Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Juozapo Surblio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžio, kuriuo N. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 92 str. 1, 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 1, 2 p. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant šešis mėnesius būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir vienerius metus tęsti mokslą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. nuteistas už tai, kad 2009-02-27, apie 9.30 val., Šilutės r., Švėkšnos sen., Vilkėnų I-ame k., viešoje vietoje – prie Švėkšnos sanatorinės mokyklos, matant vaikams, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį: pasitelkęs nepilnamečius A. K. , gim. (duomenys neskelbtini), ir V. J. , gim. (duomenys neskelbtini), kuriems iki šio nusikaltimo padarymo nebuvo suėję šešiolika metų, suduodamas kumščiu nukentėjusiajam M. M. kelis kartus į veidą, jį pargriovė ant žemės ir ne mažiau kaip 10 kartų spyrė nukentėjusiajam į galvą, dėl to nukentėjusiajam buvo padarytas viršutinio 11 danties vainiko lūžimas, galvos sumušimas su odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių patinimu kaktos dešinėje, nosies nugarėlėje, poodinėmis kraujosruvomis dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimu pasmakrėje, lengvu galvos smegenų sukrėtimu, odos nubrozdinimu rankoje, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2009-05-04, apie 19.15 val., Šilutės r., Švėkšnos sen., Vilkėnų I-ame k., viešoje vietoje – prie Švėkšnos sanatorinės mokyklos bendrabučio, matant vaikams, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir taip sutrikdė visuomenės rimtį: plūdo nukentėjusiąją O. B. nepadoriais žodžiais ir sudavė jai kumščiu du kartus į veidą, vėliau, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suėmė rankomis už nukentėjusiosios rūbų, spyrė jai vieną kartą į pilvą ir abiem rankomis jėga ją pastūmė, dėl to nukentėjusiajai buvo padaryta kairės akies viršutinio voko kraujosruva ir paviršinis odos nubrozdinimas, t. y. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas pagrįstas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad teismas, pripažinęs nuteistąjį kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, bausmę nuteistajam paskyrė už vieną nusikaltimą ir nežinia už kurį. Iš nuosprendžio matyti, kad nuteistasis viešosios tvarkos pažeidimus įvykdė 2009 m. vasario 27 d. ir gegužės 4 d. Todėl teismas privalėjo šias veikas kvalifikuoti atskirai ir už kiekvieną nusikaltimą paskirti bausmes. Pastebėtina tai, kad nusikalstamos veikos atskirai buvo nurodytos ir nurodyti BK straipsniai kaltinamajame akte, tokį veikų kvalifikavimo būdą ir bausmių paskyrimo tvarką pagrįstai nurodė teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė. Tačiau teismui vis vien nepavyko suvokti akivaizdžios baudžiamojo įstatymo taikymo ir bausmių skyrimo problemos, apibrėžtos Baudžiamojo kodekso 63 straipsnyje. Jeigu teismas būtų nusprendęs dvi nusikalstamas veikas kvalifikuoti pagal vieną baudžiamąjį įstatymą, tai toks sprendimas turėjo būti motyvuotas, tačiau nei dėl tokio sprendimo, nei apskritai jokie motyvai dėl veikos kvalifikavimo nuosprendyje nenurodyti.

Keičiant nuosprendį tiek dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo, tiek dėl baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, susijusių su nuosprendžio priėmimu, nepaisymo, pažymėtini ir kiti baudžiamojo proceso įstatymo taikymo trūkumai, kurie lėmė arba turėjo reikšmės iš dalies neteisėto nuosprendžio priėmimui.

Kaip minėta, kaltinamajame akte buvo aprašytos dvi nusikalstamos veikos, nurodyti ir du Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už padarytas veikas. Remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 233 str., teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šis įstatymas apibrėžia, kad teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje suformuluoja sprendimą bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje, nurodo kaltinamojo vardą ir pavardę, veiką, kurios padarymu jis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą <...>. Pirmosios instancijos teismo teisėja, perduodama bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo nepaisė: nors nusikalstamas veikas padaręs asmuo buvo kaltinamas dėl dviejų nusikaltimų padarymo ir nurodyti du, nors ir vienodi baudžiamojo įstatymo straipsniai, tačiau nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje nurodytas tik vienas baudžiamojo įstatymo straipsnis ir apskritai nenurodyta, dėl kokių kaltinamojo padarytų veikų padarymo byla perduodama teismui. Kaltinimų apibrėžimas nutartyje bylą perduoti nagrinėti teisiamajame posėdyje yra svarbus tuo, kad šiuo sprendimu numatomos bylos nagrinėjimo teisme ribos, tuo užtikrinamas teisėtumo įgyvendinimas ir teisingo teismo sprendimo priėmimo garantijos. BPK 255 str. nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš to matyti, kad šis įstatymas savaime siejasi su BPK 233 str. 3 d. nuostatomis, kurios, kaip minėta, reikalauja, jog bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje procesas turi užtikrinti žinojimą, kokius kaltinimus ir iki kokių ribų juos nagrinės teismas. Šis klausimas išsamiai išnagrinėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrinimo departamento apžvalgoje dėl Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylos nagrinėjimo teisme ribas, taikymo teismų praktikoje („Teismų praktika“, Nr. 31, 2009 m.). Šioje apžvalgoje pabrėžiama nusikalstamų veikų nagrinėjimo teisme ribų svarba, nagrinėjami konkretūs sprendimai.

Nors išnagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas veikas, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte, išnagrinėjo tinkamai, tačiau, kaip minėta, baudžiamojo įstatymo taikymo klausimas neišspręstas, nes nežinia, už kurią nusikalstamą veiką paskirta nuosprendyje nurodyta bausmė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą ir nustatęs, kad ne už visas nuosprendžiu nustatytas veikas paskirtos bausmės, turėtų panaikinti nuosprendį kaip apskritai neteisėtą, kaip neturintį teisinės prasmės. Tačiau nuosprendžio panaikinimo ir bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti galimybės yra ribojamos Baudžiamojo proceso kodekse nurodytomis nuostatomis, jog nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti, jeigu bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba kai yra kitos BPK 326 str. 4 p. ir 5 p. nurodytos aplinkybės. Nagrinėtoje byloje tokių aplinkybių nėra. Todėl apeliacinės instancijos teismas susiduria su problema: keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to susijusios neteisingos bausmės paskyrimo, kai už kažkurią (už kurią, neaišku) nuosprendžiu nustatytą veiką visai nebuvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir nepaskirta bausmė. Tačiau nesant kitokios procesinės išeities apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis bendraisiais apeliacinio proceso tikslingumo ir teisingumo suvokimo principais, priima sprendimą pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir, kaip prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, atskirai kvalifikuoti nuosprendžiu nustatytas veikas ir paskirti bausmes už kiekvieną atskirą nusikaltimą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendį pakeisti: N. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2009 m. vasario 27 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. (dėl 2009 m. gegužės 4 d. įvykdyto viešosios tvarkos pažeidimo) ir paskirti penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti – prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės – ir N. M. paskirti galutinę subendrintą devynių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, paliekant nepakeistus sprendimus dėl bausmės vykdymo atidėjimo ir su tuo susijusių sąlygų.

Sprendimus dėl kardomosios priemonės ir civilinio ieškinio palikti nepakeistus.