Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau tekste - prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 198 str. 1 d., jam nepadarius veikos , turinčios šio nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2012 m. sausio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė šio prekybos salono konsultantei R. G., neteisėtai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinės „(duomenys neskelbtini)“ sistemos įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų: I. B. mobilaus telefono ryšio abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), J. C. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) detalias sąskaitas nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. V. atostogas, šiuos visus išvardintus neviešus elektroninius duomenis atspausdinti popieriuje, o R. G. 2012 m. sausio 13 d., nuo 12.50 val. iki 13.42 val., minėtus duomenis įgijus ir atspausdinus popieriuje, V. Š. tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje – 2012 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. reikalavimus, iš R. G. šiuos neviešus elektroninius duomenis įgijo ir 2012 m. sausio 19 d. juos pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: pripažinti V. Š. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. ir paskirti jam 20 MGL dydžio baudą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teismas V. Š. išteisino motyvuodamas tuo, kad byloje nebuvo įrodyta, jog jis kaltinime nurodytus elektroninius duomenis įgijo neteisėtai, tokios teismo išvados neatitinka ne tik nustatytų bylos aplinkybių, bet prieštarauja kitoms tame pačiame nuosprendyje teismo padarytoms išvadoms. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad byloje yra įrodyta, jog V. Š. gavo iš R. G. neviešus elektroninius duomenis, nes sąskaitos ir duomenys apie A. V. atostogas yra skirti ne visiems ir visuotinai nenaudojami, jie yra konfidencialūs, nes yra neprieinami ir nepateikiami asmenims, kuriems tokia teisė nesuteikta. Šias aplinkybes pripažino pats išteisintasis, patvirtino ir liudytoja R. G., kurios atžvilgiu yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, perduodant ją pagal laidavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas šiame nuosprendyje taip pat nurodė, kad nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti, kad neteisėtai įgijo neviešus elektroninius duomenis ir nori tai daryti. Nurodoma, kad nors kaltinamasis faktiškai neigia šį nusikaltimo sudėties elementą, tačiau jis yra dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ sistemoje, žinojo, kad duomenys yra elektroniniai, kad jie yra saugomi, nes ne kiekvienas darbuotojas turėjo prieigą prie šių duomenų. Išteisintasis pats, kaip fizinis asmuo, negalėjo šių duomenų gauti, vadinasi žinojo, kad jie yra nevieši, todėl gaudamas šiuos duomenis iš kito asmens, veikė tiesiogine tyčia. Nepaisant tokių pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų apie kaitinime nurodytų neviešų elektroninių duomenų įgijimo neteisėtumą, teismas konstatavo, kad V. Š. veikoje nėra būtent šios nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. būtino sudėties elemento, t. y. neteisėtumo.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad išteisintasis beveik iki pat jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo supažindintas su šios įmonės komercinę ir technologinę paslaptį sudarančių žinių apsaugos tvarka. V. Š. žinojo, kad kaltinime nurodyti elektroniniai duomenys yra nevieši, jie yra konfidencialūs, visuotinai neprieinami. Jis parodė, kad kaltinime nurodytus duomenis gavo neoficialiai ir į jo civilinę bylą dėl neteisėto atleidimo iš darbo nagrinėjantį teismą, kad šis išreikalautų reikalingus duomenis, nesikreipė. Tai, kad V. Š., gaudamas iš R. G. kaltinime nurodytus duomenis elgėsi neteisėtai, įrodo ir jo pasirašytas 2012 m. sausio 11 d. susitarimas, pagal kurį jis įsipareigoja R. G. atlyginti nuostolius tuo atveju, jeigu jai UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtų baudą už sąskaitų-faktūrų išdavimą. Ta aplinkybė, kad kaltinime nurodyti nevieši elektroniniai duomenys buvo pateikti teismui, jokios reikšmės išteisintojo veiksmų kvalifikavimui neturi, baudžiamosios atsakomybės nešalina. Ši nusikaltimo sudėtis yra formali ir veika laikoma baigta atlikus tam tikrus neteisėtus veiksmus.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nepagrįsta teismo išvada, kad V. Š., gaudamas kaltinime nurodytus duomenis popieriniame variante, neturėjo jokio ryšio su informacinių technologijų priemone ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektronine duomenų saugojimo sistema, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad jis šiuos duomenis įgijo neteisėtai. Kaip jau minėta, išteisintasis žinojo, kad minėti duomenys nevieši, nėra visuotinai prieinami, juos galima gauti tik prisijungus prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės su suteiktu slaptažodžiu, todėl ta aplinkybė, kad šiuos duomenis V. Š. įgijo ne tiesiogiai pats iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės, o juos gavo iš R. G., nešalina V. Š. veiksmų neteisėtumo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjai prašė skundą atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, vertindamas įrodymus atsietai, suteikė kitokią teisinę reikšmę, o kai kuriems bylos įrodymams, kurie taip pat susiję su nagrinėjamu kaltinimu, visai neteikė reikšmės, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, kas esmingai įtakojo teismo išvadą, jog V. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d., sudėties. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, kadangi jame teismas pripažino, jog V. Š. gavo iš R. G. neviešus elektroninius duomenis, nes sąskaitos ir duomenys apie A. V. atostogas yra skirti ne visiems ir visuotinai nenaudojami, jie yra konfidencialūs, nes neprieinami ir nepateikiami asmenims, kuriems tokia teisė nesuteikta, taip pat konstatavo, kad V. Š. veikė tiesiogine tyčia, tačiau kaip pagrindą išteisinti V. Š. nurodė, jog neįrodyta, kad V. Š. elektroninius duomenis įgijo neteisėtai. Tokiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritartina.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai stebėjo, fiksavo, perėmė, įgijo, laikė, pasisavino, paskleidė ar kitaip panaudojo neviešus elektroninius duomenis. Visi neviešų elektroninių duomenų perėmimo ir panaudojimo būdai yra alternatyvūs - padarius bent vieną iš šių veiksmų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Akcentuotina, kad šio nusikaltimo objektas – neviešų elektroninių duomenų saugumo turinio vienas aspektas – jų konfidencialumas. Duomenų konfidencialumas yra duomenų savybė, reiškianti tai, kad jie nebus prieinami ar pateikiami asmenims, kuriems nesuteikiama tokia teisė. Šio nusikaltimo dalykas yra nevieši elektroniniai duomenys. Baudžiamosios teisės doktrinoje tokių neviešų duomenų įgijimas ir naudojimas siejamas su tam tikrais apribojimais, specialiais reikalavimais ar procedūromis, kurie gali būti nustatyti įstatymuose ar kituose teisės aktuose, įmonių, įstaigų, organizacijų vidaus dokumentuose, taip pat tuo atveju, kai asmuo tikisi privataus jų perdavimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra patvirtinta šios įmonės komercinę ir technologinę paslaptį sudarančių žinių apsaugos tvarka, kurioje nurodyta, kas sudaro bendrovės komercinę (technologinę paslaptį). Nurodytos tvarkos priedo Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių bei technologinių paslapčių sąrašas 1.14 p. ir 1.13. numatyta, kad prie informacijos, kuri žymima „Slapta“, priskiriamos tiek paprastos, tiek detalios abonentų sąskaitos (t. 1, b. l. 11-13). Be visa ko, net ir paprastos sąskaitos yra skirtos asmeniniam perdavimui, t. y. paslaugų teikėjo jos adresuojamos ir perduodamos paslaugų gavėjui. Informacija apie įmonės darbuotojo atostogas taip pat laikytina konfidencialia, susijusia su asmens privačiu gyvenimu, tokia informacija nėra viešai prieinama, juo labiau, kad V. Š. įgyti duomenys buvo saugomi „(duomenys neskelbtini)“ duomenų sistemoje, ką konstatavo iš pirmosios instancijos teismas. Be visa ko, priėjimui prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinės „(duomenys neskelbtini)“ sistemos ir duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų: I. B. mobilaus telefono ryšio abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), J. C. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) detalias sąskaitas nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. V. atostogas gavimui buvo reikalingas specialus leidimas, t. y. darbo vieta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suteiktas prisijungimo slaptažodis. Esant nurodytų aplinkybių visumai, konstatuotina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinės „(duomenys neskelbtini)“ sistemos ir duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų: I. B. mobilaus telefono ryšio abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), J. C. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitas nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. V. atostogas laikytini neviešais elektroniniais duomenimis. Be to, nagrinėjamu atveju, veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, ar nurodytų abonentų sąskaitos laikytinos detaliomis ar ne.

Iš V. Š. pareikšto kaltinimo matyti, kad jam inkriminuotas neteisėtas neviešų elektroninių duomenų įgijimas ir panaudojimas. Pažymėtina, kad elektroninių duomenų įgijimu laikomas po jų perėmimo ar pasisavinimo sekantis veiksmas, kurio metu asmuo realiai gauna šiuos duomenis. Įgyti galima elektroninius duomenis perkant, skolinantis, parsisiunčiant elektroninių ryšių tinklais nemokamai ir pan. Kitoks elektroninių duomenų panaudojimas yra tokių duomenų pritaikymas, pavartojimas kokiam nors tikslui.

Nors V. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltę neigė, baudžiamosios bylos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad jo atlikti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, kadangi V. Š. įgijo neviešus elektroninius duomenis. Akcentuotina, kad V. Š. ilgą laiką buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirbo ir priėjimo prie „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės duomenų sistemos neturėjo, tačiau neabejotina, jog žinojo naudojimosi šia sistema tvarką, be to, jis buvo supažindintas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercinių bei technologinių paslapčių sąrašu (t. 2, b. l. 41).

Liudytoja R. G., apklausiama pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad tuo metu, kai V. Š. jau nebedirbo „(duomenys neskelbtini)“, jis atėjęs paprašė klientų sąskaitų, kurias išduoda klientams. Buvo pasirašiusi konfidencialumo sutartį, vadovai supažindindavo ir sakydavo kas yra konfidencialu; buvo išvardinti konkretūs dokumentai, kurių negalima atskleisti; sutartis su kiekvienu klientu yra įtraukta į konfidencialių dokumentų sąrašą; nurodė, kad kliento sąskaita su duomenimis kam jis skambino, kada, kas jam skambino, t. y. kas vadinama išklotine, buvo „kalama“ į galvą, kad atskleisti negalima, o jis prašė paprastų, kuriose nurodyta kiek reikia apmokėti, be detalios informacijos ir dar prašė duomenų ar darbuotoja atostogavo, tai buvo bendra informacija ir neatsimena, kad to negalima atskleisti. V. Š. paprašius ištraukti sąskaitas, ji nurodė, jog gali. V. Š. nurodė pavardes, kurių dokumentų reikia; minėjo, kad teisiasi su „(duomenys neskelbtini)“. Sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai matydavo ar darbuotojas dirba, ar atostogauja, ar serga, tai bendra informacija. Dirbdama, išsitraukusi iš sistemos ir atidavusi V. Š. darbuotojos A. V. grafiką ir 3-5 asmenų sąskaitas faktūras kiek reikia klientams apmokėti, bet ne detalias sąskaitas, nes maniusi, kad tai nėra konfidenciali informacija; prie „(duomenys neskelbtini)“ sistemos galima buvo prisijungti tik panaudojant prisijungimo vardą ir slaptažodį. Pačioje elektroninėje sistemoje matosi, kad tai ji atspausdino sąskaitą. Mananti, kad sąskaitoje žymima abonento numeris, kliento numeris, kuris sutampa su mokėtojo kodu, įmokos kodas, „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos numeris ir mokėtina suma, kad konfidencialu ir slapta yra tas pats. V. Š. dėl sąskaitų išdavimo parašė jai raštą, kad jei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų jai kaltinimus dėl finansinės žalos atlyginimo, kad išdavė konfidencialią informaciją, tai jis pats atlygins nuostolius. Akcentuotina, kad liudytoja ir ikiteisminio tyrimo metu davė beveik analogiškus parodymus, todėl jais netikėti kolegija neturi pagrindo, be to, juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš UAB “ (duomenys neskelbtini)“ vidinės elektroninės duomenų saugojimo sistemos išrašo matyti, kad 2012 m. sausio 13 d. R. G. buvo užsakiusi ir gavo: I. B. duomenis 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 1 d., 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2012 m. sausio 1 d., taip pat A. L. duomenis 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 1 d., 2011 m. gruodžio 1 d. 2012 m. sausio 1 d., taip pat J. C. duomenis 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 1 d., 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2012 m. sausio 1 d., taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. spalio 1 d., 2011 m. lapkričio 1 d., 2011 m. gruodžio 1 d. ir 2012 m. sausio 1 d. (t. 1, b. l. 22). Byloje esantis išrašas iš UAB “ (duomenys neskelbtini)” “ (duomenys neskelbtini)” sistemos atitinka tą, kuris V. Š. buvo pateiktas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui (t. 1, b. l. 24, t. 2, b. l. 3). Byloje taip pat yra pateiktas V. Š. 2011 m. sausio 11 d. rašytinis įsipareigojimas atlyginti R. G. nuostolius, jeigu UAB “ (duomenys neskelbtini)” išrašytų jai baudą už sąskaitų-faktūrų kopijų išdavimą (t. 2, b. l. 71). Todėl pritartina apeliacinio skundo motyvams, kad aplinkybė, jog kaltinime nurodytus duomenis V. Š. įgijo ne tiesiogiai pats iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų bazės, o juos gavo iš R. G., nešalina V. Š. veiksmų neteisėtumo.

Iš byloje esančio V. Š. ieškinio UAB “ (duomenys neskelbtini)” matyti, kad 2011m. lapkričio 16 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme užregistruotas ieškovo V. Š. ieškinys atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pripažinimo nutraukti darbo sutartį neteisėtu ir jame nurodyta, kad byla bus vedama iš ieškovo pusės per advokatą A. K. (t. 1, b. l. 121-129). Iš advokato A. K. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikto ir jo pasirašyto 2012 m. sausio 19 d. prašymo prijungti įrodymus civilinėje byloje nustatyta, kad jis teismui pateikė duomenis, patvirtinančius, kad A. L., I. B., J. C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis ir moka už paslaugas ir nurodo, kad prideda PVM sąskaitų-faktūrų ir UAB“ (duomenys neskelbtini)“ pardavimo dokumentų kopijas 44 lapai (t. 1, b. l. 130-132). Duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. V. atostogas taip pat pateikti minėto advokato (t. 2, b. l. 3). Akcentuotina, kad nurodytus duomenis iš R. G. įgijo pats V. Š., nurodė jai, kad dokumentai reikalingi teismui, taigi, nors šiuo atveju, fiziškai nurodytus duomenis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui pateikė V. Š. atstovas advokatas, akivaizdu, kad jis veikė savo atstovaujamojo vardu, pavedimu ir interesais. Dėl to V. Š. pateiktame kaltinime pagrįstai inkriminuotas ne tik elektroninių duomenų įgijimas bet ir panaudojimas (pateikimas).

Kolegijos vertinimu, nurodytų įrodymų visuma visiškai paneigia V. Š. gynybinę poziciją, ir patvirtina, kad jo veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d., sudėtis, t. y. visiškai įrodyta, kad jis 2012 m. sausio 13 d., tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodė šio prekybos salono konsultantei R. G., neteisėtai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidinės „(duomenys neskelbtini)“ sistemos įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ klientų: I. B. mobilaus telefono ryšio abonentinių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), A. L. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), J. C. mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Alnitransa“ mobilaus telefono ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) detalias sąskaitas nuo 2011 metų rugpjūčio mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio, duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos A. V. atostogas, šiuos visus išvardintus neviešus elektroninius duomenis atspausdinti popieriuje, o R. G. 2012 m. sausio 13 d., laikotarpiu nuo 12.50 val. iki 13.42 val., minėtus duomenis įgijus ir atspausdinus popieriuje, V. Š. tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje – 2012 m. sausio 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos salone, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, neturėdamas teisėto pagrindo, pažeisdamas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 6 str. reikalavimus, iš R. G. šiuos neviešus elektroninius duomenis įgijo ir 2012 m. sausio 19 d. juos pateikė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei veika turi konkrečios nusikalstamos veikos požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ir nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis Nr. 2K-421/2007). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju, būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime. Dėl V. Š. galimai padarytos nusikalstamos veikos į teisėsaugos institucijas kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne tie asmenys, kurių duomenys buvo įgyti (t. 1, 8-9, 17-20). Nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina į tai, kad V. Š. veika jokia turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Akcentuotina, jog kaltinime nurodyti duomenys, gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninės sistemos, buvo atskleisti tik civilinės bylos Nr. 2-801-852/2012 nagrinėjimo Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme metu, apibrėžtam asmenų ratui, vykstant uždaram teismo posėdžiui, taigi, jie netapo viešai prieinami. Pažymėtina ir tai, kad V. Š. siekis įgyti kaltinime nurodytus duomenis tam tikra prasme buvo išprovokuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų nesąžiningo elgesio, nagrinėjant jo ir minėtos įmonės civilinį ginčą, kylantį iš darbo teisinių santykių, kuomet UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškė negalintys pateikti V. Š. įgytų duomenų, nes jų neturintys (t. 2, b. l. 135-142). Taigi, nusikalstama veika padaryta, siekiant pagrįsti civilinį ieškinį bei apsiginti nuo atsakovo nesąžiningumo civiliniame procese. Pats V. Š. neteistas, charakterizuojamas gerai. Todėl konstatuotina, kad vertinant V. Š. padarytą veiką pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą, ji nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vadovaujantis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis, būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 37 str., padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo sudėties požymių ypatumų padarytas nusikaltimas pripažįstamas mažareikšmiu. Taigi, nors V. Š. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertintina kaip nusikaltimas, todėl jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 37 str., Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendį panaikinti ir V. Š., padariusį Lietuvos Respublikos BK 198 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Respublikos BK 37 str.) ir baudžiamąją bylą V. Š. atžvilgiu nutraukti.