Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1879-273/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-01
Bylos Nr.
2A-1879-273/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
J. K.
Atsakovas
N. K.
Advokatai
Violeta Naujokienė, Dana Žvingilienė
Kategorijos
  • 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1879-273/2010

Pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3;

77.4.3; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 1d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Izoldos Nėnienės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Arūno Rudzinsko, sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovui J. K., jo atstovei advokatei Violetai Naujokienei, atsakovės N. K. atstovei advokatei Danai Žvingilienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1584-587/2010 pagal ieškovo J. K. ieškinį atsakovei N. K. bei pagal N. K. priešieškinį J. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, išlaikymo vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. J. K. patikslintu ieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, kadangi ji buvo neištikima, prašė nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, sutiko 350 Lt skirti vaiko išlaikymui. Nurodė, jog atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo įrodė, tai patvirtino liudytojai. Išlaikymas 500 Lt yra per daug, nes tėvai turėtų išlaikyti proporcingai, taigi laiko, kad po 350 Lt iš kiekvieno užtenka. 5 Lt per mėnesį mokykloje pavalgyti užtenka, 300 Lt pakankama suma maitinimuisi namuose, vitaminams, žuvies taukams užtenka 10-15 Lt, nes perkant didesnes pakuotes pigiau, dėl vaistų nėra pateikiami įrodymai, kad jie reikalingi, 10 Lt pakankama suma, kanceliarinėms prekėms 25-30 Lt pakaktų per mėnesį, darbužiams pakaktų 80 Lt, kultūrinėms priemonėms 60 Lt per daug, kalėdinės aprangos mokykloje išlaidos nepagrįstos, 10 Lt per mėnesį mokyklos išlaidų sutinka, 250 Lt gimtadienio išlaidos neturėtų būti taip pat įtraukta, kad reikia korepetitoriaus nepateikta įrodymų, buto nuomos išlaidos nėra niekuo pagrįstos, kainos yra kritusios, todėl 700-800 Lt nuomos neįtrauktina. Dėl komunalinių išlaidų -jos pateiktos viso namo, o 40 proc. jos sudaro 240 Lt, vaikui tektų 120 Lt, kita reikalaujama suma nepagrįsta. Vaiko poreikiams suma gaunasi 590 Lt, įskaitant nuolatinį ir kitas smulkias išlaidas – 700 Lt, taigi per pusę – po 350 Lt. Dėl nuimtų pinigų nuo vaiko sąskaitos 2007 metais nesutinka, kad būtų priteista 2100 Lt iš ieškovo, kadangi šalys bandė taikytis, kartu atostogavo ir tuos pinigus išleido bendroms šeimos reikmėms.

A. N. K. priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutinka nustatyti bendravimo tvarką, tik nurodo, kad jai turi būti pranešta ne prieš 2 dienas kaip ieškovas nurodo, o prieš 10 dienų ar tėvas bendraus su sūnum per atostogas ar ne, priteisti išlaikymą sūnui iš atsakovo po 500 Lt per mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme, išlaikymo įsiskolinimą nuimtą nuo vaiko sąskaitos 2100 Lt, nes pinigus ieškovas pats įnešė, pats ir nuėmė, nes jis pats atidarė sąskaitą ir galėjo tai daryti. Nurodė, jog tai atsakovo trečia santuoka, prieš tai buvę santuokos iširo dėl jo neištikimybės, taigi pats būdamas neištikimas kaltę ir jai verčia. Santuoka pradėjo irti 2005 metais, kai buvo užvesta pirma byla dėl santuokos nutraukimo, civ.b. Nr. 2-419-587/2077 . Pats ieškovas rašo, kad negyvena apie pusantrų metų, dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Ypač turėjo reikšmės ieškovo nesąžiningumas buto įgijimo atžvilgiu, nes jis yra įgytas už šeimos lėšas, tik ieškovas jį užrašė mamos vardu. Liudytojai taip pat patvirtino ieškovo neištikimybės faktus, ieškovas perdėm tikrino atsakovės telefoną, lindo į rankinę. Nors prie bylos prijungtas ieškovo telefonas, tačiau neaišku iš kur jame žinutės, prašo jo neapžiūrėti kaip daiktinio įrodymo. Prašė vadovautis prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-419-587/2007 surinktais įrodymais. Dėl bendravimo tvarkos ginčo nėra, bet gali būti ji nustatyta. Ieškinyje ieškovas atlyginimą nurodė 2000 Lt, užvedus bylą jis pats nutraukė darbo sutartį vienoje iš darboviečių, paskutiniai duomenys apie ieškovo darbo užmokestį 1500 Lt, taigi 500 Lt vaiko išlaikymui nėra per daug, be to jis turi asmeninį automobilį. Atsakovė nuomojasi butą, todėl atitinkamai išlaikymas vaikui didėja.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką sudarytą 1997-08-23 Kauno m. CMB (įrašo Nr. 1651) tarp J. K. bei N. K. dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo paliko pavardes K. ir K. Priteisė iš atsakovo J. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. K. po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-04-11 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Priteisė iš atsakovo J. K. išlaikymo įsiskolinimą sūnui E. K. 2100 Lt. Paskyrė nepilnamečio sūnaus E. K., išlaikymo lėšų tvarkytoja mamą N. K.. Nustatė ieškovo J. K. bendravimo su sūnumi E. K. tvarką taip: vieną dieną per darbo savaitę: antradienį 3 valandas nuo 17 valandos; kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 17 val. su nakvyne; pusę atostogų laiko sūnaus E. K. atostogų metu (su nakvyne): lyginiais metais – pusę laiko sūnaus rudens atostogų metu, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; pusę laiko sūnaus žiemos atostogų metu, skaičiuojant nuo atostogų galo; pusę laiko sūnaus pavasario atostogų metu, skaičiuojant nuo atostogų pradžios; kas 15 dienų sūnaus vasaros atostogų metu, skaičiuojant nuo birželio 1 d. iki birželio 15 d., nuo liepos 1 d. iki liepos 15 d., nuo rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d. nelyginiais metais : pusę laiko sūnaus rudens atostogų metu, skaičiuojant nuo atostogų pabaigos; pusę laiko sūnaus žiemos atostogų metu , skaičiuojant nuo atostogų pradžios; pusę laiko sūnaus pavasario atostogų metu skaičiuojant nuo atostogų galo; kas 15 dienų sūnaus vasaros atostogų metu, skaičiuojant nuo : birželio 15 d. iki birželio 30 d., nuo liepos 15 d. iki liepos 30 d., nuo rugpjūčio 15 d. iki rugpjūčio 30 d. J. K. ne vėliau kaip 7 dienos iki ilgalaikio bendravimo su sūnumi pagal teismo patvirtintą grafiką dienos pranešant N. K. apie ketinimą bendrauti su sūnumi grafike nurodytu laiku. Priteisė valstybei iš ieškovo J. K., 34, 92 Lt (trisdešimt keturis litus 92 ct.) Priteisė valstybei iš atsakovės N. K. 34, 92 Lt (trisdešimt keturis litus 92 ct.). Kitose dalyse ieškinį bei priešieškinį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiui E. K. priteisimo nukreipė vykdyti skubiai.

Teismas nustatė, kad tiek ieškovas tiek atsakovė yra kalti dėl šeimos iširimo. Apklausti atsakovės kviesti liudytojai S. D. bei E. K., kurie paliudijo, kad daug ieškovo aplinkos žmonių žinojo, kad jis yra neištikimas atsakovei, turėjo ne vieną draugę, jis ir pats yra matęs ieškovą su draugėmis, meilužėmis, turėjo jis draugę Jūratę dirbusią „Undinė“ pramogų komplekse, ten jis dažnai leisdavo laiką su kolegomis, taip pat jis pats sakėsi turįs kitų moterų, be to taip pat atsakovės prašymu buvo skambinta į ieškovo darbą, kai jis sakėsi dirbąs, tačiau darbe jo nebūdavo. Šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nors ieškovės brolis taip pat liudijo, tačiau liudytojas S. D. tai pat patvirtino analogiškas aplinkybes. Be to pats ieškovas patvirtino, kad jis mažai dėmesio skyrė šeimai, kadangi studijavo vakarinėse studijose, dirbo, sportavo. Ieškovo liudytojas G. P. nurodė, kad ieškovas kreipėsi į jį prieš tris metus per Velykas, prašė pavežti į Druskininkus, važiuojant pasakojo, kad vyksta skyrybų procesas, ieškovo žmona turi susitikti su meilužiu, jis nori tuo įsitikinti. Jis matė ieškovo žmoną įsėdant į kito vyro automobilį, jie važiavo į vandens parką, vėliau į viešbutį, kas vyko viešbutyje jis nežino. Teismas laikė, kad šie liudytojo parodymai įrodo, kad ieškovė bendravo su kitu vyru, tačiau teismas padarė išvadą, kad šio liudytojo parodymai apie tai, kad jis matė ieškovo sutuoktinę su kitu vyru nėra įrodymas apie tai, kad tik ji viena kalta dėl santuokos iširimo. Akivaizdu, kad skyrybų procesas jau vyko, tai nurodė liudytojui ieškovas, taigi šie liudytojo parodymai, kaip įrodantys vien atsakovės kaltę dėl šeimos iširimo teismo buvo atmesti. Ieškovas taip pat nurodė, kad jis atsakovės telefone rado jai rašytas bei jos siųstas žinutes, kurias persirašė į savo telefoną, teismas jį prijungė prie bylos, jos yra iššifruotos. Atsakovė nepripažino, kad tai jai ar jos rašytos žinutės. Teismas padarė išvadą, kad žinučių šifruotėmis nėra įrodyta, kad šios žinutės yra atsakovės, kadangi neaišku iš kokio telefono ir kam jos rašytos, juolab kad jas iššifravo pats ieškovas, atsakovė nepripažino, kad tai jos žinutės. Ieškovas prašė apžiūrėti jo mobilųjį telefoną prijungtą prie bylos, kuriame kaip jis nurodė, kad yra atsakovės neištikimybę įrodančios žinutės. Teismas atsisakė tirti šį įrodymą, kadangi ieškovas nurodė, jog tai jo paties mobilusis telefonas, taigi teismas padarė išvadą, kad šis įrodymas yra surinktas netinkamai, kadangi koks bebūtų žinučių tekstas, atsakovei jų nepripažįstant, yra visiškai neaišku nei iš kam priklausančio telefono numerio bei kieno siųstos nei kam jos rašytos, tokių įrodymų byloje nepateikta, todėl teismas laikė, kad šio įrodymo tyrimas neturi jokios reikšmės šioje byloje.

Dėl išlaikymo priteisimo, teismas sprendė, kad pagal byloje esančius duomenis, atsakovės darbo užmokestis – apie 2000 Lt per mėnesį, ieškovo – 1500. Atsakovė nurodė, kad ji nuomojasi būstą, kadangi savo nekilnojamojo turto neturi, todėl išlaikymui sūnui reikia 1000 lt per mėnesį, t.y. ji skirs 500 Lt, tiek prašo ir iš ieškovo. Atsakovė teigia, kad ji nuomojasi būstą, tačiau jokių objektyvių įrodymų apie tai bei apie nuomos kainą ji byloje nepateikė. Teismas turi atsižvelgti į proporcingumo principą, o kaip matyti ieškovo pajamos šiai dienai yra mažesnės nei atsakovės, jis taip pat kaip ir atsakovė neturi nekilnojamojo turto. Nors atsakovė nurodė, kad ieškovas dirbo dviejose darbovietėse ir specialiai, kad sumažinti pajamas iš vienos išėjo, tačiau šios aplinkybės teismas nelaikė įrodyta. Tikėtina ieškovo paaiškinimu, kad jam pasidarė per sunku dirbti dviejuose darbovietės, kur darbas yra viršvalandinis, ir jis pasirinko stabilesnę darbovietę, kurioje ir dirba. Teismas atsižvelgdamas į byloje surinktus įrodymus, Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ patvirtintą minimalią mėnesio algą – 800 Lt, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo sūnaus Eltono išlaikymui po 400 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2008-04-11 iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo 2100 Lt priteisimo, teismas nustatė, kad ieškovas savo pervestas sumas vaiko išlaikymui 2100 Lt sumoje 2007-06-18 – 2007-08-14 laikotarpiu pats ir nuėmė, o kad jie panaudoti vaiko interesais teismas sprendė, jog nėra įrodyta ((duomenys neskelbtini) 178 str.). Šią 2100 Lt sumą, kuri ieškovo buvo nuimta nuo vaiko sąskaitos ir buvo pervesta ieškovo kaip išlaikymas, teismas priteisė kaip išlaikymo įsiskolinimą.

Dėl bendravimo tvarkos su sūnumi Eltonu nustatymo, teismas konstatavo, kad šalys sutiko kad jis būtų nustatytas, tačiau ieškovas nurodė, kad jis praneš apie ilgalaikį bendravimą atsakovei prieš 2 dienas, atsakovė prašė, kad šis terminas būtų 10 dienų. Teismas sprendė, kad protingas terminas pranešti apie ilgalaikį bendravimą su sūnumi būtų 7 dienos (savaitė). Kitose dalyse ieškinį bei priešieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas J. K. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą: santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės ir atmesti reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Apklausti teismo posėdyje liudytoją V. P., kuris patvirtins skunde išdėstytas aplinkybes ir kurį atsives pats. Priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, jog teismas nutraukdamas šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius atsakovės kaltę dėl santuokos iširimo, teismas netinkamai taikė CK 3.60 str. Nurodo, jog atsakovės neištikimybės faktas yra įrodytas. Atsakovė palaikė glaudžius, artimus santykius su svetimais vyrais, kuriems ji skyrė didesnį dėmesį nei šeimai, dėl ko šeima ir iširo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo G. P. parodymais. Taip pat nepagrįstai teismas įrodymu nelaikė atsakovės telefone rastas SMS žinutes, kurias jis persiuntė į savo telefoną, o vėliau šias žinutes perrašė ant lapo ir pateikė teismui kaip įrodymą. Kadangi ieškovo mobilaus ryšio telefonas yra prijungtas prie bylos, todėl teismas nepagrįstai atsisakė jį apžiūrėti kaip atsakovės neištikimybę ir kaltę patvirtinantį įrodymą, O būtent, iš atsakovei siųstų žinučių turinio akivaizdžiai matyti, kad N. K. susirašinėjo su M. P. bei, kad jie palaikė artimus, intymius santykius, kas akivaizdžiai patvirtina atsakovės neištikimybės faktą ir šeimos iširimą. Nors pirmosios instancijos teismas sprendimu nutraukdamas santuoką rėmėsi liudytojų S. D. bei E. K. parodymais, kurie parodė, kad neva jo aplinkos žmonės patvirtino, kad jis yra neištikimas, turi ne vieną draugę, tačiau šie liudytojų parodymai niekuo neįrodyti ir nepagrįsti.

Taip pat nepagrįstas teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nepilnamečiui sūnui E. K.. Teismas neįsigilino ne tik į rašytinius įrodymus, bet ir jo bei atsakovės pripažinimą, kad 2007 m. vasaros pradžioje jie susitaikė ir 2007 m. liepos 21-31 dienomis atostogavo Šventojoje, o 2007 m. rugpjūčio mėnesio 24-26 dienomis kartu atostogavo Juodkrantėje. Tai patvirtina UAB „Vilavita" pažyma ir Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pažyma . Tai, kad kartu su atsakove atostogavo 2007m. liepos mėn.21-31 dienomis, Šventojoje galės patvirtinti liudytojas V. P., atostogavęs tuo pačiu metu kartu su žmona. Kadangi su atsakove kartu atostogavo, todėl pinigai buvo nuimti ir panaudoti šeimos poreikiams tenkinti, tame tarpe ir sūnaus poreikiams tenkinti. Atsakovė nori tik turėti naudos, nors puikiai žino, kad pinigus išleido šeimai turėdami gerus ketinimus susitaikyti ir išlaikyti šeimos santykius. Nepagrįstai teismas nurodė, kad nuimtos sumos nesutampa su atostogų laikotarpiu. Nurodo, jog susitaikė 2007 m. vasaros pradžioje, o pinigai buvo nuimti būtent tuo laikotarpiu, t.y. 2007-06-18 - 2007-08-14 ir atostogos buvo taip pat minėtu laikotarpiu: 2007-08-24-26 ir 2007-07-21-31. Juk atostogų laikas ir kambarių užsakymas planuojamas iš anksto, todėl pinigai neturi būti nuimti tik tą pačią dieną. Be to, buvo ruoštasi vykti atostogauti, todėl buvo perkami kai kurie kelionei skirti daiktai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė N. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepime nurodoma, jog teismas įvertinęs rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, paties ieškovo patvirtinimą teisme, kad jis mažai dėmesio skyrė šeimai, padarė pagrįstą išvadą, kad abu kalti dėl šeimos iširimo ir santuoką nutraukė dėl abiejų kaltės. Nesugyvena su ieškovu nuo 2004 - 2005 metų. 2005-12-01 buvo bandymų bendru susitarimu nutraukti santuoką, tačiau nesusitarė. Ieškovas 2006-03-16 pats kreipėsi ieškiniu į teismą. Ieškinyje nurodė, kad negyvena kartu kaip šeima pusantrų metų, neveda bendro ūkio, abu kalti dėl santuokos iširimo. 2006-06-16 teismo nutartimi buvo paskirtas 3 mėnesių terminas susitaikyti, tačiau nesusitaikė. Byloje buvo pateiktas priešieškinys. 2007-08-16 ieškovui atsiėmus savo ieškinį, ji taip pat atsiėmė savo priešieškinį, nors santykiai nepagerėjo. Ieškovas pastoviai grasino ją su vaiku išmesti iš buto, nes butas, kuriame gyveno, buvo įsigytas už šeimos pinigus, tačiau nuosavybės teisės įregistruotos vyro motinos vardu, kuri teismine tvarka ją su sūnumi vėliau ir iškeldino. Ieškovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad šeima iširusi seniai, prieš 6 metus, todėl dabar kaltinti ją dėl šeimos iširimo nėra jokio pagrindo. Ieškovas dirbo policijoje, jo pastovūs naktiniai išėjimai iš namų buvo pateisinami budėjimu darbe, tačiau teismo posėdyje liudytojai S. D., E. K. paneigė tuos budėjimus ir nurodė, kokiose pirtelėse su svetimomis moterimis jis leido laiką jo tariamų budėjimų metu. Ieškovas klausydavosi jos telefoninių pokalbių, naudojosi jos telefonu. Pagrindinė priežastis šeimos iširimo buvo ieškovo nesąžiningumas šeimos atžvilgiu -2004 m. buvo paėmęs paskolą „Snoras" banke 10.000 Lt ir juos išleido tik savo reikmėms. Vėliau pareikalavo jos sutikimo 60.000 Lt paskolai gauti automobiliui įsigyti. Nesutikus jai, šeimoje buvo žeminama, daromas psichologinis smurtas, primenama kur jis dirba ir ką jai jis gali padaryti. Didžiausias pyktis šeimoje prasidėjo, kai už šeimos pinigus buvo nupirktas vyro motinos vardu butas, kuriame ji niekada negyveno, nesirūpino juo ir pan. Ieškovas sekdavo ją visur net tuo metu, kai jau vyko skyrybų procesas teisme.

Dėl įsiskolinimo 2100 Lt priteisimo nurodo, jog banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2007-08-10 vaiko išlaikymui tėvas pervedė 300 Lt, o 2007-08-14 nuėmė 500 Lt. Apie tai, kad ieškovas nusiėmė vaikui skirtus pinigus savo poreikių tenkinimui (500 Lt) ji nežinojo, nes tą pačią dieną ji nuėmė 350 Lt, nes reikėjo vaiką ruošti mokyklai, o ieškovas tam pinigų neskyrė. Apelianto teiginys, kad 2007 m. liepos 21-31 dienomis atostogų metu vaiko išlaikymui skirti pinigai buvo panaudoti sūnaus interesams, yra taip pat nepagrįsti. Ieškovas kas mėnesį sūnui jo išlaikymui pervesdavo po 300 Lt. Nuo 2007-06-10 iki 2007-08-10 pervesta sūnaus išlaikymui 900 Lt, o nuimta 2100 Lt. Ieškovas 2007-07-10 pervedė sūnaus išlaikymui 300 Lt ir tą pačią dieną nuėmė savo poreikių tenkinimui 400 Lt. Teismas pagrįstai nurodė, kad nuimtos sumos nesutampa su ieškovo nurodytu laikotarpiu ir teismas laikė neįrodytu, kad nuimti pinigai-2100 Lt buvo panaudoti vaiko poreikių tenkinimui.

Dėl liudytojo V. P. nurodo, jog šis liudytojas nebuvo apklaustas pirmosios instancijos teisme, nes ieškovas neprašė teismo šio liudytojo apklausti, todėl šis prašymas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. ((duomenys neskelbtini) str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo dalyje, kuriuo santuoką tarp šalių nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas, šias išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Apeliantas nesutinka su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo išvadomis, nustačius, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliantas laiko, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės t.y. dėl jos neištikimybė, o pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus - nesirėmė liudytojo G. P. parodymais, taip pat nepagrįstai teismas nelaikė įrodymu atsakovės telefone rastas SMS žinutes, kurias ieškovas persiuntė į savo telefoną, o vėliau šias žinutes perrašė ant lapo ir pateikė teismui kaip įrodymą. Liudytojų S. D. ir E. K. parodymai, kuriais teismas pasirėmė nutraukdamas santuoką niekuo neįrodyti ir nepagrįsti.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumu šioje skundžiamo sprendimo dalyje. Pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo nurodyto liudytojo G. P. parodymus ir padarė išvadą, kad šio liudytojo parodymai apie tai, kad jis matė ieškovo sutuoktinę su kitu vyru nėra įrodymas apie tai, kad ji viena kalta dėl santuokos iširimo. Be to, teismas konstatavo, kad skyrybų procesas jau vyko ir tai liudytojui nurodė ieškovas. Nors ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė apžiūrėti jo mobilųjį telefoną prijungtą prie bylos, kuriame jis nurodė, kad yra atsakovės neištikimybę įrodančios žinutės, tačiau teismas pagrįstai atsisakė tirti šį įrodymą, kadangi tai buvo paties ieškovo telefonas ir šis įrodymas surinktas netinkamai. Atsakovei nepripažįstant žinučių teksto, yra visiškai neaišku nei iš kam priklausančio telefono numerio bei kieno siųstos ir kam jos rašytos. Todėl nepateikus šių įrodymų teismas pagrįstai konstatavo, kad šio įrodymo tyrimas neturės jokios reikšmės šioje byloje.

Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino liudytojų S. D. ir E. K. parodymus, kurie paliudijo, kad ieškovas yra neištikimas. Teismas taip pat įvertino, kad liudytojas E. K. yra atsakovės brolis, tačiau liudytojas S. D. taip pat patvirtino analogiškas aplinkybes. Be to, teismas rėmėsi ir paties ieškovo parodymais, kuris patvirtino, kad mažai dėmesio skyrė šeimai, kadangi studijavo vakarinėse studijose, dirbo sportavo. Teismas išanalizavęs šalių parodymus bei surinktų byloje įrodymų visumą padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad tiek ieškovas tiek atsakovė yra kalti dėl šeimos iširimo, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš ieškovo nepilnamečiui sūnui E. K..

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. (CK 3.3, 1.5 straipsniai).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad kai abu tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaiko materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikui teikia abu tėvai iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo.

Apeliantas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2100 litų išlaikymo įsiskolinimo priteisimo sūnui E. K.. Ieškovas nurodo, kad 2007 metų vasaros pradžioje su atsakove susitaikė ir 2007 m. liepos 21-31 dienomis atostogavo kartu Šventojoje, o 2007 m. rugpjūčio mėn. 24-26 dienomis kartu atostogavo Juodkrantėje, todėl nuo sūnaus sąskaitos nuimti pinigai 2007 m. birželio 18 d. – 2007 m. rugpjūčio 14 d. laikotarpiu buvo panaudoti šeimos, tame tarpe ir sūnaus poreikiams tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių t,y. nuo kada tėvai negyveno kartu ir netvarkė bendro šeimos ūkio, nuo kurio momento vaiko tėvas nevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Apeliantas teigia, kad jam su atsakove susitaikius, 2007 08 13 pateikė teismui prašymus atsiimti ieškinį, o atsakovė priešieškinį. Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-419-587/2007 matosi, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. Kauno miesto apylinkės teismas ieškovui leido atsiimti ieškinį dėl santuokos nutraukimo, o atsakovei priešieškinį ir ieškinį bei priešieškinį paliko nenagrinėtus. Išlaikymo įsiskolinimo reikalavimas šioje byloje nebuvo keliamas. Tą aplinkybę, kad nuo sūnaus sąskaitos piniginių sumų nuėmimo metu šeimos tarpusavio santykiai nebuvo nutrūkę patvirtina gyvenimas kartu, bendros atostogos, ką pripažino ir pati atsakovė. Iš 2009 m. spalio 17 d. teismo posėdžio protokolo (t.3, b.l. 77) matosi, kad pati ieškovė pripažino, kad 2007 m. 06-07 mėn. su ieškovu bandė taikytis, gyveno bute Prieplaukos krantinėje, vyko prie jūros dėl vaiko, nors pykosi. Be to, pati atsakovė nurodė poilsio prie jūros Šventojoje ir Juodkrantėje su atsakovu datas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovo nuimtos pinigų sumos nesutampa su atostogų laikotarpiu, jos nuimtos kitu laiku, taip pat teismas laikė neįrodytu, kad piniginės lėšos būtų panaudotos išskirtinai vaiko interesams. Tačiau teisėjų kolegija daro išvadą, kad pinigų sumos, nuimtos nuo vaiko E. K. sąskaitos( t. 2, b.l. 32) 2007 06 18 – 2007 08 14 sutampa su laikotarpiu kai šalys gyveno kartu, tame tarpe ir atostogavo kartu. Pažymėtina, kad pinigus nuo vaiko sąskaitos turėjo galimybę paimti tiek ieškovas tiek atsakovė. Be to, atsakovė tik 2009 m. balandžio 22 d. pateikdama patikslintą priešieškinį, jame nurodė ir prašė priteisti iš ieškovo 2100 Lt įsiskolinimą sūnaus naudai. Tačiau iki to laiko rašydama atsiliepimus į ieškovo ieškinio pareiškimus, savo 2008 m. rugsėjo 16 d. priešieškinio pareiškime (t.1, b.l. 64-40) nenurodė išlaikymo įsiskolinimo buvimą bei nereikalavo jo priteisimo. Šiame priešieškinio pareiškime tiek ieškovo, tiek atsakovės gyvenamoji vieta buvo nurodyta Prieplaukos g. 7-18, Kaune. Atsakovė nurodė, kad šiuo butu kaip šeimos būstu naudojasi nuo 1998 m. vasario 10 d. Remiantis išdėstytų įrodymų visuma teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas piniginių sumų nuo vaiko sąskaitos paėmimo laikotarpiu gyveno kartu su atsakove ir tvarkydami bendrą šeimos ūkį, abu iš bendrų lėšų išlaikė savo nepilnametį vaiką, todėl atsakovės reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo atmestinas, neįrodžius išlaikymo įsiskolinimo buvimą. Todėl šioje dalyje apskųstasis teismo sprendimas, pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – priešieškinį šioje dalyje atmesti. ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d. ir 330 str.)

Panaikindama Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį ir šioje priimdama naują sprendimą, dalį šio teismo sprendimo nekeisdama, teisėjų kolegija iš esmės pakeičia šį sprendimą ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 3 p.).

A. J. K. apeliacinėje instancijoje turėjo 1263 Lt bylinėjimosi išlaidų (1200 litų advokato atstovavimo išlaidos ir 63 Lt sumokėto žyminio mokesčio), o atsakovė N. K. turėjo 1452 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių turėtos bylinėjimosi išlaidų skirtumas iš esmės yra nereikšmingas, todėl atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkintinas dalinai t.y. patenkinta pusė apeliacinio skundo reikalavimų, šalims jų turėtos išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutar i a:

apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo dalį, kuria iš ieškovo J. K. priteistas išlaikymo įsiskolinimas sūnui E. K. 2100 litų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti.

Likusios Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 5 d. sprendimo dalies nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Izolda NėnienėKolegijos teisėjai Raimondas Buzelis Arūnas Rudzinskas