- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-25
- Bylos Nr.
- I-2315-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00931-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- H. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo H. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo ir sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas H. D. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 10–13), prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 2018 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. 96-319 „Dėl darbo suteikimo“ (toliau – ir Lukiškių TI-K sprendimas) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. kovo 1 d. sprendimą Nr. 2S-681 „Dėl pareiškimo nagrinėjimo“ (toliau – ir Departamento sprendimas) ir priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, pareiškėjo naudai 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Skunde nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio yra laikomas Lukiškių TI-K. 2017 m. gruodžio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, prašydamas suteikti darbą, kurio jam reikia tam, kad jis galėtų apmokėti ieškinį. Lukiškių TI-K atsakė, kad darbo vietų nėra, pridurdamas, kad paskelbtu laiku, kai buvo ieškoma nuteistųjų, kurie galėtų dirbti, pareiškėjas nesikreipė, todėl padaryta išvada, kad jam darbo galimybė nėra aktuali. Pareiškėjas nesutinka su tokiu argumentu, teikdamas, kad jis nebuvo matęs jokio skelbimo dėl darbo, tačiau visgi yra pateikęs prašymą suteikti darbą ir tai įrodo, kad jam galimybė dirbti yra aktuali. Atitinkamai skunde teigiama, kad pareiškėjas nesutinka ir su Departamento atsakymu, kuriuo Lukiškių TI-K atsakymas paliktas nepakeistu. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad Lukiškių TI-K argumentas, kad nėra darbo vietų, nėra pakankamas tam, kad pareiškėjui nebūtų suteikta darbo vieta. Pareiškėjas iš to, kad jam nebuvo suteiktas darbo, kildina jo patirtą 2 000 Eur neturtinę žalą, kurią prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.
Atsiliepimas
Lukiškių TI-K atsiliepimu (b. l. 27–29) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad dirbti mokamą darbą yra siūloma tik nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir esant laisvų vietų skaičiui. Nuteistieji įdarbinami Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ atsižvelgiant į Lukiškių TI-K direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. Nr. N-175 patvirtintus nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijus: esamos laisvos darbo vietos, nuteistojo darbingumas, turima specialybė, motyvacija, darbinė patirtis, rekomendacijos, nuteistojo drausmė. Nurodyta, kad pareiškėjas visuomet turi galimybę susipažinti su informaciniuose stenduose atnaujinama informacija apie darbo pasiūlymus arba dėl tokios informacijos gali kreiptis į bet kurį pareigūną, kuris ir užtikrina nuteistųjų teisę susipažinti su informacija. Atsiliepime teigiama, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Lukiškių TI-K laikosi pozicijos, kad pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui, jam nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos ir todėl neturtinė žala negali būti priteista pareiškėjo naudai.
Departamentas atsiliepimu (b. l. 34–36) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Departamentas, ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjui pateikė teisingą atsakymą. Departamentas nenustatė, kad Lukiškių TI-K administracija nevykdė konkrečių teisės aktų reikalavimų, kad būtų pažeistos imperatyvios teisės aktų nuostatos, susijusios su nuteistųjų įdarbinimu. Šio ginčo atveju Lukiškių TI-K pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų veiksmų nenustatyta. Pareiškėjas jokių aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti jam padarytą tariamą neturtinę žalą, nepateikė, remiasi tik abstrakčiais argumentais ir samprotavimais. Departamento teigimu, tai įrodo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės, todėl nagrinėjamu atveju nėra būtinos sąlygos ir Lietuvos valstybei nekyla prievolė atlyginti pareiškėjo prašomą neturtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
byloje ginčas kilo dėl Lukiškių TI-K sprendimo ir Departamento sprendimo, kuriais pareiškėjui atsisakyta suteikti darbo vietą, teisėtumo ir pagrįstumo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 22 d. kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su pareiškimu (b. l. 32), kuriuo prašė suteikti jam darbą Valstybės įmonę „Mūsų amatai“, nes reikia mokėti ieškinį.
Lukiškių TI-K administracija, išnagrinėjusi pareiškėjo pareiškimą, priėmė skundžiamą Lukiškių TI-K sprendimą (b. l. 30–31), kuriuo pareiškėjo prašymas netenkintas. Lukiškių TI-K sprendime nurodyta, kad nuo 2018 m. sausio 3 d. informacija apie laisvą darbo vietą Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ buvo paskelbta gyvenamojo korpuso informaciniuose stenduose, todėl visi norintys įsidarbinti savo prašymus galėjo iki 2018 m. sausio 12 d. pateikti Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistams. Todėl atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas į skelbimą nereagavo, nesikreipė į Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą, Lukiškių TI-K sprendime padaryta išvada, kad informacija apie paskelbtą laisvą darbo vietą Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ pareiškėjui nėra aktuali. Taip pat nurodyta, kad, jeigu Nuteistųjų įdarbinimo komisijos metu nebus atrinktas nuteistasis laisvai darbo vietai užimti, atranka bus skelbiama pakartotinai ir dėl įdarbinimo pareiškėjas galės kreiptis į jį kuruojantį Socialinės reabilitacijos skyriaus specialistą su pareiškimu suteikti darbą.
Pareiškėjas, nesutikęs su Lukiškių TI-K sprendimu, kreipėsi į Departamentą su 2018 m. sausio 29 d. pareiškimu (b. l. 37), kuriuo prašė suteikti jam darbą.
Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo pareiškimą, priėmė skundžiamą Departamento sprendimą (b. l. 41–42), kuriuo Lukiškių TI-K sprendimas paliktas nepakeistas. Departamento sprendime, be kita ko, konstatuota, kad skundžiame Lukiškių TI-K sprendime pateikta informacija apie įdarbinimą, nurodyti teisės aktais, kuriais vadovaujantis nuteistiesiems suteikiamas darbas, nurodyti nuteistųjų atrankos dėl priėmimo į darbą kriterijai, paaiškinta, kad šiuo metu laisvų darbo vietų nėra ir pareiškėjas bus informuotas apie laisvas darbo vietas, išaiškinta prašymo dėl priėmimo į darbą pateikimo tvarka. Nustatyta, kad pareiškėjas dėl darbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ nustatyta tvarka nesikreipė, todėl Nuteistųjų įdarbinimo komisijoje pareiškėjo kandidatūra svarstoma nebuvo.
Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 33) nurodyta, kad pareiškėjas visuomet turi galimybę susipažinti su informaciniame stende atnaujinama informacija, tai galima padaryti jam patogiu metu išėjus už kameros vykdant pozityvaus užimtumo priemones. Siekdamas savo teisės į informacija, pareiškėjas gali kreiptis į bet kurį pareigūną, kuris ir užtikrins tokią nuteistojo teisę susipažinti su informacija.
Dėl Lukiškių TI-K sprendimo ir Departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesutinka su skundžiamais Lukiškių TI-K sprendimu ir Departamento sprendimu, kuriais jam nebuvo suteiktas darbas Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 111 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų, kuriems paskirtas laisvės atėmimas, pataisos priemonės, be kita ko, yra nuteistųjų darbas. BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija; pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas (BVK 125 straipsnio 3 dalis). Pagal BVK 125 straipsnio 4 dalį, nuteistieji į darbą paprastai įtraukiami pataisos įstaigose ir valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų; ne pataisos įstaigose ir ne valstybės įmonėse prie pataisos įstaigų į darbą įtraukiamų nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis nuteistųjų izoliavimo ir apsaugos reikalavimų. Nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis BVK 70 straipsnio nustatytų atskiro nuteistųjų laikymo reikalavimų (BVK 125 straipsnio 6 dalis). BVK 125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiamus dirbti darbus ir draudžiamas eiti pareigas nustato BVK 2 priedas. Aptariamo straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir valstybės įmonių prie pataisos įstaigų gamybinė ūkinė veikla privalo tarnauti tik pagrindiniam tikslui – išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis; ši veikla gali būti finansuojama iš valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), analizavęs nurodytą teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nuteistajam nustatė imperatyvią pareigą dirbti (galimybė reikalauti tam tikro aktyvaus elgesio iš kito asmens), o pataisos įstaigos administracijai numatė teisę siūlyti darbą (galimybę turinčiam teisę asmeniui pasirinkti tam tikrą elgesio variantą) (žr. 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016, 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-438/2015).
Įgyvendinant paskirtą teisę siūlyti darbą, Lukiškių TI-K nustatyta, kad nuteistieji, kurie pageidauja dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“ turi parašyti prašymą ir jį įteikti kuruojančiam Socialinės reabilitacijos skyriaus biuro viršininkui, kuris gautą nuteistojo prašymą užregistruoja „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų registracijos žurnale“. Kaip nustatyta iš Lukiškių TI-K Socialinės reabilitacijos skyriaus tarnybiniame pranešime (b. l. 33), aptarta informacija apie tai, kada ir kam reikia teikti prašymus leisti dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, nuteistiesiems pateikiama Lukiškių TI-K informaciniuose stenduose. Tokią informaciją suteikia ir bet kuris pareigūnas.
Byloje duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis nustatyta tvarka į Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininką ar pareigūną dėl darbo, nėra. Pareiškėjo argumentas, kad jis vis dėlto yra pateikęs pareiškimą dėl darbo Lukiškių TI-K ir tai įrodo jo norą dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, yra vertinamas kritiškai, kadangi iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas pareiškimą dėl darbo Lukiškių TI-K administracijai pateikė anksčiau, nei buvo paskelbtas skelbimas dėl darbo Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“. Akivaizdu, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos dėl įsidarbinimo ir tai patvirtinančios aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis abejoti. Nepaneigta ir tai, kad nagrinėjant pareiškėjo pareiškimą dėl darbo, laisvos darbo vietos nebuvo, todėl pareiškėjui darbas nebuvo suteiktas dėl objektyvių priežasčių. Taip pat, šios aplinkybės nebuvo paneigtos, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jomis abejoti.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, vertintina, kad pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti aptarto teisinio reguliavimo nesilaikymo atvejų ar pažeidimų. Iš skundo turinio matyti, kad iš esmės pareiškėjas skunde išreiškė subjektyviniu vertinimu paremtą savo nuomonę dėl Lukiškių TI-K sprendimo ir Departamento sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Tačiau vien tai, kad pareiškėjas tiesiog nesutinka su faktu, kad jam nebuvo paskirtas darbas Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, nenurodant kitų pagrįstų ir objektyvių faktinių aplinkybių, lėmusių priimtų sprendimų neatitikimą teisės aktų nuostatų reikalavimams, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas kvestionuoti priimtų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą.
Nagrinėjamu atveju išanalizavus nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus aktualų teisinį reguliavimą dėl nuteistųjų darbo, nenustatyta, kad Lukiškių TI-K ir Departamentas, išnagrinėję pareiškėjo pareiškimus dėl darbo, priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus, kuriais pareiškėjo pareiškimai dėl darbo buvo netenkinti.
Be kita ko, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi nutarta pareiškėją perkelti iš Lukiškių TI-K į pataisos namus tęsti bausmės atlikimą. Ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, skundo reikalavimo dalį dėl pareiškėjo Lukiškių TI-K įdarbinimo daro neaktualią ir neįgyvendinamą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pareiškėjo skundo argumentais naikinti skundžiamus Lukiškių TI-K sprendimą ir Departamento sprendimą, pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo panaikinti nurodytus sprendimus atmestina kaip nepagrįsta.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai nesuteikė darbo. Pareiškėjo nuomone, jis įgijo teisę į kompensaciją dėl nesuteikto darbo, kuri jam turi būti atlyginta.
Skundo reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), atlyginimo, kaip teisingai nurodo Lukiškių TI-K ir Departamentas atsiliepimuose, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, 2) žalai ir 3) priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).
Vadinasi, nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Kaip nustatyta, skundžiamas Lukiškių TI-K sprendimas pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi tokio pobūdžio bylose suformuota administracinių teismų praktika, nustatytomis faktinėmis aplinkybės, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir priteisti jam neturtinę žalą, nes nenustatyta viena iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai.
Atmetus kaip nepagrįstą skundo reikalavimą priteisti neturtinę žalą ir apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl žyminio mokesčio
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnyje nustatyta, kad skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus ABTĮ nustatytus atvejus. Atitinkamai ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pagal ABTĮ 37 straipsnį, administracinis teismas, atsižvelgdamas į turtinę fizinio asmens ar fizinių asmenų grupės padėtį, gali visiškai ar iš dalies atleisti juos nuo žyminio mokesčio mokėjimo; prašymas atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais.
Pareiškėjo skundas, kuriuo pareiškėjas tikslino savo reikalavimus ir prašė ne tik priteisti neturtinę žalą, bet ir panaikinti Lukiškių TI-K sprendimą ir Departamento sprendimą, teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi (b. l. 19–20) buvo priimtas, tačiau už jį nebuvo sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindų nėra. Todėl išnagrinėjus bylą iš esmės iš pareiškėjo priteistinas 30 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 34 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjo H. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti iš pareiškėjo H. D. 30 Eur (trisdešimt eurų) žyminį mokestį Lietuvos valstybei, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.