Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-292/2008

Teisėjas Viktor Voicechovskij Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21.;44.2.4.2.;

44.5.2.;44.5.1.16.;

2008 m. kovo 14 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. R. ieškinį atsakovui V. R., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. R. ieškinį pripažino iš dalies. Sutiko atlyginti turtinę žalą, tačiau atsakovo manymu 15 000 Lt neturtinė žala yra labai didelė, o jis gauna nedidelį darbo užmokestį ir kitų pajamų bei turto neturi. Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2007-05-14 atsakovas ieškovei sumokėjo 440 Lt. Tokiu būdu atsakovas ieškovei liko skolingas 1596,40 Lt.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, į byloje esančius rašytinius įrodymus, bei liudytojų parodymus, kad ieškovė patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją bendravimo galimybių sumažėjimą.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančių rašytinius įrodymų visetą. 2006-01-26 Verkių stomatologijos centro išraše nurodyta, kad dėl smurtinės traumos yra nuskelti priekiniai viršutiniai dantys, bus atliekamas tolimesnis gydymas ir protezavimas. Paminėto rašytinio įrodymo analizė pagrįstai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai neįvertino ieškovės išgyvenimų, susirūpinimo būsimomis pasekmėmis, kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant operacijas, išgyvenimą vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Patikrinama, ar pirmos instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje nustatyta, jog ieškovė J. R. (duomenys neskelbtini) 2006-01-26 buvo V. R. buvo užpulta ir sužalota. Ieškovei buvo išmušti du priekiniai viršutiniai dantys, atsakovas garsiai šaukdamas ir vadindamas J. R. necenzūriniais žodžiais tampė po namo laiptinę už palto atlapų, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šalčininkų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro 2006-10-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nukentėjusiajai ir kaltininkui susitaikius. Atsakovas iki 2007-03-31 įsipareigojo atlyginti ieškovei 2 836,40 Lt turtinę žalą, tačiau iki 2007-03-31 atsakovas sumokėjo 800 Lt, o likusią sumą mokėti vengė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas sumokėjo ieškovei dar 440 Lt. Tokiu būdu atsakovas liko skolingas 1596,40 Lt.

LR CK 6.263 str. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Vadovaujantis LR CK 263 str. 2 d. žalą, padaryta asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai dėl įvykusių pasekmių. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl įvykusio fakto, tačiau ir ateities požiūriu, kaip sužalojimas paveiks tolimesnę sveikatą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės, tai be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis ir išgyvenimais dėl būsimo gydymo, operacijos, fizinio skausmo, nepatogumo ir laiko eikvojimo, taip pat ir turtinių pasekmių ateityje, kurias iš karto gali būti sunku įvertinti, bei nustatyti.

Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Pagal LR CK 6.283 str. nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, t. y. gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti LR CK 6.250 str. 2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Įstatymuose nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, kiekvienu atveju teismas įvertina visas faktines bylos aplinkybes, atitinkamai nustatydamas neturtinės žalos dydį. Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu išgyvenimai sukeliami dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, sveikatos sužalojimo, tai išgyvenimai yra ypač dideli. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Byloje nustatyta, kad 2006-01-27 V. R. sužalojo J. R., t. y. jai buvo išmušti du priekiniai viršutiniai dantys. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1 d., kuris už nesunkų sveikatos sužalojimą numato laisvės apribojimą, areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Laisvės apribojimo, arešto, ar laisvės atėmimo atsakovas išvengė įsipareigojęs įvykdyti LR BK 38 str. numatytas sąlygas. LR BK 38 str. numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir savu noru atlygino padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Baudžiamoji atsakomybė tai valstybės taikomos prievartos priemonės už padarytas nusikalstamas veikas, kurių atsakovas išvengė tik dėl to, jog atsakovas ketino atlyginti žalą, ir šalys susitaikė, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų neįvykdė. Pažymėtina, kad šalims susitaikius ir atsakovą atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, pareiga atlyginti turtinę bei neturtinę žalą, išlieka. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad šalys buvo susitarusios tik dėl turtinės žalos, tačiau sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d. ieškovė turi teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą, nes neturtinė žala turi būti atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Pagal LR CK 6.252 str. šalių susitarimas dėl civilinės atsakomybės už nuostolius (žalą), padarytus dėl tyčios ar didelio neatsargumo, netaikymo ar jos dydžio apribojimo negalioja. Draudžiama apriboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti ir neturtinę žalą.

2006-01-30 specialisto išvadoje (baudž. b.l. 6) nustatyta, jog ieškovei dėl sužalojimo, 2006-01-26 atliktas pirminis dantų gydymas, uždėti laikini vainikėliai, bei planuojamas išmuštų dantų protezavimas. Dantų protezavimas – tai visiškas kramtymo funkcijos grąžinimas dantų protezais (prietaisais) (Žin. 2005 m. Nr. 140-5047). Taip atstatoma dantų anatominė forma ir funkcija. Dantų vainikėliai yra uždedami ant nuosavų dantų, taip pat gali būti dedami ir į kaulą įsukant implantus. Žalos padarymo metu J. buvo tik 17 metų, o tai reiškia, jog dėl atsakovo padarytos žalos, reikės protezuoti dantis labai jaunam žmogui. Formaliai dantų išmušimas specialisto išvadoje įvertintas kaip nežymus kūno sužalojimas, tačiau dviejų priekinių dantų išmušimas 17 metų amžiaus mergaitei, ir šių dantų protezavimas vertintinas kaip nepašalinamos pasekmės, kurios sukels tiek fizinį tiek dvasinį skausmą, ir išgyvenimus ateityje. Atlikus dantų protezavimą tik iš dalies bus atkurtos fiziologinės funkcijos, tačiau atsižvelgiant į mergaitės amžių, padarytos žalos pasekmės išliks visada, ir reikalaus nuolatinės priežiūros, laiko, lėšų ir nuolatinių išgyvenimų ateityje.

J. klasės auklėtoja nurodė, jog mergaitė po įvykio labai pasikeitė. Sunkiai bendravo su bendraklasiais, pasikeitė jos dikcija, ji mažai kalbėjo, blogai jautėsi dėl išvaizdos. Tai tęsėsi keletą mėnesių (b.l.59). J. nurodė, jog iš jos bendraamžiai pradėjo šaipytis. Iš bylos medžiagos matyti, jog mergaitei ne tik buvo išmušti dantys, tačiau atsakovas mergaitę už palto atlapų tampė po namo laiptinę garsiai šaukdamas vadino ją necenzūriniais žodžiais. Mergaitė šaukėsi pagalbos. Pateiktoje psichologo 2006-02-08 išvadoje konstatuota, jog mergaitės nuotaika prislėgta, ji yra apatiška, kontaktui sunkiai prieinama, tyli. Mergaitė sunerimusi, nervinga, jaučiasi nelaiminga, prislėgta, save kaltinanti, nenaudinga, nepajėgi veikti, besilaikanti nuošaliai. Būdingi somatiniai nusiskundimai silpnumu, nuovargiu, energijos netekimu. Pagal Becko depresijos skalę, mergaitei nustatyta vidutinė depresija ( 8 balai).

Šių aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovo padaryta žala sukėlė ieškovei ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresija, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bei bendravimo galimybių sumažėjimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kolegija nesutinka su pirmos instancijos priteista 1 000 Lt neturtine žala. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nors ir įsipareigojęs atlyginti turinę žalą, šios pareigos neįvykdė. Nors formaliai ieškovės atsiprašė, tačiau atsižvelgiant į atsakovo elgesį po įvykio, ir susitarimo, dėl padarytos žalos nesirūpino, ir nesistengė jos atlyginti. Žala padaryta mergaitės sveikatai ir išvaizdai, o išgyvenimai ir baimė, dėl patirto pažeminimo turės įtakos ir ateityje. Tuo tarpu atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, todėl objektyviai vertinant yra pajėgus atlyginti ieškovei ir neturtinę žalą, kurią, atsižvelgiant į atsakovo kaltę, padarytos žalos pobūdį, J. R. jauną amžių, padarytos žalos pasekmes, sukeltą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bei pasekmes kurios išliks visada, kolegija įvertina 10 000 Lt. 1000 Lt priteista neturtinė žala yra pernelyg maža ir neatitinka neturtinės žalos atlyginimo specifikos ir konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, taip įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų (LR Konstitucijos 30 str. 2 d., LR CK 6.250 str. 2 d.), todėl neturtinės žalos dydis nuo 1000 Lt didintinas iki 10 000 Lt. Tokios kompensacijos paskirtis yra sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, ir kuo teisingiau atlyginti dvasinę skriaudą.

Kolegija atmeta ieškovės prašymą priteisti 200 Lt už higieninį visos burnos valymą, nes šios išlaidos nesusijusios su padaryta žala, be to ieškovė nekėlė ieškinyje reikalavimo, priteisti papildomą turtinę žalą, vadovaujantis LR CK 6.283 str. 3 d. bei LR CK 6.286 str. nuostatomis.

Vadovaujantis išdėstytu, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas reglamentuojančias neturtinę žalą, neįvertino ieškovės amžiaus, taip pat jog žala padaryta ne tik sveikatai, tačiau ir išvaizdai, taip pat padarytos žalos pasekmių, todėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis dėl neturtinės žalos keistina, priteisiant ieškovei 10 000 Lt neturtinę žalą.

LR CPK 93 str. numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmos instancijos teismas žyminį mokestį valstybės naudai iš atsakovo priteisė vadovaujantis priteistos turtinės bei neturtinės žalos dydžiu. Kadangi apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos dydį ieškovei padidina nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt, atitinkamai perskaičiuojamas valstybės naudai žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo nuo 78 Lt iki 347,89 Lt (1596,40 + 10 000 = 11 596,40 Lt x 3 proc. = 347,89 Lt). Taip pat ieškovei iš atsakovo priteistinos 200 Lt atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 3 p. str. kolegija

nutarė:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 30 d. sprendimą pakeisti padidinant, priteistą ieškovei J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. R. (duomenys neskelbtini) neturtinės žalos dydį nuo 1000 Lt iki 10 000 Lt, o valstybės naudai priteistą žyminį mokestį nuo 78 Lt iki 347,89 Lt.

Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovei J. R. iš atsakovo V. R. 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.