- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-31
- Bylos Nr.
- e1-2208-1123/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00223-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- S. O.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:
S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2001 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK redakcija) 104 straipsnį, laisvės atėmimu 6 metams; Pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1619 "Dėl amnestijos akto" 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmė sumažinta 2 metais ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams; 2002 m. rugsėjo 24 d. Kaišiadorių raj. apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą neatlikęs 1 metų 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės;
2) 2006 m. sausio 31 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 8 MGL (1000 Lt) dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. O., 2019 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 18.18 val. iki 19.08 val., Vilniaus aps. VPK 6 PK Veiklos skyriaus tarnybinėse patalpose, Laisvės pr. 80, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52429-19 davė tyrėjai žinomai melagingus parodymus, kad jis niekada nepasirašė (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, kad šioje sutartyje esančius jo vardą, pavardę ir parašą rašė ne jis, tas parašas yra suklastotas.
Tokiais savo veiksmais R. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis S. O., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad labai gailisi dėl to, kad melavo, neva jis nepasirašė (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties. Susiklosčiusios gyvenimo aplinkybės sąlygojo jo tokį elgesį. Kai 2019 m. jis gavo informaciją apie susikaupusią didelę pinigų sumą už priverstinai nuvežto automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimą UAB „Sauda“ saugojimo stovėjimo aikštelėje, ši informacija jį, galima sakyti, pribloškė, nes automobilis buvo ten patalpintas po autoįvykio, kurį padarė jo pažįstamas, pravarde E. (dabar jau miręs), o maždaug po mėnesio po minėto auto įvykio gavęs informaciją apie automobilio patalpinimą į saugomą aikštelę, dėl to nieko nedarė, nes tuo metu vartojo alkoholį ir į viską žiūrėjo paviršutiniškai. Didelės sumos sumokėti už automobilio stovėjimą jis neturėjo ir neturi, nes nedirba ir išgyvena sunkiai, todėl bandė rinkti duomenis, kad jis nekaltas dėl to automobilio stovėjimo toje aikštelėje. Kai advokatas gilinosi į visas aplinkybes, jis šiam paminėjo, kad nepamena išvis, kad būtų turėjęs tokį automobilį, galvodamas, kad galbūt taip galima būtų išspręsti šituos dalykus. Buvo ir primiršęs, kad tokį automobilį turėjo, todėl, kai buvo parengtas pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jis šį ramiai pasirašė, tačiau, kai jį iškvietė apklausai į Vilniaus m. 6 PK, tuomet jis pradėjo tiesiog galvoje "dėliotis" viską ir prisiminė minėtas aplinkybes, t.y. apie pažįstamui E. paskolintą automobilį. Apklausos metu jis laikėsi tos pačios pozicijos, kad jis tokio automobilio neturėjo ir pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašinėjo, nors aiškiai jau žinojo, kad sako netiesą ir yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis bandė taip išvengti jam priteistos didelės piniginės sumos dėl automobilio stovėjimo saugomoje aikštelėje. Gailisi dėl duotų melagingų parodymų, ateityje tokių dalykų nepakartos (30-33.
Šalies argumentai
2019 m. gruodžio 2 d. S. O. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai pateikė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame, be kita, nurodė, kad (duomenys neskelbtini) automobilio "Volkswagen Golf", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties jis nesudarė, sutartyje yra ne jo parašas, minėto automobilio niekad neturėjo, todėl minėta sutartis yra suklastota, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, kas suklastojo šią sutartį (b. l. 6-7).
Iš 2019 m. gruodžio 10 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d., 18.17 val. S. O. buvo pasirašytinai išaiškintos liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos, jis pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį (b. l. 9).
2019 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuota, kad S. O. buvo apklaustas kaip liudytojas (apklausos pradžia 18.18 val., pabaiga 19.08 val.). Apklausiamas S. O., be kita ko, parodė, kad automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) niekada neturėjo, (duomenys neskelbtini) automobilio pirkimo-pardavimo sutarties niekada nebuvo sudaręs, ant sutarties esantis parašas yra ne jo, jis tokios sutarties niekada nepasirašinėjo (b. l. 10-12).
2020 m. kovo 20 d. prašymu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkei S. O. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą pagal jo 2019 m. gruodžio 2 d. pareiškimą, nurodydamas, kad 2013 metais jis įsigijo automobilį Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo naudojosi. (duomenys neskelbtini) šio automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį su pardavėju sudarė jis, taip pat pasirašė minėtoje sutartyje. Parašas sutartyje – jo. Į policiją jis kreipėsi, kadangi gavo pranešimą apie įsiskolinimą, kreipėsi į advokatą, kuris paaiškino, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, šis jo įsiskolinimas būtų anuliuotas. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas prieš jį padaryti nebuvo, prašo minėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 18).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-52429-19 nutrauktas konstatavus, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, o S. O. veikoje, jam pasirašytinai įspėtam dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir apklausos metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duodant galimai tikrovės neatitinkančius parodymus, yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 straipsnio 1 dalyje (Melagingi parodymai) požymių (b. l. 23-24).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako, be kita ko, ir tas, kas davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamojo S. O. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis S. O. savo kaltę pripažino ir patvirtino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė, kad davė kaltinime nurodytus melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu, nors aiškiai jau žinojo, kad sako netiesą ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Jis bandė taip išvengti jam priteistos didelės piniginės sumos dėl automobilio stovėjimo saugomoje aikštelėje. Tai, kad kaltinamasis S. O. davė melagingus parodymus, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, S. O. 2019 m. gruodžio 10 d. liudytojo apklausos protokolu bei prieš apklausą jo pasirašytu teisių ir pareigų išaiškinimo protokolu, S. O. 2020 m. kovo 20 d. prašymu bei prokuroro 2020 m. gegužės 21 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis S. O., 2019 m. gruodžio 10 d., laikotarpiu nuo 18.18 val. iki 19.08 val., Vilniaus aps. VPK 6 PK Veiklos skyriaus tarnybinėse patalpose, Laisvės pr. 80, Vilniuje, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-52429-19 davė tyrėjai žinomai melagingus parodymus, kad jis niekada nepasirašė (duomenys neskelbtini) automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutarties, kad šioje sutartyje esančius jo vardą, pavardę ir parašą rašė ne jis, tas parašas yra suklastotas. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas, buvo pasirašytinai įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą. Pats kaltinamasis nurodė, kad melagingus parodymus davė žinodamas, kad sako netiesą, nors buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tai darė norėdamas išvengti didelės piniginės sumos dėl automobilio stovėjimo saugomoje aikštelėje, tokiu būdu darytina išvada, kad kaltinamasis S. O. melagingus parodymus davė tiesiogine tyčia.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo S. O. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 46-48).
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. O., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (kaltinamasis melagingus parodymus davė siekdamas išvengti didelės piniginės sumos už jam priklausančio automobilio saugojimą stovėjimo aikštelėje), į S. O. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – šiuo metu nedirbantis (b. l. 39), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 40), praeityje teistas du kartus, bet teistumas išnykęs (b. l. 42-43), administracine tvarka nebaustas (b. l. 41). Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą viešųjų darbų bausmę. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės terminas (9 mėnesiai), yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, S. O. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Kaltinamajam S. O. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34) – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
S. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. O. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamajam S. O. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.
Išaiškinti S. O., kad viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39 – 45 straipsniai. Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, šaukiamas privalo atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
Jeigu nuteistasis dėl pateisinamų priežasčių nustatyto darbo valandų skaičiaus neišdirbo, teismas probacijos tarnybos teikimu gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol nuteistasis išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu.
Išaiškinti S. O., kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.