Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Pocienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atmestas nukentėjusiojo A. B. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. spalio 23 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda.

1.1. A. B. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 23 d. apie 22.15 val., vairuodamas automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Gelvonų ir Paberžės gatvių sankryžoje, Vilniuje, sukdamas kairėn iš Gelvonų gatvės į Paberžės gatvę pažeidė Kelių eismo taisyklių 145, 199 punktų reikalavimus, t. y. sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio priešinga kelio kryptimi Gelvonų gatve važiavusiam automobiliui BMW 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. Č., išvažiavęs į sankryžą sudarė šiam automobiliui kliūtį, dėl ko abu automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjusiajai automobilio Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei Z. B. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Vilniau apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą, 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo apeliacinį skundą atmetė.

3. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme atsisakyta priimti nuteistojo A. B. kasacinį skundą.

4. Nuteistasis A. B. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir prašė atnaujinti baudžiamąją bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

5. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu nuteistojo A. B. prašymo netenkino ir atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytas aplinkybes, prokuroras padarė išvadą, kad A. B. nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, numatytų BPK 444 straipsnyje, todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą.

6. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, nuteistasis A. B. padavė skundą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

7. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras 2019 m. spalio 23 d. priėmė nutarimą atmesti nuteistojo A. B. skundą konstatavęs, kad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarime įvertintos visos nuteistojo A. B. pareiškime nurodytos aplinkybės, dėl jų pateiktos motyvuotos išvados ir padaryta pagrįsta išvada, kad jos negali būti laikomos BPK 444 straipsnio 1 dalyje numatytomis naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo žinomos baudžiamąją bylą instancine tvarka nagrinėjusiems teismams ir kurios leistų abejoti dėl A. B. priimto apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumo bei teisėtumo.

8. Dėl šio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimo nuteistasis A. B. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuris skundžiama 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė. Teismas nurodė, kad nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis BPK 444 straipsnio prasme. Nuteistojo A. B. skunde nurodytos aplinkybės dėl liudytojos melagingai duotų parodymų, neteisingų ekspertizės akto išvadų, prokuroro šališkumo teismui buvo žinomos, baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas jas ištyrė ir įvertino. Kiti skundo argumentai, susiję su jo apeliacinį skundą nagrinėjusių teisėjų galimo nesąžiningumo, taip pat nesudaro pagrindo juos vertinti kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes. Dėl to teismas konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2019 m. spalio 23 d. nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Nuteistasis A. B. skunde Lietuvos apeliaciniam teismui nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neteisinga, priimta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso normas. Skundžiama nutartimi atmetus prašymą atnaujinti baudžiamąją bylą, buvo užkirsta galimybė pasiekti teisingumą.

9.1. Pasak nuteistojo, apkaltinamasis nuosprendis priimtas netinkamai įvertinus surinktus įrodymus, nes visi įvykio liudytojai ir nukentėjusioji parodė, kad BMW automobilis atsitrenkė į stovintį, o ne važiuojantį Audi automobilį. Ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras tyrimą organizavo taip, kad A. B. būtų pripažintas kaltu. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino tikrųjų įvykio aplinkybių ir rėmėsi melagingais minėtų asmenų parodymais bei klaidinga ekspertizės išvada. Pažymi, kad įvykio metu sužalota jo buvusi sutuoktinė jam jokių pretenzijų neturėjo ir liudijo jo naudai. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, šį skundą atmetė. Nuteistajam kelia abejonių teismo priimto sprendimo pagrįstumas, nes po jo priėmimo vienas iš teisėjų kolegijos narių buvo atleistas iš pareigų, kaip pažeminęs teisėjo vardą, o kitas teisėjas (kolegijos pirmininkas) – nuteistas už padarytą nusikaltimą.

9.2. Nuteistasis skunde pateikia įvykio versiją ir nurodo argumentus, kodėl apkaltinamasis nuosprendis yra nepagrįstas. Pasak nuteistojo, ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras tyrimą atliko nesąžiningai ir tendencingai, nes ikiteisminio tyrimo metu dėl ikiteisminio tyrimo prieš jį nutraukimo nedavė prokurorui kyšio. BMW automobilį vairavęs A. Č. davė melagingus parodymus dėl eismo įvykio. Ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja ir jį kontroliuojantis prokuroras nesiėmė savalaikių veiksmų užklausti Eismo reguliavimo tarnybą dėl A. Č. skambučių išklotinės išreikalavimo, todėl kai ji buvo pareikalauta, tokių duomenų tarnybą negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių – pagal tuo metu galiojusį įstatymą tokius duomenis mobilaus ryšio operatorius saugojo tik pusę metų. Nuteistasis atkreipė dėmesį ir į tai, kad liudytojas R. Š. davė melagingus parodymus apie jo neva matytas įvykio aplinkybes. Pasak nuteistojo, jo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prie bylos prijungti jo pateiktą vaizdo įrašą, iš kurio aiškiai matyti, kad šis liudytojas negalėjo matyti automobilio susidūrimo momento. Liudytoja Z. B. teismui parodė, kad viso ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas duoti A. B. kaltinančius parodymus. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir nepatikėjo teisingais liudytojos parodymais, kuriuos patvirtino ir kiti teisme apklausti liudytojai. Grįsdami A. B. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą abu teismai rėmėsi nepatikimomis ekspertų išvadomis.

9.3. Nuteistasis A. B. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos ir Generalinės prokuratūros nutarimus bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir atnaujinti ikiteisminį tyrimą jo baudžiamojoje byloje.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Nuteistojo A. B. skundas atmetamas.

BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas pripažinti neteisingomis bei nepagrįstomis. Teismas nutartyje atsakė į nuteistojo skundo argumentus ir pagrįstai juos atmetė. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

9.4. Baudžiamosios bylos atnaujinimo institutas – tai išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas, tik esant konkretiems, įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti žinomi ir patikrinti instancine tvarka.

9.5. BPK 444 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos naujai paaiškėjusios aplinkybės, dėl kurių galima panaikinti nuosprendį ar nutartį ir atnaujinti baudžiamąją bylą, yra: 1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas liudytojo ar nukentėjusiojo parodymų arba ekspertizės akto melagingumas, taip pat kitų įrodymų, kuriais paremtas nuosprendis ar nutartis, netikrumas; 2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų nusikalstamas piktnaudžiavimas; 3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nusikalstamas piktnaudžiavimas, jei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis; 4) kitokios aplinkybės, kurios teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį, nors ikiteisminis tyrimas bei bylos nagrinėjimas teisme buvo atliktas išsamiai, ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad nuteistasis yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnę ar sunkesnę nusikalstamą veiką negu ta, už kurią jis nuteistas, taip pat kurios įrodo, kad išteisintasis arba asmuo, kurio byla nutraukta, yra kaltas.

9.6. Teismas tinkamai taikė baudžiamojo proceso įstatymo normas, reglamentuojančias baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindus. Nutartyje tinkamai įvertino nuteistojo A. B. skunde nurodytas aplinkybes ir skundą motyvuotai atmetė konstatavęs, kad A. B. nurodytų aplinkybių negalima pripažinti naujai paaiškėjusiomis.

9.7. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis A. B. savo skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos jis buvo nurodęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorui ir Generaliniam prokurorui pateiktuose skunduose pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei Vilniaus apygardos teismui apskųsdamas minėtą Generalinio prokuroro nutarimą.

9.8. Pažymėtina, jog aplinkybės, išvardintos BPK 444 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nustatomos tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, o kitokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, nurodytos 4 punkte, nustatomos atliekant tyrimą BPK 446 ir 447 straipsnių nustatyta tvarka. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį.

9.9. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundui nagrinėti pateikta Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje 2019 m. spalio 11 d. gauto nuteistojo A. B. skundo nagrinėjimo Nr. 7.17-102/2019 medžiaga, konstatuoja, kad nuteistojo A. B. prašyme pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei skunduose dėl Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro nutarimų atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio prasme.

9.10. Nesutiktina su nuteistojo skunde nurodytais teiginiais, kad jam nebuvo užtikrinta teisė į nešališką teismą. Šie nuteistojo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs, nes iš esmės yra neteisingi. Nuteistasis nepateikė duomenų, kurie leistų pripažinti, jog baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Jokių Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų pažeidimų nenustatyta.

9.11. Nuteistasis A. B. savo pareiškime ir skunduose iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, teigdamas, kad abu baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai jo kaltę grindę remdamiesi melagingais liudytojų A. Č. ir R. Š. parodymais, kuriais remiantis atlikta ir pateikta klaidinga specialisto išvada ir ekspertizės aktas, be to, teismas neatsižvelgė į nukentėjusiosios Z. B. parodymus dėl ikiteisminio tyrimo metu jai daryto poveikio ir jos realiai nurodytas eismo įvykio aplinkybes, ir šios aplinkybės nors ir buvo žinomos bylą nagrinėjusiems teismams, visgi buvo sąmoningai ignoruojamos. Būtent šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, turėtų būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios BPK 444 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktų prasme.

9.12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad šios aplinkybės negali būti pripažįstamos naujai paaiškėjusiomis, kadangi iš esmės analogiškais argumentais dėl parodymų ir specialių tyrimų išvadų vertinimo nuteistasis grindė ir savo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. kovo 21 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą, iš naujo įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė. Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl A. B. nuteisimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti nuteistojo A. B. kasacinį skundą. Taigi kasacinės instancijos teismas nustatęs, kad kasaciniame skunde išdėstytais teiginiais nuteistasis iš esmės, pateikdamas savo įvykių versiją, bando paneigti teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes bei suformuluotas išvadas dėl jų vertinimo. Visgi nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Taigi įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje, kuris priimtas objektyviai ir visapusiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nustatyta, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.

9.13. Skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutarties nagrinėjanti aukštesniojo teismo teisėja neturi teisinių galių iš naujo ar kitaip (taip, kaip nori nuteistasis) vertinti teismuose priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais nustatytų bei patvirtintų aplinkybių, kadangi nagrinėja ne įsiteisėjusio nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, bet tai, ar Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas teisingai įvertino Generalinio prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir ar pagrįstai atmetė nuteistojo A. B. skundą. Dėl to negali būti patenkintas nuteistojo prašymas iš naujo vertinti įrodymus – nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenis bei kitą rašytinę bylos medžiagą. Tai, kad teismų priimti sprendimai nuteistojo netenkina, nėra pagrindas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Jau minėta, jog nuteistojo skunde išdėstyti samprotavimai dėl liudytojų parodymų ir specialistų / ekspertų atliktų tyrimų neatitikimo faktinėms aplinkybėms negali būti laikomi naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes neatitinka BPK 444 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Šias nuteistojo nurodytas aplinkybes įvertino apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą ir motyvuotai atmetęs kaip nepasitvirtinusias. Be to, įsiteisėjusiu nuosprendžiu nebuvo nustatytas liudytojų parodymų ar minėtų specialisto išvados ir ekspertizės akto melagingumas.

9.14. Baudžiamoji byla dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių gali būti atnaujinta pagal BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktą tik tuo atveju, jeigu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nagrinėdami bylą teisėjai ir atlikdami ikiteisminį tyrimą pareigūnai nusikalstamai piktnaudžiavo bei dėl to buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis. Kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo būtų nustatytas bylą nagrinėjusių teisėjų ir prokuroro nusikalstamas piktnaudžiavimas šioje byloje, nėra. Taigi ir šiuo atveju nėra pagrindo baudžiamąją bylą atnaujinti remiantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytomis aplinkybėmis. Žemesnės instancijos teismas pagrįstai atkreipė nuteistojo dėmesį į tai, kad faktai, jog baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos pirmininkas buvo nuteistas už nusikaltimo padarymą, o vienas iš kolegijos narių buvo atleistas iš pareigų dėl netinkamo elgesio, neleidžia daryti pagrįstos prielaidos, kad šie teisėjai, priimdami procesinį sprendimą dėl A. B. apeliacinio skundo, nusikalstamai piktnaudžiavo šioje byloje. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti.

9.15. Kitokiomis aplinkybėmis, numatytomis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nuosprendį ar nutartį. Aplinkybės, kurios priimant nuosprendį buvo žinomos, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

9.16. Kaip minėta, nuteistasis A. B. savo skunduose iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, nagrinėjant jo baudžiamąją bylą, teigdamas, kad netinkamai įvertinti specialisto išvados ir ekspertizės akto duomenys, liudytojų parodymai bei kita rašytinė bylos medžiagos. Šios aplinkybės buvo žinomos baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam apeliacinės instancijos teismui, todėl jos negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios ir BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme.

9.17. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad apygardos teismas, išsamiai išnagrinėjęs nuteistojo A. B. skundą, patikrino Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro ir Generalinio prokuroro nutarimų teisėtumą bei pagrįstumą ir motyvuotai skundo netenkino.

9.18. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus daroma išvada, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti šią nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.