- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 1-76-266/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-00438-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Nukentėjusysis
- R. M., A. J., Dariui Karveliui, Viešame teismo
- Kaltinamasis
- M. M.
- Kategorijos
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, turintis neįgalumą , gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. M. M. 2011 m. spalio 22 d., apie 11 val., viešoje vietoje – Anykščiuose, J. B. g. (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu butu, iš chuliganiškų paskatų, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie R. M., užgauliodamas jį, neva jis šlapinasi į kampą ir dėl to motinos E. M. bute, sienoje, yra atsiradusi dėmė, smogė kumščiu jam į veidą, R. M. nuo jo bėgant, pasivijęs du kartus smogė kumščiu į nosį ir kaktą, o nukentėjusiajai A. J. spyrė vieną kartą į kairės kojos blauzdą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, tuo padarydamas dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje ir nosies srityje, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje, dešinės akies obuolio sumušimą ir nežymiai sutrikdydamas R. M. sveikatą.
K. M. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tą dieną jis buvo pas motiną E. M. , gyvenančią (duomenys neskelbtini) name. Ji jam pasakė, kad virtuvėje nuo lubų ant sienos yra nubėgimas, kuris galėjo atsirasti iš kaimynų, gyvenančių virš jos, penktame aukšte, ir paminėjo, jog jie laiko šunį. Išėjęs iš motinos buto, pamatė lipančius laiptais į apačią R. M. ir jo draugę A. J.. Supratęs, kad tai yra tie kaimynai, kurie gyvena virš motinos buto, jų paklausė, ar pas juos nebėga vanduo ir paaiškino dėl dėmių sienoje. R. M. ir A. J. užėjo į E. M. butą apžiūrėti dėmę ir, ją pamatę, atsakė, kad ji tikrai atsiradusi ne dėl jų kaltės. Jam paklausus dėl šuniuko šlapinimosi bute, R. M. atsakė, kad „ne tavo mados“. Tai jį labai įžeidė, suprato kaip palyginimą su šunimi ir bet kur besišlapinančiu asmeniu, todėl, R. M. išėjus iš buto į laiptinę, stovinčiam trenkė kumščiu vieną kartą į veidą. Pastarajam pradėjus laiptais bėgti žemyn, jį pasivijo ir abu susistumdė. Į nosį ir kaktą kumščiu R. M. netrenkė. Spyrė R. M., bet ar pataikė nežino. A. J. spirti nenorėjo. Ji laiptinėje juos bandė išskirti. Jam už nugaros buvo motina. R. M. neatsiprašė, nes galvoja, kad šis jį įžeidė motinos akivaizdoje. Tą dieną buvo blaivus, tačiau buvo metęs rūkyti, todėl buvo jautrus. Pareikšto ieškinio nepripažįsta.
N. R. M. parodė, kad 2011 m. spalio 22 d. apie 11 val. kartu su A. J. iš tuo metu nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini) namo penktajame aukšte, leidosi laiptais žemyn. Einant pro (duomenys neskelbtini) butą, pamatė prie durų stovintį M. M., o durų tarpduryje - jo motiną. Ši juos užkalbino sakydama, kad jos virtuvėje šlampa lubos, ir pakvietė jas apžiūrėti. Jam su A. J. užėjus į butą, E. M. parodė sausą dėmę sienoje ir paklausė, ar toje vietoje nesišlapina šuniukas. Jam atsakius, kad to nebūna, M. M. priėjęs prie jo pasakė: „gal pats šlapiniesi į kampą“. Kadangi M. M. tonas buvo pakeltas, jis jam liepė apsiraminti. Kai jis išėjo iš buto į laiptinę ir lenkėsi paimti krepšio su rūbais, M. M. jam kumščiu trenkė į veidą ir pataikė į kaktą. Bandydamas išvengti smūgių, lipo laiptais žemyn. Tuo metu M. M. jam bandė įspirti, bet jis spyrio išvengė. Pasivijęs laiptinės aikštelėje, M. M. jam kumščiu smogė dar du kartus ir pataikė į nosį ir kaktą. Nuo smūgių jam buvo sužalota akis, nubrozdinta nosis ir veidas, dėl ko turėjo nedarbingumo pažymėjimą, patyrė moralinę žalą. Jis konflikto nepradėjo, M. M. smūgių nesudavė , tik prašė apsiraminti. M. M. ramino jo motina, kuri užsikabino jam už kaklo ir bandė atitraukti nuo jo. Jį taip pat gynė ir jo draugė, todėl nukentėjo ir ji. Jiedu nesusitaikė. Kadangi jis nukentėjo, tai prašė tenkinti jo ieškinį, nes dėl sužalojimų patyrė nepatogumų, turėjo kreiptis pas gydytojus. Iki to laiko kaltinamojo nepažinojo, jokių reikalų su juo neturėjo.
Nukentėjusioji A. J. parodė, kad tą dieną, apie 11 val. kartu su R. M. leidosi laiptais iš 5-o aukšto žemyn. Einant pro (duomenys neskelbtini) butą juos užkalbino E. M. klausdama, ar jų bute neteka vanduo bei paaiškino, kad jos bute ties lubomis šlampa siena. Kartu su ja buvo ir jos sūnus. Pakvietė užeiti į butą apžiūrėti. Jai ir R. M. užėjus į butą, iš paskos jų užėjo ir M. M.. Apžiūrėję sieną pasakė, kad jų bute vanduo niekur nebėga. E. M. paklausus, ar į tą vietą nesišlapina jų šuniukas, o jiems, atsakius neigiamai, M. M. R. M. pasakė, kad galbūt jis pats šlapinasi į kampą ir kad prasivalytų. R. M. atsakius, kad nekalbėtų nesąmonių, jiems išėjus į laiptinę ir R. M. pasilenkus paimti krepšio, M. M. kumščiu smogė vieną kartą jam į veidą ir pataikė į kaktą. R. M. pradėjus bėgti laiptais į apačią, M. M. jį vijosi, bandė įspirti. Pasivijęs R. M., trenkė jam kumščiu į nosį. Ji pribėgo prie jų, bandė skirti. Juto M. M. spyrį jai į kairės kojos blauzdą, po ko jis dar kartą kumščiu smogė R. M. į kaktą. Dėl spyrio ji pas medikus nesikreipė, tik patyrė fizinį skausmą. Turtinė žala jai nepadaryta. Nei ji, nei R. M. M. M. neužgauliojo, jam smūgių nesudavė . Tą dieną M. M. buvo apsiavęs kerziniais batais. Jo mama bandė sulaikyti savo sūnų, kai šis smūgiavo R. M..
Liudytoja E. M. , jog kaltinamasis jos sūnus. Tą dieną jis buvo pas ją atėjęs į butą. Jie pasikalbėjo apie jo ligas, jam buvo sunku, nes metė rūkyti. Ji jam parodė buto virtuvėje, per sieną esantį nubėgimą, kuris galėjo būti iš kaimynų gyvenančių virš jos. Jai išlydint sūnų pro duris, laiptinėje susitiko kaimynus, iš kurių buto galėjo bėgti vanduo. Ji pakvietė juos užeiti į jos butą ir pažiūrėti ir išsiaiškinti iš kur bėga vanduo. Ji žinojo, jog kaimynai bute laiko šuniuką, tai galvojo, jog jis išpila vandenį. Kaimynai pažiūrėjo ir neigė, jog iš jų buto bėga vanduo. Tuomet jos sūnus pasakė, jog gal šiuo šlapinasi. Kaimynas atsakė, jog ne sūnau mados. Pasakė griežtai , pakeltu tonu. Jiems išėjus į laiptinę, ji uždarė buto duris, tačiau laiptinėje išgirdus triukšmą, vėl atidarė duris. Laiptinėje ji pamatė stovinčius kaimyną ir jos sūnų, o tarp jų stovėjo kaimynė, kuri buvo pakėlusi rankas į viršų. Kaimynas sakė, jog eis rašyti pareiškimo. Ji smūgių nematė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios 2011-10-24 specialisto išvados Nr. G1180/11 (05) matyti, jog joje nurodyta, kad R. M. nustatyti dešinio smilkinio minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje ir nosies srityje, poodinė kraujosruva nosies nugarėlėje, dešinės akies obuolio sumušimas, padaryti ne mažiau trijų smūgių pasėkoje ir nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).
Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. M. kaltė, jog jis 2011m. spalio 22 d., ,apie 11 valandą, viešoje vietoje – namo laiptinėje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei smurtavo, visiškai įrodyta . Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį. Nustatyta, jog kaltinamasis be jokios priežasties , įžūliai užsipuolė nukentėjusįjį R. M. , kai jis buvo pasilenkęs pasiimti krepšio, smogė jam veidą, o tęsdamas savo chuliganiškus veiksmus, kai nukentėjusysis bandė nuo jo pabėgti, vijosi jį laiptais ir prisivijęs įžūliai smogė jam į veidą, bei spyrė koja pataikydamas nukentėjusiajai A. J., kuri gynė R. M.. Visa tai vyko namo laiptinėje, tai laikytina viešąja vieta, nes bet kuriuo momentu joje gali pasirodyti žmonės. Įvykio vietoje buvo ne tik nukentėjusysis R. M., bet jo draugė, kaltinamojo motina , kurie matė naudojamą smurtą, bei sužalotą R. M., tai neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką . Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino iš dalies, neigė iš chuliganiškų paskatų mušęs nukentėjusįjį R. M., o nukentėjusiajai A. J. nenorėjo įspirti , teigė, jog R. M. jį įžeidė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki . Jo parodymai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams. Nukentėjusieji nuo pat tyrimo pradžios ir teisme davė aiškius ir nuoseklius parodymus, jog nukentėjo visiškai be jokios priežasties, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Jie ankščiau kaltinamojo nepažinojo, neturėjo su juo jokių reikalų. Visiškai niekuo nepagrįstas kaltinamojo teiginys, jog nukentėjusysis R. M. jį įžeidė. Tai jis įžeidinėjo nukentėjusįjį , sakydamas, gal jis bute šlapinasi. Apklausta liudytoja E. M. yra kaltinamojo mama , todėl teismas mano, jog ji duodama parodymus gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir gali stengtis sušvelninti kaltinamojo kaltę. Todėl teismas, priimdamas teismo nuosprendį, šios liudytojos parodymais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.
M. M. padarė nusikalstamą veiką , laikomą nesunkia, nebuvo teistas, nedirba, yra neįgalus. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, žalos neatlygino. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jam skirtinas laisvės apribojimas. (LR BK 55 str.) Teismas turi pagrindo manyti, jog jam paskyrus tokią bausmę, bausmės tikslai bus pasiekti.
R. M. pateikė civilinį ieškinį ir prašė priteisti iš kaltinamojo 81,98 litus turtinės žalos, nes vyko automobiliu pas ekspertus į Panevėžį bei į Panevėžio ligoninės konsultacijų polikliniką dėl sužalotos akies , pirko vaistus, todėl turėjo išlaidų . Taip pat prašė priteisti ir 5000 litų neturtinei žalai atlyginti, nes dėl patirto smurto jautė skausmus galvoje, dešine akimi kelias dienas prastai regėjo, jautė diskomfortą dėl nubrozdinto veido, turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Nukentėjusiojo prašymas priteisti turtinę žalą yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas. Dėl kaltinamojo veiksmų jis turėjo išlaidų, todėl kaltinamasis šias išlaidas turi atlyginti. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusysis R. M. buvo užpultas ir sužalotas be jokios priežasties, dėl sužalojimų jis negalėjo dirbti, kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau nustatyta, jog R. M. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, šiuo metu nukentėjusysis sveikas , dirba, jokių neigiamų pasekmių nelikę. Pats kaltinamasis nedirba, yra neįgalus, gauna tik netekto darbingumo pensiją, turto neturi, augina dvi nepilnametes dukras. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo R. M. prašymą tenkina iš dalies ir priteisia jam iš kaltinamojo 700 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas .
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
M. M. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams .
Vadovaujantis LR Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 ir 5 punktais , įpareigoti per šį laiką M. M. būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto ir neatlygintinai išdirbti 50 valandų , per tris mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitaip pagalbos reikalingais žmonėms.
R. M. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš M. M. 81,98 litus turtinės žalos ir 700 litų neturtinės žalos. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iki įsiteisės teismo nuosprendis, palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.