Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2011-07-07 · Civilinė byla Nr. 2-764-231/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-07
Bylos Nr.
2-764-231/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Česlava Malinovska
Ieškovas
E. M.
Atsakovas
UAB „Rytai & Vakarai“
Kategorijos
  • 11.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-764-231/2011 m.Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00360-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 11.5.6.; 11.9.6.; 116.1. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. liepos 7 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,sekretoriaujant Ramunei Karsokienei,dalyvaujant ieškovei E. M.,atsakovo UAB „Rytai & Vakarai“ atstovei direktorei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui UAB „Rytai & Vakarai” dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė, atsisakiusi savo reikalavimo dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo, prašo pripažinti tarp šalių 2010-09-20 sudarytos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2010-09-20 dirbo UAB „Rytai & Vakarai” vadybininke-ekspeditore. Darbo sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei darbo užmokestį, ne mažesnį už Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimaliąją mėnesinę algą, pervedant jį į ieškovės banko sąskaitą 2 kartus per mėnesį. Atsakovo 2010-12-02 įsakymu Nr. PP-2010/12/02-01 ieškovei buvo nustatyta užduotis – mėnesinis 1000 eurų grynojo pelno dydis nuo pardavimo apimčių, neįvykdžius šios užduoties, ieškovę ir kitus darbuotojus, kuriems buvo nustatytos analogiškos užduotys, buvo numatyta atleisti iš darbo. Su šiuo įsakymu ieškovė buvo supažindinta 2010-12-03. Tą pačią dieną ji buvo supažindinta ir su 2010-12-02 įsakymu Nr. ATL-10/12/02-01, kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. Ieškovė mano, kad atsakovas pažeidė jos teises, nes darbo santykių pradžioje nenustatė užduočių, kurias ieškovė turėjo įvykdyti išbandymo laikotarpiu, o 2010-12-02 įsakymu nustatė realiai neįvykdomą užduotį bei atleido iš darbo, neįspėjęs ieškovę. Ieškovė nesuprato atleidimo iš darbo motyvų. Paaiškino, jog ji tinkamai vykdė savo pareigas, rasdavo klientus. Vadovybė jai neturėjo pretenzijų dėl darbo. Paaiškino, jog aktus ir tarnybinius pranešimus ji mato pirmą kartą, niekas jai jokių pretenzijų nereiškė. Jie galėjo būti parašyti tą pačią dieną, kai atsakovas gavo dokumentus iš teismo. Ji negavo jokių pranešimų, kad yra supažįstama su šiais aktais ar tarnybiniais pranešimais. Tik 2010-12-02 aktą ji yra gavusi. Nežinojo, kad jai buvo paskirta drausminė nuobauda. Ji neatsisakė pasirašyti, ji tiesiog nebuvo supažindinta. Nebuvo atvejų, kad ieškovė darbe būtų girta. Nurodė, kad 3 mėnesių išbandymo laikotarpis buvo nustatytas jos iniciatyva, nes ji siekė patikrinti, ar atsakovas, kaip darbdavys, atitinka jos poreikius, todėl atsakovas neturėjo teisės atleisti ieškovę dėl to, kad, atsakovo manymu, ji neatitinka reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, mano, kad buvo atleista iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymus. Dėl atsakovo spaudimo atlikti neįveikiamą užduotį ir neteisėto atleidimo iš darbo ieškovė patyrė emocinę traumą, kuri dar pagilėjo dėl to, kad dėl darbo netekimo ieškovė susipyko su sutuoktiniu, kuris kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad į darbą negali būti grąžinama dėl ekonominių, technologinių, organizacinių priežasčių bei dėl to, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl mano, kad tikslinga pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti jai vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad darbo sutarimi šalys sulygo dėl būtinųjų ir kitų sutarties sąlygų. Remiantis tarp šalių sudarytos darbo sutarties 11 p., ieškovė įsipareigojo: vykdyti darbuotojo pareiginėse instrukcijose numatytus minimalių mėnesinių pardavimų apimčių reikalavimus; vykdyti vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, užtikrinti savo darbo kokybę, saugoti tarnybines bei technologines paslaptis ir materialines vertybes, nevartoti alkoholio ir kitų toksinių medžiagų darbo metu, griežtai laikytis bendrovės vidaus tvarkos, vykdyti darbdavio, jo įgaliotų asmenų teisėtus nurodymus bei darbdavio patvirtintų pareiginių nuostatų reikalavimus. Ieškovė sąmoningai klaida teismą, pateikdama tikrovės bei faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis. Teigia, jog ji nebuvo įspėta apie atleidimą įstatymų nustatyta tvarka, kad jai nebuvo žinomos atleidimo priežastys ir motyvai. Be to, ieškovė melagingai teigia, jog nebuvo informuota apie jai keliamas užduotis darbo santykių pradžioje. Atsakovas, vykdydamas teisės aktų reikalavimus, priimamą dirbti ieškovę supažindino su jos būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jos darbą (Vadybininko-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais UAB „Rytai & Vakarai” direktorės įsakymu Nr. 2009/08/04-10, kuriuose aiškiai yra nurodyti šiai pareigybių kategorijai keliami kompetencijos bei kvalifikacijos reikalavimai, įtvirtintos pagrindinės darbuotojo pareigos, funkcijos ir teisės), todėl visi ieškovės teiginiai ir teoriniai samprotavimai dėl nenustatytų užduočių išbandymo laikotarpiu akivaizdžiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir yra nepagrįsti. Ieškovė taip pat pasirašytinai buvo susipažinusi su darbovietėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių privalo laikytis visi bendrovėje dirbantys darbuotojai. Pažymėjo, jog dėl nuolatinių darbo drausmės pažeidimų – savavališko įmonėje nustatyto darbo dienos trukmės nepaisymo, darbo laiko ir poilsio režimo nesilaikymo, didžiosios darbo laiko dalies naudojimo savo asmeninių reikalų tvarkymui, dėl darbo kitų juridinių asmenų naudai, neracionalaus darbo laiko naudojimo, alkoholio vartojimo darbo vietoje, darbo vietoje visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymo, tiesioginių funkcijų ir pareigų nevykdymo – ieškovė ne kartą atsakovo buvo įspėta žodžiu, bausta drausmine tvarka, tačiau jos demonstruojama savivalė, teisėtų įmonės vadovybės nurodymų ignoravimas (atsisakymas susipažinti su teisines pasėkmes sukeliančiais įmonės vidaus dokumentais, dokumentų išsinešimas namo be vadovybės leidimo, pasiaiškinimų dėl savo neleistino elgesio nepateikimas), leido padarytą išvadą, jog darbuotoja, per daugiau nei du mėnesius nesugebanti atlikti jai pavesto darbo, tinkamai vykdyti savo pareigų, nuolatos pažeidinėjanti vidaus tvarką, kelianti nuolatinę psichologinę įtampą, neigiamai veikianti darbo aplinką ir kitų darbuotojų darbą, negali būti pripažinta tinkama užimti ir toliau eiti jai pavestas pareigas. Darbo sutarimi šalys sulygo dėl trijų mėnesių išbandymo laikotarpio. Darbo sutartyje nėra nurodyta, kieno iniciatyva nustatomas išbandymo laikotarpis, todėl ieškovės teiginys, jog išbandymo laikotarpis buvo nustatytas išskirtinai jos iniciatyva, yra neteisingas, todėl atmestinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl reikalavimo priteisti 5000,00 Lt neturtinę žalą

Ieškovė teismo posėdyje pareiškė, kad atsisako ieškinio reikalavimo dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo. CPK 42 str. numato ieškovo teisę atsisakyti ieškinio reikalavimo. CPK 140 str. 1 d. numatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Ieškovei ieškinio reikalavimo procesinės atsisakymo pasekmės, t.y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.), išaiškintos (CPK 140 str. 1 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla dalyje dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo nutrauktina (CPK 293 str. 4 p.).

Dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo

Šalys 2010-09-20 sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 14 (toliau – Darbo sutartis) (b.l. 4-5, 26-27), kuria sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y. dėl darbuotojo darbovietės (UAB „Rytai & Vakarai“), darbo funkcijų (vadybininkė ekspeditorė), darbo apmokėjimo sąlygų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalus mėnesinis atlyginimas, kiekvieną mėnesį nė vėliau kaip 13-tą ir 25-tą dieną pervedant į darbuotojo asmeninę sąskaitą banke arba išmokant įmonės kasoje), ir dėl papildomosios darbo sutarties sąlygos – 3 mėnesių laikotarpio išbandymo. Be to, šalys sulygo dėl darbuotojo įsipareigojimų, kurių nereglamentuoja kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja: vykdyti darbuotojo pareiginėse instrukcijose numatytus minimalių mėnesinių pardavimų apimčių reikalavimus; vykdyti vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, užtikrinti savo darbo kokybę, saugoti tarnybines bei technologines paslaptis ir materialines vertybes, nevartoti alkoholio ir kitų toksinių medžiagų darbo metu, griežtai laikytis bendrovės vidaus tvarkos, vykdyti darbdavio, jo įgaliotų asmenų teisėtus nurodymus bei darbdavio patvirtintų pareiginių nuostatų reikalavimus.

DK 95 str. 4 d. numatyta, kad šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.). DK 105 str. 1 d. numatyta, kad sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Kaip matyti iš DK 105 str. 1 d. įtvirtintos normos turinio, galimos dvi išbandymo rūšys: darbdavio ar darbuotojo iniciatyva.

Ieškovės paaiškinimai, jog 3 mėnesių išbandymo laikotarpis buvo nustatytas jos iniciatyva, nes ji siekė patikrinti, ar atsakovas, kaip darbdavys, atitinka jos poreikius, todėl atsakovas neturėjo teisės atleisti ieškovę dėl to, kad, atsakovo manymu, ji neatitinka reikalavimų, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi, kaip matyti iš Darbo sutarties, šalys sulygo dėl išbandymo sąlygos ir jos termino, tačiau nesulygo dėl išbandymo rūšies, t.y. ar išbandymas nustatytinas darbdavio ar darbuotojo iniciatyva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad paprastai darbo sutartyje nenurodoma, kurios darbo sutarties šalies iniciatyva yra nustatytas išbandymo terminas. Tik nurodomas išbandymo terminas, bet ne tai, kieno iniciatyva ir kurios šalies naudai išbandymo terminas nustatytas. Dėl to, jeigu darbo sutartyje lieka neaptarta, kurios šalies iniciatyva išbandymas nustatytas, pripažintina, kad šalys sulygo dėl abiejų išbandymo rūšių. Pabrėžtina, kad nuo išbandymo sąlygos priklauso ne darbo sutarties galiojimas, bet tik paprastesnė darbo sutarties nutraukimo tvarka, t.y. jei išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, tai darbdavys, pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti šiam išeitinės kompensacijos (DK 107 str. 1 d.). Jeigu išbandymas nustatytas darbuotojo iniciatyva, tai darbuotojas per išbandymo terminą turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas (DK 107 str. 2 d.). Tai yra savarankiški darbo sutarties nutraukimo pagrindai. Tokiu atveju, kai darbo sutartyje nenurodyta, kieno iniciatyva nustatytas išbandymo terminas, darbo sutartis gali būti nutraukiama tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Darbo sutartimi šalys nesulygo, kieno iniciatyva nustatytinas išbandymo terminas, todėl konstatuotina, kad Darbo sutartis galėjo būti nutraukiama tiek darbdavio, tiek darbuotojo iniciatyva.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių yra kilęs dėl Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagal DK 107 str. 1 d. Pažymėtina, kad byloje susidariusiai ginčo situacijai kvalifikuoti svarbu tai, kad atleidimo iš darbo pagal DK 107 str. 1 d. sąlyga yra neigiami išbandymo rezultatai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog išbandymo rezultatų vertinimas, kai išbandymas nustatytas darbdavio iniciatyva, yra darbdavio prerogatyva. Tokią išvadą patvirtina ir darbo teisinių santykių sutartinis pobūdis: darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t.y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Tačiau nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t.y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1012/2000; 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2010).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, šiuo atveju būtina patikrinti, ar atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo.

Minėta, jog Darbo sutartimi ieškovė, be kita ko, įsipareigojo vykdyti darbuotojo pareiginėse instrukcijose numatytus minimalių mėnesinių pardavimų apimčių reikalavimus; vykdyti vidaus darbo tvarkos taisyklių nuostatas, užtikrinti savo darbo kokybę, saugoti tarnybines bei technologines paslaptis ir materialines vertybes, nevartoti alkoholio ir kitų toksinių medžiagų darbo metu, griežtai laikytis bendrovės vidaus tvarkos, vykdyti darbdavio, jo įgaliotų asmenų teisėtus nurodymus bei darbdavio patvirtintų pareiginių nuostatų reikalavimus (Darbo sutarties 11 p.). Atsakovas paaiškino, jog priimamą dirbti ieškovę supažindino su jos būsimo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jos darbą. Ieškovė taip pat pasirašytinai buvo susipažinusi su darbovietėje galiojančiomis darbo tvarkos taisyklėmis, kurių privalo laikytis visi bendrovėje dirbantys darbuotojai. Pažymėjo, jog dėl nuolatinių darbo drausmės pažeidimų – savavališko įmonėje nustatyto darbo dienos trukmės nepaisymo, darbo laiko ir poilsio režimo nesilaikymo, didžiosios darbo laiko dalies naudojimo savo asmeninių reikalų tvarkymui, dėl darbo kitų juridinių asmenų naudai, neracionalaus darbo laiko naudojimo, alkoholio vartojimo darbo vietoje, darbo vietoje visuotinai priimtų elgesio normų nesilaikymo, tiesioginių funkcijų ir pareigų nevykdymo – ieškovė ne kartą atsakovo buvo įspėta žodžiu, bausta drausmine tvarka, tačiau jos demonstruojama savivalė, teisėtų įmonės vadovybės nurodymų ignoravimas (atsisakymas susipažinti su teisines pasėkmes sukeliančiais įmonės vidaus dokumentais, dokumentų išsinešimas namo be vadovybės leidimo, pasiaiškinimų dėl savo neleistino elgesio nepateikimas), leido padarytą išvadą, jog darbuotoja, per daugiau nei du mėnesius nesugebanti atlikti jai pavesto darbo, tinkamai vykdyti savo pareigų, nuolatos pažeidinėjanti vidaus tvarką, kelianti nuolatinę psichologinę įtampą, neigiamai veikianti darbo aplinką ir kitų darbuotojų darbą, negali būti pripažinta tinkama užimti ir toliau eiti jai pavestas pareigas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b.l. 56), ieškovė Darbo sutarties sudarymo ir jos priėmimo į darbą dieną, t.y. 2010-09-20, buvo supažindinta ir sutiko su darbo tvarkos taisyklėmis Nr. 01, patvirtintomis atsakovo direktorės 2009-08-04 įsakymu Nr. 09/08/04-01 (b.l. 49-55). Byloje esantys duomenys (b.l. 48) taip pat patvirtina, kad ieškovė Darbo sutarties sudarymo ir jos priėmimo į darbą dieną buvo supažindinta ir įsipareigojo vadovautis vadybininko-ekspeditoriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais atsakovo direktorės 2009-08-04 įsakymu Nr. 2009/08/04-10 (b.l. 45-47).

Ieškovės paaiškinimai, jog aktus ir tarnybinius pranešimus ji mato pirmą kartą, niekas jai jokių pretenzijų nereiškė, jie galėjo būti parašyti tą pačią dieną, kai atsakovas gavo dokumentus iš teismo; ji negavo jokių pranešimų, kad yra supažįstama su šiais aktais ar tarnybiniais pranešimais; nežinojo, kad jai buvo paskirta drausminė nuobauda, ji neatsisakė pasirašyti, ji tiesiog nebuvo supažindinta, vertintini kritiškai ir atmestini, kadangi yra paneigiami teismo posėdyje liudytoja apklaustos L. K. parodymais, kurie yra logiški, nuoseklūs, duoti asmens, nesuinteresuoto bylos baigtimi bei įspėto dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str. už melagingų parodymų davimą, byloje esančiais rašytiniais įrodymais: atsakovo vadybininkės-ekspeditorės L. K. 2010-11-12 tarnybiniame pranešime dėl E. M. darbo drausmės pažeidimų (b.l. 34) nurodyta, kad ieškovė nuolat vėluoja į darbą, savavališkai palieka savo darbo vietą darbo metu (nieko neįspėjusi, kur išvyksta), taip pat nuolat išeina iš darbo, likus daugiau nei 1-2 val. iki darbo pabaigos. Bandant su ja pasikalbėti dėl nuolatinių darbo drausmės pažeidimų – pareiginiuose nuostatuose įtvirtintų vadybininko-ekspeditoriaus pareigų visiško nevykdymo ar netinkamo vykdymo – ji leidžia sau nepagarbiai kalbėti apie įmonės vadovybę, pabrėžia esą ji turi teisę dirbti taip, kaip pati nori, nepaisant įmonėje nustatytos vidinės tvarkos ir taisylių. Ieškovė didžiąją darbo laiko dalį skiria savo asmeninių reikalų tvarkymui, ištisai rūko darbo metu, nuo jos sklinda alkoholio kvapas, ne kartą darbe pastebėta apsvaigusi nuo alkoholio ir/ar psichotropinių/toksinių medžiagų. Į žodines pastabas ieškovė nereaguoja, ginčijasi, nepripažįsta savo klaidų, konfliktuoja; atsakovo direktorės 2010-11-15 nurodymu Nr. 2010/11/15 (b.l. 35) buvo pareikalauta, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2010-11-19 akto (b.l. 36), ieškovė su anksčiau nurodytu nurodymu susipažinti atsisakė, jokio rašytinio pasiaiškinimo dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų iki nustatyto termino nepateikė; atsakovo direktorės 2010-11-19 įsakymu Nr. DN-2010/11/19 (b.l. 38) ieškovei už nuolatinius darbo drausmės pažeidimus buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, atsakovo 2010-11-19 aktas (b.l. 37) patvirtina, kad ieškovė su įsakymu, kuriuo buvo paskirta drausminė nuobauda, susipažinti atsisakė; atsakovo vadybininkės-ekspeditorės L. K. 2010-11-12 tarnybiniame pranešime dėl E. M. darbo (b.l. 39) nurodyta, kad ieškovė ir toliau pažeidinėja darbo tvarkos taisykles, t.y. pastoviai priima užsakymus ne atsakovo vardu (dirba kitų juridinių asmenų naudai), nepaiso nustatyto darbo laiko ir poilsio režimo, neracionaliai naudoja darbo laiką, ištisai rūko darbo metu, vartoja alkoholį darbo vietoje, kelia nuolatinę psichologinę įtampą, yra konfliktiška ir visiškai nereaguoja į išsakytas pastabas; atsakovo direktorės 2010-11-23 nurodymu Nr. 2010/11/23 (b.l. 40) buvo pareikalauta, kad ieškovė raštu pasiaiškintų dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2010-11-29 akto (b.l. 41), ieškovė su anksčiau nurodytu nurodymu susipažinti atsisakė, jokio rašytinio pasiaiškinimo dėl padarytų darbo drausmės pažeidimų iki nustatyto termino nepateikė; atsakovo direktorės 2010-11-29 įsakymu Nr. DN-2010/11/29 (b.l. 42) ieškovei už nuolatinius darbo drausmės pažeidimus buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas, atsakovo 2010-11-29 aktas (b.l. 43) patvirtina, kad ieškovė su įsakymu, kuriuo buvo paskirta drausminė nuobauda, susipažinti atsisakė.

Įvertinus atsakovo paaiškinimus, teismo posėdyje liudytoja apklaustos L. K. parodymus, byloje esančius, anksčiau nurodytus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, jog ieškovė nevykdė Darbo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (Darbo sutarties 11 p.), nuolatos, sistemingai pažeidinėjo darbo tvarkos taisykles, su kuriomis ji buvo supažindinta ir sutiko, bei pareiginių nuostatų reikalavimus, su kuriais buvo supažindinta ir įsipareigojo jų laikytis. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad ieškovė neišlaikė išbandymo ir, vadovaudamasis DK 107 str. 1 d., galėjo atleisti ieškovę iš darbo.

DK 107 str. 1 d. numatyta, kad jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Kaip matyti iš DK 107 str. 1 d. įtvirtintos normos turinio, darbdavys, norėdamas atleisti darbuotoją iš darbo pagal šią normą, privalo apie atleidimą raštu įspėti darbuotoją prieš tris dienas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (b.l. 7, 8, 28, 32), atsakovo direktorė 2010-12-02 įsakymu Nr. ATL-10/12/02-01 atleido ieškovę iš vadybininkės-ekspeditorės pareigų nuo 2010-12-03 pagal DK 107 str. 1 d., ieškovė su šiuo įsakymu pasirašytinai susipažino 2010-12-03. Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė buvo įspėta apie numatomą jos atleidimą 2010-12-03, o įspėjimo terminas pasibaigė 2010-12-06, todėl ši diena turėjo būti laikoma darbo sutarties pabaigos diena. Ieškovė iš darbo buvo atleista 2010-12-03, t.y. nepasibaigus įspėjimo terminui, tačiau, ką yra konstatavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, toks atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas nėra besąlyginis pagrindas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Tokiu atveju pagal įstatymo analogiją (DK 9 str. 1 d.) gali būti taikoma DK 130 str. 8 d. ir darbuotojo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas. Šioje normoje nenustatyta bendrųjų taisyklių išimčių, todėl ji nėra specialioji ir gali būti taikoma pagal analogiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2004). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad Darbo sutarties pabaigos diena yra 2010 m. gruodžio 6 d. ir nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki šios datos ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis, kuris nurodytu laikotarpiu, vadovaujantis byloje esančia UAB „Rytai & Vakarai“ 2011-03-16 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. RYT2011/03-01 (b.l. 33), sudaro 113,59 Lt (3 d. x ((218,18 Lt + 685,71 Lt + 800,00 Lt) / 45 d.)).

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl, priimant sprendimą, teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškinį, iš ieškovės priteistina 484,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. išlaidų, susijusių su atsiliepimo į pareikštą ieškinį parengimu (b.l. 62-63) (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 8 p.) atsakovui. Be to, iš ieškovės priteistinos 6,42 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos DK 9, 35, 95, 105-107 str. str., 130 str. 8 d., 204, 285, 295, 297 str. str., CPK 5, 12, 42, 93, 96, 140, 176-178, 268-270, 293, 394, 410, 414, 417 str. str., teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad 2010 m. rugsėjo 20 d. darbo sutarties Nr. 14, sudarytos tarp E. M. ir UAB „Rytai & Vakarai“, pabaigos diena yra 2010 m. gruodžio 6 d.

Priteisti iš UAB „Rytai & Vakarai” 113 Lt 59 ct vidutinio darbo užmokesčio laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 3 d. iki 2010 m. gruodžio 6 d. E. M..

Priimti E. M. atsisakymą nuo reikalavimo dėl 5000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo iš šioje dalyje bylą nutraukti.

Priteisti iš E. M. 484 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų UAB „Rytai & Vakarai”.

Priteisti iš E. M. 6 Lt 42 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Česlava Malinovska