- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- eI-1259-968/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04259-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- Ryanair DAC
- Atsakovas
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Tadas Vilčinskas
atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atstovams A. S., A. P., M. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ryanair DAC skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Ryanair DAC (toliau – ir pareiškėja, Ryanair) kreipėsi į teismą su skundu (Elektroninės bylos Nr. eI-1259-968/2018 (toliau – e. byla) 1 t., b. l. 1–2, 12–23), prašydama: 1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) Pajėgų valdymo valdybos (toliau – Valdyba) 2017-12-08 nutarimą Transporto veiklos pagrindų įstatymo pažeidimo byloje Nr. IN/7914/88/LT/17 (toliau – Nutarimas); 2) jei prašymas panaikinti Nutarimą nebūtų tenkintas, sumažinti paskirtą baudą iki minimalios, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme (toliau – Įstatymas) numatytos baudos; 3) atlyginti pareiškėjai išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
2. Pareiškėja skunde su Nutarimu nesutinka. Nurodo, kad:
2.1. Kaip nurodyta Įstatymo priede, jo nuostatos, be kita ko, suderintos su Europos Sąjungos (toliau – ES) 2004-04-29 Tarybos direktyva 2004/82/EB dėl vežėjų įpareigojimo perduoti keleivių duomenis (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 7 tomas, p. 74) (toliau – API direktyva). Direktyvos neturi tiesioginio veikimo valstybėse narėse, jų sukeliamos teisinės pasekmės nacionalinėje teisėje atsiranda tik tuomet, kai valstybė narė tinkamai įvykdo perkėlimo pareigą. Pareiškėjos nuomone, API direktyva į nacionalinę teisę perkelta neteisingai, jos nuostatos, kurių pagrindu priimtas Nutarimas, yra imperatyvaus pobūdžio, pakankamai aiškios ir tikslios. API direktyvoje vežėjui kyla pareiga nustatytais terminais ir tvarka perduoti tik joje nurodytos apimties informaciją, tačiau Lietuvos teisės aktais iš vežėjo reikalaujama ir tos informacijos, kuri šioje direktyvoje nėra nurodyta. Įstatymo 19¹ straipsnyje numatyti keleivių duomenys, apimantys keleivių duomenis yra išsami informacija apie kiekvieną keleivį, kiekvieno keleivio bilietą ir apmokėjimą, apibrėžti Įstatymo I priede. Šių duomenų teikimo tvarką nustato Policijos generalinio komisaro 2016-12-23 įsakymu Nr. 5-V-1091 patvirtintas Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų ir informacijos apie oro vežėjus teikimo informacijos apie keleivius padaliniui tvarkos aprašas. Tokios apimties duomenų apie keleivius pateikimas yra perteklinis, todėl nacionalinis reguliavimas prieštarauja API direktyvai. Europos Komisijos 29 straipsnio duomenų apsaugos darbo grupė nuomonėje Nr. 9/2006 (toliau – 2006-09-28 Nuomonė) rekomendavo valstybėms narėms, įgyvendinant API direktyvą laikytis tikslo ribojimo principo, apsiriboti tik šios direktyvos 2 straipsnyje išvardintais duomenimis. Tačiau Lietuvoje šia nuomone (gairėmis) nebuvo vadovautasi. 2006-09-28 Nuomonėje pažymima, kad valstybės narės, reikalaudamos gauti visą keleivio duomenų įraše (angl. k. passenger name records) (toliau – PNR) arba oro vežėjų išvykimo kontroliniuose sąrašuose, apie keleivį esančią informaciją, pažeistų 1995-10-24 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (toliau – Direktyva Nr. 95/46/EB), nes abiejų tipų dokumentuose pateikiama daug daugiau duomenų nei nurodyta gairėse bei kituose atitinkamuose tarptautiniuose standartuose, be to PNR duomenys nebūtini vykdant pasienio kontrolę. Reikalavimas teikti daugiau duomenų nei numatyta API direktyvoje, t. y. reikalavimas, remiantis ja pateikti PNR duomenis, prieštarauja tiek API direktyvai, tiek Direktyvai 95/46/EB, tiek 2006-09-28 Nuomonei, todėl Nutarimas yra naikintinas.
2.2. API direktyvos 6 straipsnio nuostatos nurodo perduotų asmens duomenų saugojimo trukmę, t. y. keleiviams įvažiavus į šalį šios institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo, nebent duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti. Tuo tarpu Įstatyme nurodyta, kad perduoti Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi ir saugomi 5 metus, dalis iš duomenų po 6 mėnesių nuo įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami. Įstatymu nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta API direktyvoje, tai sudaro pagrindą naikinti Nutarimą kaip prieštaraujantį šios direktyvos reikalavimams dėl informacijos saugojimo terminų.
2.3. Pranešimas apie Įstatymo pažeidimą ir bylos nagrinėjimą pareiškėjai nusiųstas nesilaikant Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, todėl Nutarime nepagrįstai teigiama, kad toks pranešimas vežėjui buvo nusiųstas įstatymo nustatytu būdu ir terminais. Ryanair yra didžiulė, daugiau nei 14 000 darbuotojų turinti įmonė, ji turi filialus ir atstovybes ne tik Airijoje, bet ir kitose šalyse. Departamentui buvo žinomas už skrydžių informaciją atsakingo skyriaus adresas (Ryanair DAC, Enterprise House, 2nd Floor, Bassingbourn Road, London Stansted Airport, Essex CM24 1QW), kuriuo pareiškėjos atstovė A. M. P. prašė siųsti visus su PNR duomenų teikimu susijusius dokumentus. Tačiau protokolai su nurodytomis nagrinėjimų datomis ir kita informacija vis tiek buvo išsiųsta į oficialią Ryanair buveinę, taip užkertant kelią skubiai sureaguoti į Departamento pranešimus ir pateikti tinkamus paaiškinimus byloje, taip pat pasirūpinti atstovais.
2.4. Nutarimu skiriant baudą nepagrįstai neatsižvelgta į vežėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad pareiškėjos atstovai bendradarbiavo su Departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui. Tokie pareiškėjos veiksmai laikytini pagalba atliekant tyrimą, todėl jai skirtina mažesnė nei vidutinė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
3. Atsakovas Departamentas atsiliepime¹ su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad:
3.1. Pareiškėja skunde nurodo ir pabrėžia, kad skundas apsiriboja vien API direktyva, kurios tikslai yra nustatyti šioje direktyvoje ir juos užtikrinti siekdama Valdyba priėmė nutarimą skirti baudą vežėjui. Toks pareiškėjos siekis apriboti ginčo dalyką vien šia direktyva gali klaidinti teismą. Įstatymas įgyvendina ne vieną pareiškėjos nurodytą direktyvą – iš viso šiuo Įstatymu yra įgyvendinamos keturios ES direktyvos, jos visos yra susijusios, persidengiančios ir skirtos vežėjų veiklai reguliuoti. Aptariamu atveju turėjo būti taikomos ne vienos direktyvos, perkeltos į Įstatymą, nuostatos, todėl pareiškėjos siekis siaurinti ginčą iki vienos direktyvos reguliavimo yra netinkamas, neatskleidžiantis visų pareigų, kylančių Ryanair kaip vežėjui įgyvendinant Įstatymą, į kurį yra perkeltos ir, kur įmanoma, subendrintos įgyvendinamų direktyvų nuostatos. Galiojančios direktyvos privalo būti aiškinamos sistemiškai, atsižvelgiant į pagrindinius teisės principus, be kita ko, ir į principą, kad vėlesnė taisyklė keičia ankstesnę taisyklę (lot. k. lex posteriori derogat legi priori). Departamentas nesutinka, kad Lietuvos Respublikos reguliavimas prieštarauja API direktyvos reguliavimui dėl to, kad vėlesnė direktyva, o konkrečiai 2016-04-27 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2016/681 dėl keleivio duomenų įrašo (PNR) duomenų naudojimo teroristinių nusikaltimų ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ir patraukimo už juos baudžiamojon atsakomybėn tikslais (OL 2016 L 119, p. 132) (toliau – PNR direktyva), kurios I priede yra detalizuojama, kokius duomenis turi teikti vežėjai, apėmė ir ankstesnės API direktyvos reikalaujamus pateikti duomenis.
3.2. API ir PNR direktyvos nustato pareigą vežėjams teikti tuos pačius keleivių duomenis, kurie yra vadinami API duomenimis, ir kurie vežėjų yra saugomi ir tvarkomi tose pačiose keleivių išvykimo kontrolės sistemose. Skirtumas yra tas, kad PNR direktyva numato pareigą teikti papildomai, be API direktyvoje numatytų duomenų kategorijų, dar daugiau duomenų kategorijų, t. y. API direktyvoje numatytas duomenų kategorijas ir papildomai kitas duomenų kategorijas. Atsižvelgiant į tai, Įstatymų leidėjas pagrįstai nusprendė, kad abi šios direktyvos yra perkeliamos tuo pačiu Įstatymu ir šie duomenys tvarkomi vienoje Keleivių duomenų įrašų informacinėje sistemoje. API ir PNR direktyvų nustatomas skirtingas keleivių duomenų tvarkymo režimas, duomenų saugojimo terminas ir kiti klausimai yra realizuojami techninėmis priemonėmis Keleivių duomenų įrašų informacinės sistemos funkcionalumais, suteikiant atitinkamas prieigas prie skirtingų duomenų kategorijų skirtingiems subjektams, atsižvelgiant į jiems teisės aktų nustatytus įgaliojimus tvarkyti duomenis. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos siekis nuginčyti nacionalinį reguliavimą remiantis API direktyva ir neatsižvelgiant į vėlesnes ES direktyvas, nevertinant Įstatymo bei kitų poįstatyminių teisės aktų nuostatų sistemiškai, yra nepagrįstas ir atmestinas.
3.3. Pagal aktualią Įstatymo redakciją (galiojusi iki 2017-12-31) reikalaujama pateikti santykinai mažos apimties duomenis, kurie didžiąją dalimi turėjo būti teikiami ir pagal API direktyvą, kuri įpareigoja vežėją pateikti keleivio vardus ir pavardes, gimimo datą (atitinka Įstatymo I priedo 1.2 punktą), pilietybę (atitinka 1.3 punktą), naudojamo kelionės dokumento numeris ir tipas (atitinka 1.5 punktą), transporto priemonės kodas, transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas, pradinė įlaipinimo vieta (iš dalies atitinka 2.4 punktą). Pareiškėja nepateikė apskritai jokių reikalaujamų duomenų – t. y. nepateikė nei pagal API direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal PNR direktyvą reikalaujamų duomenų, nei pagal Įstatymą reikalaujamų duomenų. Kitaip tariant, Ryanair nevykdė savo pareigos jokia apimtimi. API direktyva suteikia valstybėms narėms diskreciją nusprendžiant dėl duomenų saugojimo terminų.
3.4. Pareiškėjai 2017-11-09 buveinės adresu (Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, 104547 Dublinas, Airija) registruotu paštu buvo išsiųstas Valdybos 2017-11-08 pranešimas dėl bylos nagrinėjimo Nr. 5-S-10565 apie nustatytą Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų pažeidimą (toliau – Pranešimas) ir bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pasiūlymas susipažinti su bylos medžiaga ir raštu pateikti paaiškinimus. Atsakovas ėmėsi papildomų veiksmų, tą pačią informaciją išsiųsdamas elektroniniu paštu ir pareiškėjos atsakingam asmeniui A. M. P. , adresu p.a@ryanair.com, klientų aptarnavimo centro elektroninio pašto adresu ir kitiems Ryanair atstovams.
3.5. Valdyba įvertino, kad Įstatymo 23 straipsnis numato pareigą apie bylos nagrinėjimą pranešti prieš 14 darbo dienų, todėl dokumentai pareiškėjai išsiųsti dar anksčiau, įvertinus pašto keliavimo trukmę. Pareiškėjai iš karto buvo pateikti dokumento vertimai į anglų kalbą, todėl galima teigti, kad Departamentas elgėsi apdairiai, atsakingai ir rūpestingai. Tuo tarpu pareiškėja prašė atidėti bylos nagrinėjimą – su atstovu Lietuvoje sudarius sutartį ir praėjus kelioms dienoms vis tiek buvo prašoma atidėti bylos nagrinėjimą keturiolikai darbo dienų, šis argumentas pateikiamas kaip iliustruojantis, jog pareiškėja, jos atstovas neturėjo galimybės pasiruošti. Pareiškėjos argumentai dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nepagrįsti, vertintini kaip siekis atitolinti sankciją vežėjui. Pabrėžtina, kad Departamentui pareiškėjos skunde nurodomas kitas adresas, kuriuo ji norėtų gauti korespondenciją dėl keleivių duomenų teikimo iki skundžiamo nutarimo priėmimo, nebuvo pateiktas nei Įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta rašytine forma, nei kitokiu būdu.
3.6. Atstovo pasitelkimas nelaikytinas aktyvia pareiškėjos pagalba tiriant pažeidimą, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti kaip lengvinančią atsakomybę.
3.7. API direktyva galioja visoje ES jau daugiau negu dešimtmetį. Ryanair vykdo daugybę skrydžių iš ne ES valstybių į ES teritoriją, todėl pareiškėja neabejotinai teikė ir iki šiol teikia tokius duomenis kitų ES ir ne ES valstybių įgaliotoms institucijoms. Įstatymas, numatantis pareigą vežėjams, vykdantiems skrydžius į Lietuvos Respubliką teikti keleivių duomenis tokia apimtimi, kuria reikalavo API direktyva, įsigaliojo nuo 2007-09-01. Priėmus naują Įstatymo redakciją (įsigaliojo nuo 2017-01-01), kuria perkeliamos ne tik minėtos API direktyvos bet ir papildomai PNR direktyvos nuostatos, pareiga teikti atvykstančių iš ne ES valstybių narių keleivių duomenis nebuvo nustatyta naujai, o išliko. Naujuoju reguliavimu buvo pakeistas tik būdas, kuriuo vežėjai privalėjo teikti šiuos duomenis, t. y. keleivių duomenys nuo Įstatymo įsigaliojimo momento privalėjo būti teikiami elektroninių ryšių priemonėmis. Žinant, kad vežėjams būtinas tam tikras laikas pasirengti ir pritaikyti sistemas, kad galėtų teikti keleivių duomenis elektroninių ryšių priemonėmis, Departamentas komunikavo ir informavo visus vežėjus, įskaitant ir Ryanair, apie Lietuvos teisinio reguliavimo pasikeitimus iki šių pakeitimų įsigaliojimo. Techniniais ir pasirinktų informacinių sistemų suderinamumo klausimais Departamentas su pareiškėjos atstovais rengė vaizdo konferencijas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje Departamento atstovai palaikė atsiliepimo argumentus, prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Byloje ginčas kilo dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Įstatymo 19 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos nustatyta tvarka pateikti Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius, pažeidimą skirta 4 200 Eur bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymai, nustatyta, kad:
5.1. Departamento Pajėgų valdymo valdyba 2017-11-08 Įstatymo pažeidimo protokolu (e. bylos 1 t., b. l. 112–113) užfiksavo, kad vežėja Ryanair 2017-10-29, 18.10 val. į Kauno oro uostą, Lietuvos Respublika, atskraidino 31 keleivį iš Eilato Ovdos oro uosto, Izraelio Valstybė (reiso Nr. FR2619), tačiau nepateikė Įstatyme numatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius ir tuo pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.
5.2. Departamentas 2017-11-08 Pranešimu (e. bylos 1 t., b. l. 111) informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies pažeidimą ir bylos Nr. IN/7914/88/LT/17 nagrinėjimą Departamente 2017-12-04, pasiūlė iki 2017-11-20 susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti paaiškinimus.
5.3. Departamentas 2017-12-08 priėmė skundžiamą Nutarimą (e. bylos 1 t., b. l. 4–11), kuriuo, be kita ko, nustatė, kad: 1) vežėja Ryanair 2017-10-29, 18.10 val. į Kauno oro uostą atskraidino 31 keleivį iš Izraelio Eilato Ovdos oro uosto (reiso Nr. FR2619), tačiau nepateikė Įstatyme numatytų bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenų apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją oro keliais keleivius ir tuo pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus; 2) Pranešimas vežėjai Ryanair buvo išsiųstas 2017-11-09 registruotu laišku į jos buveinę, papildomai ši informacija buvo išsiųsta Ryanair atsakingam asmeniui A. M. P. elektroniniu laišku, iki 2017-12-04 pareiškėjos rašytinių paaiškinimų dėl padaryto pažeidimo Departamentas negavo. Departamentas Nutarimu vežėjai Ryanair paskyrė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatytą 4 200 eurų baudą.
6. Pareiškėja su Nutarimu nesutinka. Mano, kad atsakovas, reikalaudamas pateikti bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis vadovavosi Įstatymo reikalavimais, kurie nesuderinti su API direktyva ir įpareigoja teikti daugiau duomenų, nei minėta ES direktyva, be to, pareiškėja apie minėtų duomenų privalomą teikimą Lietuvos institucijoms nebuvo tinkamai informuota. Pareiškėjos nuomone, pažeidimo nagrinėjimo procedūra Departamente neužtikrino Ryanair teisės būti išklausytai, išsamiai susipažinti su bylos medžiaga ir efektyviai pasinaudoti gynyba. Taip pat pareiškėja nesutinka su Nutarimu paskirtos baudos dydžiu.
7. Kilusiam ginčui aktualus teisinis reguliavimas nustatytas Įstatyme (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01) bei API ir PNR direktyvose, kurios Įstatymu perkeltos į nacionalinė teisę.
7.1. Įstatymas įtvirtina vežėjų ir transporto infrastruktūros valdytojų veiklos bendruosius principus, transporto infrastruktūros valdytojų teisinį statusą, jų santykius su transporto infrastruktūros savininkais bei naudotojais, visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų, saugaus eismo užtikrinimo ir kitų su transporto veikla susijusių santykių reglamentavimo pagrindus (1 straipsnio 1 dalis). Pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį, vežėjas, kuris verčiasi keleivių vežimu oro keliais, ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, privalo šio straipsnio 2 dalyje nurodytam įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. Įgaliotas padalinys pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 2 dalį, be kita ko, yra Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliota policijos įstaiga ar jos struktūrinis padalinys. Pagal Įstatymo 1 priedo „Bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenys“ 1 punktą bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis sudaro šie keleivių duomenys (kiekvieno keleivio): 1.1. keleivio duomenų įrašo (PNR) unikalus kodas; 1.2. vardas (vardai), pavardė (pavardės), gimimo data, lytis; 1.3. pilietybė; 1.4. vizos ar kito dokumento, pagrindžiančio galimybę būti šalyje, duomenys (tipas, numeris, išdavimo data, išdavimo įstaiga, galiojimo pabaigos data); 1.5. kelionės dokumento duomenys (tipas, numeris, išdavusi valstybė, galiojimo pabaigos data); 1.6. kontaktinio adreso duomenys (valstybė, gyvenamoji vietovė, gatvė, namo numeris, buto numeris, pašto kodas); 1.7. kontaktiniai duomenys (elektroninio pašto adresas, telefono numeris); 1.8. keleivio registravimo laikas, įlipimo į lėktuvą būsena (neatvyko, atvyko). Pagal šio Priedo 2 punktą bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis sudaro šie bilietų duomenys (kiekvieno bilieto): 2.1. bilieto numeris; 2.2. bilieto rezervavimo arba patvirtinimo data, bilieto klasė; 2.3. skrydį vykdantis faktinis oro vežėjas (pavadinimas, kodas); 2.4. skrydžio duomenys (numeris, išvykimo data, atvykimo data, informacija, iš kur arba į kur vykdomas skrydis (galutinis tikslas), iš kur arba į kur vykdomas skrydis (tarpinis tikslas), atvykimo ir išvykimo neatitikimas); 2.5. registruoto bagažo duomenys (numeris, vienetai, svoris, specialusis bagažas, papildomas bagažas); 2.6. sėdimoji vieta (bilieto pirkimo arba rezervavimo metu ir skrydžio metu); 2.7. bilieto rezervavimą atlikusios kelionių agentūros, kelionių agento ar kito bilietą pardavusio ūkio subjekto unikalus atpažinimo kodas. Pagal šio Priedo 3 punktą bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis sudaro šie mokėjimo duomenys: 3.1 mokėjimo tipas (grynaisiais, mokėjimo kortele, banko pavedimu); 3.2. suma (eurais); 3.3. mokėtojo duomenys (vardas, pavardė, gyvenamosios vietos duomenys, pavadinimas, buveinės adresas, elektroninio pašto adresas, telefono numeris); 3.4. mokėjimo kortelės duomenys (tipas, numeris, galiojimo pabaigos data, savininko vardas, pavardė, pavadinimas).
7.2. API direktyvos 3 straipsnyje nustatyta, kad Valstybės narės imasi būtinų priemonių nustatyti įpareigojimą vežėjams atsakingų už asmenų tikrinimą ties išorinėmis sienomis institucijų prašymu, iki registracijos pabaigos perduoti informaciją apie keleivius, kuriuos ji pristatys į paskirtą sienos kirtimo punktą, per kurį tie asmenys pateks į valstybės narės teritoriją (1 dalis). Pirmiau minėta informacija yra tokia: naudojamo kelionės dokumento numeris ir tipas, pilietybė, visi vardai ir pavardės, gimimo data, patekimo į valstybių narių teritoriją sienos kirtimo punktas, transporto priemonės kodas, transporto priemonės išvykimo ir atvykimo laikas, bendras ta transporto priemone vežamų keleivių skaičius, pradinė įlaipinimo vieta (2 dalis). Šios direktyvos 4 straipsnyje nurodyta, kad valstybės narės imasi būtinų priemonių taikyti sankcijas vežėjams, kurie per klaidą neperdavė arba perdavė ne visus ar neteisingus duomenis. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad sankcijos būtų atgrasios, veiksmingos ir proporcingos; skiriamų sankcijų dydžiai ir ribos nurodyti šio straipsnio a) ir b) paragrafuose.
7.3. PNR direktyva priimta, siekiant užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir sunkiems nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, ir siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės priimtų nuostatas, kuriomis ES išorės skrydžius vykdantys oro vežėjai būtų įpareigoti perduoti PNR duomenis, kuriuos jie renka, įskaitant API duomenis. PNR direktyvoje nustatyta, kad valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę šią pareigą taikyti ir ES vidaus skrydžius vykdantiems oro vežėjams. Tos nuostatos neturėtų daryti poveikio API direktyvai (preambulės 4 pastraipa). PNR direktyvos I priede išvardinti oro vežėjų renkami keleivio duomenų įrašo duomenys: 1) PNR įrašų aptikimo kodas; 2) bilieto rezervavimo/išdavimo data; 3) planuojamos kelionės data (-os); 4) vardas (-ai) ir pavardė (-ės); 5) adresas ir kontaktinė informacija (telefono numeris, el. pašto adresas); 6) informacija apie visus mokėjimo būdus, įskaitant sąskaitos siuntimo adresą; 7) visas su konkrečiu PNR susijęs kelionės maršrutas; 8) informacija apie dažnai lėktuvais keliaujančius keleivius; 9) kelionių agentūra/kelionių agentas; 10) keleivio kelionės statusas, įskaitant patvirtinimus, registravimo statusą, informaciją apie neatvykimą arba apie paskutinės minutės atvykimą be bilieto užsakymo; 11) išskaidyta/padalinta PNR informacija; 12) bendros pastabos (įskaitant visą turimą su jaunesniais nei 18 metų nelydimais nepilnamečiais susijusią informaciją, būtent: nepilnamečio vardas ir pavardė, lytis, amžius, kalba (-os), kuria (-iomis) jis kalba, išlydinčio asmens vardas, pavardė bei kontaktiniai duomenys ir jo ryšys su nepilnamečiu, pasitinkančio asmens vardas, pavardė bei kontaktiniai duomenys ir jo ryšys su nepilnamečiu, išlydintis ir pasitinkantis oro uosto darbuotojas); 13) informacija apie bilietų pardavimą, įskaitant bilieto numerį, bilieto išdavimo datą, bilietus į vieną pusę ir automatizuotą bilietų kainos nurodymą; 14) sėdimos vietos numeris ir kita informacija apie sėdimas vietas; 15) bendrojo kodo informacija; 16) visa informacija apie bagažą; 17) PNR užfiksuotų keleivių skaičius ir kiti vardai bei pavardės; 18) visi surinkti išankstinės informacijos apie keleivius (API) duomenys (įskaitant bet kurio asmens dokumento rūšį, numerį, išdavusią šalį, galiojimo pabaigos datą, pilietybę, pavardę, vardą, lytį, gimimo datą, oro transporto bendrovę, skrydžio numerį, išvykimo datą, atvykimo datą, išvykimo oro uostą, atvykimo oro uostą, išvykimo laiką ir atvykimo laiką); visi ankstesni 1–18 punktuose išvardytų PNR pakeitimai. PNR direktyvos 8 straipsnyje įtvirtintos oro vežėjų pareigos duomenų perdavimo srityje.
8. Palyginus Įstatymo 1 priede nurodytų duomenų pobūdį ir apimtį, kuriuos reikalaujama pateikti iš vežėjo, su API ir PNR direktyvose nurodytais duomenimis, darytina išvada, kad pagal Lietuvos teisinį reguliavimą privalomi pateikti duomenys nelaikytini pertekliniais, jie savo turiniu ir apimtimi atitinka šiose direktyvose išvardintus oro keleivių ir su jais susijusius duomenis. Susipažinęs su API ir PNR direktyvų nustatytomis pareigomis oro vežėjams ir, be kita ko, valstybėms narėms, teismas daro išvadą, kad Lietuvos įstatymų leidėjas, Įstatymo 19¹ straipsniu, šio Įstatymo 1 priedu įtvirtinęs imperatyvaus pobūdžio pareigą teikti API ir PNR duomenis įgaliotai institucijai (šiuo atveju – Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu įgaliotai policijos įstaigai ar jos struktūriniam padaliniui), tinkamai įvykdė API ir PNR direktyvose nustatytą pareigą, susijusią su pareigų dėl šių duomenų teikimo oro vežėjams (taigi ir pareiškėjai) nustatymu. Vadinasi, nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad iš pareiškėjos buvo reikalaujama pateikti perteklinius duomenis.
9. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad pareiškėja vykdė ginčo skrydį, ir kad prieš tokio pobūdžio skrydžius pagal Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį pareiškėjai kilo pareiga ne vėliau kaip prieš 48 valandas iki tvarkaraštyje numatyto skrydžio laiko ir iš karto po to, kai uždaromi keleivių įlaipinimo vartai, bet ne vėliau negu pradedamas skrydis, įgaliotam padaliniui neatlygintinai elektroninių ryšių priemonėmis pateikti šio Įstatymo 1 priede nurodytus bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius. Pareiškėja skunde nenurodo, kad ji Departamentui teikė duomenis pagal Įstatymo 19¹ straipsnį ar vadovaujantis API ir (arba) PNR direktyvomis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Ryanair apskritai būtų teikusi kokius nors duomenis.
10. Konstatavus, kad pareiškėja nuo 2017-01-01, t. y. nuo Įstatymo aktualios redakcijos įsigaliojimo, nėra teikusi jokių bilietų užsakymo ir išvykimo kontrolės, keleivių skrydžio duomenis apie atvykstančius į Lietuvos Respublikos teritoriją ar išvykstančius iš jos oro keliais keleivius, darytina išvada, kad ji nesilaikė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos ir ją pažeidė.
11. Pareiškėja teigia, kad Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje nustatyta duomenų saugojimo trukmė yra ženkliai ilgesnė nei numatyta API direktyvoje, todėl Nutarimas šiuo aspektu laikytinas neteisėtu. Su tokiais pareiškėjos teiginiais teismas nesutinka.
11.1. Įstatymo 19¹ straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, jog šio Įstatymo 1 priede nurodyti duomenys tvarkomi teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtoje informacinėje sistemoje ir saugomi 5 metus. Šio Įstatymo 1 priedo 1.2, 1.4, 1.5 papunkčiuose ir 3 punkte nurodyti duomenys po 6 mėnesių nuo jų įrašymo į informacinę sistemą yra nuasmeninami ir užmaskuojami, išskyrus atvejus, kai šie duomenys yra naudojami konkrečiais teroristinių ar labai sunkių ir sunkių nusikaltimų prevencijos, nustatymo, tyrimo ar patraukimo baudžiamojon atsakomybėn tikslais. Oro vežėjo pateikti šio Įstatymo 1 priede nenumatyti ypatingi ir kiti asmens duomenys informacinėje sistemoje nedelsiant ištrinami.
11.2. Pagal API direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, keleiviams įvažiavus į šalį šios institucijos panaikina duomenis per 24 valandas po perdavimo, nebent duomenų reikia vėlesniems už asmenų ties išorinėmis sienomis patikrinimą atsakingų institucijų teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal nacionalinius teisės aktus ir taikant Direktyvos 95/46/EB duomenų apsaugos nuostatas. Be to, valstybės narės taip pat gali naudoti API direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis teisės aktų vykdymo tikslais. Taigi API direktyvoje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia diskrecijos teisę naudoti vežėjo pateiktus duomenis jei to būtinybė kyla iš nacionalinių teisės aktų.
11.3. Pastebėtina, kad pagal PNR direktyvos, kuri taip pat įgyvendinama Įstatymu, 12 straipsnio 1 bei 2 dalis, valstybės narės užtikrina, kad PNR duomenys, kuriuos oro vežėjai pateikė informacijos apie keleivius skyriui, būtų saugomi informacijos apie keleivius skyriaus duomenų bazėje penkerių metų laikotarpį po jų perdavimo valstybės narės, į kurios teritoriją arba iš kurios teritorijos vykdomas skrydis, informacijos apie keleivius skyriui. Tuo tarpu pasibaigus šešių mėnesių laikotarpiui po duomenų perdavimo, visi PNR duomenys nuasmeninami užmaskuojant. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Įstatyme įtvirtinant duomenų saugojimo terminus yra atkartojamos PNR direktyvos nuostatos, todėl teigti, kad vežėjų pateiktus duomenis atsakovas saugo per ilgai, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo.
12. Pareiškėja teigia, kad Nutarimas naikintinas, nes visi atsakovo pranešimai siųsti ne pareiškėjos prašytu, o kitu adresu. Teismas šiuos pareiškėjos teiginius vertina kritiškai. Nustatyta, kad Valdyba Pranešimu 2017-11-08 informavo pareiškėją apie Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimą ir bylos Nr. IN/7914/88/LT/17 nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodė susipažinimo su bylos medžiaga tvarką. Pranešimas išsiųstas pareiškėjai adresu Ryanair DAC, Dublin office, Airside Business Park, Swords, Dublin (e. bylos 1 t., b. l. 114). Pranešimas ir Įstatymo pažeidimo protokolo kopija, 2017-11-09 taip pat išsiųstas elektroninio paštu adresais, be kita ko, p.a@ryanair.com, customerqueries@ryanair.com (e. bylos 1 t., b. l. 115–117). Keleivių duomenų teikimo klausimais Departamento pareigūnai su Ryanair atstove A. M. P. bendravo ir bendradarbiavo 2016 ir 2017 metais (žr., pvz., e. bylos 1 t. 45–46, 59–60, 65–69). Todėl pareiškėjos teiginius, kad apie pažeidimą ir bylos nagrinėjimą nebuvo informuota Ryanair atstovė A. M. P., paneigia Departamento pateikti rašytiniai įrodymai. Departamento veiksmai, išsiunčiant su nustatytu pažeidimu susijusius dokumentus Ryanair buveinės adresu ir elektroniniu paštu šios vežėjos atstovei, atitiko Įstatymo 23 straipsnio 1 ir 3 dalyje nurodytą pranešimo apie bylos nagrinėjimą tvarką. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja nebuvo tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą.
13. Pareiškėja nesutinka su paskirtos baudos dydžiu. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta bauda yra proporcinga padarytam pažeidimui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad tokią išvadą jis daro atsižvelgdamas į tai, kad, kaip nustatyta, Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje vežėjams (taigi ir pareiškėjai) įtvirtinta pareiga teikti duomenis, be kita ko, susijusi su visuomenei itin svarbiu tikslu – siekiu užkirsti kelią teroristiniams nusikaltimams ir sunkiems nusikaltimams, juos nustatyti, tirti ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėja iš viso atsisakė vykdyti Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalyje imperatyviai įtvirtintą pareigą, t. y. iš viso atsisakė teikti reikalaujamus duomenis, kas iš esmės nėra suderinama su sąžiningu veikimu. Atsižvelgdamas į tai, teismas nesutinka ir su pareiškėjos argumentais, kad jai Nutarimu turėjo būti paskirta mažesnė nei vidutinė Įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta bauda vien todėl, kad jos atstovai bendradarbiavo su Departamentu, padėjo išaiškinti galimą pažeidimą, pasitelkė atstovus bylos nagrinėjimui.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes įvertinus aukščiau pateikto teisinio reguliavimo bei su juo susijusios teismų praktikos kontekste, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Valdyba tinkamai įvertino nustatytas aplinkybes bei pagrįstai konstatavo, kad Ryanair pažeidė Įstatymo 19¹ straipsnio 1 dalį. Nutarimu skirta ekonominė sankcija yra adekvati bei proporcinga. Teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo šį Nutarimą panaikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiškėjos skundo, netenkintinas ir jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Pareiškėja prašo kreiptis į ES Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) (e. bylos 2 t., b. l. 123–124, 125–132). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą ES teisminę instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl ES teisės aktų aiškinimo ar galiojimo. Klausimas dėl teismo kreipimosi į ESTT yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija ir pagrindu teismui kreiptis į ESTT su tam tikru paklausimu gali būti tik paties bylą nagrinėjančio teismo pagrįstas manymas (pagrįstos abejonės dėl taikomos ES teisės aiškinimo). Tai reiškia, kad proceso dalyviai gali pateikti teismui savo argumentus ir išdėstyti savo poziciją dėl ES teisės aiškinimo, tačiau tai savaime neįpareigoja bylą nagrinėjančio teismo tenkinti tokį proceso dalyvio prašymą. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl ES teisės aiškinimo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.
16. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132, 133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Ryanair DAC skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.