- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-04
- Bylos Nr.
- eCIK-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00522-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Donatas Šernas (pirm.), Jūratė Varanauskaitė, Artūras Driukas
- Atsakovas
- N. P.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas) ir Jūratės Varanauskaitės,
susipažinusi su 2023 m. kovo 16 d. paduotu atsakovo N. P. (N. P.) kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti pirmosios instancijos teismo sprendimo vykdymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 31 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 8 d. sprendimas tenkinti ieškinį dėl įpareigojimo nukelti laikiną metalinį garažą ir sutvarkyti teritoriją, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normą (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė priešieškinio priėmimo klausimo, jo nenagrinėjo, o tai yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas be pagrindo atsakovo pateiktą priešieškinį vertino tik kaip atsiliepimą į ieškinį, nors tame pačiame dokumente buvo konkrečiai suformuluotas atsakovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą.
Kasaciniame skunde nesutinkama su teismų išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas ieškovas byloje, ir nurodoma, jog administracijos direktorius savivaldybės vardu negali reikšti ieškinio, nes šiuo klausimu nėra priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas. Be to, ieškovė neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnyje nurodyto subjekto, galinčio būti valstybinės žemės patikėtiniu, apibrėžties. Ieškovė nepagrindė, kad yra valstybinės žemės sklypo patikėtinė. Kadangi ieškinys pareikštas neįgalioto asmens, tai teismas turėjo ieškinį palikti nenagrinėtą kaip pareikštą netinkamo ieškovo (CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad teismai rėmėsi prejudicinę reikšmę turinčia aplinkybe, konstatuota kitoje civilinėje byloje, nors nurodytoje byloje nebuvo konstatuotų aplinkybių, kurios galėtų būti taikomos nagrinėjamoje byloje, jos neatitinka CPK 182 straipsnio apibrėžties. Be to, ieškovė pareiškė reikalavimą, praleidusi ieškinio senaties terminą ir neprašė jo atnaujinti.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti. Kasaciniu skundu neformuluojama teisės aiškinimo ir taikymo problema, kuri turėtų esminės reikšmės teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti atsakovo kasacinį skundą, prašymas sustabdyti sprendimo vykdymą nesvarstytinas.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.