- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-30
- Bylos Nr.
- 2A-1840-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-01993-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- UAB „Auksinė adatėlė“
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Auksinė adatėlė“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ 2012-03-12 su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus m. 2-ajį teismą, ir jį patikslinęs (b.l.1-2, 16-17) prašė priteisti iš atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ 14 645,05 Lt skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2010-06-31 buvo pasirašyta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, pagal kurią atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui nuomos mokestį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 30 dienos. Pagal tarpusavio atsiskaitymų suderinimo 2011-12-31 aktą atsakovas ieškovui buvo skolingas 7653,16 Lt, Pagal 2012-01-31 PVM sąskaitą-faktūrą VIP Nr.00510 už sausio mėnesį atsakovo įsiskolinimas padidėjo 4180,02 Lt suma, o pagal 2012-02-29 PVM sąskaitą-faktūrą VIP Nr.00511 už vasario mėnesį - įsiskolinimas padidėjo dar 2811,87 Lt sumos. Iš viso atsakovo įsiskolinimas ieškovui už nuomą yra lygus 14 645,05 Lt. Atsakovas ne kartą žodžiu buvo raginamas padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau susitarti nepavyko.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-03-15 preliminariu sprendimu (b.l.19-20) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovo UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ naudai iš atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ 14 645,05 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (14 645,05 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2012-03-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 719,67 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas UAB „Aukstinė adatėlė“ dėl preliminaraus sprendimo 2012-04-11 pateikė prieštaravimus (b.l.23-24), kuriuos teismas priėmė.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Auksinė adatėlė“ 2012-09-19 pateikė priešieškinį (b.l.54-55) ir prašė priteisti iš ieškovo UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ naudai 9141,77 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš 2010-06-31 negyvenamųjų patalpų sutarties nuostatų matyti, jog už konkrečiai sutartyje įvardintas komunalines paslaugas atsakovas privalėjo mokėti pagal skaitiklių parodymus, jeigu tokie įrengti, o jeigu tokių nėra, tai pagal komunalinių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas jose nurodytais tarifais. Jeigu negalima sunaudotų paslaugų apskaičiuoti nei vienu iš šių būdų, tai tada mokama pagal patalpų plotą. Tačiau ieškovas nesilaikė tarp šalių pasirašytos nuomos sutarties ir skaičiavo mokesčius taip pat ir už tas paslaugas, už kurias atsakovas nuomos sutartyje neįsipareigojo sumokėti, taip pat už tas paslaugas, už kurias atsakovas įsipareigojo mokėti, mokesčius skaičiavo ne pagal nuomos sutartyje nustatytus kriterijus. Toks ieškovo elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir teisėtu. Todėl ieškovo gautos už paslaugas, kurių atsakovas neįsipareigojo apmokėti, pinigų sumos laikytinos be pagrindo ieškovo įgytomis piniginėmis lėšomis. Be pagrindo įgytą ieškovo turtą, t.y. 9141,77 Lt už laikotarpį nuo sutarties sudarymo (2010-06-31) iki šios sutarties nutraukimo (2012-02-01) ieškovas turi grąžinti.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ atsiliepimu į priešieškinį (b.l.79-80) prašė jį atmesti. Jo nuomone, iš ieškovo į bylą pateiktos Komunalinių paslaugų tiekimo ir bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sutarties Nr. 25/10, sudarytos 2010-01-01 tarp UAB „Vitima“ ir atsakovo UAB „Vilniaus investiciniai projektai“, matyti, kad komunalinės paslaugos neapsiriboja vien ieškovo pateiktame „baigtiniame sąraše“ teikiamomis paslaugomis. UAB „Auksinė adatėlė“ pusantrų metų atsiskaitinėjo už komunalines paslaugas, dėl jų pagrįstumo ginčo nebuvo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2012-11-30 galutiniu sprendimu (b.l. 149-121) paliko nepakeistą Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-03-15 preliminarų sprendimą, atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ priešieškinį atmetė, priteisė ieškovui UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ iš atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs šalių pasirašytą 2010-06-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sprendė, kad atsakovas įsipareigojo ne tik apmokėti ieškovui už negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), nuomą, bet ir komunalinius mokesčius pagal komunalinių paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas (sutarties 1.4 p.). Iki šios sutarties sudarymo, t.y. 2010-01-01, ieškovas taip pat buvo sudaręs sutartį su UAB „Vitima“, pagal kurią pastarasis įsipareigojo vykdyti komunalinių paslaugų teikimą pastatui (duomenys neskelbtini). Iš pastarosios sutarties matyti, kad vykdytojas įsipareigojo teikti išnuomotam pastatui elektros energiją, atlikti remonto ir profilaktinius darbus, aprūpinti šaltu vandeniu, šilumine energiją, tvarkyti ir valyti pastatams priklausančią vidinę ir išorinę teritoriją, išvežti buitines atliekas, žiemos metu valyti pravažiuojamus kelius ir t. t. Tokiu būdu nuomotojas (ieškovas) kiekvieną mėnesį pagrįstai pateikdavo apmokėjimui sąskaitas-faktūras už teikiamas komunalines paslaugas, kaip ir buvo numatyta šalių 2010-06-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 1.4. p. Teismas nesutiko su atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ argumentais, jog jam buvo skaičiuojami mokesčiai taip pat ir už tas paslaugas, už kurias atsakovas nuomos sutartyje neįsipareigojo mokėti. Iš CK 6.584 str. pateikto komunalinių paslaugų detalizavimo matyti, kad komunalinių paslaugų sąvoka gali būti labai plati ir sąrašas nėra baigtinis įstatymo normos prasme, dėl to atsakovas nepagrįstai nurodė, kad jis neprivalėjo mokėti už šiukšlių išvežimą, teritorijos tvarkymą ir pan. Teismas pažymėjo, kad atsakovui ilgą laiko tarpą buvo pateikiamos apmokėjimui sąskaitos-faktūros ir jokių ginčų tarp šalių dėl jų apmokėjimo nebuvo kilę, taigi atsakovas savo konkliudentiniais veiksmais patvirtino, kad jis pripažįsta savo prievolę mokėti už visas komunalines paslaugas, kurios yra nurodomos pateikiamose jam sąskaitose-faktūrose. Atsakovas neįrodė, kad jam teikiamos sąskaitos dėl komunalinių paslaugų buvo apmokėtos be pagrindo, t. y. nesant šalių susitarimo. Ieškinį patenkinus preliminariuoju sprendimu, teismas išsprendė dėl 719,67 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui iš atsakovo, todėl pakartotinai dėl šių išlaidų nebepasisakė. Atsakovui pateikus prieštaravimus ir priešieškinį, byla buvo nagrinėjama iš esmės, todėl ieškovas patyrė papildomas 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas, kurias, vadovaujantis CK 93 str. 1 d., priteisė jam iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Auksinė adatėlė“ apeliaciniu skundu (b.l. 123-126) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-30 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Auksinė adatėlė“ priešieškinį patenkinti, taip pat priteisti iš ieškovo atsakovui visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai nemotyvuotas ir neargumentuotas ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. Teismas nepateikė nei vieno motyvo, kodėl priėmė išskirtinai tik ieškovui palankius įrodymus ir visiškai atmetė atsakovui palankius įrodymus, kodėl vadovavosi tik vienos šalies argumentais ir visiškai nesivadovavo kitos šalies pateiktais argumentais, kodėl vienus, ieškovui palankius, įrodymus vertino kaip teisingus, o kitų, atsakovui palankių įrodymų apskritai nevertino ir dėl jų nepasisakė skundžiamame galutiniame sprendime, o kitus vertino tik kaip neteisingus, tačiau neatliko jokios šių įrodymų analizės ar vertinimo ir nepateikė jokių argumentų dėl tokio įrodymų vertinimo..
2. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino 2010-06-31 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuostatas ir pačios sutarties esmę ir prasmę, o taip pat nepagrįstai išnagrinėjo tik vieną šios sutarties punktų, t.y. tik 1.4. p., tačiau nepagrįstai nenagrinėjo ir nepasisakė dėl 2.2. p. Teismas neteisingai konstatavo, kad tik Sutarties 1.4. p. reglamentuoja komunalinių mokesčių mokėjimą ir kad pagal šį sutarties punktą atsakovas privalėjo mokėti absoliučiai visus komunalinius mokesčius, kuriuos savo nuožiūra pateikdavo ieškovas. Teismas visiškai nevertino Sutarties 2.2., esančio sutarties 2 lapo viršuje, pagal kurį yra konkretizuota, kokius konkrečius mokesčius įsipareigoja mokėti atsakovas, t.y. už elektros energiją, šaltą vandenį, liftą. Komunalinių paslaugų sąrašas yra baigtinis, tuo tarpu sutarties 1.4. p. yra tik bendro pobūdžio norma, kuri konkretizuoja ne komunalines paslaugas, kurias pagal sutartį turi pamokėti atsakovas, bet komunalinių paslaugų skaičiavimo metodiką.
3. Nors ginčijamame sprendime nurodoma, kad ieškovas 2010-01-01 buvo sudaręs sutartį su UAB „Vitima“, nėra paaiškinta, kuo ši sutartis susijusi su atsakovu ir jo susiklosčiusiais teisiniais santykiais su ieškovu. Atsakovo jokie sutartiniai santykiai su UAB „Vitima“ nesiejo, todėl sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir UAB „Vitima“, sąlygos neįtvirtina atsakovui jokių pareigų mokėti ieškovui kurias nors pinigų sumas. Pirmosios instancijos teismas, šią sutartį bei jos priedus vertindamas kaip įrodymus byloje pažeidė įrodymų leistinumo principą ir bylos įrodymų vertinimo taisykles. Kadangi ieškovas nepateikė jokių UAB „Vitima“ apmokėjimo dokumentų, tai teismas šį faktą turėjo vertinti taip, kad ieškovas nemokėjo jokių mokesčių UAB „Vitima“ arba kad jis neįrodė, kas mokėjo komunalinius mokesčius UAB „Vitima“ ir kad šis faktas patvirtina atsakovo priešieškinio argumentus, jog ieškovas nepagrįstai praturtėjo atsakovo sąskaita.
4. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino CK 6.584 str. 1 d. Šios normos esmė, yra ta, kad visos komunalinės paslaugos apmokamos atskirai nuo nuomos mokesčio tik tuo atveju, jei nuomojamos valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos. Tuo tarpu sutartimi buvo nuomojamos ne valstybės ar savivaldybės gyvenamos patalpos, bet privataus juridinio asmens komercinės patalpos, todėl komunaliniai mokesčiai galėjo būti mokami ir atskirai nuo nuomos mokesčio, o dalis įskaičiuota į nuomos mokestį. Iš sutarties matyti, kad šalys susitarė, kad atskirai nuo nuomos mokesčio bus mokami komunaliniai mokesčiai už elektros energiją, šaltą vandenį ir liftą. Tuo tarpu kitos komunalinės paslaugos buvo įskaičiuotos į nuomos mokestį. Ir nors ginčai dėl komunalinių paslaugų, nurodytų sąskaitose-faktūrose, tarp ieškovo ir atsakovo kildavo pastoviai, tačiau atsakovas buvo investavęs daug lėšų į nuomojamas patalpas, todėl negalėjo greitai išsikraustyti iš nuomojamų patalpų, buvo priverstas neginčyti teisme nepagrįstai ieškovo skaičiuotų komunalinių mokesčių.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.131-133) prašo palikti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012-11-30 sprendimą nepakeistą, priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 750 Lt išlaidų už pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Sutarties 1.4 p. yra vienas iš penkių punktų, kurie sudaro pirmąjį sutarties straipsnį „Sutarties objektas“. Jame nustatyta, kad „nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomojamų patalpų komunalinių ir lifto mokesčius pagal skaitiklių parodymus, komunalinių paslaugų teikėjų pateiktas sąskaitas ar patalpų plotą.“. Tuo tarpu sutarties 2.2. p. yra antrame straipsnyje, kuris nustato mokėjimų ir atsiskaitymų pagal sutartį tvarką. Šio straipsnio 5 punktuose susitarta dėl periodiškumo ir termino sumokant nuomos mokestį (2.1.p.), nurodyta sąskaita, į kurią nuomotojas privalo pervesti pinigus (2.2. p.), susitarta, kokiu periodiškumu ir iki kokio termino bus mokami komunaliniai mokesčiai (2.2. p.), atsiskaitymo tvarka, kai sutartis nutraukiama ar pasibaigia (2.3. p.), nuomos mokesčio mokėjimo pradžia (2.4. p.). Todėl akivaizdu, kad sutarties 2 str. yra skirtas atsiskaitymų tvarkai apibrėžti, o ne papildyti ar patikslinti sutarties 1 str., kuriame nurodyta, dėl ko šalys susitaria, o susitaria inter alia dėl to, kad nuomininkas moka komunalinius (visus) ir lifto mokesčius.
2. Komunalinių paslaugų teikėjas yra UAB „Vitima“, su kuriuo ieškovas yra sudaręs Komunalinių paslaugų teikimo ir bendrosios dalinės nuosavybės administravimo sutartį. Šios sutarties pagrindu apeliantui neatsiranda jokių prievolių, o prievolė mokėti nuomos mokestį ir dalį už komunalinius patarnavimus atsiranda kitos – 2010-06-20 sudarytos nuomos sutarties pagrindu, todėl teismas nagrinėjo tinkamą sutartį ir tinkamą „teisinį santykį“.
3. Aiškinant sutartį turi būti nustatomi tikrieji šalių ketinimai, o ne absoliutinama rašytinio sutarties teksto reikšmė. Vertinant tikruosius ketinimus, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad patalpų nuomos teisiniuose santykiuose yra nusistovėjusi praktika, kad už komunalinius patarnavimus paprastai moka nuomininkas. Šiuo atveju sąvoka „komunaliniai patarnavimai“ neatitinka apibrėžtosios CK, o yra platesnė ir apima elektros, šiluminę energiją, šaltą ir karštą vandenį. Toks apmokėjimo modelis yra logiškas ir pagrįstas, nes nuomininkas, įsipareigojęs dengti komunalines išlaidas, bus skatinamas taupiai naudoti resursus.
4. Atsakovas UAB „Auksinė adatėlė“, pasirašęs 2011-12-31 tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą bei laikotarpiu nuo sutarties sudarymo 2010-06-31 iki 2011-12-31 net 18 kartų atlikęs mokėjimus pagal tą pačią apskaičiavimo metodiką, pretenzijų nereiškė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apelianto skunde įvardijamus nesutikimo su teismo sprendimu argumentus, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą faktiniu ir teisiniu aspektais, taip pat išnagrinėja skundo argumentus, susijusius su sprendimo nepakankamu motyvavimu kaip absoliučiu jo negaliojimo pagrindu (CPK 320 str. 1 d.).
Nustatyta, kad šalys yra pasirašiusios 2010-06-31 data pažymėtą, nors birželio mėnuo turi tik 30 dienų, terminuotą negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2010 06 30, pagal kurią ieškovas (nuomotojas) perdavė nuomos teise apeliantui (nuomininkui) 226,25 kv.m. ploto patalpas bei 27 kv.m. ploto bendro naudojimo patalpas, esančias pastate, kurio adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4-8). Nuomos termino pabaiga - 2011-07-01 (1.5 p.) su galimybe ją pratęsti dar vieneriems metams (6.3. p.). Byloje kilo ginčas dėl šios sutarties sąlygų, susijusių su komunalinių paslaugų mokesčių apmokėjimu atskirai nuo nuomos mokesčio, aiškinimo ir jų vykdymo tvarkos.
Teisėjų kolegija pirmiausiai aptaria skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl pagal CPK 329 str. 2 d. 4 p. yra absoliučiai negaliojantis. Absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas yra tik visiškas teismo motyvų nebuvimas jame, o iš esmės teisingas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien dėl to, kad motyvuojamoji jo dalis nepakankamai išsami, jeigu iš esančių motyvų galima suprasti, kodėl teismas padarė vieną ar kitą išvadą bei priėmė būtent tokį sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra įtvirtinta minėtos procesinės normos aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimą CPK 329 str. 2 d. 4 p. pagrindu galima panaikinti tik tuomet, jeigu jo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, o iš esančių teismo argumentų negalima padaryti logiškos išvados, kodėl teismas taip nusprendė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-03-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-271/2000; 2000-05-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-486/2000; 2012-07-13 c.b. Nr. 3K-3-369/2012).
Vadinasi, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas, tuo tarpu nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas CPK 329 str. 2 d. 4 p. prasme. Nagrinėjamos bylos atveju teisėjų kolegija sutikdama su apeliantu, kad motyvavimo, įrodymų analizės ir jų vertinimo, teisinės argumentacijos skundžiamame sprendime labai mažai, kad šiame sprendime išsamiau nepasisakyta ir dėl apelianto priešieškinio reikalavimo pagrindą sudarančių aplinkybių, vis tik pažymi, kad iš sprendimo galima suprasti, kokias aplinkybes teismas nustatė ir kodėl apelianto priešieškinio netenkino. Antai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog šalys sulygo ne tik dėl nuomos mokesčio, bet ir dėl kitų pačiam pastatui, atitinkamai ir apelianto nuomotoms patalpoms, suteikiamų komunalinių paslaugų mokesčių apmokėjimo, t.y. ne tik dėl tų, kurie buvo tiesiogiai nurodyti pačioje sutartyje (elektros energija, šaltas vanduo, liftas), bet ir dėl kitų paslaugų apmokėjimo, kurias pačiam nuomotojui sutartiniu pagrindu kilo pareiga apmokėti šio pastato administratoriui UAB „Vitima“ (b.l. 81-108). Nors šios bylos faktinių aplinkybių kontekste ta teisės norma, kurią rėmėsi teismas - CK 6.584 str. 1 d. - komercinio nuomos sandorio šaliai tenkančių pareigų tiesiogiai nenustato, tačiau ji padeda atskleisti komunalinių paslaugų kategorijai priskiriamų paslaugų rūšis bei jokioms teisės normoms neprieštaraujančio šalių susitarimo turinį (CK 6.3 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliantas būtent tokio turinio šalių susitarimą ir patvirtino, kas mėnesį apmokėdamas jam pateikiamas sąskaitas už atitinkamas paslaugas, todėl privalo sumokėti taip pat ir susidariusią skolą. Akivaizdu, kad konstatavus šį teisiškai reikšmingą faktą (pareigą sumokėti skolą), teisinių prielaidų apelianto priešieškinio, pareikšto pagal CK 6.237 str., patenkinimui neliko, nes nebuvo galima vertinti sumokėtų pagal pateiktas jam sąskaitas sumų kaip be pagrindo ieškovo įgyto turto (lėšų) ar jų iš ieškovo išreikalauti. Tokiu atveju išvada, kad byloje egzistuoja absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir kad bylos procesą dėl to būtina pakartoti, negalima.
Kita vertus, paties apelianto priešieškinyje faktinių bei teisinių argumentų taip pat nurodoma itin mažai. Apeliantas šiame procesiniame dokumente iš esmės apsiribojo vien savo nuomonės pateikimu, kad pagal sutartį tokių įmokų sumokėti jis nebuvo įsipareigojęs, o jų reikalaudamas nuomotojas ( ieškovas) elgėsi nesąžiningai ir sumokėtas įmokas turi grąžinti CK 6.237 str. 1 d. ir 5 d. pagrindu. Pažymėtina, kad šalies (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai taip pat yra įrodinėjimo priemonė (CPK 177 str. 2 d.), tačiau apelianto įgaliotas atstovas teismo posėdyje, apie kurį buvo informuotas beveik prieš du mėnesius (b.l. 76-77, 78), nedalyvavo ir išsamesnės argumentacijos jame nepateikė. Nedalyvaudamas teismo posėdyje, apeliantas nepaaiškino ir 2011-12-31 tarpusavio skolų suderinimo akto pasirašymo aplinkybių bei šiuo aktu prisiimtos prievolės dėl tai dienai jau susiformavusios 7643,16 Lt dydžio skolos ieškovui (b.l. 9). Todėl vien deklaratyvus aptariamo akto įrodomosios reikšmės neigimas (b.l. 24), nesiekiant susitarimo dėl skolos dydžio nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, teisiškai nepagrįstas. Prievoles asmenims sukuria bet kurie sandoriai, juridiniai faktai ar veiksmai, kurie įstatymu nėra draudžiami (CK 6.2 str., 6.3 str.), taigi ir rašytine forma skolos užfiksavimas taip pat yra dvišalis, įgaliotų asmenų parašais patvirtintas tarpusavio susitarimas, pagrindžiantis skolos dydį. Be to, ir vėlesnės dvi sąskaitos (b.l. 10-11), dėl kurių padidėjo įsiskolinimo suma, taip pat buvo priimtos (akceptuotos), tik nepamokėtos.
Sprendžiant ginčą, ar apeliantas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus ir ar skola iš jo buvo priteista pagrįstai, ar, priešingai, ieškovas yra įgijęs tai, ko pagal nuomos sandorį neturėjo įgyti (CK 6.237 str.), atsižvelgtina ir į sutarčių aiškinimo principus (CK 6.193 str.). Tokiam aiškinimui turi įtakos šalių ketinimai, neapsiribojant vien sutarties teksto formuluočių pažodiniu vertinimu, taip pat įprastinės kurios nors rūšies sandoriui sąlygos, šalių tarpusavio santykių praktika bei jų bendradarbiavimas. Visi šie išvardinti kriterijai liudija būtent ieškovo naudai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija aiškinant sutartį, kad nuomininkas (apeliantas) įsipareigojo apmokėti visus komunalinių paslaugų mokesčius, kurie šiuo konkrečiu atveju negali būti siaurinamai interpretuojami tik kaip sutarties 2.2. p. išskirtos tris mokesčių kategorijos. Įsipareigojimas apima ir paprastai visas kitas pastatui aptarnauti tenkančias išlaidas - bendrų patalpų priežiūrą, apšvietimą bei valymą, šilumos patalpoms teikimą, šiukšlių išvežimą, parkavimosi vietų priežiūrą ir pan., atsižvelgiant į tokių paslaugų tiekėjų pateiktas sąskaitas, skaitiklių rodmenis ar patalpų plotą (1.4. p.). Akivaizdu, kad nei vienas iš apelianto šiuo metu pripažįstamų komunalinių paslaugų mokesčių negali būti susietas, pavyzdžiui, su sutartyje įvardintu patalpų plotu, o tokia paslauga, kaip patalpų apšildymas, priklausto būtent nuo šio matavimo vieneto. Nesusitarus dėl visų komunalinių paslaugų apsimokėjimo, nebūtų galima logiškai paaiškinti susitarimo dalies dėl mokesčiams apskaičiuoti įvardijamo patalpų ploto mato. Dar daugiau, apeliantas vykdė šiuos įsipareigojimus ir beveik visą nuomos laikotarpį kas mėnesį jam pateikiamas sąskaitas apmokėdavo. Jau minėti susitarimas dėl skolos dydžio bei priimtos apmokėjimui sąskaitos taip pat teisiškai reikšmingi, vertinant šalių elgesį po sutarties sudarymo - apeliantas po nuomos sutarties pasirašymo savo prievoles pripažino ta apimtimi, kuria judviejų susitarimą aiškina ieškovas. Tokie apelianto teiginiai, kad su nuomotoju nuolat vyko ginčai dėl mokesčių paskaičiavimo tvarkos, vienas vertus, nėra pagrindžiami jokiais objektyviais duomenimis – šalių susirašinėjimo medžiaga, apelianto prašymais paaiškinti mokesčių sąskaitose apskaičiavimą, vienų ar kitų sutarties sąlygų taikymo principus, derėjimąsi dėl sutarties sąlygų ar jų pakeitimo ir panašiai (CK 6.156 str.). Kita vertus, jeigu turtas (lėšos) perduodami savanoriškai, suvokiant, kad jokios pareigos tą daryti nėra, o apelianto teiginių apeliaciniame skunde esmė yra būtent tokia, tokio turto taip pat negalima išreikalauti, ir šiuo aspektu jis taip pat neįgijo reikalavimo teisės pagal CK 6.237 str.
Apibendrindama teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju nesusiklostė faktinių bei teisinių prielaidų apmokėtas pagal ieškovo pateiktas apeliantui sąskaitas atskiras sumas (b.l. 56-57,58-75) vertinti kaip nepagrįstai ieškovo įgytą turtą ir įpareigoti jas grąžinti. Kadangi per CK 6.237 str. numatytą institutą galima išreikalauti tik tą turtą, kurio gavimo negalima pateisinti įstatymu arba sandoriu, o tokią aplinkybę privalo įrodyti reikalavimą pareiškęs asmuo, konstatuotina, kad apeliantas minėtos pareigos neįgyvendino ir jo priešieškinio teismas nepatenkino pagrįstai.
Nustačius, kad ginčas išspręstas teisingai, aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d., 98 str. nuostatomis, iš apelianto ieškovo naudai priteistinos 750 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos (b.l. 144-145).
Rezoliucinė dalis
n utarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Auksinė adatėlė“ 750 Lt bylinėjimosi išlaidų UAB „Vilniaus investiciniai projektai“ naudai.