- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 2S-671-252/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03544-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Ieškovas
- UAB „Veeko“
- Atsakovas
- UAB „Eleksta“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S - 671 - 252 - 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. rugsėjo 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-4518-828-2014 pagal pareiškėjo V. M. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-162-400-2012 pagal ieškovo UAB „Veeko“ ieškinį atsakovui UAB „Eleksta“ ir atsakovo UAB „Eleksta“ priešieškinį ieškovui UAB „Veeko“ dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-162-400/2012, atnaujinus procesą pareiškėją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismui nusprendus, kad yra praleistas terminas šiam prašymui paduoti, prašė šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad sprendimu minėtoje byloje teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų (pareiškėjo) materialiųjų teisių ir pareigų. Nurodytoje byloje ieškovui UAB „Veeko“ iš atsakovo UAB „Eleksta“ priteista 20 000 Lt skola, palūkanos, bylinėjimosi išlaidos. Šios sumos iš UAB „Eleksta“ neišieškotos. Pagal įstatymą pareiškėjas subsidiariai atsakingas už nurodytų sumų sumokėjimą. Todėl teisme pradėta byla Nr. 2-2446-837/2014 dėl nurodytos iš UAB „Eleksta“ neišieškotos skolos priteisimo iš pareiškėjo. Tokiu būdu, teismo sprendimas byloje Nr. 2-162-400/2012 sukėlė jam materialiąsias pareigas. Apie nurodytą teismo sprendimą pareiškėjas sužinojo tik 2014-03-01, gavęs ieškinį ir kt. procesinius dokumentus byloje Nr. 2-2446-837/2014.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą byloje Nr. 2-162-400/2012. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-162-400/2012 2012-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iš UAB „Eleksta“ priteista 20 000 Lt sumokėtas avansas, 6 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos UAB „Veeko“ naudai, UAB „Eleksta“ priešieškinys atmestas. Individuali V. M. įmonė 2011-08-22 buvo pertvarkyta į UAB „Eleksta“, pareiškėjas buvo ir yra šios įmonės dalyvis, nuo 2012-08-28 – vadovas. Teismo vertinimu, esant šioms aplinkybėms, pareiškėjui, kaip įmonės dalyviui bei vadovui, turėjo būti žinoma apie įmonės atžvilgiu priimtus teismų sprendimus, kartu ir 2012-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartį iškart po jų priėmimo (CK 2.45, 2.87 str.). Tuo tarpu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas kreipėsi į teismą 2014-05-27, t. y. praleidęs minėtą trijų mėnesių terminą. Atsižvelgęs į įstatyme nustatytą prašymo pateikimo terminą (3 mėn.), praleisto termino trukmę (apie 1,5 metų), į tai, kad pareiškėjui kaip verslu užsiimančiam subjektui keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, į aplinkybę, jog jokių kitų termino praleidimo priežasčių (be pareiškėjo nurodyto nežinojimo apie teismo sprendimą, jo reikšmę) pareiškėjas nenurodė, teismas sprendė, kad atnaujinti parleisto termino prašymui pateikti nėra pagrindo. Laikė, jog nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad 2012-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-162-400/2012 buvo nuspręsta dėl jo materialiųjų pareigų. Būtent nurodytu teismo sprendimu pinigų sumos buvo priteistos iš kito savarankišką teisinį subjektiškumą turinčio asmens – UAB „Eleksta“, o ne pareiškėjo. Dėl pareiškėjo teisių ir pareigų sprendžiama kitoje byloje – Nr. 2-2446-837/2014. Pareiškėjo nurodytas procesinių pareigų atsiradimas (pareiga pateikti atsiliepimą, vykdyti teismo nutartis byloje Nr. 2-2446-837/2014 ir kt.) nėra įstatyme numatytas pagrindas atnaujinti procesą byloje, kadangi toks pagrindas yra tik nusprendimas dėl materialiųjų, o ne procesinių pareigų (CPK 366 str. 1 d. 7 p.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-162-400/2012, atnaujinus procesą pareiškėją į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, o nusprendus, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo yra praleistas, šį terminą atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, jog apeliantas asmeniškai būtų žinojęs apie minimus teismų procesinius sprendimus, t. y. 2012-04-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2012-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartį, anksčiau, nei jis gavo šiuos sprendimus kartu su ieškovo 2014-03-01 ieškiniu dėl skolos priteisimo. Net jei ir laikyti, kad apeliantas žinojo apie 2012 m. teismų sprendimus, negalima sutapatinti ir laikyti, jog jam buvo žinoma apie proceso atnaujinimo pagrindą. Būtent aplinkybė, kuri leido apeliantui manyti, kad yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, buvo ieškovo 2014-03-01 pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2446-837/2014. Todėl teismas neteisingai laikė, kad proceso atnaujinimo pagrindas yra teismų sprendimai. Savo prašyme dėl proceso atnaujinimo apeliantas skaičiavo termino prašymui paduoti pradžią būtent nuo 2014-03-01, prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas 2014-05-26, kas reiškia, jog trijų mėnesių terminas tokiam prašymui paduoti nebuvo praleistas. Teigia, kad Panevėžio miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2446-837/2014 visi reikalavimai apeliantui yra reiškiami remiantis tik minėtais 2012 m. sprendimais, ieškovas savo reikalavimo negrindžia jokia kita rašytine medžiaga ar įrodymais, todėl konstatuoti, jog 2012 m. teismų sprendimai apeliantui neturi jokios įtakos, nepagrįsta. Be to, savo prašyme apeliantas buvo nurodęs eilę argumentų ir aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos ankstesniems teismams nagrinėjant bylą ir kurios 2012 m. nagrinėtą ginčą leistų išspręsti iš esmės kitaip, tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų net nevertino, tuo parodydamas, kad į civilinį ginčą jis net nesigilino, o prašymą atmetė remdamasis vien tik formaliais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p., procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. CPK 368 str. 1 d. nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus (nutartis), t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 6 str., turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindams bei juos taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).
Kai jau minėta, CPK 368 str. 1 d. nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 str. 1 d. nustatytais pagrindais.
Siekdamas pagrįsti savo teiginius, jog CPK 368 str. 1 d. nustatyto trijų mėnesių termino procesui atnaujinti nepraleido, apeliantas tvirtina, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, jis sužinojo tik 2014-03-01, kai buvo paduotas ieškovo ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2446-837/2014, ir ši data laikytina termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžia. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šie apelianto argumentai yra nepagrįsti. Civilinės bylos medžiaga patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, jog pareiškėjui, kaip įmonės dalyviui bei vadovui, turėjo būti žinoma apie įmonės atžvilgiu priimtus teismų sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pats apeliantas, teigdamas priešingai, yra nesąžiningas. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-162-400/2012 pateikta eilė dokumentų, pasirašytų V. M. vardu, pats pareiškėjas 2012-02-20 teismo posėdžio metu buvo apklaustas kaip liudytojas (civilinės bylos Nr. 2-162-400/2012 t. 3, b. l. 166), jo vardu pasirašytas apeliacinis skundas dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-30 sprendimo (civilinės bylos Nr. 2-162-400/2012 t. 4, b. l. 83-90). Teismo vertinimu, nepagrįsti apelianto išvedžiojimai, neva jam net ir žinant apie 2012 m. teismų sprendimus, apie proceso atnaujinimo pagrindą jis negalėjo žinoti, o aplinkybė, kuri leido jam manyti, kad yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų, buvo ieškovo 2014-03-01 pareikštas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-2446-837/2014. Kaip minėta, priėmus 2012-04-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2012-09-06 Panevėžio apygardos teismo nutartį, o pareiškėjui esant įmonės dalyviui (nuo 2012-08-28 – vadovui), jis, manydamas, kad nuspręsta dėl jo materialiųjų pareigų, turėjo pakankamai laiko pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teise pateikti prašymą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti pradžią ir pagrįstai sprendė, jog apeliantas praleido CPK 368 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimui pateikti. Minėta, jog CPK 368 str. 1 d. nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.
Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinti kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu nuspręsta dėl neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-108/2009). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčijamų teismų sprendimų panaikinimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl faktas, kad jis nebuvo įtrauktas į šios bylos nagrinėjimą nesuteikia pagrindo atnaujinti procesą vadovaujantis CPK 366 str. 1 d. 7 p. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs jo prašymą dėl proceso atnaujinimo, savo išvadą šiuo klausimu grindė aktualių faktinių aplinkybių analize. Būtent civilinėje byloje Nr. 2-162-400/2012 piniginės sumos buvo priteistos iš UAB „Eleksta“, o ne pareiškėjo V. M.. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką nusprendimas dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialiųjų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms, tai yra, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakoma dėl tokio asmens teisių ar jo pareigų, kai jam sukuriama teisių ar pareigų arba pažeidžiamos pareiškėjo teisės ar įstatymo saugomi jo interesai. Taigi ne bet kokia teismo sprendimo įtaka neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms sudaro pagrindą daryti išvadą, kad teismo sprendimu yra nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų ir taikyti CPK 366 str. 1 d. 7 p. nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantas, jo nurodytas procesines pareigas jam sukėlė ne 2012-09-06 nutartis, o bylos Nr. 2-2446-837/2014 pagal UAB „Veeko“ ieškinį iškėlimas teisme.
Dėl nurodytų faktinių aplinkybių, kurias apeliacinės instancijos teismas įvertino bei tyrė, bei pateikto teisinio reglamentavimo, darytina išvada, jog apelianto nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. nėra, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą dėl proceso atnaujinimo. Apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas į civilinį ginčą nesigilino, o prašymą atmetė remdamasis vien tik formaliais motyvais, yra nepagrįstas.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog, priešingai apelianto argumentams, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.