- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- eI2-6982-641/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01702-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- J. M. P.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Rytis Satkauskas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei E. P.,
atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Pabėgėlių priėmimo centro atstovėms E. P., L. P.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. P. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Pabėgėlių priėmimo centro, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas įpareigoti Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) pateikti atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl informacijos suteikimo bei priteisti iš Lietuvos valstybės 500 Eur moralinės žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Paaiškino, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 6 d. kreipėsi į Departamentą su 2023 m. sausio 6 d. prašymu „Dėl apgyvendinimo sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Prašymas). Apie pateiktą Prašymą Departamentui buvo priminta 2022 m. vasario 8 d., t. y. jau pasibaigus įstatymo nustatytam prašymo nagrinėjimo terminui, tačiau jokių pranešimų ir raštų iš Departamento negavo iki tol, kol kreipusis skundu į teismą 2023 m. kovo 8 d. iš teismo gavo persiųstą Departamento atsiliepimą į skundą su pridėtu Departamento įvardintu 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. 10K-888. Pareiškėjas tvirtino, jog teisės aktų nustatyta tvarka Departamentui neatsakius į pareiškėjo Prašymą, manydamas, jog turės likti Pabėgėlių priėmimo centre, kuriame jokiais būdais nenorėjo likti, jis buvo psichologiškai paveiktas, patyrė didelį stresą dėl nežinomybės kiek truks jo judėjimo laisvės bei bendravimo su kitais asmenimis ribojimai, bandė nusižudyti, nes tokiu būdu buvo suvaržytos jo galimybės integruotis visuomenėje, jis tuo patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 500 Eur suma. Tvirtino, jog Departamentui teisės aktų nustatyta tvarka neatsakius į pareiškėjo Prašymą per įstatymo nustatytą laiką ir nenurodžius tokio neveikimo priežasties Departamentas, kaip valstybinė institucija, pažeidė esminius viešojo administravimo ir valstybės tarnybos principus bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 4 dalyje, 11 straipsnyje ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Prašymų nagrinėjimo taisyklės) 32 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Šie Departamento veiksmai sąlygojo pareiškėjo patirtą stresą, kas pagrindžia priežastinį ryšį tarp neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų pasekmių pareiškėjui, taigi pagrindžia skundu prašomos priteisti žalos dydį. Tvirtino, jog pareiškėjui jo buvimo Pabėgėlių priėmimo centre metu, kol jis laukė atsakymo į Prašymą iš Departamento, nebuvo teikiamos tinkamos priėmimo sąlygos, nepagrįstas tolesnis jo, kaip pažeidžiamo asmens, laisvės ribojimas. Prašymo nenagrinėjimas prisidėjo prie pareiškėjo patiriamo fizinio skausmo, bendravimo galimybių apribojimo, ribojo jo, kaip judėjimo negalią turinčio asmens, galimybes išmokti judėjimo vėžimėlyje įgūdžius ir integruotis visuomenėje, o nesprendžiant Prašymo toliau Pabėgėlių priėmimo centre taikomi ribojimai kenkė užsieniečio psichologinei būklei, todėl minėtais pagrindais pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 500 Eur moralinės žalos atlyginimą. Nesutiko su Departamento argumentais, jog jis nekompetentingas nagrinėti pareiškėjo Prašymą. Manė, jog būtent Departamentas yra atsakingas už tinkamų priėmimo sąlygų (duomenys neskelbtini) užtikrinimą, nes Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 140⁸ straipsnio 2 dalis numato Departamento pareigą apgyvendinti užsieniečius, pateikusius teisinės pagalbos prašymus. Tvirtino, jog jeigu, kaip teigė Departamentas, pareiškėjo judėjimo laisvė nebuvo ribojama, tai Departamentas, nematydamas poreikio judėjimo ribojimams, pareiškėjo atžvilgiu turėjo priimti sprendimą jį apgyvendinti neribojant jo judėjimo laisvės, todėl manė, jog argumentai, kad pareiškėjo laisvė laisvai judėti Pabėgėlių priėmimo centre nebuvo ribojama yra nepagrįsti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2023 m. sausio 6 d. Departamente buvo gautas pareiškėjo Prašymas ir išnagrinėtas, 2023 m. sausio 25 d. parengtas atsakymas Nr. 10K-888 į Prašymą, kuris tą pačią dieną buvo išsiųstas pareiškėjo atstovo elektroninio pašto adresu: (duomenys neskelbtini) (toks pat pareiškėjo elektroninio pašto adresas buvo nurodytas ir skunde) ir pareiškėjo apgyvendinimo vietos elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas apgyvendintas Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre). Pažymėjo, kad Departamentui nėra žinomos priežastys, kodėl pareiškėjas tvirtina, jog negavo atsakymo, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad Departamentas ne tik pateikė atsakymą į pareiškėjo Prašymą, bet padarė tai tryliktą darbo dieną nuo Prašymo gavimo, t. y. nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, todėl pagrindo teigti, jog Departamentas neįvykdė pareigos atsakyti į pareiškėjo Prašymą, nėra. Dėl skundo teiginių, kad pareiškėjas 2023 m. vasario 8 d. Departamentui buvo atsiuntęs „priminimą“ apie savo prašymą, atsakovas pažymėjo, kad jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėjas prie skundo nėra pridėjęs, o Departamentui patikrinus savo elektroninio pašto dėžutę: (duomenys neskelbtini), taip pat nebuvo nustatyta pareiškėjo atstovo 2023 m. vasario 8 d. Departamentui siųstų elektroninių laiškų. Todėl mano, jog pareiškėjo skunde šiuo aspektu nurodytos aplinkybės dėl tariamai nepateikto atsakymo į pareiškėjo Prašymą, neatitinka tikrovės. Dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo Departamentas pažymėjo, kad skundas taip pat yra pagrįstas išimtinai pareiškėjo nurodytais tikrovės neatitinkančiais teiginiais. Departamentas į pareiškėjo prašymą atsakė 2023 m. sausio 25 d. raštu, kurį išsiuntė tiek pareiškėjui – į jo apgyvendinimo vietą, tiek ir pareiškėjo atstovui – į elektroninį paštą. Pažymėjo, Departamento 2023 m. sausio 25 d. rašte Nr. 10K-888, nurodytas aplinkybes, jog, įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją, pareiškėjo prašymą suteikti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) buvo nuspręsta nagrinėti iš esmės skubos tvarka, tačiau Departamentas nėra atsakingas už (duomenys neskelbtini) prašytojų apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas, apie ką pareiškėjas ir jo atstovas taip pat buvo informuoti Departamento 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. 10K-888. Taigi, pareiškėjas dėl konkrečių jo apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų (tarp jų – ir dėl galimybių išvykti už šio centro ribų) turėjo kreiptis būtent į savo apgyvendinimo centro administraciją, kuri, atsižvelgdama į pareiškėjo individualias aplinkybes, turėjo spręsti dėl leidimo išvykti už centro ribų suteikimo pareiškėjui. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas, dėl buvimo Pabėgėlių priėmimo centre metu patirtos 20 000 Eur neturtinės žalos dėl jo tariamo judėjimo laisvės ribojimo yra kreipęsis į teismą. Šis klausimas buvo išspręstas Regionų administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pareiškėjo buvo apskųstas ir šiuo metu yra nagrinėjamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT). Taip pat nurodė, jog byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas išvykdavo iš Pabėgėlių priėmimo centro, nes buvo sulaikytas pasienyje su (duomenys neskelbtini). Apibendrindama Departamento atstovė E. P. pažymėjo, kad Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka pateikė pareiškėjui atsakymą į jo Prašymą dėl informacijos suteikimo, kuris buvo grindžiamas faktine pareiškėjo situacija ir teisės aktų nuostatomis, o pareiškėjas savo skunde nepateikė nei vieno teisės akto, remiantis kuriuo Departamentas turėjo pareigą pareiškėjo atžvilgiu priimti atitinkamą sprendimą, bet jo nepriėmė, ir nepagrindė būtinosios neturtinės žalos atlyginimo sąlygos – neteisėtų Departamento veiksmų ar neveikimo. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas nepagrindė ir kitos būtinos neturtinės žalos atlyginimo sąlygos – pačios žalos fakto.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Pabėgėlių priėmimo centro atstovė L. P. prašė skundą atmesti, kadangi Pabėgėlių priėmimo centras neatliko neteisėtų veiksmų, įvykdė visus teisės aktų reikalavimus ir suteikė pareiškėjui jo gyvenimo Pabėgėlių priėmimo centre nuo 2022 m. gruodžio 6 d. iki 2023 m. vasario 13 d. metu visas teisės aktų numatytas apgyvendinimo ir medicinines paslaugas: su juo dirbo socialiniai darbuotojai, psichologai, jis buvo prižiūrimas gydytojų, teikiama medicininė pagalba, buvo atsižvelgiama į pareiškėjo specialiuosius poreikius, pažeidžiamumą, atsižvelgus į jo negalią jis buvo apgyvendintas pirmajame aukšte esančiame specialiai jo poreikius atitinkančiame kambaryje, su visomis jam reikalingomis apgyvendinimo sąlygomis, su juo visą laiką Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojai ir psichologai bendravo per vertėjus, kurie vertė būtent į jam suprantamą (duomenys neskelbtini) kalbą, nes tik taip buvo galima susikalbėti su pareiškėju, todėl vertėjai jį lydėjo visur. Vertėjų paslaugas jam pirko tiek Pabėgėlių priėmimo centras, tiek ir Departamentas. Pabrėžė, jog per visą pareiškėjo gyvenimo Pabėgėlių priėmimo centre laikotarpį jis nei karto nesikreipė su nusiskundimais į administraciją, neparašė, nei vieno skundo dėl Pabėgėlių priėmimo centro darbuotojų veiksmų ar neveikimo, todėl mano, jog pareiškėjo skundo teiginiai dėl netinkamų apgyvendinimo sąlygų jam teikimo bei jo judėjimo laisvės ribojimo neatitinka tikrovės ir turi būti atmesti. Tvirtino, jog pareiškėjas neįrodė ir prašomos priteisti neturtinės žalos, kaip neva kilusios dėl Pabėgėlių priėmimo centro kaltės, sąlygų. Taip pat teigė, jog pareiškėjo judėjimo laisvė, kaip ir visų kitų apgyvendintų užsieniečių, Pabėgėlių priėmimo centro teritorijoje nebuvo ribojama, jis ten judėjo laisvai kur norėjo, o išeiti iš Pabėgėlių priėmimo centro teritorijos taip pat galėjo, tik tai buvo padaroma lydint socialiniam darbuotojui. Tvirtino, jog Pabėgėlių priėmimo centro atžvilgiu nekilo viešosios civilinės atsakomybės sąlygos, nes nėra valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, pačios žalos pareiškėjui padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp valdžios institucijų veiksmų ar neveikimo ir pareiškėjo nurodytos žalos, todėl prašė skundą atmesti, kaip neįrodytą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl įpareigojimo Departamentui pateikti atsakymą į pareiškėjo Prašymą dėl informacijos suteikimo bei priteisti iš Lietuvos valstybės 500 Eur moralinės žalos, patirtos Departamentui nepateikus atsakymo į Prašymą ir dėl to patirtus neigiamus išgyvenimus, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad pareiškėjas į LR atvyko masinio užsieniečių antplūdžio metu, (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 8 d. pažyma „Dėl prašymo suteikti (duomenys neskelbtini) priėmimo“ patvirtina, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, jog klausimas dėl (duomenys neskelbtini) prašytojo apgyvendinimo nėra sprendžiamas, nes asmuo yra pasienio kontrolės punkte ir nėra įleidžiamas į teritoriją. Remiantis Pabėgėlių priėmimo centro direktoriaus 2022 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. VK-1191 „Dėl (duomenys neskelbtini) prašytojo kurio įleidimo į Lietuvos Respublikos teritoriją nėra išsprendžiamas apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre“, pareiškėjas J. M. P. (duomenys neskelbtini).
7. 2022 m. lapkričio 10 d. VSAT Užsieniečių registracijos centro Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus psichologė atliko pareiškėjo pažeidžiamumo vertinimą ir tarnybiniame pranešime nurodė, jog (duomenys neskelbtini).
8. Iš į bylą pateiktų pareiškėjo Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti 2022 m. gruodžio 13 d. Medicininio / psichikos sveikatos pažymėjime suaugusiam / nepilnamečiui, 2023 m. sausio 27 d. Užsieniečių, apgyvendintų Pabėgėlių priėmimo centre, pažeidžiamumo nustatymo ir pagalbos jiems teikimo išvadoje, 2022 m. gruodžio 22 d. Psichologinio vertinimo formoje, 2023 m. sausio 4 d. Suaugusio asmens socialinių poreikių vertinimo formoje, 2023 m. sausio 25 d. Išraše iš medicininių dokumentų ir 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. T1-85 „Dėl (duomenys neskelbtini) J. M. P.“ fiksuoti duomenys patvirtina aplinkybes, jog (duomenys neskelbtini).
9. Departamentui 2023 m. sausio 6 d. buvo pateiktas Prašymas dėl pareiškėjo apgyvendinimo sąlygų. Departamentas 2023 m. sausio 25 d. pateikė į raštą Nr. 10K-888, kuriame nurodė, kad: (duomenys neskelbtini).
10. Byloje taip pat pateikti Departamento informacinės sistemos duomenys apie 2023 m. sausio 25 d. registruotą siuntą „Dėl apgyvendinimo sąlygų pakeitimo (J. M. P.) su pridėtu dokumentu – atsakymu dėl apgyvendinimo.adoc, kurios numeris sutampa su Departamento rašto, nurodomo, kaip atsakymo į pareiškėjo Prašymą, numeriu – Nr. 10K-888, išsiųstą adresatams: advokatų profesinės bendrija „ReLex“ ((duomenys neskelbtini)) ir Pabėgėlių priėmimo centrui ((duomenys neskelbtini)).
11. Byloje pateiktas 2023 m. kovo 4 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos tarnybinis pranešimas Nr. 182-885 „Dėl sulaikytų piliečių”, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 4 d. buvo sulaikytas bandant išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Dėl Departamento (ne)veikimo.
12. Pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl įpareigojimo Departamentui atsakyti į pareiškėjo 2023 m. sausio 6 d. Prašymą, kuriuo, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini), teisė judėti buvo apribota, prašė Departamento suteikti jam tinkamas priėmimo sąlygas, apgyvendinti neribojant jo judėjimo laisvės bei sudaryti sąlygas reguliariai išvykti iš apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre vietos. Pareiškėjas teigė, kad Departamentas neišnagrinėjo jo Prašymo, net ir vėliau Departamentą paraginus tai padaryti, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminu nepateikė atsakymo į Prašymą.
13. Departamentas su pareiškėjo šiuo skundo reikalavimu nesutinka. Nurodo, kad į Prašymą buvo atsakyta 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. 10K-888, kurį tą pačią dieną išsiuntė pareiškėjo atstovo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) ir pareiškėjo apgyvendinimo vietos elektroninio pašto adresu.
14. Viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016; 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1409-520/2017). VAĮ (ginčui aktuali redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. VAĮ 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
15. Byloje nėra ginčo, kad Prašymas Departamente buvo gautas 2023 m. sausio 6 d. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjo atstovo į bylą pateiktas Departamento patvirtinimas apie pareiškėjo atstovo laiško gavimą. Byloje atsakovo pateiktas 2023 m. sausio 25 d. atsakymas Nr. 10K-888 bei duomenys apie šio atsakymo išsiuntimą pareiškėjui ir atstovui (išsiuntimo data – 2023 m. sausio 25 d., 07:47:24) patvirtina atsakovo Departamento atsakymo į Prašymą priėmimo ir jo pareiškėjui išsiuntimo faktą. Pareiškėjas šiuos įrodymus paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė. Minėti Departamento pateikti rašytiniai duomenys apie elektroniniu paštu atsakymo į Prašymą išsiuntimą 2023 m. sausio 25 d. pareiškėjo atstovui ir į pareiškėjo apgyvendinimo vietą yra paimti iš valstybės institucijos oficialios svetainės, atsakymas į Prašymą pasirašytas kvalifikuotu parašu, todėl, pareiškėjui jų teisėtumo kitais įrodymais nepaneigus, teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų tikrumu bei teisėtumu ir konstatuoja, jog byloje ištirta įrodymų visuma paneigia pareiškėjo skundo faktiniame pagrinde nurodytus argumentus dėl Departamento neveikimo ir / ar netinkamo veikimo atsakant į pareiškėjo Prašymą. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog Departamentas atliko ginčo veiksmus, į pareiškėjo Prašymą buvo atsakyta priimant 2023 m. sausio 25 d. atsakymą Nr. 10K-888 ir kuris pareiškėjui buvo išsiųstas įstatyme nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Departamento veiksmus – vilkinimą atsakyti į pareiškėjo Prašymą.
16. Nors pareiškėjas nesutiko su 2023 m. sausio 25 d. atsakyme Nr. 10K-888 Departamento pateiktais argumentais, jog jis nekompetentingas nagrinėti pareiškėjo Prašymą, tvirtindamas, jog būtent Departamentas yra atsakingas už tinkamų priėmimo sąlygų (duomenys neskelbtini) prašytojams užtikrinimą, nes UTPĮ 140⁸ straipsnio 2 dalis numato Departamento pareigą apgyvendinti užsieniečius, pateikusius teisinės pagalbos prašymus, tačiau teisėjo kolegija šiuos pareiškėjo bei jo atstovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus, įvertinus tai, jog pareiškėjas šio Departamento atsakymo neskundė (net ir, kaip nurodė pareiškėjas skunde, jį gavę su atsiliepimu į skundą). O taip pat į tai, jog pareiškėjo nurodyta UTPĮ140⁸ straipsnio 2 dalis bei 79 straipsnio 1 dalis numato Departamento kompetenciją priimti sprendimą dėl (duomenys neskelbtini) prašytojo įleidimo į LR ir apgyvendinimo, tačiau už (duomenys neskelbtini) prašytojų, apgyvendintų Pabėgėlių priėmimo centre, apgyvendinimo sąlygas bei leidimų laikinai išvykti iš Pabėgėlių priėmimo centro išdavimą yra atsakingas ne Departamentas, tačiau Pabėgėlių priėmimo centras, remiantis UTPĮ 79 straipsnio 3 dalimi bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. 20 patvirtintu (duomenys neskelbtini) prašytojų ir užsieniečių laikino apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų bei tvarkos ir laikino išvykimo tvarkos aprašu (aktuali redakcija nuo 2022 m. kovo 22 d.). Pažymėtina, jog minėta UTPĮ nuostata pareiškėjui buvo paaiškinta ir Departamento 2023 m. sausio 25 d. rašte Nr. 10K-888. Todėl, dėl konkrečių pareiškėjo apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygų (tame tarpe ir dėl galimybės lakinai išvykti už jo ribų) pareiškėjas turėjo kreiptis pagal teisės aktų priskirtą kompetenciją ne į Departamentą, tačiau į Pabėgėlių priėmimo centro administraciją.
17. Atsižvelgus į aukščiau nurodytą, nenustačius, jog Departamentas būtų nepriėmęs sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, ar neatlikęs visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti, atitinkamai pareiškėjo skundo reikalavimas – įpareigoti Departamentą atsakyti į Prašymą – negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Dėl neturtinės žalos.
18. Nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas ir Lietuvos valstybės deliktinės atsakomybės klausimas, nes skundu pareiškėjas siekia 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Departamento veiksmais – savalaikiai neatsakius į Prašymą, dėl ko, pareiškėjo teigimu, buvo pažeista jo teisė į jam pritaikytų apribojimų – laisvės laikinai išvykti iš apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre vietos – panaikinimą ir dėl to jis patyrė neigiamas pasekmes (neigiamus išgyvenimus, stresą dėl nežinomybės ar galės išvykti iš Pabėgėlių priėmimo centro tol, kol Departamentas nepateikė atsakymo į jo Prašymą), buvo pakenkta jo psichologinei būklei.
19. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (LR Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama CK 6.250 straipsnyje, kurio pirma dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
20. LR Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime taip pat konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.
21. VAĮ 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama LR civilinio kodekso (toliau – CK) ir LR žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir LR Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas reglamentuoja CK 6.271 straipsnis, kuris nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydamas konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės (1 dalis). Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). Šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 2 dalis). CK numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (LR Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pažymėtina, jog valstybės institucijos, pareigūnų veiksmų neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Todėl, atitinkamai, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
22. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatinėjamas pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-69/2012). Neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-525-2247/2012; kt.). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-309/2013; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; ir kt.).
23. Skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo kildinamas iš Departamento neveikimo – neatsakymo į Prašymą, dėl ko pareiškėjas savalaikiai negavo Departamento atsakymo į jam rūpimus esminius klausimus. Todėl siekiant įrodyti neturtinę žalą, pareiškėjui kyla pareiga įrodyti, tiek Departamento veiksmų neteisėtumą, tiek priežastinį ryšį tarp Departamento neveikimo ir pareiškėjui kilusios žalos, tiek pačios žalos atsiradimo faktą.
24. Nagrinėjamu atveju ištyrusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, byloje nustatyta, jog Departamentas į pareiškėjo Prašymą atsakė 2023 m. sausio 25 d. raštu Nr. 10K-888 per trylika darbo dienų. Taigi Departamentas Prašymą išnagrinėjo bei atsakė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl konstatuotina, kad, ginčo atveju nenustatyta Departamento neteisėtų veiksmų – vilkinimo. Minėta, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos. Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Neįrodžius vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti (šiuo atveju neteisėtų veiksmų), kitų sąlygų įrodinėjimas iš esmės nėra tikslingas. Byloje pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos veiksmų neteisėtumo ar neveikimo, todėl neturi teisės į žalos atlyginimą.
25. Teisėjo kolegija pažymi, jog, nors pareiškėjas bei jo atstovas teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais byloje aiškino, jog neturtinė žala taip pat siejasi ir su Pabėgėlių priėmimo centro veiksmais – pareiškėjui netinkamų priėmimo sąlygų teikimu, tokiu būdu apribojus jo teisę laisvai judėti, tačiau šie argumentai atmestini, kaip išeinantys už skundo, kuriuo išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo siejamas tik su Departamento veiksmais dėl Prašymo nagrinėjimo, reikalavimų ribų. Ką, kaip teisingai teismo posėdžio metu teikiant paaiškinimus pažymėjo Departamentas, patvirtina Regionų administracinio teismo administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenys, esantys Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO (toliau – LITEKO). Liteko esančiais minėtos administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Departamento, (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo išspręstas administracinis ginčas dėl pareiškėjo judėjimo teisės ribojimu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), į kurį patenka ir šioje administracinėje byloje nagrinėjamo ginčo (pareiškėjo buvimo Pabėgėlių priėmimo centre laikotarpis (duomenys neskelbtini)) laikotarpis, padarytos neturtinės žalos, kurią pareiškėjas vertino 20 000 Eur suma. Paminėtina, jog nežiūrint to, kad LITEKO duomenimis administracinėje byloje Nr. (duomenys neskeltini) priimtas Regionų administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas yra neįsiteisėjęs (apskųstas apeliaciniu skundu, kuris priimtas nagrinėti LVAT), tačiau tai nepaneigia paties fakto, jog neturtinės žalos dėl Pabėgėlių priėmimo centro veiksmų – apgyvendinimo sąlygų pareiškėjui teikimo, galimo jo teisės laisvai judėti ir /ar laikinai išvykti už Pabėgėlių priėmimo centro ribų ribojimo – reikalavimas nepatenka į šios administracinės bylos nagrinėjimo ribas, nes yra savarankiškas kitos administracinės bylos dalykas.
26. Apibendrinus, darytina išvada, kad pareiškėjas skundo argumentais Departamento neteisėtų veiksmų – vilkinimo, neįrodė, atitinkamai neįrodė ir teisės į žalos (ir palūkanų) atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei išvestinio reikalavimo – dėl penkių procentų procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – atmestinas, kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
27. Pareiškėjas skundu prašė atlyginti jam patirtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas už suteiktas teisines paslaugas, sumokėtas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ lėšomis, tačiau LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, jis nelaikomas šalimi, kurios naudai priimtas sprendimas, todėl neturi pagrindo gauti savo proceso išlaidų atlyginimo iš atsakovų. Atsižvelgiant į bylos baigtį bylinėjimosi išlaidos pareiškėjai negali būti priteisiamos iš atsakovų, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.