- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- 1-336-1083/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43559-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Jankauskas
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gailutės Vilkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus, išsituokęs, teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. M. J. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 20.46 val. terasoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius G. T. ir Č. T.; padarė nukentėjusiajai G. T. poodines kraujosruvas smakro kairėje pusėje, kairio skruosto srityje ir sukėlė jai fizinį skausmą; padarė nukentėjusiajam Č. T. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir sukėlė jam fizinį skausmą.
2. Kaltinamasis M. J. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 21 val. į namus grįžusi jo sugyventinė V. T. jam pasakė, kad susipyko su nukentėjusiuoju Č. T. ir jis išvarė ją iš savo namų. Tuo metu pas juos svečiuose buvo jo sugyventinės anūkė S. T., kuri kieme žaidė su kaimynų dukra U. T.. Sugrįžusi sugyventinė kaimynų dukrai U. T. liepė eiti į namus, bet U. T. pasakė, kad yra tamsu ir ji bijo. Tada jo sugyventinė V. T. kartu su anūke S. T. palydėjo kaimynų dukrą U. T. į namus. Maždaug po 5 minučių į namus sugrįžo S. T., kuri pasakė, kad nukentėjusysis Č. T. muša jo sugyventinę V. T.. Jis greitai sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo pas Č. T.. Pamatė, kad prie T. namo kampo tupi jo sugyventinė V. T., o nukentėjusieji Č. T. ir G. T. sėdėjo terasoje. Tarp jo ir nukentėjusiojo Č. T. kilo konfliktas, kurio metu nukentėjusysis mosikavo rankomis ir jis suprato, kad nukentėjusysis Č. T. nori suduoti jam smūgį rankomis. Tada jis nukentėjusiajam Č. T. sudavė vieną smūgį į kairį žandą. Nukentėjusysis Č. T. jam nesudavė jokio smūgio. Po smūgio nukentėjusiajam jis pajuto, kad kažkas suėmė už marškinių ir pradėjo traukti. Atsisukęs pamatė, kad tai nukentėjusioji G. T., kurią jis pastūmė ją nuo savęs. Nuo pastūmimo nukentėjusioji G. T. atsitrenkė į terasoje stovėjusį stalą ir jis nukentėjusiajai sudavė iš delno vieną smūgį į veidą. Tada G. T. pasiėmė telefoną ir pasakė, kad kvies policiją. Po to atbėgo sugyventinės anūkė S. T., kuri kartu su sugyventine V. T. nuėjo namo. Dėl tokio savo poelgio gailisi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė (1 t., 192–194 b. l., 2 t., 6 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:
3.1. nukentėjusiųjų G. T. ir Č. T. parodymais apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 21 val. jų namo terasoje kaltinamasis M. J. panaudojo fizinį smurtą prieš juos ir sukėlė jiems fizinį skausmą (1 t., 43–44, 49–51, 56, 74–75, 79–81 b. l.);
3.2. liudytojos G. R. parodymais apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. svečiavosi pas kaimynus G. ir Č. T., visi sėdėjo verandoje (terasoje), šnekėjo, vartojo alkoholį. Taip pat buvo V. T.. Jiems besėdint kilo konfliktas su V. T., po kurio V. T. išėjo. Netrukus atvažiavo kaltinamasis M. J., kuris, atėjęs į terasą kažką šnekėjo su G. ir Č. T.. Ji nenorėjo kištis į tai, ką aiškinasi G. ir Č. T. su M. J., todėl nusisuko nuo jų. Po kelių minučių kaltinamasis M. J. išvažiavo. Nukentėjusioji G. T. sakė, kad jai skaudą skruostą, kad jai sudavė M. J.. Jos skruostas buvo paraudęs, bet kaltinamojo smurtinių veiksmų ji nematė. Nukentėjusioji G. T. iškvietė policiją, o atvažiavus policijos pareigūnams ji (liudytoja) išvyko į namus (1 t., 98–99 b. l.);
3.3. liudytojų D. D. ir L. B. parodymais apie tai, kad 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 20.48 val. pagal numatytą darbo grafiką dirbdami viename ekipaže gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko nukentėjusioji G. T., kuri paaiškino, kad atėjęs kaltinamasis M. J. sumušė ją ir jos sutuoktinį. Ant nukentėjusiųjų akivaizdžių sužalojimų nesimatė nei ant veido, nei ant kitų kūno vietų. Nukentėjusieji buvo akivaizdžiai neblaivūs – jie svirduliavo, sunkiai kalbėjo. Taip pat nuėjo pas kaltinamąjį M. J., kuris buvo blaivus ir pasakė jiems, kad buvo pas nukentėjusiuosius aiškintis santykių, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius (1 t., 153–154, 159–160 b. l.);
3.4. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra prie namo, esančio (duomenys neskelbtini); įvykio vietos apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų neužfiksuota (1 t., 24, 27 b. l.);
3.5. specialistų išvadomis, kuriose nurodyta, kad nukentėjusiajai G. T. nustatytos odos poodinės kraujosruvos smakro kairėje pusėje, kairio skruosto srityje, dėl šių sužalojimų jos sveikata surikdyta nežymiai, tikėtina, kad nustatytų sužalojimo padarymo metu nukentėjusiajai galėjo būti sukeltas fizinis skausmas; nukentėjusiajam Č. T. nustatytas odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, dėl šių sužalojimų jo sveikata surikdyta nežymiai, tikėtina, kad nustatytų sužalojimo padarymo metu nukentėjusiajam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., 40, 71 b. l.);
3.6. apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 20.46 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris pranešė apie tai, kad ją sumušė kaimynas (1 t., 11–14 b. l.);
3.7. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis Č. T. ir kaltinamasis M. J. kiekvienas patvirtino savo duotus parodymus – abu patvirtino, kad kaltinamasis M. J. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius G. ir Č. T. (1 t., 90–91 b. l.).
4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis M. J. 2018 m. rugsėjo 8 d. apie 20.46 val. nukentėjusiųjų G. ir Č. T. namo terasoje panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius, sužalojo juos ir sukėlė jiems fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo M. J. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
5. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam M. J. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2019 m. sausio 15 d. buvo surašytas pranešimas (2 t., 32–33 b. l.), kuriame nurodyta, jog jis suprato galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės bei jis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.
6. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas; nusikalstamos veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka; niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, neįgalus; psichiatrinėje ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas (1 t., 163–166, 169–174, 179 b. l.)), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą laisvės apribojimo bausmę, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažinama vienu trečdaliu.
8. Kaltinamasis prieš kitus asmenis smurtauja nebe pirmą kartą, todėl kartu su bausme jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
9. Užbaigiant procesą spręstinas ir kardomosios priemonės klausimas. Kaltinamajam 2018 m. spalio 19 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 9–10 b. l.), kuri, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinama.
10. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 7 dalimi, 75 straipsnio 2 dalies 10 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti M. J. vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
M. J. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
Nesutikdamas su paskirta bausme M. J. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. M. J. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.