- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- 2A-467-280/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. A.
- Atsakovas
- D. A.
- Trečiasis asmuo
- E. B. A., R. A.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-467-280/2015
Alvida Jasaitytė - Pralgauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01607-2010-0
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. liepos 8 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. A. ir atsakovės D. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-27-940/pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovei D. A. ir D. A. priešieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinimo ir turto padalijimo, tretiesiems asmenims – E. B. A., R. A. įmonei, V. Z., S. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. A., patikslinęs ieškinį, prašė padalinti bendrą sutuoktinių turtą: jam asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8283,13 Eur (28 600 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4981,46 Eur (17 200 Lt vertės), 1/5 dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 492,36 Eur (1 700 Lt) vertės, 35 549,12 Eur (122 744 Lt) sumą, kurią sudaro R. A. įmonės vertės padidėjimas po mokesčių, išmokėjus R. A. įmonės kapitalą iki santuokos sudarymo, drabužių spintą 144,81 Eur (500 Lt) vertės, 214,32 Eur (740 Lt) piniginę kompensaciją už be jo sutikimo parduotą automobilį Mazda 323, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prievoles - valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias sudaro 587,64 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1 711 Eur pelno mokestis bei 7 858 Eur pridėtinės vertės mokestis, padalinti lygiomis dalimis, taip pat padalinti proporcingai priteistoms gyvenamojo namo dalims prievoles valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios atsiras jam kaip įmonės savininkui „paėmus“ iš R. A. įmonės nekilnojamą turtą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius – šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Dalinant turtą, ieškovas prašė teismo vadovautis įmonės verte, nustatyta ekspertės, t. y. 87 465,25 Eur (302 000 Lt). Ieškovas pažymėjo, kad įmonė buvo įsteigta iki santuokos sudarymo, todėl yra jo asmeninė nuosavybė. Į įmonę investavo 6 212,06 Eur (21 449 Lt) asmeninių savo lėšų. Įmonės aktyvą (iš įmonės vertės atėmus mokėtinas prievoles valstybinei mokesčių inspekcijai, bei ieškovo investuotas asmenines lėšas), kuris dalintinas tarp jo ir atsakovės, sudaro 71 098,53 Eur (245 489 Lt). Prašo teismo vadovautis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios buvo nustatytos ekspertizės metu. Neigia, kad atsakovė prisidėjo prie gyvenamojo namo statybos. Individuali įmonė buvo įkurta iki santuokos, todėl įmonė negali būti dalijama, gali būti priteisimas tik įmonės vertės padidėjimas.
Atsakovė D. A. priešieškiniu prašė pripažinti šalių bendrąja jungtine nuosavybe gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 72723,59 Eur (251000 Lt) vertės, kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 758,80 Eur (2620 Lt) vertės, esančius (duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registruoto E. B. A. vardu, bei padalinti bendrą sutuoktinių turtą: ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisti ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 2345,92 Eur (8100 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1535 Eur (5300 Lt) vertės, 1/5 dalį žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 825,42 Eur (2850 Lt) vertės, ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 144,81 Eur (500 Lt) vertės, esančio (duomenys neskelbtini), automobilį Mitsubishi Lancer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 5213,16 Eur (18 000 Lt) vertės, automobilinę dujų įrangą 256 Eur (884 Lt) vertės, kompiuterį 245,89 Eur (849 Lt) vertės, krūmapjovę 172,61 Eur (596 Lt) vertės, individualią R. A. įmonę, jos pajamas ir vertės padidėjimą. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 72723,59 Eur (251100 Lt) vertės, kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 758,80 Eur (2 620) Lt vertės, esančius (duomenys neskelbtini), panaudos teisę į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį V(duomenys neskelbtini); biuro baldus 834,68 Eur (2882 Lt) vertės; dvigulę lovą 57,92 Eur (200 Lt) vertės; sieninę miegamojo spintą 28,96 Eur (100 Lt) vertės; skalbimo mašiną, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; virtuvės baldų komplektą, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; minkštą kampą 14,48 Eur (50 Lt) vertės; fotelį, 2,90 Eur (10 Lt) vertės; žurnalinį staliuką 5,80 Eur (20 Lt) vertės; televizorių 14,48 Eur (50 Lt) vertės; 5-ių dalių sekciją, 28,96 Eur (100 Lt) vertės, 1679,80 Eur (5800 Lt) piniginę kompensaciją už panaudotas šeimos lėšas ieškovo asmeniniams poreikiams tenkinti. Nustatyti, kad nedalintinas turtas yra daiktai, skirti šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti: lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; rašomasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė, 5,80 Eur (20 Lt) vertės; sieninė spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; kompiuteris, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; fotoaparatas NICON D 40, 227,64 Eur (786 Lt) vertės; drabužių spinta, 144,81 Eur (500 Lt) vertės; lova, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; drabužių spinta, 86,89 Eur (300 Lt) vertės; rašomasis stalas, 28,96 Eur (100 Lt) vertės; darbo kėdė 5,79 Eur (20 Lt) vertės; komoda 86,89 Eur (300 Lt) vertės. Dalinant gyvenamąjį namą atsakovė prašė nukrypti nuo lygių dalių principo, nes atsakovė augina tris nepilnamečius vaikus, nedirba, sunki finansinė padėti. Santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas buvo neištikimas. Gyvenamasis namas yra nedalus, jame negali gyventi dvi šeimos. Be to ieškovas turi sukūręs kitą šeimą, turi kitą gyvenamąjį būstą. Žemė sklypo, ant kurio stovi gyvenamais namas savininkė yra atsakovė ir jos abi seserys. 1/3 žemė sklypo priklauso atsakovei. Įmonė, nors buvo įsteigta iki santuokos, tačiau buvo įsteigta šeimos poreikiams tenkinti, todėl yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Atsakovė prie įmonės veiklos prisidėjo savo darbu, viena rūpinosi įmonės veikla, kai ieškovas dėl tuberkuliozės ilgai gulėjo ligoninėje. Gyvenamąjį namą, biuro baldus prašė priteisti jai, kadangi jie buvo skirti šeimos poreikiams tenkinti, o ne įmonės veiklai. Atsakovė prašė priteisti pinginę kompensaciją – 1 679,80 Eur (5 800 Lt). 1 448,10 Eur (5 000 Lt) ieškovas be jos sutikimo nuėmė nuo jos banko sąskaitos ir panaudojo savo poreikiams tenkinti, nors už juos žadėjo nupirkti virtuvės baldų komplektą, bei 231,70 Eur (800 Lt), kurie buvo dovanoti jų nepilnamečiams vaikams krikštynų proga ir kuriuos ieškovas taip pat panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Iš esmės pripažino, kad automobilis buvo išregistruotas ir parduotas be ieškovo žinios, tačiau nurodė, kad pardavė jį už 144,81 Eur (500 Lt) į metalo laužą. Teismui priteisus kompensaciją ieškovui prašė atidėti jos mokėjimą iki kol vaikai sulauks pilnametystės, o priteisus dalį gyvenamojo namo prašė nustatyti uzufruktą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, ieškovui R. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 8283,13 Eur vertės; ½ dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 4981,46 Eur vertės; 1/5 dalį žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 492,36 Eur; R. A. įmonę, kodas 147810510, kaip turtinį kompleksą, tame tarpe ir įmonės apskaitoje esantį ir jos vardu viešuosiuose registruose registruotą turtą, t.y. automobilį MITSUBISHI LANCER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su dujų įranga, biuro baldus, kompiuterį, krūmapjovę 323 II, fotoaparatą NICON D 40, (bendra vertė 24 328,08 Eur), išskyrus gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 62847,54 Eur vertės, kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur (1000 Lt) vertės, esančius (duomenys neskelbtini), bei pagal 2003-02-17 žemės sklypo, unikalus numeris 2701-0028-0314, esančio V. Alanto g. 19 A, Panevėžys, panaudos sutartį įmonės turimas teises ir pareigas, priteisė ieškovui R. A. iš atsakovės D. A. 12 712,87 Eur piniginę kompensaciją, pripažino R. A. prievoles (nekilnojamojo turto mokesčio už 2014 m., pridėtinės vertės mokesčio pagal 2015-01-27 pridėtinės vertė mokesčio deklaraciją, pelno mokesčio pagal 2015-01-27 metinę pelno mokesčio deklaraciją) R. A. individualios įmonės, kodas (duomenys neskelbtini), ir R. A. subsidiariomis prievolėmis, atsakovei D. A. asmeninės nuosavybės teise priteisė dvigulę lovą, 57,92 Eur vertės; sieninę miegamojo spintą, 28,96 Eur vertės; skalbimo mašiną, 57,92 Eur vertės; virtuvės baldų komplektą, 28,96 Eur vertės; minkštą kampą 14,48 Eur vertės; fotelį, 2,90 Eur vertės; žurnalinį staliuką 5,80 Eur vertės; televizorių, 14,48 Eur vertės; 5-ių dalių sekciją, 14,48 Eur vertės; spintą, 86,89 Eur vertės, gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 62847,54 Eur vertės, kitus statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 289,62 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), perdavė D. A. šalių nepilnamečių vaikų D. A., M. A., M. A. poreikiams tenkinti skirtą šį turtą: lovą, 28,96 Eur vertės; rašomąjį stalą, 28,96 Eur vertės; darbo kėdę, 5,80 Eur vertės; sieninę spintą, 28,96 Eur vertės; drabužių spintą, 28,96 Eur vertės; kompiuterį, 86,89 Eur vertės; lovą, 28,96 Eur vertės; drabužių spintą, 86,89 Eur vertės; rašomąjį stalą, 28,96 Eur vertės; darbo kėdę 5,79 Eur vertės; komodą 86,89 Eur vertės, nustatė, kad visos teisės ir pareigos pagal 2003-02-17 panaudos sutartį, sudarytą tarp panaudos davėjo T. R. ir panaudos gavėjo R. A. įmonės, k. (duomenys neskelbtini), dėl žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio V. (duomenys neskelbtini), panaudos priklauso nebe R. A. įmonei, k. (duomenys neskelbtini), o D. A., prievolę Valstybinei mokesčiui inspekcijai dėl 75,81 Eur nesumokėto žemės mokesčio pripažino asmenine D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole, likusias ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo aplinkybių, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įgytas santuokoje ir buvo bendroji jungtinė jų su ieškovu nuosavybė, taip pat neginčijo aplinkybių, kad jis buvo parduotas be ieškovo žinios ir sutikimo Kilus tarp šalių ginčui dėl automobilio vertės ir nesant kitų įrodymų, teismas konstatavo, kad automobilio vertė yra 286,72 Eur ((428,64 Eur+144,81 Eur)/2) ir pusė šios sumos - 143,36 Eur, kaip kompensaciją, sumažinus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalį priteisė ieškovui. Teismas vertino, kad atsakovės reikalavimas dėl 1 679,80 Eur (5 800 Lt) sumos priteisimo neįrodytas, minėtų atsakovės paaiškinimų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, todėl jį atmetė. Nagrinėdamas įmonės padalinimo klausimą, teismas pažymėjo, kad ekspertizė buvo atlikta, kai įmonė dar nebuvo likviduojama. Akivaizdu, kad likviduojamos įmonės vertė mažesnė nei veikiančios įmonės, todėl teismas laikė, kad šiuo atveju įmonės vertė yra 87 465,25 Eur (302000 Lt), kaip nurodyta ekspertizės akte, atliktus įmonės vertinimą turto požiūrio metodu, kadangi likviduojama įmonė pelno neduoda. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad neįskaitant viso valdomo nekilnojamojo turto įmonės vertė turto požiūrio metodu yra 24 328,08 Eur (84 000 Lt). Teismas atmetė ieškovo argumentus, kad įmonės vertė turi būti mažinama jo asmeninių lėšų suma – 6 212,06 Eur (21 449 Lt), kurią jis investavo į įmonę, t.y., bei įmonės prievolėmis - sumokėtu neįkilnojamojo turto mokesčiu už 2014 m., bei prievolių suma (mokėtinu pridėtinės vertės mokesčiu bei pelno mokesčiu) valstybinei mokesčių inspekcijai. Įvertinęs, kad esminis įmonės vertės padidėjimas (gyvenamojo namo sukūrimas) įvyko sutuoktiniams kartu ilgą laiką vykdant veiklą (įmonės vardu gyvenamasis namas įregistruotas 2009 m., statybos pradžia 2003 m.), teismas pripažino, kad R. A. individualios įmonės valdomas turtas, kuris sukurtas santuokos metu yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau atsižvelgęs į tai, jog įmonę įsteigė pagrindinis jos dalyvis yra ieškovas, tik jis nuo 2008 m. gegužės mėn. dalyvauja įmonės veikloje, įmonę kaip kompleksą priteisė ieškovui. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo pradinė paskirtis - šeimos gyvenamasis būstas bei gyvenamasis namas buvo skirtas įmonės veiklai vykdyti. Įmonės veikloje naudojama tik nedidelė dalis namo patalpų – dalis name esančio garažo bei vienas iš kambarių, o visos kitos gyvenamojo namo patalpos naudojamos sutuoktinių bei jų vaikų poreikių tenkinimui. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl įmonės padalinimo, iškyla būtinybė užtikrinti šalių nepilnamečių vaikų teisę į būstą. Atsižvelgęs į tai, kad trijų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove, ieškovas turi kitą gyvenamąjį plotą - nors santuoka neįregistruota, turi sukūręs kitą šeimą, į dalytino gyvenamojo namo pobūdį, siekdamas, kad šioje byloje nepilnamečių vaikų interesai, taip pat ir teisė į gyvenamąją vietą nebūtų pažeista, teismas padalijo šalių gyvenamąjį namą tokiomis dalimis - atsakovei priteisti 4/5 gyvenamojo namo, t.y. 199,16 kv. m., 50278,04 Eur (173600 Lt) vertės, o ieškovui priteisti 1/5 gyvenamojo namo, t.y. 49,79 kv. m., 12569,51 Eur (43400 Lt) vertės. Ieškovui už priteistą gyvenamojo namo dalį natūra priteistina kompensacija - 12569,51 Eur (43400 Lt). Teismas pažymėjo, kad priteisiant kompensaciją ieškovui atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas nurodė, jog į įmonės veiklą investavo 6 212,06 Eur (21 449 Lt) asmeninių lėšų. Nors atsakovė nurodė, kad jos sunki materialinė padėtis ir ji neturėtų galimybės sumokėti kompensaciją, tačiau teismas pabrėžė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto, į dalį atsakovės paveldėto turto paveldėjimo teisės liudijimai nėra išduoti, taip pat yra paveldėta ir dalis gyvenamojo namo Panevėžio mieste, atsakovė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, anglų kalbos mokytojos specialybę, yra sveika, darbinga, nepilnamečiai vaikai neturi specialiųjų poreikių, visi lanko ugdymo įstaigas, be to jau yra tokio amžiaus (16 m., 14 m., 6,5 m.) kai atsakovė gali ieškotis darbo ir dirbti. Tai, kad atsakovei tenka kasdienė vaikų priežiūra, nėra svari priežastis atsakovės argumentams pagrįsti, kad dėl šių priežasčių ji negali dirbti ir gauti pajamų. Teismas nustatė, kad ieškovas yra UAB „Midama“ vadovas, gauna minimalų darbo užmokestį, šalių paaiškinimais turi dar vieną mažametį vaiką, taip pat turi sveikatos problemų, todėl vertino, jog nėra duomenų, kad vieno buvusio sutuoktinio turtinė padėtis būtų ženkliai geresnė nei kito. Įmonę, visą likusį įmonės turtą (automobilį MITSUBISHI LANCER, biuro baldus, kompiuterį, krūmapjovę, fotoaparatą) (bendra vertė 24328,08 Eur (84 000 Lt), bei 12569,51 Eur (43400 Lt) kompensaciją teismas priteisė ieškovui. Nagrinėdamas R. A. įmonės prievolių padalinimą, teismas pažymėjo, kad sprendimą likviduoti individualią įmonę priėmė ieškovas R. A., dėl įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų taip pat sprendimą priėmė vienasmeniškai ieškovas. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nuo 2008 m. nebedalyvauja įmonės veikloje šias prievoles (nekilnojamojo turto mokesčio už 2014 m., pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio) teismas pripažino R. A. individualios įmonės ir R. A. subsidiariomis prievolėmis. Prievolių, kurios galimai atsiras R. A. paėmus iš įmonės turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniu, šioje byloje teismas nedalino, kadangi prievolės, kurios ateityje tikėtina atsiras ar galbūt neatsiras, nedalintinos, nes tokiu būdu būtų priimtas sąlyginis teismo sprendimas. 75,81 Eur (261,75 Lt) (8 t., 180-183 b.l.) žemės mokesčio prievolę valstybės biudžetui pripažino asmenine atsakovės D. A. prievole.
Šalies argumentai
Ieškovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už asmeninių lėšų panaudojimą R. A. individualios įmonės veikloje ir individualios įmonės prievolių paskirstymo ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog ieškovas į įmonės veiklą investavo 6 212,06 EUR asmeninių lėšų, gyvenamasis namas pastatytas iš R. A. individualios įmonės lėšų, į kurias savo asmenines lėšas investavo ir apeliantas R. A., todėl pripažinus E. A. individualios įmonės įsigytą turtą bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, teismas turėjo spręsti ir kompensacijos kitam sutuoktiniui klausimą. Ieškovas pažymėjo, kad tai, jog atsakovė D. A. individualios įmonės veikloje nebedalyvauja nuo 2008 m., nepašalino atsakovės atsakomybės už įmonės prievolės valstybės biudžetui. Individualios įmonės prievolės kyla ne iš dabartinės veiklos, o dėl gyvenamojo namo išėmimo iš įmonės balanso ir perdavimo atsakovei pagal teismo sprendimą, todėl atsakovė privalo solidariai atsakyti už R. A. individualios įmonės prievoles.
Atsiliepimas
Ieškovas R. A. atsiliepimu prašo D. A. apeliacinį skundą atmesti. Ieškovas nurodė, kad teismo sprendimo dalis dėl 12 712,84 EUR piniginės kompensacijos yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė paveldėjo dalį nekilnojamojo turto, kurio vertė – daugiau nei 34 754 EUR, tačiau šio turto neregistruoja savo vardu, tuo tarpu R. A. paveldėjo tik 1/6 medinio namo ir 1 ha žemės sklypą. Teismas pagrįstai atmetė atsakovės argumentus, kad jai tenka kasdieninė vaikų priežiūra, todėl ji negali dirbti ir gauti pajamų. Ieškovas pažymėjo, kad ieškovui priteista piniginė kompensacija bus skirta nuosavam būstui įsigyti ir tokiu sprendimu buvo apginta ieškovo teisė gauti teisingą ir pagrįstą turto dalį pinigine išraiška. Apeliantė klaidina teismą, teigdama, kad viena rūpinosi namu, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Atsakovė D. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl priteisimo R. A. iš D. A. 12 712,87 EUR piniginę kompensaciją ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – nustatyti, kad kompensacija už atsakovei D. A. tenkančią didesnės vertės turtą ieškovui R. A. nemokama, priteisti iš ieškovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė nurodė su teismo sprendimu sutinkanti iš dalies, tačiau nurodė nesutinkanti su sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės priteista 12 712,87 EUR piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ir automobilį Mazda 323. Apeliantė nurodė, kad priteista piniginė kompensacija yra per didelė, kadangi atsakovė rūpinasi ir augina tris nepilnamečius vaikus. Tokio dydžio suma apribotų ir materialiai suvaržytų atsakovės ir vaikų poreikius. Teismas, padalindamas gyvenamąjį namą, per mažai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės turtinę padėtį. Paveldėtas turtas faktiškai naudos neduoda, jo parduoti vienasmeniškai negaliu, kadangi yra trys bendraturtės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas daugelį metų gyvenamuoju namu visiškai nesirūpino ir jo neprižiūrėjo, neskyrė lėšų namo išlaikymui, šildymui žiemos sezono metu. Atsakovė nurodė esanti nepajėgi išmokėti atsakovui kompensaciją, kadangi šiuo metu nedirba, o privačiame sektoriuje su trimis nepilnamečiais vaikais ir 5 metus besitęsiančiais teismo procesais yra nepaklausi darbdaviams. Apeliaciniame skunde pažymima, kad ieškovas taip pat turi paveldėjęs nekilnojamojo turto ir yra finansiškai stipresnis, tačiau gaunamas pajamas slepia. Šalių nepilnamečiai vaikai turi specifinių poreikių, o ieškovo inicijuotos skyrybos šeimos biudžetą sumažino iki minimumo. Apeliantė pažymėjo, kad jai taip pat reikalinga dantų operacija ir implantacija, išsiplėtusių venų operacija, o šios paslaugos brangios ir reikalauja papildomų lėšų. D. A. nurodė, kad automobilis Mazda 323 buvo ieškovo dovana jai sūnaus gimimo proga, todėl nesutiko su ieškovo reikalavimu atlyginti pusę šio parduoto automobilio vertės. Be to, namas nėra pilnai įrengtas, todėl jam įrengti ir sutvarkyti reikalingi pinigai, taip pat būtinos lėšos komunalinėms paslaugos apmokėti. Ieškovas pats paliko šeimą ir per 5 metus trukusį teismo procesą mažino dalintino turto vertę, verslą perkėlė į motinos vardu įkurtą bendrovę, perrašė sutartis šios bendrovės vardu, iš atsakovės išviliojo 5 000 Lt, kurie buvo skirti virtuvės baldams pirkti.
Atsiliepimas
Atsakovė D. A. atsiliepimu prašo ieškovo R. A. apeliacinį skundą atmesti. Nors apeliantas teigia į įmonės turtą įnešęs asmenines lėšas, tačiau nurodomos lėšos jau buvo abiejų šalių lėšos, kadangi dar iki santuokos įregistravimo šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. Atsakovė pažymėjo visada dalyvavusi įmonės fizinėje, materialinėje ir intelektualinėje veikloje, prie įmonės veiklos prisidėdavo ir piniginėmis lėšomis. Teismo sprendimo priėmimo metu R. A. individuali įmonė nėra skolinga nei VMI, nei VSDFV, o įmonę nuo 2008 m. valdo tik ieškovas, kuris priimdamas sprendimą įmonė likviduoti, prisiėmė ir su tuo susijusias prievoles. Mokestines prievoles ieškovui sukurtų ne teismo sprendimu iš įmonės turto išimamas namas, o įmonės savininko sprendimas. Jokių kreditorių santuokos pabaigoje įmonė neturi, todėl teismas pagrįstai sąlyginių prievolių nedalino. Atsakovė nurodė, kad grąžinti bylą nagrinėti pirma instancija nėra pagrindo, o apeliantas tik piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Tretysis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimais į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus prašo ginčą tarp šalių spręsti teismo nuožiūra. Tretysis asmuo pažymėjo, kad prievolės, kurios galimai atsiras R. A. paėmus iš įmonės turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniu yra ateities prievolės ir VSDFV biudžetui gali neatsirasti, nes tai priklauso nuo to, kokius duomenis VMI pateiks individualios įmonės savininkas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, teisiniu situacijos vertinimu ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinių skundų motyvų. Apeliantas R. A. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atsisakyti priteisti kompensaciją už atsakovo 6 212,06 EUR asmenines lėšas, įneštas į individualią įmonę, bei šios įmonės prievolės pripažintos solidariomis R. A. ir individualios įmonės prievolėmis. Apeliantė D. A. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovui R. A. iš atsakovės priteista 12 712,87 EUR piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ir automobilį Mazda 323. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliantų argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nutraukė R. A. ir D. A. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Panevėžio miesto CMS, akto įrašo Nr. 696, dėl ieškovo R. A. kaltės, priteisė iš ieškovo atsakovei 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą dėl santuokos nutraukimo, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su jų atsakove, priteisė iš ieškovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams mokamą kas mėnesį periodinėmis 350 Lt dydžio išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2013-09-01 iki kiekvieno iš vaikų pilnametystės, bei priteisė kiekvienam iš jo nepilnamečių vaikų po 4 100 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-08-31 įskaitytinai. Apeliacine instancija bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2014 m. sausio 20 d. nutartimi teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalinimo panaikino ir šioje dalyje teismo sprendimą grąžino nagrinėti pirmai instancijai. Kita Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimo dalis įsiteisėjo. Nagrinėjamoje byloje skundžiamu sprendimu išspręstas R. A. ir D. A. santuokoje įgyto turto padalinimo klausimas.
Ieškovas R. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria atsisakyta jam priteisti kompensaciją už 6 212,06 EUR asmenines lėšas, kurias ieškovas įnešė į individualios įmonės veiklą. Toks apelianto argumentas nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad priteisiant iš atsakovės 12 569,51 EUR kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovas nurodė, jog į įmonės veiklą investavo 6 212,06 EUR (21 449 Lt) asmeninių lėšų. Taigi, teismas, spręsdamas tinkamo santuokoje įgyto turto padalinimo šalims klausimą, įvertino pradinį ieškovo indėlį į įmonę. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog R. A. įmonė buvo įsteigta 1994-05-03, o santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini), tuo tarpu į bylą pateikti dokumentai, turintys patvirtinti ieškovo į įmonę investuotas lėšas yra datuojami 1994 m. sausio mėn. – rugsėjo mėn. (T. 8, b. l. 134-147); iki gegužės mėn. kvitai išrašyti R. A. vardu, bet ne individualios įmonės vardu, todėl teigti, kad šios lėšos buvo įneštos į individualios įmonės kasą, nėra pagrindo. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė taip pat turi atsakyti už individualios įmonės prievoles, kadangi jos kyla ne iš dabartinės veiklos, o dėl gyvenamojo namo išėmimo iš įmonės balanso ir perdavimo atsakovei pagal teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad sprendimą likviduoti individualią įmonę ir išregistruoti iš PVM mokėtojų vienasmeniškai priėmė ieškovas R. A., atsakovė šiems sprendimams neturėjo jokios įtakos. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo R. A. įmonės prievolių padalijimo klausimą ir pagrįstai nurodė, kad sąlyginės prievolės, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai šiuo metu nėra suėję ir kurios ateityje nebūtinai atsiras, teismo negali būti dalijamos. Tretysis asmuo VSDFV Panevėžio skyrius taip pat pagrįstai atsiliepime nurodė, kad prievolės, kurios galimai atsiras R. A. paėmus iš įmonės turtą – gyvenamąjį namą su priklausiniu yra ateities prievolės ir VSDFV biudžetui gali neatsirasti, nes tai priklauso nuo to, kokius duomenis VMI pateiks individualios įmonės savininkas. CPK 267 str. draudžia priimti sprendimus, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo, todėl prievolių valstybės biudžetui atsiradimui ateityje priklausant nuo ieškovo veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų dalijimo nepasisakė.
Apeliantė D. A. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jos ieškovo naudai priteista 12 569,51 EUR piniginė kompensacija už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį ir 143,36 EUR už automobilį Mazda 323, viso 12 712,87 EUR, nurodo, kad atsakovės turtinė padėtis yra prastesnė, todėl teismas turėjo labiau nukrypti nuo šalių turto lygių dalių principo ir ieškovo naudai nepriteisti jokios kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad šalių santuoka buvo nutraukta dėl ieškovo kaltės, tačiau pažymėtina, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad vienos iš šalių turtinė padėtis būtų žymiai geresnė nei kitos. CPK 178 str. įtvirtina pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, todėl apeliantė, teigdama, kad ieškovas slepia gaunamas pajamas ar turi daugiau vertingo turto, apie kurį teismui nėra žinoma, privalo tokias aplinkybes pagrįsti, tačiau nagrinėjamu atveju tokių duomenų nepateikta. Pirmosios instancijos teismas, gindamas trijų šalių nepilnamečių vaikų interesus, nukrypo nuo įprastinio bendro turto dalijimo būdo – natūra, ir didesnę gyvenamojo namo dalį priteisė atsakovei, taip užtikrindamas nepilnamečiams vaikams gyvenamąjį plotą, o ieškovui priteisdamas piniginę kompensaciją. Piniginės kompensacijos ieškovui nepriteisimas, kaip yra prašoma atsakovės apeliaciniame skunde, nepagrįstai pažeistų ieškovo turtinius interesus ir prieštarautų CK normoms, reglamentuojančioms sutuoktinių turto padalijimą. Apeliantė nurodo, kad ieškovas visiškai neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, kad šiuo metu jos ir vaikų turtinė padėtis yra labai prasta, tačiau pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. sprendimu iš ieškovo atsakovei priteistas 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, kiekvienam iš vaikų priteistas išlaikymas kas mėnesį periodinėmis 350 Lt dydžio išmokomis bei kiekvienam iš jo nepilnamečių vaikų priteistas po 4 100 Lt išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-06-01 iki 2013-08-31 įskaitytinai, todėl atsakovė turi lėšų vaikams išlaikyti bei išsilaikyti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė savo ir ieškovo nepilnamečius vaikus išlaiko ne viena, todėl atsiradus nenumatytoms būtinoms išlaidoms vaikų poreikiams tenkinti, prie jų prisidėti turi ir ieškovas. O iš esmės pasikeitus vaikų reikmėms, atsakovė gali prašyti teismo ieškovo vaikams mokamą išlaikymo dydį pakeisti. Nors apeliantė teigia, kad šiuo metu ji negali susirasti darbo, nes yra nepaklausi darbdaviams, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad dėjo kokias nors pastangas susirasti darbo vietą, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, sveika, turi reikiamą išsilavinimą ir gali susirasti darbą bei gauti pajamas, padėsiančias atsakovei išsilaikyti. Teismui nepateikta ir įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovė negali parduoti kartu su seserimis paveldėto turto, o vien tai, kad turtą D. A. valdo su bendraturtėmis, nesudaro pagrindo tokiai išvadai. Atsakovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuriuo ieškovui priteista 143,36 EUR kompensacija už automobilį Mazda 323, nurodo, kad tai buvo vyro dovana jai, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.), todėl teismas pagrįstai ieškovui priteisė pusę abiems šalims priklausiusio turto, kurį vienasmeniškai atsakovė pardavė, vertės.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.