- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-01-26
- Bylos Nr.
- e2-52-370/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01473-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Emila“
- Atsakovas
- N. Š.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Emila“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emila“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Emila“ ieškinį atsakovei N. Š. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Emila“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės N. Š. (toliau – atsakovė) 125 721,60 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė pas ieškovę dirba pardavimų vadybininke ir 2021 m. birželio 9 d. iš ieškovės banko sąskaitos atsakovei pervesta 90 000 Eur paskola, 2021 m. rugsėjo 3 d. atsakovei pervesta 2 000 Eur paskola, 2021 m. spalio 12 d. atsakovei pervesta 2 000 Eur paskola, atsakovė taip pat naudojosi jai išduota ieškovės banko kortele, kuria nuo 2021 m. sausio 24 d. iki 2022 m. gegužės 31 d. iš ieškovės banko sąskaitos išsigrynino (pasiskolino), iš viso 31 425,80 Eur, o atsakovei gryninantis ieškovės pinigus, bankas taikė mokesčius už grynųjų nurašymą kortele, per aptariamą laikotarpį iš ieškovės sąskaitos bankui sumokėta (bankas nusirašė), iš viso 295,80 Eur. Atsakovė ieškovei skolinga 125 721,60 Eur. Atsakovei negrąžinant ieškovei skolos ir pradėjus nebesirodyti darbe, ieškovei kilo įtarimų dėl ieškovės elgesio ir ketinimo grąžinti skolą apskritai. Nors su pretenzija dėl lėšų grąžinimo ieškovė kreipėsi į atsakovę, tačiau atsakovė į pretenziją nesureagavo.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės 0,0812 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį 265,39 m² ploto pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esantį bendrą kompleksą, sudarantį 0,0409 ha ploto žemės sklypą.
4. Ieškovė nurodė, kad atsakovės elgesys kelia abejonių jos sąžiningumu. Atsakovė nuo 2022 m. vasario neatvyksta į darbą pas ieškovę, 2022 m. birželio 6 d. pardavė 0,78 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau po turto pardavimo skolos ar bent jos dalies ieškovei negrąžino. Netaikius arešto likusiam dar nespėtam perleisti atsakovės nekilnojamajam turtui, atsakovė gali jį perleisti, o gautų pinigų nepanaudoti atsiskaitymui su ieškove, kaip tai atsitiko po turto perleidimo 2022 m. birželio 6 d., o tai lemtų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba negalimumą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Teismas nustatė, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinį. Tačiau teismas nurodė, kad ieškovė pateikė tik abstrakčius teiginius, jog atsakovė neatsiskaito su ieškove, todėl ji gali siekti išvengti vykdyti teismo sprendimą. Vien tai, kad atsakovė ieškovei negrąžina tam tikros pinigų sumos, nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovė nesąžininga ir kad ji sieks išvengti ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad atsakovė buvo jos direktorė, o vėliau pardavimų vadybininkė, taigi, kol byloje nėra pateikta atsakovės pozicija dėl ginčo, neištirtos kitos bylos aplinkybės, t. y. byla nėra išnagrinėta iš esmės, neįmanoma nustatyti ko siekiant atsakovei pervesti pinigai, ar jie pervesti be pagrindo, taip pat ar pinigai nebuvo grąžinti. Kitų duomenų, kurie neabejotinai patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą, byloje nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovė UAB „Emila“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
7.1. Tai, kas bus arba nebus nustatyta bylą nagrinėjant iš esmės, negali būti pagrindu atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi tuomet spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gali būti per vėlu atsakovei bylos nagrinėjimo iš esmės metu perleidus, apsunkinus ar pan. pas ją dar likusį nekilnojamąjį turtą.
7.2. Teismas neaptarė ieškovės pateiktų įrodymų, į juos neatsižvelgė bei jų nevertino. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad ieškovei labai didelę pinigų sumą yra skolinga atsakovė, kuri pagal darbo sutartį įdarbinta pardavimų vadybininke, nuo 2022 m. vasario nebeatvyksta į darbą, todėl jai nuo 2022 m. kovo nėra mokamas darbo užmokestis. Atsakovė vengia ieškovės ir atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Darbe nebesilankanti atsakovė pradėjo perleisti savo nekilnojamąjį turtą. Su ieškiniu pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad atsakovė 2022 m. birželio 6 d. pardavė 0,78 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau po turto pardavimo skolos ar bent jos dalies ieškovei negrąžino. Tai esminės aplinkybės, kurios rodo, kad atsakovė vengia ieškovės bei skolos grąžinimo ir pradėjo perleisti nekilnojamąjį turtą. Tokiais veiksmais atsakovė tikslingai mažina savo turto masę, tai gali komplikuoti arba padaryti neįmanomu galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Netaikius arešto likusiam atsakovės nekilnojamajam turtui, atsakovė gali jį perleisti, o gautų pinigų nepanaudoti atsiskaitymui su ieškove, kaip tai atsitiko po turto perleidimo 2022 m. birželio 6 d., tai lemtų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba apskritai negalimumą.
7.3. Ieškovė prašo areštuoti ne visą atsakovės turtą ir / ar turtines teises, o tik likusį atsakovės nekilnojamąjį turtą, kurio atsakovė dar nespėjo perleisti ir / ar apsunkinti. Konkretaus atsakovės nekilnojamojo turto areštas būtų adekvati priemonė, kuri nevaržytų atsakovės gyvenimo ir poreikių bei nesukeltų kitokių neigiamo pobūdžio padarinių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio proceso ribų
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
9. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
10. Spręsdamas dėl poreikio konkrečiu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra kokia nors grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai taptų neįmanomas. Šios dvi aplinkybės – ieškinio preliminarus pagrįstumas ir grėsmės ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui buvimas – yra privalomos kumuliatyvios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas nustatė ieškinio preliminarų pagrįstumą, tačiau nenustatė, kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada atskirajame skunde nesutinka ir mano, kad antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pirmosios instancijos teismas nenustatė nepagrįstai.
Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui
12. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo (galimą) nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-949-1120/2022).
13. Ieškinyje ieškovė grindė grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui teigdama, kad: atsakovės 125 721,60 Eur skola ieškovei yra labai didelė; atsakovės elgesys kelia abejonių jos sąžiningumu, kadangi atsakovė nuo 2022 m. vasario neatvyksta į darbą pas ieškovę, 2022 m. birželio 6 d. pardavė 0,78 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau po turto pardavimo skolos ar bent jos dalies ieškovei negrąžino; atsakovė nereaguoja į ieškovės prašymus grąžinti skolą; atsakovės darbovietė yra pas ieškovę, tačiau atsakovei dėl jos neatvykimo į darbą nuo 2022 m. kovo nėra mokamas darbo užmokestis, todėl atsakovės finansinė padėtis nėra gera; netaikius arešto likusiam dar nespėtam perleisti atsakovės nekilnojamajam turtui, atsakovė gali jį perleisti, o gautų pinigų nepanaudoti atsiskaitymui su ieškove, kaip tai atsitiko po turto perleidimo 2022 m. birželio 6 d., kas lemtų teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą arba apskritai negalimumą. Ieškovė su ieškiniu pateikė išrašus iš Nekilnojamojo turto registro, kurie patvirtina, kad atsakovė 2022 m. birželio 6 d. pardavė 0,78 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat, jog atsakovė nuosavybės teise turi 0,0812 ha ploto žemės sklypą ir jame esantį 265,39 m² ploto pastatą – vienbutį gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini) ir 0,0409 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
14. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad duomenų, kurie patvirtintų atsakovės nesąžiningumą ar ketinimą slėpti savo turtą, byloje nėra. Nors ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad atsakovė 2022 m. birželio 6 d. pardavė jai priklausiusį žemės sklypą, tačiau manyti, jog šis nekilnojamojo daikto pardavimo sandoris sudarytas siekiant išvengti galbūt egzistuojančios skolos ieškovei, nėra pagrindo. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, atsakovei didžioji lėšų dalis (90 000 Eur) bankiniu pavedimu iš ieškovės banko sąskaitos pervesta 2021 m. birželio 9 d., o ieškovės akcentuojamą žemės sklypo pardavimo sandorį atsakovė sudarė tik po metų nuo minėto pavedimo atlikimo (2022 m. birželio 6 d.), todėl šioje bylos stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė, parduodama minėtą nekilnojamąjį turtą, siekė išvengti galbūt egzistuojančios skolos ieškovei grąžinimo. Be to, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, atsakovei taip pat priklauso kitas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė šio turto nėra pardavusi, o duomenų, kad šį turtą atsakovė siektų perleisti, nėra.
15. Ieškovės nurodoma aplinkybė, kad atsakovei nėra mokamas darbo užmokestis ir galbūt atsakovės finansinė padėtis nėra gera, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, kaip jau minėta, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nuo 2021 m. vasario 8 d. dirba (duomenys neskelbtini), todėl pagrindo manyti, kad vienintelis atsakovės pajamų šaltinis buvo vadybininkės darbas pas ieškovę, nėra pagrindo. Aplinkybių, kurios bent tikėtinai pagrįstų atsakovės nesąžiningumą, šiuo metu byloje nėra.
16. Pasisakant dėl iš ieškovės banko sąskaitos atliktų pavedimų į atsakovės banko sąskaitą ir atsakovės išgrynintų lėšų pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kol byloje nėra pateikta atsakovės pozicija dėl ginčo, neištirtos kitos bylos aplinkybės, neįmanoma nustatyti ko siekiant atsakovei pervesti pinigai, ar jie pervesti be pagrindo, taip pat ar pinigai nebuvo grąžinti. Nors ieškovės pateiktuose mokėjimo nurodymuose nurodyta lėšų pervedimo paskirtis „paskola“, tačiau ieškinyje ieškovė apie tarp šalių (ne)egzistavusius paskolos teisinius santykius neužsimena, nedetalizuoja, kokiu pagrindu šios lėšos pervestos atsakovei, todėl šioje bylos proceso stadijoje atsakovės nesąžiningumo nepatvirtina ir ieškovės ieškinio pagrindu nurodytos piniginių lėšų operacijos.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo metu byloje nėra duomenų apie atsakovės nesąžiningumą, todėl laikinąsias apsaugos priemones atsisakyta taikyti pagrįstai.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl ieškovės skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.