Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.12; 1.2.14.9.3; 2.3.4.3; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.; 2.12.2.3.

2026 m. balandžio 21 d.

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. J. Š. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 10 d. iki 2026 m. vasario 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išsinuomojęs J. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino šiame bute buvusius – nukentėjusiajam J. M., priklausančius daiktus: televizorių Samsung 81 cm įstrižainės, 50 eurų vertės, televizorių LG 81 cm įstrižainės, 50 eurų vertės, medinį kavos stalą, 100 eurų vertės, svetainės spintą, 100 eurų vertės, šviestuvą, 50 eurų vertės, karnizo laikiklius, 10 eurų vertės, šviestuvo led lemputę, 5 eurų vertės, tai yra sugadino J. M. priklausantį turtą, bendros 365 eurų vertės, taip padarė J. M. 365 eurų turtinę žalą.

2. Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje.

3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino visiškai bei nurodė, kad įvykio dieną į nuomojamą butą pasikvietė kelis draugus, nes turėjo išvažiuoti į Vokietiją, nusipirko alkoholio. Visi kartu išgėrė ir spėja, jog susimušė, taip netyčia viską išdaužė. Policija nebuvo atvykusi. Nurodė, kad tikslios datos, kada buvo sugadintas turtas, neprisimena. Paaiškino, jog tiksliai nieko neatsimena, jis buvo išėjąs miegoti, kas bute esančius daiktus sugadino, pasakyti negali. Sako kalbėjęsis su savo draugais, bet niekas nieko nesako, taip pat nieko neatsimeną. Neatmeta tokios galimybės, kad bute buvusius daiktus sugadino jis pats, sako, kad jam toks elgesys nebūdingas, todėl spėja, kad suvartotas alkoholis tokiems veiksmams galimai turėjo įtakos, blaivus taip nepasielgtų. Paaiškino, jog nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą įsipareigoja atlyginti per du mėnesius. Savo poelgį vertina blogai, padarė išvadas. Nors problemų susijusių su alkoholio vartojimu neturi, sako, kad daugiau nebegers.

4. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme metu dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad posėdžio metu būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

5. Kaltinamojo J. Š. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo teisiamajame posėdyje, ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo parodymų, yra neginčytinai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai), taip pat nukentėjusiojo, apklausto ikiteisminio tyrimo metu parodymais:

6. nukentėjusiojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2026 m. kovo 1 d., apie 16.00 val., atvyko apžiūrėti jam priklausančio nuomojamo buto. Nuo šių metų sausio vidurio, jis apie savo nuomojamą butą pradėjo skelbti informaciją nekilnojamojo turto nuomos internetinėje platformoje „Booking“. 2026 m. vasario 10, 11, 12 dienomis užsakymą per „Booking“ platformą pateikė ir butą nuomojosi J. Š.. Pasibaigus jo užsakytam nuomos laikotarpiui, asmuo susisiekė su juo telefonu ir paprašė leisti jam nuomotis būstą tiesiogiai iš jo, nesinaudojant minėta platforma. Jis sutiko ir leido J. Š. nuomotis būstą toliau. Šis už nuomą jam pervedė pinigų į sąskaitą. J. Š. teiravosi, kokiam laikotarpiui šis nori nuomotis būstą ir paaiškino, kad reikia sudaryti nuomos sutartį bei ją pasirašyti ir užregistruoti, nes vykdo nuomos veiklą bei turi mokėti mokesčius. Tačiau J. Š. vis atidėliojo sutarties pasirašymą ir nenurodė, kokiam terminui jam reikia būsto. Taip jis vis atidėliojo susitarimą ir iki galo nebuvo aptartos visos nuomos sąlygos bei sutartis liko nepasirašyta dėl pastarojo veiksmų. Nebenorėjo J. Š. toliau nuomoti būsto be sutarties, tačiau šis vis rasdavo pasiteisinimų kodėl negali pasirašyti šiuo metu sutarties ir prašė leisti dar pagyventi bute. Sako pagailėjęs žmogaus, leido jam dar pagyventi. Taip vyko iki 2026 m. vasario 23 d., kai J. Š. per programėlę „Booking“ jam pranešė, kad jau išsikrausto iš buto, išvyksta dirbti į užsienį bei atlaisvina butą 2026 m. vasario 28 d. Jis liko nesumokėjęs už nuomą nuo vasario 23 iki 28 dienos, viso 110 eurų. Aiškino, kad pametė piniginę ir negali sumokėti už nuomą, žadėjo per keletą dienų pasiskolinti pinigų ir sumokėti, tačiau iki šiol nėra sumokėjęs ir vengia su juo bendrauti. 2026 m. kovo 1 d. nuvykęs į nuomojamą butą pamatė, kad šis visas yra suniokotas, sugadinti ten buvę daiktai, kai kurie iš jų nebepataisomi, o būtent: televizorius Samsung 81 cm įstrižainės, jį vertina 50 eurų, televizorius LG, 81 cm įstrižainės, jo vertė 50 eurų, medinis kavos stalas, jį vertina 100 eurų, buvo nulaužtos visos stalo kojos, subraižytas stalviršis. Taip pat nepataisomai sugadinta svetainės spinta, kadangi buvo išdaužtas jos viršutinės spintelės dekoratyvinis stiklas su pagražinimais ir nulaužta apatinės spintelės išorinė apdailos plokštė, šiuos sugadinimus vertina 100 eurų, kadangi tokio paties stiklo su pagražinimais gauti nepavyks, o apatinės spintelės sugadinimas taip pat nulaužtas ir greičiausiai reikės keisti visą spintą. Svetainės kambaryje nuo lubų nuplėštas šviestuvas ir sugadintas jo laikiklis, išplėštas iš šviestuvo elektros laidas, kuris liko kaboti prie lubų. Šviestuvas sugadintas nepataisomai, jį vertina 50 eurų. Pareiškime nurodė, kad suplėšytos užuolaidos, tačiau įdėmiau jas apžiūrėjęs pastebėjo, kad jos nebuvo sugadintos, o tik nuplėštos nuo laikiklių prie karnizo. Pačios užuolaidos nesugadintos, bet sugadinti laikikliai, kuriuos vertina 10 eurų. Taip pat sudaužyta koridoriuje esančio šviestuvo led lemputė, gamintojo nepamena, jos vertė 5 eurai. Viso buvo sugadinta turto už 365 eurus. Daiktų įsigijimo dokumentų neturi, jie visi buvo naudoti. Be to, šiuo metu patiria nuostolius, kadangi butas yra nuniokotas, negali jo toliau nuomoti per „Booking“ platformą, kol jo tinkamai nesutvarkė. Įprastai jo buto paros nuomos kaina yra 28 eurai, todėl skaičiuojant nuo 2026 m. kovo 1 d. jau prarado 140 eurų pajamų, kurias būtų gavęs. Šiuo metu jam padaryta bendra 615 eurų (nesumokėta nuoma, sugadinti daiktai, negautos pajamos) turtinė žala ir toliau didėja. Dėl sugadinimų skambino J. Š., tačiau šis neatsiliepė, nors kvietimo signalas buvo geras. Ir tik parašius žinutę, kad kreipsis į policiją, jei neatlygins jam padarytos turtinės žalos dėl turto sugadinimo, pastarasis jam parašė, kad žalą atlygins nesiderėjęs, o turtą sugadino neva jo draugas, kurio neįvardino, per vakarėlį. Jis jam pranešė, kad žalai padengti reikia sumokėti 800 eurų, tačiau šis atrašė, kad tokių pinigų neturi, nes nedirba ir „vos turėjo kur gyventi“. Suprato, kad žalos jis neatlygins, todėl kreipėsi į policiją. Prašo asmenį sunaikinusį jo turtą, nubausti įstatymo nustatyta tvarka bei padėti išsiieškoti iš jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą (b. l. 41–43);

7. 2026 m. kovo 1 d. policijos elektroninių paslaugų sistemoje e-Policija J. M. pateiktu pareiškimu dėl turto sugadinimo su fotolentele, kur nurodyta, kad 2026 m. kovo 1 d. atvykus apžiūrėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 14 d. iki 2026 m. kovo 1 d. buvo išnuomotas J. Š., pastebėta, jog sugandinti bute buvę baldai ir buitinė technika (b. l. 1–4, 12–16);

8. 2026 m. vasario 17 d. užregistruotas informacinis pranešimas apie įvykį ROIK (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, kad 2026 m. vasario 17 d. 4.15 val., gautas pranešimas dėl triukšmo, kuriame nurodoma, jog bute (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas, girdisi daiktų mėtymas, pranešėjas neprisistatė (b. l. 21);

9. 2026 m. kovo 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su fotolentele, kur nurodyta, kad įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra penkių aukštų mūriniame pastate, kuriame yra trys laiptinės. Patekus pro namo pirmos laiptinės įėjimo metalines duris ir laiptais užlipus į antrą aukštą, po dešine puse matomos šviesios spalvos šarvo durys, pro kurias patenkama į 43-čio buto koridorių (holą), kur ant lubų matosi šviestuvas be lemputės, po dešine matosi miegamasis kambarys. Apžiūrint minėtą miegamąjį kambarį matomos nutrauktos užuolaidos. Dešinėje pusėje ir prie lango yra išdėstytos lovos. Kairėje pusėje yra tamsiai raudonos spalvos spinta – indauja, ant kurios apgadintas šviesios spalvos šviestuvas. Kambario lubų centre matomi iš lubų kyšantys elektros laidai, šviestuvo toje vietoje nėra. Sugadinta spinta, sudaužytas vienas durelių stiklas ir išlaužta išorinė apdailos plokštė apatinėje spintos dalyje. Šalia spintos yra televizoriaus staliukas, ant kurio stovi televizorius pilkai juodos spalvos. Išėjus iš miegamojo kambario ir pasukus į dešinę, yra koridorius, kurio viduryje, kairėje pusėje matomo dvejos durys – vonios kambario ir tualeto. Toliau einant koridoriumi, dešinėje pusėje yra virtuvės patalpa, o koridoriaus gale – miegamasis kambarys, į kurį įėjus matoma priešais įėjimą viengulė lova, kairėje yra viengulė lova, kuri yra prie drabužių spintos ir su veidrodžiu. Šalia lovos padėta rudos spalvos stalo koja. Žiūrint nuo spintos pusės, priešais matomas kambario langas, ant dešinės pusės sienos matomas pakabintas juodas sudaužytas televizorius LG, ant žemės matomas padėtas televizorius „Samsung“, kuris yra sudaužytas. Šalia „Samsung“ televizoriaus ant žemės matomas rudas stalo stalviršis, šalia jo guli nulaužtos stalo kojos (b. l. 24–26, 27–38);

10. 2026 m. kovo 6 d. nukentėjusiojo J. M. el. paštu policijos pareigūnui pateiktas nukentėjusiojo ir kaltinamo J. Š. susirašinėjimas telefonu bei žinučių turinys, iš kurio matyti, kad kaltinamasis paaiškino nukentėjusiajam daiktų sugadinimo aplinkybes bei nurodė, kad padarytą žalą atlygins (b. l. 51–60);

11. 2026 m. kovo 6 d. nukentėjusiojo J. M. el. paštu policijos pareigūnui pateikti duomenys apie buto nuomą (užsakymo išrašai), iš kurių matyti, kad butas, nusikalstamos veikos padarymui aktualiu laiku buvo išnuomotas būtent J. Š. (b. l. 63-64).

12. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis teisės pažeidimas. Pagal turto vertės išaiškinimą, pateiktą BK 190 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), numatyta, kad šio kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydžio sumą (150 Eur) bet neviršija 10 MGL (500 Eur).

13. Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo J. Š. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo J. M. pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, į bylą pateikti duomenys apie buto nuomą ir kiti byloje surinkti įrodymai (nuosprendžio 7-11 punktai) neginčijamai patvirtina, jog J. Š. laikotarpiu nuo 2026 m. vasario 10 d. iki 2026 m. vasario 28 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, išsinuomojęs J. M. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino šiame bute buvusius – nukentėjusiajam J. M., priklausančius daiktus: televizorių Samsung 81 cm įstrižainės, 50 eurų vertės, televizorių LG 81 cm įstrižainės, 50 eurų vertės, medinį kavos stalą, 100 eurų vertės, svetainės spintą, 100 eurų vertės, šviestuvą, 50 eurų vertės, karnizo laikiklius, 10 eurų vertės, šviestuvo led lemputę, 5 eurų vertės, taip padarydamas J. M. 365 eurų turtinę žalą. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo J. Š. nusikalstama veika pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

14. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015).

15. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina ir tai, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

16. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos kelios bausmių rūšys. Prokurorė siūlo kaltinamajam J. Š. skirti laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis J. Š. ir jo gynėja advokatė prašo skirti kuo švelnesnę bausmę, be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlikti viešuosius darbus ir prašė jam juos paskirti.

17. Kaltinamasis J. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, kuri įstatymų leidėjo priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams. Nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis J. Š. neteistas (b. l. 77), administracine tvarka nebaustas (b. l. 79). Jis nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 81), duomenų J. Š. apie gydymą nuo priklausomybės ligų ir įtraukimą į psichiatrinio gydymo reikalingų asmenų sąrašus, nėra.

18. Kaltinamojo J. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs BK 187 straipsnio 3 dalyje baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

19. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes (BK 61 straipsnis), kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo J. Š. asmenybę charakterizuojančius duomenis - yra jauno amžiaus, darbingas (duomenų apie kaltinamajam nustatytus sveikatos sutrikimus byloje nėra), tačiau nedirbantis, tai, kad nusikalstama veika - baudžiamąjį nusižengimą, padarė pirmą kartą, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis atlikti sutinka. Viešųjų darbų bausmės dydis nustatytinas artimas BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam bausmės vidurkiui.

20. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis J. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis),

21. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam J. Š. 2026 m. kovo 19 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

22. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Dėl padarytos žalos priteisimo, bylinėjimosi išlaidu ir kitų klausimų

23. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

24. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Pažymėtina, kad atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis).

25. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašydama skirti kaltinamajam J. Š. bausmę, tuo pačiu prašė tenkinti nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dalyje dėl nukentėjusiojo tiesiogiai patirtos žalos turto sugadinimu, o nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žalai padengti J. Š. turėjo jam sumokėti 800 eurų, bet to nepadarė, todėl jis kreipėsi į policiją, prašydamas <...> padėti išsiieškoti iš J. Š. patirtą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, nors ir neabejoja, kad nukentėjusysis J. M. nusikalstama veika patyrė žalą, tačiau tokio žodžiu pareikšto prašymo tenkinti pagrindo vis tik neįžvelgia ir nagrinėjamos bylos kontekste atkreipia tiek prokurorės, teik nukentėjusiojo dėmesį, jog tam, kad prašymas dėl žalos priteisimo būtų svarstomas, visgi, būtina pateikti rašytiniais įrodymais pagrįstą civilinį ieškinį, o nagrinėjamu atveju byloje šie duomenys bei civilinis ieškinys nepateikti, nors teisė pareikšti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam J. M. buvo išaiškinta.

26. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...>.

27. 2026 m. balandžio 8 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 129-133), kurioje nurodė, jog valstybės naudai priteistina 225 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma.

28. Teismas, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies tvarka, privalo spręsti klausimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų priteisimo. Byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, o šios kategorijos bylose kaltinamojo gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto tvarka ) ir valstybės pareiga yra užtikrinti kaltinamojo gynybą, neatsižvelgiant į jo norą turtėti gynėją, ar ne. Kaltinamajam ginti buvo skirta gynėja advokatė Kristina Adomavičienė, todėl antrinės teisinės pagalbos prašomos priteisti 225 Eur išlaidos už privalomą gynėjo dalyvavimą procese iš kaltinamojo nepriteisiamos.

29. Daiktų, nusikalstamai veiki tirti ir nagrinėti nėra.

30. Kaltinamajam J. Š. išaiškintina viešųjų darbų bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 4-7 dalyse.

31. Nukentėjusiajam J. M. išaiškintina galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 307, 313 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu, 187 straipsnio 3 dalimi teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, J. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 2 (dviejų) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

I. J. Š., kad jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoje jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.

I. J. Š., jeigu nuteistasis vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąją dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti nukentėjusiajam J. M., kad dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir/ar neturtinės žalos atlyginimo jis gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.