- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- 2A-375-262/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00709-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius, Natalja Cikoto
- Ieškovas
- K. S. N.
- Atsakovas
- R. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, UAB „Aristoma“, A. B.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo K. S. N. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. S. N. ieškinį atsakovams R. V., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM dėl sklypo ribų nustatymo, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, UAB „Aristoma“, A. B. tyrinėjimų įmonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu prašė: panaikinti 2004-06-01 žemės sklypo planą ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)., 2004-06-01 preliminarių duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; panaikinti 2010-03-23 Utenos apskrities viršininko įsakymą Nr. 14-575 ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre; pripažinti neteisėtu atsakovo R. V. atsisakymą pasirašyti 2009-04-10 žemės sklypo paženklinimo- parodymo aktą ir pripažinti ieškovui teisę nustatyti ir įregistruoti žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribas pagal A. B. tyrinėjimų grupės 2009-04-10 žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktą be atsakovo R. V. sutikimo.
Nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso 2,75 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. V. nuosavybės teise valdo kaimyninį 1,28 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui atliekant savo sklypo kadastrinius matavimus buvo pažeista ieškovui priklausančio žemės sklypo riba, nebuvo vadovaujamasi egzistavusiais riboženkliais, žymėjusiais ginčo sklypų ribą, nauji riboženkliai pastatyti jau ieškovo sklypo ribose. 2009-04-10 A. B. tyrinėjimų įmonė pažymėjo ieškovo žemės sklypo ribas, kurias nustatė atsižvelgdama į 2006-07-11 O. P. IĮ parengtą sklypo abrisą Nr. 609 bei į senuosius riboženklius. Po atsakovo užsakytų kadastrinių matavimų ieškovo žemės sklypas sumažėjo maždaug 15 arų. Kadangi atsakovo žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti neaiškiais prietaisais, neatsižvelgiant į riboženklius bei nesivadovaujant žemėtvarkos projektu, jais negali būti vadovaujamasi, todėl turi būti panaikinti ieškovo nurodyti teisės aktai ir jų pagrindu atlikta teisinė žemės sklypo duomenų registracija.
Atsakovas R. V. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atlikus kadastrinius sklypo matavimus jo sklypo ribos nepadidėjo, todėl ieškovo žemės sklypas negalėjo sumažėti jo sklypo sąskaita. Atsakovo sklypas suformuotas ir koordinatės nustatytos anksčiau, nei ieškovo sklypo, todėl rengiant ieškovo sklypo planą ir nustatant ribas, turėjo būti atsižvelgiama į jau suformuotą atsakovo sklypą. Suklysta buvo būtent matuojant ieškovo sklypą, trūkumas yra dėl to, kad formuojant sklypą ieškovui dalis jo buvo „užmatuota“ ant jau suformuoto atsakovo sklypo.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas negali sumažėti, o jei nustatoma, kad po kadastrinių matavimų nustatytas bendras kelių sklypų plotas yra mažesnis nei nustatytas pagal šių sklypų įsigijimo dokumentus, riba tarp jų turi būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno savininko teises- abiejų sklypų plotai turi būti mažinami po lygiai. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai nurodė, kad ieškinio 1 p. reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi preliminariai matavimais nustatytos sklypo ribos tikslios, K. N. (šiuo metu jau atsakovo) sklypas buvo teisingai pamatuotas ir teisėtai įgytas su tinkamomis ribomis. Tačiau, naikintini 2010-03-23 Utenos AVA įsakymas bei sklypų ribos paženklinimo- parodymo aktas.
Trečiasis asmuo UAB „Aristoma“ su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovo sklypas buvo formuojamas maždaug dviem metais vėliau nei atsakovo, todėl projekto autorė O. P. turėjo atsižvelgti į jau suformuoto privataus žemės sklypo ribas, o jai to nepadarius žemės sklypai „persidengė“. Be to, atsakovo žemės sklypo plane linijos ilgis tarp taškų 2-3 nurodytas 73,41 m, o daugiau nei po dviejų metų parengtame ieškovo sklypo abrise šis matmuo sumažintas iki 67 m., kas taip pat patvirtina, jog ženklinant ieškovo žemės sklypą natūroje buvo pažeista atsakovo žemės sklypo riba, kuri beje jau buvo užregistruota viešame registre.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš ieškovo valstybei priteista 91,60 Lt pašto išlaidų.
Teismas nurodė, kad nustatant ieškovui suteikiamo žemės sklypo ribas, nebuvo atsižvelgta į atsakovo turimo žemės sklypo ribą, todėl ieškovui suformuoto žemės sklypo riba buvo nustatyta atsakovo nuosavybės teise turimame žemės sklype. Dėl nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad ieškovo teisės yra pažeistos jau darant preliminarius jo žemės sklypo matavimus, nei atsakovo žemės sklypo preliminarių matavimų, nei kadastrinių matavimų atlikimas ieškovo teisių pažeidimui įtakos neturėjo, todėl jo teisės negali būti ginamos atsakovo teisių ir teisėtų interesų sąskaita.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo R. V. bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime rėmėsi CK 4.45 str., nes ieškovas savo ieškinį grindė CK 4.98 str., todėl būtent šio straipsnio aspektu ir reikėjo nagrinėti šalių ginčą. Teismas neatskleidė bylos esmės, nes visiškai nepasisakė dėl ieškovo ginčijamų administracinių aktų. Nors teismas nurodo, kad ieškovo ir atsakovo žemės sklypai persidengia, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad realiai toje vietovėje tarp ginčo žemės sklypų jokio persidengimo nebuvo iki atsakovas pradėjo atlikinėti kadastrinius matavimus ir neteisėtai perkėlė riboženklius į ieškovo žemės sklypą. Nuo neteisėtai į ieškovo sklypą perkeltų riboženklių vėliau ir buvo neteisingai matuojami ieškovo ir atsakovo žemės sklypai.
Atsiliepimas
Atsakovas R. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atliekant ieškovo žemės sklypo matavimus buvo padaryta klaidų, nes išbraižius ieškovo žemės sklypą pagal šio žemės sklypo abrise pateiktus matmenis, sklypo plotas jau iš karto buvo mažesnis 11 arų negu nurodoma šio sklypo plane. Taigi, atsakovas negali būti atsakingas už kitų asmenų padarytas klaidas.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad ieškovo teisės buvo pažeistos jau darant preliminarius jo žemės sklypo matavimus, o atsakovo R. V. žemės sklypo preliminarių matavimų ar kadastrinių matavimų atlikimas įtakos ieškovo teisėms neturėjo, todėl ieškovo teisės negali būti ginamos atsakovo teisių sąskaita.
Trečiasis asmuo UAB „Aristoma“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad atsakovo žemės sklypas buvo suformuotas anksčiau nei ieškovo, todėl ieškovo sklypas turėjo būti formuojamas atsižvelgiant į atsakovo sklypo ribas, tačiau to padaryta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi CK 4.45 str., nes ieškovas savo ieškinį grindė CK 4.98 str. Kolegija šį ieškovo argumentą atmeta, nes iš ieškinio aiškiai matyti, kad ieškovas ieškinį grindžia CK 4.45 str., o ne CK 4.98 str. Taigi, ieškovas apeliaciniame skunde kelia naujus reikalavimus, nors CPK 312 str. draudžia tai daryti. Dėl išvardintų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 4.45 str. Šio straipsnio 1 d. nurodyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.
Ieškovas savo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad neteisingai išmatavus atsakovo žemės sklypą buvo pažeistos jo teisės- ieškovo valdomas žemės sklypas realiai sumažėjo apie 15 arų. Todėl šiuo atveju yra svarbu išsiaiškinti visas ginčo žemės sklypų įsigijimo, suformavimo, įregistravimo ir kt. aplinkybes.
Byloje nustatyta, kad ieškovui priklauso 2,75 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. V. priklauso kaimyninis 1,28 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šį sklypą R. V. įsigijo iš K. N. (todėl toliau tekste minint šį atsakovui priklausantį sklypą, bus kalbama tiek apie buvusią savininkę, tiek apie dabartinį savininką). Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. N. nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo atkurtos remiantis 2004-05-20 Utenos apskrities viršininko sprendimu Nr. 13-7445, o žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas surašytas dar anksčiau- 2002-03-30. Žemės sklypo planas VĮ Registrų centre užregistruotas 2004-06-01. Ieškovui nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą buvo atkurtos 2006-12-13 Utenos apskrities viršininko sprendimu. Pažymėtina, kad ieškovui nuosavybės teisė buvo atkurta ne į tą patį sklypą, kuris buvo nacionalizuotas, o perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam sklypui. Taigi, nuosavybės teisė K. N. buvo atkurta 2 metais anksčiau nei ieškovui. Tuo metu, kai buvo atkuriama K. N. nuosavybės teisė į žemę, tas sklypas, kuris dabar priklauso ieškovui, buvo valstybės, t.y. priklausė Laisvos valstybinės žemės fondui. Taigi, tuo metu kai K. N. buvo suteikinėjamas žemės sklypas (taip pat nubrėžiamos jo ribos, registruojamas ir kt.), ieškovo teisės nebuvo ir negalėjo būti pažeistos. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo panaikinti 2004-06-01 žemės sklypo planą ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-06-01 preliminarių duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. T.y., akivaizdu, kad daikto savininko teisės gali būti pažeistos tik po to, kai tas asmuo tampa to daikto savininku, taigi tuo metu, kai buvo priimti minėti aktai, ne ieškovui, o valstybei esant ginčo sklypo savininku, ieškovo teisės niekaip negalėjo būti pažeistos. Kadangi tam tikro dydžio žemės sklypas ieškovui buvo paskirtas administraciniu aktu- Utenos apskrities viršininko sprendimu, valstybinės institucijos, taip pat žemę matuojantys matininkai turėjo užtikrinti, kad ieškovui formuojamas žemės sklypas realybėje būtų tokio paties dydžio, kaip ir nurodyta Utenos apskrities viršininko sprendime. Formuojant ieškovo žemės sklypą, jo ribos turėjo būti derinamos su kitų žemės sklypų (įskaitant atsakovo sklypą) ribomis. Šis suderinimas turėjo būti atliktas tiek žemėtvarkos dokumentuose, tiek nustatant ribas vietoje. Abiejų ginčo sklypų preliminarius matavimus atliko O. P.. Iš jos liudijimo pirmosios instancijos teisme matyti, kad formuojant ieškovo žemės sklypą, nebuvo atsižvelgta į jau suformuotus kaimyninius žemės sklypus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-07-11 nubraižytas ieškovo žemės sklypo abrisas nesutampa su 2004-06-01 įregistruotu atsakovo žemės sklypo planu. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad nustatant ieškovui suteikiamo žemės sklypo ribas, nebuvo atsižvelgta į atsakovo žemės sklypo ribą, t.y. ieškovo žemės sklypo riba nebuvo suderinta su atsakovo žemės sklypo riba. Dėl šios priežasties ieškovui suformuoto žemės sklypo riba nepagrįstai buvo nustatyta atsakovo nuosavybės teise turimame žemės sklype. Taigi, ieškovo teisės yra pažeistos jau darant preliminarius jo žemės sklypo matavimus, nes jau tuo metu ieškovui atmatuotas žemės sklypas buvo mažesnis bent 11 arų negu nurodoma šio sklypo plane. Kadangi ieškovo teises pažeidė jo sklypą formulavę asmenys, atsakovo žemės sklypo preliminarių matavimų ar kadastrinių matavimų atlikimas ieškovo teisių pažeidimui įtakos neturėjo. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovo teisės negali būti ginamos atsakovo teisių ir teisėtų interesų sąskaita. T.y. tai, kad buvo padaryta klaida pačiame pirmajame ieškovo žemės sklypo formavimo etape, atsakovas nėra ir negali būti atsakingas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir kitus ieškinio reikalavimus.
Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas.
Teismui atmetus apeliacinį skundą iš ieškovo atsakovui R. V. priteisiamos 400 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 98 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. S. N. atsakovui R. V. 400 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.