Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-334-493/10

Teisėjas Virginijus Kalkauskas (Proceso Nr. 1-06-1-01037-2007-8)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 5 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Reginos Majauskienės, Evaldo Gražio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, nuteistajai E. I.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. I. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. I. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d., ir nuteista 10 MGL dydžio – 1300 Lt bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. už tai, kaip nurodoma skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jog buvo kaltinama tuo, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d., būdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhaltere, pažeisdama 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (galioja nuo 2002 m. sausio 1 d.) 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama...."; 12 str. 4 d., kur nurodoma, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti"; 16 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose" ir Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.5 patvirtinto 25 - to Verslo apskaitos standarto III dalies „Statybos sutarčių apskaitos objektai", kurioje nurodoma, kad, „....kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu", reikalavimus, nevedė privalomo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui bazinio suvestinio registro - ataskaitos apie atsargų panaudojimą statyboje, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) iš pateiktų dokumentų nebuvo galima nustatyti, kiek ir už kokią sumą UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo ir panaudojo medžiagų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) A, Kaune, rekonstrukcijai ir dėl ko į rekonstrukcijai sunaudotų medžiagų nurašymo aktus buvo įrašyti klaidingi duomenys apie medžiagų vertę. Dėl šių Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir 25 Verslo apskaitos standarto reikalavimų pažeidimo iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.

Pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, todėl, pasak apelianto, nuosprendyje neteisėta yra vertinti įrodymu, įrodančiu E. I. kaltę nusikaltimo padarymu, jog statybos darbų vadovo R. K. statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašyti duomenys nebuvo palyginami su objekto sąmatoje nustatytomis normomis. Darbų vadovas R. K. įrašė duomenis į statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktus, žinodamas, kad yra sudaryta sąmata dėl pastato rekonstrukcijos ir ją turėdamas, bei nesutikrinęs duomenų, už ką vadovaujantis minėtu įstatymu ir turėtų būti atsakingas. Darbų vadovas ir kiti atsakingi asmenys pildė statybos darbų žurnalą, kuris yra pagrindinis dokumentas statybos objekte ir jame taip pat yra nurodyta smulkiai, kokie darbai buvo atliekami, kiek sunaudota medžiagų ir kokia panaudota darbo jėga, tačiau specialistas statybos darbų žurnalo visai neįtraukė į objektų tyrimą ir išvados dėl jo nedavė.

Byloje nėra duomenų, kad statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašytus duomenis buhalterė E. I. privalo sutikrinti su objekto sąmatoje nustatytomis normomis, į buhalterės pareigas neįeina buvimas statybos objekte ir sunaudotų medžiagų skaičiavimas ir tikrinimas su sąmatoje nustatyta norma, juolab, kad darbų vadovas R. K. yra atsakingas už atliekamų darbų kokybę, kiekybę ir sutikrinimą su sąmatoje nustatytomis normomis. Be to, statybinių medžiagų ir paslaugų nurašymo aktus taip pat patvirtino bendrovės direktorius V. E., kuris parodė, kad sunaudotų medžiagų ir atliktų darbų sąrašus pateikdavo A. G. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorius), tada susėsdavo surašyti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus, į juos neįtraukdami kai kurių darbų. Tai buvo daroma, nes dėl UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus kaltės nebuvo sąmatininko, kuris būtų detaliai apskaičiavęs, kiek konkrečiam darbui sunaudota medžiagų, todėl į minėtus aktus ir nebuvo visos įrašytos. Pasirašyti aktai buvo paduodami E. I., kuri juos apskaitydavo apskaitoje, tačiau, kiek faktiškai buvo sunaudota medžiagų, buhalterė E. I. nežinojo, buhalterė neturėjo net galimybės žinoti realaus dokumentų turinio, jai buvo pateikti jau supildyti atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai, kuriuos suvesdavo į buhalterinę apskaitą, ką ir patvirtina bendrovės direktorius. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. nuostatas, bendrovės direktoriaus V. E. apklausos turinį, E. I. atsakomybės šiuo pažeidimu neturėtų būti, o apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas.

Teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodo, kad E. I. kaltė grindžiama tuo, kad įmonės atsakingų asmenų surašyti medžiagų, sunaudotų UAB (duomenys neskelbtini) pastato rekonstrukcijos darbams adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, nurašymo aktuose vertė nesutampa su atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodyta, tačiau šis įrodymas turėtų būti vertinamas kritiškai. Išvada- nurašyta medžiagų daugiau nei turėjo, nepagrįsta, kadangi visoms panaudotoms medžiagoms yra įsigijimą patvirtinantys dokumentai, o kad specialistas nepraplėtė tyrimo laikotarpio, kad įsitikintų, jog medžiagos buvo naudojamos įsigytos ankščiau, nesuponuoja buhalterės kaltės tvarkant apskaitą. Apeliantas atkreipia dėmesį, į tai, kad nurašymo aktuose medžiagų vertė didesnė negu atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose, ir tai galėjo būti todėl, kad realiai medžiagų buvo sunaudota daugiau, tačiau priduodant atliktus darbus buvo nesutikimai kitos šalies, kad tiek sunaudota medžiagų, be to, šias faktines aplinkybes patvirtina įtariamojo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus V. E. apklausa. Pagal 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d., už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, šiuo atveju dėl netinkamai surašytų atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktų, turėtų būti atsakingi juos surašę ir pasirašę asmenys, t.y. ne tik UAB (duomenys neskelbtini) direktorius V. E., bet ir UAB (duomenys neskelbtini) direktorius A. G., kuris juos įtraukė į bendrovės apskaitą.

Išvada, kad nebuvo galima nustatyti, ar visos medžiagos, kurios panaudotos minėto objekto rekonstrukcijai, buvo pirktos 2006 m. sausio 1 d. - 2007 m. liepos 1 d. laikotarpyje, yra nepagrįsta juridinę galią turinčiais dokumentais, o specialisto prielaida, kad medžiagos galėjo būti pirktos ir anksčiau arba įmonės atsakingi asmenys, nurašydami medžiagas tiesiog skaičius nurašė nuo minėtos sąmatos visai nesigilindami, vertinama kaip neteisėta, kadangi pagal galiojančią baudžiamojo proceso doktriną joks apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas remiantis prielaidomis ir spėjimais, asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo turi būti pagrįsta tinkamais objektyviais įrodymais. Todėl ir išvada, kad nevedė konkrečiam objektui medžiagų įsigijimo bei panaudojimo apskaitos t.y. suvestinio registro yra nepagrįsta, nėra jokiame teisės akte numatyta, kad privalomas šis registras, o pagal išrašytas PVM sąskaitas - faktūras, kuriuose atsispindi pateiktų medžiagų kiekiai, atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktuose nurodytas medžiagų kiekis galima nustatyti, kiek viso buvo panaudota medžiagų.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios gynėjo apeliacinį skundą atmesti

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios E. I. gynėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimų įvertino įrodymus, ir, remdamasis BPK 303 str. 2 d. nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. E. I. kaltė padarius BK 223 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas, remdamasis BPK 20 str., įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Apelianto teigimu, remtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau - FNTT) prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus pateikta 2008-04-14 specialisto išvada Nr. 5-2/56 yra neteisėta, kadangi E. I. pripažinta kalta ne dėl to, kad negalima nustatyti ar UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose už rangos darbus bei medžiagas nurodytos kainos atitinka sutarties dalyvių susitarimu nustatytoms, kas konstatuota specialisto išvadoje, o dėl to, kad nevedė privalomo medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui bazinio suvestinio registro - ataskaitos apie atsargų panaudojimą statyboje, dėl ko UAB (duomenys neskelbtini) iš pateiktų dokumentų ir nebuvo galima nustatyti, kiek ir už kokią sumą UAB (duomenys neskelbtini) įsigijo ir panaudojo medžiagų UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, rekonstrukcijai.

Lietuvos Respublikos BK 223 str. yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamai aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija, kurios tekste yra nuorodos į įstatymus ir teisės aktus, reglamentuojančius tokią apskaitą, pagal susiklosčiusią teismų praktiką traktuojama kaip blanketinė. Tai reiškia, kad BK 223 str. nustatyta nusikaltimo sudėtis išsiaiškinama remiantis ne vien baudžiamojo įstatymo tekstu, bet ir kitais atitinkamais teisės šaltiniais. Nuorodos į juos motyvuojant teismų sprendimus dėl padarytų veikų kvalifikavimo yra būtinos. Šioje baudžiamojoje byloje, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuo tokios praktikos nėra nukrypta, nes interpretuojant baudžiamąjį įstatymą ir vertinant inkriminuojamus faktus remiamasi Buhalterinės apskaitos įstatymu bei šį įstatymą lydinčiais poįstatyminiais aktais. Pavartotos BK 223 str. 1 d. tekste buhalterinės apskaitos sąvokos turinys atskleistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 str. 5 p.. Jis apibūdinamas kaip ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti. Šio įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, išskyrus tam tikras išimtis, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Įstatymo 16 str. įpareigoja ūkinių operacijų duomenis registruoti apskaitos registruose; 2 str. 1 p. nustatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą; 2 str. 2 p. nustatyta, kad apskaitos registras yra, remiantis apskaitos dokumentais, parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys.

LR BK 223 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Buhalterinės apskaitos netvarkymas – tai teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, visiškas nevykdymas, pvz. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravimas. Aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas yra netinkamas Buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų vykdymas, t.y. kai nesurašomi, nesurenkami visi buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaromi ir netvarkomi apskaitos registrai, dokumentai ir registrai surašomi nesilaikant minėtų teisės aktų reikalavimų. Buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimas yra norminiais aktais nustatytos šių dokumentų saugojimo tvarkos nesilaikymas. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 19 str. apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo ir po jo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 1 d. nuostatas ūkio subjekto vadovas patvirtina asmenų, turinčių teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašą ir jų parašų pavyzdžius; šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Kvalifikuojant veiką pagal BK 223 str., būtina nustatyti konkrečius teisės aktus ir nurodyti jų nuostatas, kurias kaltininkas yra pažeidęs ar jų nesilaikęs aplaidžiai tvarkydamas apskaitą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Nuteistosios gynėjas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra neteisėta vertinti įrodymu tai, E. I. kaltė grindžiama tuo, jog statybos darbų vadovo R. K. statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašyti duomenys nebuvo palyginami su objekto sąmatoje nustatytomis normomis, o atsakingų asmenų pildomas statybos darbų žurnalas specialisto visai nebuvo įtrauktas į objektų tyrimą ir išvados dėl šio minėto žurnalo nedavė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašytus duomenis buhalterė E. I. privalo sutikrinti su objekto sąmatoje nustatytomis normomis, be to, nurašymo aktuose medžiagų vertė nesutampa su atliktų darbų priėmimo- perdavimo aktuose nurodyta verte.

Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje buvo reikalingos specifinės žinios, todėl pagrįstai buvo suformuluota užduotis specialistui. Užduotis apėmė laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d., įvertinant tai, kad sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta tik 2006-11-14. Specialistas pateikė išvadą, įvertinęs ir ištyręs visus jam pateiktus duomenis ir netikėti jo išvada, teismas neturi jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad FNTT prie LR VRM Kauno apskrities skyriaus 2008 m. balandžio 14 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/56 konstatuota, kad tyrimui pateiktų dokumentų pagrindu, negalima nustatyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dokumentuose už rangos darbus bei medžiagas nurodytos kainos atitinka sutarties dalyvių susitarimu nustatytoms, kadangi pagal 3 lentelės 5 grafoje bendrovės (duomenys neskelbtini) kareivinių pastato rekonstravimo ((duomenys neskelbtini), Kaunas) statybos darbų vadovo R. K. statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktuose įrašyti duomenys nebuvo palyginami su objekto sąmatoje nustatytomis normomis, bei bendrovė pagal statybinių medžiagų bei paslaugų nurašymo aktus nurašė į bendrovės išlaidas (statybos montavimo darbų savikainą) - 704651,27 (1702491,54 – 997840,27) Lt arba 41,4 (704651,27:1702491,54) % daugiau kaip įrašė į bendrovei (duomenys neskelbtini) pateiktus suderinimui atliktų darbų aktus, tame tarpe 2006 m. -184046,52 Lt, 2007 m. -520604,75 Lt, todėl, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į specialisto nuomonę, kad įmonės atsakingi asmenys, nurašydami medžiagas tiesiog skaičius nurašė nuo minėtos sąmatos visai nesigilindami, kad medžiagų vertės suma neatitinka nei atliktų darbų aktuose nei įsigijimo dokumentuose nurodytos, sąmatoje numatyta medžiagų, reikalingų rekonstrukcijai, vertė yra apie 700000,00 Lt didesnė, nei faktiškai buvo panaudota ir įrašyta į atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tyrimo metu specialistas negalėjo nustatyti, ar visos medžiagos, kurios panaudotos minėto objekto rekonstrukcijai, buvo pirktos 2006 m. sausio 1 d. – 2007 m. liepos 1 d. laikotarpiu. Tad skundo motyvas dėl dokumentų tyrimo laikotarpio nepraplėtimo, kas tariamai patvirtintų jų ankstesnį įsigijimą, jokio pagrindimo neturi, kadangi buvo pažeista Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2004 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr.5 patvirtinto 25 - to Verslo apskaitos standarto III dalis „Statybos sutarčių apskaitos objektai", kurioje nurodoma, kad, „....kiekviena statybos sutartis pripažįstama atskiru pajamų ir sąnaudų apskaitos objektu". Šis apskaitos standartas įmonėje yra privalomas, jį nustato Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str. 4 d. „Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovaujasi Verslo apskaitos standartais“. UAB (duomenys neskelbtini) - siekianti pelno bendrovė, todėl dėl kiekvieno konkretaus objekto privalėjo vadovautis minėtais Verslo apskaitos standartais bei konkrečiam statybų objektui vesti privalomąjį medžiagų įsigijimo bei panaudojimo konkrečiam objektui suvestinį registrą, o UAB (duomenys neskelbtini) nevedė konkrečiam objektui medžiagų įsigijimo bei panaudojimo apskaitos, dėl ko už tikrinamą laikotarpį specialistas iš dalies negalėjo nustatyti bendrovės veiklos, turto, įsipareigojimų, kas buvo nurodyta išvadoje ir to išdavoje kilo baudžiamajame įstatyme numatytos pasekmės.

Apeliacinės instancijos teismas apelianto teiginius laiko nepagrįstais. Baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, struktūros iš dalies nebuvo galima nustatyti dėl to, kad E. I. nepateikė šią informaciją pagrindžiančių dokumentų ir tai išsamiai aprašyta byloje esančioje specialisto išvadoje, kurioje ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo apibendrinti ir pateiktas šių duomenų teisinis įvertinimas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistosios E. I. gynėjo advokato Gintaro Černiausko apeliacinį skundą atmesti.