Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininko) ir Virgilijaus Valančiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Rokiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarimo V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Rokiškio rajono policijos komisariato apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su teismo nutarimu dėl taikytų ATPK 30¹ straipsnio nuostatų ir tvirtinama, kad nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima ypatingai švelninti administracinę nuobaudą. Todėl prašoma panaikinti miesto apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą.

V. G. atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su apelianto teiginiais ir prašoma apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Rokiškio rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas.

Skundžiamuoju nutarimu V. G. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (redakcija galiojusi teisės pažeidimo padarymo metu) 126 straipsnio 2 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patrauktojo asmens V. G. kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtosios administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirtoji nuobauda yra per švelni.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

V. G. padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų. Todėl vien tik simbolinės, jo pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtąją nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

V. G. ūkininkavimas nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamojo asmens veikla negali būti pripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, ir nesuteikia prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad V. G. padarė pažeidimą dėl susiklosčiusių aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, apeliacinės instancijos teismui kelia rimtų abejonių. Pirma, nei administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktame paaiškinime, nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose apie tai, kad jis vairavo būdamas neblaivus, nes gyvuliui buvo būtina veterinaro pagalba, neužsiminama. Ši versija iškelta tik kreipiantis į teismą, t. y. jau po griežtos nuobaudos paskyrimo. Antra, veterinaro išduotoje pažymoje nurodytos aplinkybės dėl veterinarinės pagalbos suteikimo sirgusiam gyvuliui nepatvirtina teismo nutarime nurodytos aplinkybės, kad veršiavimasis buvo komplikuotas ir būtent buvo būtina veterinaro pagalba. Be to, paminėtoje pažymoje nurodoma, kad buvo suteikta pagalba sergančiam gyvuliui, o gyvulio veršiavimasis konkrečiai neminimas. Pažymoje konkrečiai nenurodyta ir kelintą valandą buvo suteikta pagalba. Dar daugiau, pagalbą, kaip nurodė pats V. G. posėdžio metu, suteikė ne tas veterinaras, kuris negalėjo atvažiuoti (b. l. 28), kas sudaro pagrindą manyti, kad veterinaro važiuoti parsivežti galimai nebuvo jokios būtinybės. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, net jei gyvuliui veterinarinė pagalba ir buvo būtina, tai ši aplinkybė negali pateisinti vairavimo neblaiviam, nes šis pažeidimas pats savaime sukelia didelę grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Asmens gailestis, kaip lengvinanti aplinkybė, gali būti įvertintas ir skiriant nuobaudą sankcijos ribose. Taigi, apygardos administracinio teismo nutarime nurodytos aplinkybės negali pateisinti tokios švelnios nuobaudos paskyrimo, t. y. net šešis kartus trumpesnio nei minimalus termino teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo. Juolab kad egzistavo ir V. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p. – 2007 m. rugsėjo 20 d. V. G. buvo nubaustas 200 Lt bauda pagal ATPK 128 str. 3 d. (žr. administracinio teisės pažeidimo protokolo originalo antrą pusę). Pabrėžtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas už automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Todėl, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad V. G. skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, nebuvo surinkta pakankami įtikinamų, abejonių nekeliančių įrodymų, kad šiuo atveju egzistuoja išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu teismas galėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Dėl šių priežasčių teismo priimtas procesinis sprendimas naikinamas.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo išvada, kad, vadovaujantis ATPK 8 straipsnio 3 dalimi, policijos pareigūnas po 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusių ATPK pakeitimų neturėjo teisės nagrinėti bylos ir skirti administracinę nuobaudą dėl asmens vairavimo neblaiviam, kai nustatomas vidutinis girtumo laipsnis. Nuo 2008 m. sausio 1 d. šių pažeidimų nagrinėjimas priskirtas apylinkių teismams (ATPK 126 straipsnio 4 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija), 224 straipsnis). Kadangi apygardos administracinio teismo nutarimas naikinamas ir byla turi būti grąžinta nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylą rašytinio proceso tvarka, negali sugriežtinti paskirtos nuobaudos, tai byla iš naujo nagrinėti perduodama pagal priskirtinumą ir jos teritorinį teismingumą (ATPK 281 str. 1 d., 2 d.) Rokiškio rajono apylinkės teismui. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad V. G. turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal veikos padarymo metu galiojusį įstatymą, nes vėliau įsigaliojusiais pakeitimais buvo nustatyta griežtesnė atsakomybė (ATPK 8 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 26 d. nutarimą V. G. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir jo administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo Rokiškio rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.