad kilo konfliktas, nes jis užstojo jos sūnų V. P., nes ji neleidžia bendrauti su jų sūnumi J., neleidžia jam susisiekti su mokyklos socialine darbuotoja, kad turėtų informacijos apie jo sūnus reikalus mokykloje. Nukentėjusioji R. T. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su buvusiu sugyventiniu A. A. iškilo konfliktas dėl alimentų. Jis tapo agresyvus, puolė ją, ištraukė telefoną, o paskui paėmęs virtuvinį peilį, buvusį prie kriauklės su neplautais indais, grasino, kad papjaus ją. Išsigandusi ji pabėgo iš namų pro langą ir paprašė kieme buvusio sūnaus R. P. iškviesti policiją. Liudytojo R. P., kuris vengė atvykti į teismo posėdžius, nors buvo kviestas kelis kartus, žinojo apie posėdžius, dėl neatvykimo į posėdžius baustas procesinėmis priemonėmis, todėl į posėdžius buvo vesdintas policijos pagalba, parodymai teisme skyrėsi nuo jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu. Teisme liudytojas R. P. nurodė negirdėjęs ir matęs, kad kažkas būtų įvykio dieną jo motinos namuose smurtavęs ar turėjęs peilį, kad jo mama paprašė jo iškviesti policiją, tačiau kodėl, jis nežino, neklausė jos. Tokie jo parodymai vertinami kritiškai, jie galimai duoti galimai dėl kaltinamojo įtakos šiam liudytojui, nes teismo posėdžių metu akivaizdžiai matėsi, kad jis jo bijo, todėl visomis galimybėmis vengė vykti į teismo posėdžius, vien dėl to buvo atidėjinėjami teismo posėdžiai (2 t., b.l. 63, 77, 90, 93-94, 95-96, 105-106, 107-108,142-143). Teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai A. Š. ir M. M. nurodė, kad visi ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti laikantis BPK normų. Apklausiami asmenys iš pradžių patys paaiškino įvykio aplinkybes, parodymus davė savanoriškai, neverčiami, o po to pareigūnai tik tikslino detales ir užfiksavo tai protokoluose. Policijos pareigūnai nei kaltinamojo, nei kitų proceso dalyvių nepažįsta, bylos baigtimi nėra suinteresuoti, tikslo parodymuose sugalvoti nebūtas detales neturi.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis A. A., tik būdamas atlikęs nusikalstamą veiką, vėl padaręs nusikalstamą veiką, suprasdamas bausmės neišvengiamumą, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, neigia peiliu grasinęs buvusiai sugyventinei R. T.. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios parodymai, liudytojo R. P. parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu duodamus šio liudytojo parodymus teismas vertina kaip siekimą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės ir vadovaujasi jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, juos atitinka kiti byloje surinkti įrodymais. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nurodo, kad juos pasitikusi nukentėjusioji atrodė išsigandusi, visa drebėjo, verkė, kas neabejotinai patvirtina jos nurodomas aplinkybes. Nukentėjusioji negalėjo tiksliai nurodyti peilio, kuriuo buvo grasinta, kadangi virtuvėje buvo keli vienodo dydžio peiliai. Apie įvykį nukentėjusioji pasakojo dukrai S. K., jai kaltinamasis atnešė mamos telefoną, kad perduotų nukentėjusiajai. Tą pačią dieną S. K. nuėjusi pas mamą ir matė, kad ji visa iš streso drebėjo, buvo blaivi, ji papasakojo apie įvykį. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, laikydamas rankoje peilį, grasino nukentėjusiajai nužudyti. Nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad A. A. grasinimas yra realus. A. A. buvo agresyvus, grasino paėmęs peilį. Tai, kad grasinimą nukentėjusioji vertino kaip realų rodo tai, kad nukentėjusioji iššoko pro langą, o paskui visi ją matė išsigandusią, drebančią iš streso. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 145 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, jis kaltas ir baustinas

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau 16 kartų teistas už nusikaltimus nuosavybei (1 t., b. l. 86–100, 110–136), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 101–103), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 106).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kad ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmės tikslai nebuvo pasiekti, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei į kaltinamajam skirtina BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Kadangi anksčiau kaltinamasis teistas už vagystes, tai yra visiškai priešingo pobūdžio nusikaltimus, kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą vidurkį.

A. A. paskirtas kardomoji priemonė–rašytinis pasižadėjimas neišvykti pradėjus bausmės vykdymą panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: bendrojo pagalbos centro garso įrašas, pateiktas kompaktiniame diske, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 66) paliktinas saugoti byloje. Virtuvinis peilis, saugomas Kauno rajono policijos komisariato saugomų daiktų archyve (1 t., b. l. 69–71) gražintinas nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu, jas iš dalies sudedant ir galutinę bausmę skirti 2 (du) metus laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti A. A. atliktą bausmės laiką pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 7 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 28 d. nuosprendžius.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus bausmės vykdymą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: bendrojo pagalbos centro garso įrašą, pateiktą kompaktiniame diske, saugomą baudžiamojoje byloje palikti saugoti byloje. Virtuvinį peilį, saugomą Kauno rajono policijos komisariato saugomų daiktų archyve gražinti nukentėjusiajai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.