Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškoves atstovui advokatui Valdui Falkauskui, atsakovo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal atsakovu V. D. ir A. J. P. apeliacinius skundus del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo civilineje byloje pagal ieškoves V. T. ieškini atsakovams V. D., A. J. P. ir notarei Ritai Reistaitienei, tretiesiems asmenims VI „Registru centras“ Mažeikiu filialui, Nacionalinei žemes tarnybai prie Žemes ukio ministerijos del neteisetos žemes pirkimo – pardavimo sutarties panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

Ieškove V. T. kreipesi i Mažeikiu rajono apylinkes teisma ieškiniu prašydama: 1) panaikinti 2006-10-12 žemes pirkimo – pardavimo sutarti, sudaryta tarp A. J. P. ir V. D., kaip neteiseta; 2) priteisti ieškovei iš atsakovu 6000 Lt neturtines žalos atlyginti už patirtus išgyvenimus, pažeminima, teisetu lukesciu sužlugdyma, gyvenima nuolatineje baimeje; 3) ipareigoti Žemes ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybes imones Mažeikiu filiala panaikinti teisine registracija 2006-10-12 pirkimo – pardavimo sutarties tarp A. J. P. ir V. D. ir sutarti pripažinti negaliojancia; 4) priteisti ieškovei iš atsakovu visas bylinejimosi išlaidas. Ieškove nurode, kad 1999-08-26, veikdama pagal 1999-08-25 dukros N. M. jai suteikta notarini igaliojima, pirko iš A. J. P. sodyba su gyvenamuoju namu ir priestatais bei statiniais, esancius (duomenys neskelbtini). Atsakove A. J. P. ieškovei pasake, kad dar nesutvarkyti visi sodybos nuosavybes žemes dokumentai ir ji kol kas parduoda ieškovei pastatus su salyga, kad sutvarkius nuosavybes dokumentus, iš karto sutvarkys ir žemes pirkimo – pardavimo sutarti ir taip ieškove isigys iš A. J. P. 2,80 ha žemes po gyvenamuoju namu su priestatais. Ieškove nurode, kad ji papraše dar 1 ha žemes ir atsakove A. J. P. sutiko, kad jai parduos 3,80 ha žemes. Ieškove pažymejo, kad atsakove A. J. P. paeme iš jos 11000 Lt rankpinigiu už ateityje isigyjama žeme. Nurode, kad po pastatu pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ieškove pradejo gyventi ir iki šiol gyvena isigytoje sodyboje, naudojasi sodybos namu bei priklausiniais. Ieškoves teigimu, ji 2008-07-04 iš Mažeikiu rajono savivaldybes mero pavaduotojo sužinojo, kad 2006-10-12 atsakove A. J. P. 23,6 ha žemes sklypa, tame tarpe ir po jos isigytais dukrai priklausanciais pastatais, pardave jos giminaiciui V. D., kuris gyveno šalia jos. Tuomet ieškovei tapo aišku, kad V. D. ir A. J. P. iš anksto susitare, pažeisdami istatymus, apgaules budu sudare neteiseta sandori, kadangi A. J. P. slapta, ieškoves neinformavusi, pardave žeme, esancia po jos dukrai priklausanciais pastatais V. D.. Ieškoves teigimu, V. D., žinodamas, kad tie pastatai, esantys žemes dalyje, kuria jis isigyja, priklauso jos dukrai, bet gyvena ji, sudare su A. J. P. neteiseta sandori. Nurode, kad isigyjant sodybos pastatus iš A. J. P., sutarti tvirtino notare Rita Reistaitiene. Po to, ta pati notare R. Reistaitiene patvirtino neteiseta 2006-10-12 žemes pirkimo – pardavimo sutarti tarp A. J. P. ir V. D.. Nurode, kad notares patvirtinta 2006-10-12 sutartis nesuteikia ieškovei galimybes netgi išeiti ar ieiti i savo namus, kadangi pastatai stovi ant V. D. žemes. Tokiu budu, A. J. P. pažeide LR Žemes istatymo 31 str. 1 d., apie žinant V. D., o notare R. Reistaitiene neužtikrino, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebutu neteisetu sandoriu ir dokumentu.

Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2010 m. birželio 10 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies: 1) pripažino niekine ir negaliojancia 2006-10-12 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sutarti, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jos sudarymo momento, t.y. nuo 2006-10-12; 2) ipareigojo Valstybes imone Registru centras panaikinti 2006-10-12 žemes pirkimo – pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), teisine registracija; 3) taike restitucija, ipareigojant pardaveja A. J. P. gražinti V. D. 55000 Lt, gautu pagal 2006-10-12 žemes pirkimo – pardavimo sutarti, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), o V. D. ipareigojant gražinti A. J. P. nuosavyben 23,6000 ha žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini); 4) priteise iš atsakovu V. D. ir A. J. P. po 430 Lt bylinejimosi išlaidu ieškovei V. T.. Ieškini netinkamai atsakovei notarei Ritai Reistaitienei atmete. Taip pat teismas atmete ieškini dalyje atsakovams V. D. ir A. J. P. del neturtines žalos priteisimo. Tuo paciu teismas priteise iš atsakovu V. D. ir A. J. P. po 698,56 Lt bylinejimosi išlaidu valstybei. Teismo vertinimu, notare šioje civilineje byloje turejo ieškoves buti patraukta treciuoju asmeniu, nes iš esmes žemes pirkimo – pardavimo sandori sudare dvi šalys, t.y. V. D. ir A. J. P., o notare tik teisiškai iformino ši sandori; gincijant ši sandori, gincas vyksta tarp ieškoves, pirkejo ir pardavejo, o notares atsakomybes klausimas sprestinas atskira tvarka pagal notariato istatyma. Teismas pripažino, kad ieškove irode, jog A. J. P. žadejo jai parduoti po pastatais esancia žemes sklypo dali. Teismas laike, kad V. T., budamas apdairus ir protingas žmogus, iš kart susitare del žemes pirkimo po pastatais, kuriuos ji pirko, su pardaveja A. J. P., juolab, kad šias aplinkybes ji aiškinosi ir pas notare. Todel teismas padare išvada, kad ieškove pagristai tikejosi, jog isigijusi nuosavyben pastatus, nuosavyben isigys ir žeme po pastatais kartu su pasodybiniu sklypu – butent 3,80 ha žemes. Teismo vertinimu, šia aplinkybe patvirtina ir jos dukros N. M. 1999-08-25 išduotas notarinis igaliojimas, kuriuo ji V. T. igaliojo igaliotojos vardu nupirkti žemes sklypa (duomenys neskelbtini) ir gyvenamaji nama su priklausiniais bei pinigu sumos dalies sumokejimas atsakovei A. J. P. už ateityje parduodama žeme. Teismas pažymejo, kad atsakovas V. D. turejo suprasti ir suprato, kad viso jo nusipirkto žemes sklypo naudojimas yra neimanomas, nes jame yra ieškoves nupirktas gyvenamasis namas. Todel teismas konstatavo, kad viso žemes sklypo pirkimas rodo, jog atsakovas V. D. buvo nesažiningas igijejas. Teismas nustate, kad 2006-10-12 žemes pirkimo – pardavimo sutartimi A. J. P. V. D. žeme pardave 55000 Lt, apie tai nieko nežinant nei N. M., nei jos igaliotam asmeniui V. T.. Pažymejo, kad gincijamo sandorio sudarymo metu galiojusio LR Žemes istatymo 31 str. 4 d. imperatyviai nustatyta, jog žemes savininkas apie sprendima parduoti žemes sklypa privalo registruotu laišku pranešti asmeniui, kuriam nuosavybes teise priklausantys statiniai yra parduodamoje žemeje. Teismas pripažino, kad atsakove A. J. P. apie žemes pardavima nei N. M., nei jos igalioto asmens V. T. neinformavo, o žemes pardavimo fakta nuslepe. Pažymejo, kad notare Rita Reistaitiene teismo posedžio metu patvirtino, jog ji padare teisine klaida, nes negalejo tvirtinti tokio sandorio. Teismas atmete atsakovu argumentus, kad ieškove V. T. veikia ne pagal tinkama igaliojima, nurodydamas, kad šiuo atveju vertintini abu ieškoves pateikti igaliojimai, kuriais N. M. suteike savo motinai V. T. visus butinus igaliojimus. Be to, teismas vadovavosi ir CK 1.78 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad ieškini del niekinio sandorio teisiniu pasekmiu taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o, teismo vertinimu, ieškove V. T. butent tokia ir yra. Ivertines byloje surinktus irodymus, teismas padare išvada, kad gincijamas 2006-10-12 žemes sklypo pirkimo – pardavimo sandoris, kuriuo buvo siekiama pažeisti ieškoves V. T. pirmenybes teise pirkti ši žemes sklypa, pažeidžiant imperatyvias istatymo normas, yra niekinis ir negalioja. Todel teismas pripažino ši sandori negaliojanciu nuo jo sudarymo momento ir taike restitucija. Teismas atmete ieškoves reikalavima del neturtines žalos priteisimo, nurodydamas, kad ieškove V. T. veike pagal igaliojima, todel neturtines žalos galetu reikalauti jos igaliotojas N. M.. Be to, teismas pažymejo, kad CK 1.80 str., nustatantis, kad imperatyvioms istatymo normoms prieštaraujantis sandoris negalioja, nenumato neturtines žalos priteisimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas V. D. prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendima ir: 1) priimti nauja sprendima, kuriuo ieškoves ieškini atmesti, ieškovei praleidus ieškinio senaties termina; 2) teismui nusprendus netaikyti ieškinio senaties, priimti nauja sprendima – ieškovei perkelti pirkejo teises ir pareigas i 1,1 ha ploto žemes sklypa esanti žemes ukio paskirties žemes sklype, kurio bendras plotas 23,6000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanciame (duomenys neskelbtini), už ta 1,1 ha ploto žemes dali atsakovui V. D. priteisiant iš atsakoves A. J. P. 2564 Lt. Tuo paciu atsakovas prašo priteisti iš ieškoves visas bylinejimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškinys, pareikštas neigalioto asmens (asmens, neturincio teisinio pagrindo reikšti butent tokio reikalavimo) turejo buti atsisakytas priimti, o priemus ir procesa pradejus - vadovaujantis CPK 296 str. reikalavimais, paliktas nenagrinetu. V. T., pateikdama teismui kartu su ieškiniu savo dukros N. M. statiniu esanciu gincijamame žemes sklype, savininkes, igaliojimus, faktiškai tiek ieškiniu, tiek visu bylos nagrinejimo metu – pagal reikalavimo apimtis, nurodomas aplinkybes – ieškove ivardijo ne N. M., o save – V. T.. V. T., atstovaudama savo igaliotoja proceso metu turejo atstovauti jos interesus, taciau kaip matyti tiek iš ieškinio, tiek iš bylos medžiagos, gyne savo asmeninius interesus, deste savo asmenines aplinkybes, taciau visiškai nebuvo pasisakoma del paties igaliotojo reikalavimu, - koks igaliotojui N. M. butu reikalingas žemes sklypas, ar igaliotojas butu norejes pirkti gincytina žemes sklypa ir t.t., todel darytina išvada, jog paciai igaliotojai jokia skriauda del gincytino sandorio ir nera padaryta, nes tokios nenurodyta, o V. T. ieškiniu bande realizuoti savo asmeninius siekius, prisidengdama N. M. išduotu igaliojimu. Jeigu V. T. laikyti žemes sklype esanciu statiniu savininkes N. M. atstove pagal igaliojima, tai viena savarankiškai pagal ši igaliojima kreiptis i teisma už ieškova neturejo teises. V. T., pareikšdama savo vardu (ne igaliotojos, nes ieškove nurodo save) ieškini bei ji pasirašydama pažeide CPK 51 str., 56 str. normas, nes pagal (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos Ambasados Jungtineje Karalysteje išduota igaliojima, ji turejo teise tik kreiptis N. M. vardu i advokata ir pavesti jam tvarkyti N. M. igaliojime nurodytus klausimus.

2. Pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo, kad atsakovu sudarytas sandoris prieštarauja LR Žemes istatymo 31 str. 1 d. ir 4 d. nuostatoms. Teismas neišsiaiškino, kad ginco šioje byloje esme – pirmumo teise pirkti parduodama privacia žemes ukio paskirties žeme. Teisinius santykius tarp subjektu, realizuojant tokia teise, reglamentuojamu pagrindiniai istatymai: Lietuvos Respublikos žemes istatymo 31 str. l ir 4 d. ir Lietuvos Respublikos žemes ukio paskirties žemes isigijimo laikinojo istatymo 6 str. kartu su 2 str. 1 d. 2 p. Žemes istatymo normos apima atvejus, kai parduodama tiek privati žemes ukio paskirties, tiek ir kitos paskirties žeme, o žemes ukio paskirties žemes isigijimo laikinasis istatymas - tik žemes ukio paskirties žemes pardavimo atvejus. Tik žemes ukio paskirties žemes isigijimo laikinajame istatyme yra nustatytas pažeistos statiniu savininko pirmumo teises gynimo mechanizmas – pirkejo teisiu ir pareigu perkelimas, be to, tik šiame istatyme yra apibrežti esminiai statiniu savininkams keliami reikalavimai, kuriuos šie privalo atitikti tam, kad pagal istatyma igytu pirmumo pirkti teise. Žemes ukio paskirties žemes isigijimo laikinasis istatymas šiuo konkreciu atveju yra specialusis istatymas ir pirmos instancijos teismas privalejo juo vadovautis, sprendžiant ši ginca. Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinejamos aplinkybes, kuris iš dvieju pirmumo teise turinciu asmenu pirkti žemes ukio paskirties žeme turejo pirmesne teise. Nagrinejamu atveju neegzistuojant ieškovei pirmumo teises pirkti ginco žeme, nebuvo pažeista nei ieškoves tariama teise, nei imperatyvios istatymo normos, todel nera teisinio pagrindo konstatuoti ginco sandori niekiniu ir negaliojanciu ir taikyti CK 180 str. 2 d. numatyta restitucija. Nors ieškove V. T. savo reikalavimus reiške del 3,80 ha žemes sklypo dalies, t.y. nurode, jog i tokia sklypo dali pažeista jos pirmumo teise, del kitos sklypo dalies ji reikalavimo nereiške, taciau pirmos instancijos teismas savo nuožiura nusprende del viso žemes sklypo pilna apimtimi, t.y. del 23,60 ha. Tokiu sprendimu pažeistos žemes ukio paskirties žemes isigijimo laikinuoju istatymu nustatytos imperatyvios teises normos, kadangi nei ieškinyje, nei bylos nagrinejimo metu ieškove nesireme argumentu, kad visas atsakovui parduotas žemes sklypo plotas buvo jos naudojamas ar butu jos siekiamas nupirkti kaip butinas statiniams naudoti. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, nenustates teises pažeidimo ribu bei apimties, pripažino negaliojancia atsakovu sudaryta žemes ukio paskirties žemes pirkimo pardavimo sutarti visa apimtimi. Šioms aplinkybems irodyti bei pagristi teismas privalejo išsiaiškinti visas ieškoves naudojamo sklypo plota pagrindžiancias faktines aplinkybes, ipareigoti ieškove parengti žemes sklypo plana del ginco žemes ploto, t.y. pagristi ieškinio reikalavimo ribas, kadangi žemes sandorio privaloma dalis yra žemes sklypo planas, parengtas nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos Žemes istatymo 30 str.), todel toks planas yra privalomas ir butinas atitinkamo ieškinio elementas. Nepareikalavus ieškoves pateikti gincijamos žemes ukio paskirties žemes sklypo dalies plano, neišsiaiškintos ir kitos ginco išsprendimui butinos aplinkybes.

3. Teises normos, reglamentuojancios žemes teisinius santykius, pažeistos teises gynimo terminas nustatytas konkretus – per tris menesius teismo tvarka reikalauti, kad bendraturciui butu perkeltos pirkejo teises ir pareigos. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškove apie atsakovu sudaryta žemes ukio paskirties žemes sklypo pirkimo sandori sužinojo nedelsiant po sandorio sudarymo 2006-10-12. Kadangi per tris menesius nuo sužinojimo ieškove negincijo pirkimo pirmumo, ji praleido istatymo nustatyta tam termina ir ieškinio reikalavimui taikytina ieškinio senatis.

3. Pirmosios instancijos teismas, nesilaikydamas CPK 93 str. 2 d. reikalavimu, nors ieškini patenkino tik iš dalies, taciau iš atsakovu priteise visas bylinejimosi išlaidas. Taip pat, atkreiptinas demesys i tai, kad teismas neteisingai ir nepagristai pripažino ginca del kurio pareikštas ieškinys – panaikinti 2006-10-12 žemes pirkimo – pardavimo sutarti, sudaryta tarp A. J. P. ir V. D. kaip neteiseta turtiniu gincu (CPK 85 str.). Todel neteisetai ir nepagristai priteise iš atsakovu po 645 Lt bylinejimosi išlaidu, nuo kuriu ieškove buvo atleista.

Atsiliepimu i atsakovo V. D. apeliacini skunda ieškove V. T. prašo atmesti atsakovo apeliacini skunda ir palikti nepakeista Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendima. Tuo paciu ieškove prašo priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atstovavimo institutas yra reglamentuotas CPK V skyriuje, kas leidžia pagristai manyti ir teisetai tiketis, kad apeliantas pabandys irodyti ir argumentuoti, kad del netinkamo atstovavimo buvo neteisingai išspresta byla, t.y. kad procesines teises normu pažeidimas nuleme bylos neteisinga išsprendima. Taciau apeliaciniame skunde tokios motyvacijos nerasta, nes pagrindinis demesys skirtas atstovavimo instituto esmei bei V. T. veikimui ar neveikimui pagal turimus igaliojimus. Todel, ieškoves manymu, apeliantas nenurode jokiu faktiniu ir teisiniu pagrindu sprendimui naikinti.

3. Apeliantas prašo taikyti ieškinio senati ieškoves ieškinio reikalavimams. Taciau pirmosios instancijos teisme toks reikalavimas nebuvo keliamas. Apeliacineje instancijoje draudžiama kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.).

4. Apeliantas nurodo, kad ieškove kele netinkamai suformuluota reikalavima. Taciau civilinis procesas yra dispozityvus, suteikiantis ieškovui teise ginti tokiu budu, kuri jis laiko sau priimtinesniu. Ieškovei priimtinesnis yra jos pasirinktas budas, nes jis ja visiškai tenkina. Atsakovai, sudarydami sandori, privalejo pilnai išsiaiškinti, ar ju pasirinktas veikimo budas atitinka CK 1.137 str. 2 d. reikalavimus. Jei jie to nepadare, vadinasi samoningai leido kilti neigiamoms pasekmems. Ieškove nera ir negali buti atsakinga už tokias pasekmes, be to ji neprivalo savo interesu saskaita mažinti atsakovu netekimus.

6. CK 1.80 str. 2 d. numatyti sandorio pripažinimo negaliojimo padariniai: kiekviena šalis privalo gražinti kitai šaliai visa, ka ji yra gavusi. Taigi, apeliantas valdo pirkta žemes sklypa, todel gali natura ji gražinti pardavejai. Pardaveja privalo gražinti jam visa pinigu suma. Todel tokia restitucija niekaip nestato apelianto i blogesne padeti, nei kita sandorio šali. Tai reiškia, kad apeliantas neirode, kad teismas netinkamai taike restitucijos instituta. Vadinasi, sprendimo naikinimui nera CK 330 str. nurodyto teisinio, o taip pat ir faktinio pagrindo.

7. Apeliantas negrinde savo atsiliepimo ir pozicijos pirmos instancijos teisme tuo, kad jis taip pat turi pirmenybes teise isigyti žeme. Jei taip butu pasielges butu privalejes pateikti priešieškini del šios teises pripažinimo. Taciau tokio dokumento byloje nera ir toks reikalavimas nenagrinetas. Tai reiškia, kad apeliantas nepagristai siekia vilkinti procesa, ketindamas kelti naujus reikalavimus. Todel toks motyvas vertintinas kritiškai.

8. Apelianto suformuluoti reikalavimai neatitinka CPK 326 str. reikalavimu, nes jie yra alternatyvus ir prieštaraujantys vieni kitiems, kadangi juose formuluojami reikalavimai del ieškinio senaties taikymo arba del ieškinio tenkinimo pagal atsakovo reikalavima. Ieškovas byloje nera pareiškes jokiu reikalavimu, negali ju reikšti ir apeliacineje instancijoje. Butent tai salygoja apeliacinio skundo nepagristuma.

Atsiliepimu i atsakoves A. J. P. apeliacini skunda ieškove V. T. prašo atmesti atsakoves apeliacini skunda ir palikti nepakeista Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendima. Tuo paciu ieškove prašo priteisti iš atsakoves bylinejimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka LR Konstitucijos 109 str. reikalavimus, nes teismas tinkamai igyvendino teisinguma. Remdamasis bylos šaliu ir liudytoju paaiškinimais, rašytiniais irodymais, treciuju asmenu pateiktais duomenimis teismas pilnai ir visapusiškai ištyre bylos aplinkybes bei padare teisingas išvadas. Teismas nustate, kad sažiningoji ginco šalis yra ieškove V. T. (CK 1.137 str. 2 d.) ir pagristai atsisake ginti asmenis, piktnaudžiavusius teise (CK 1.137 str. 3 d.). Nagrinedamas byla teismas tinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, o procesines teises pažeidimu, kurie salygotu neteisinga bylos išsprendima, neatliko. Todel nera teisinio pagrindo ji naikinti.

2. Apeliante nurodo, kad teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra vienintelis - procesines teises normos pažeidimas arba neteisingas pritaikymas (CPK 329 str. 1 d.). Apeliante užsimena apie CPK 177 straipsni, nurodanti kas yra irodymai ir aptarianti irodymu leistinuma ir lieciamuma. Taciau iš apeliacinio skundo argumentu neaišku kuria konkrecia CPK 177 straipsnio dali ieškove laiko pažeista ar netinkamai pritaikyta, kaip nesimato argumentu, kodel konkretus pažeidimas salygojo neteisinga bylos išsprendima.

3. Apeliacinio skundo dalyje „Del restitucijos taikymo“ nera jokiu duomenu, faktu ar motyvu del netinkamo procesines normos taikymo. Jame pagrindinis demesys skiriamas materialines teises normu taikymui - tiek CK 4.79 str., tiek LR Žemes istatymo 31 str.. Kadangi materialines teises normu pažeidimas (CPK 330 str.) nera nurodomas sprendimo panaikinimo pagrindu, nera reikalo ir butinybes analizuoti apeliantes argumentu del pirmumo teises ar jos irodymu apie tai, kad ji, esa gavo V. T. atsisakyma del pirmenybes teises pasinaudojimo.

4. Apeliante nepateikia jokiu argumentu, kad bylinejimosi išlaidu priteisimas iš jos salygojo viso sprendimo nepagristuma ar neteisinga bylos sprendima. Ieškoves manymu, apeliantei svarbiausia ne bylos esme, o jos turtiniai interesai. Bet gavusi už žeme 55000 Lt ji neturi teises teigti, jog jos turtine padetis yra bloga. Kita vertus, elgdamasi nerupestingai ir nesažiningai ieškoves atžvilgiu, ji privalejo suprasti, kad jai atsiras neigiamu pasekmiu.

Atsiliepime i atsakovu V. D. ir A. J. P. apeliacinius skundus atsakove notare Rita Reistaitiene nurodo, kad ji 2006-10-12 suklydimo itakoje patvirtino 23,60 ha žemes sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esancio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutarti tarp atsakovu A. J. P. ir V. D.. Pažymima, kad jei atsakove A. J. P. buvo pažadejusi parduoti dali žemes sklypo ir už ji jau gavo pinigus, kaip rašoma ieškinyje, tai tokiu atveju sutartis galetu buti panaikinta iš dalies, priteisiant ieškovei žemes sklypo dali, kuria užima pastatai ir kuri butina naudoti pagal paskirti (CK 6.394 str. 1 d.), kita žemes sklypo dali paliekant atsakovo V. D. nuosavybeje.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovu V. D. ir A. J. P. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Kolegija pažymi, kad apeliacinio bylos nagrinejimo ribas sudaro apeliaciniu skundu faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacines instancijos teismas nagrineja byla, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose, nustatytu ribu. Absoliuciu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu nenustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d.).

Kolegija pripažista, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai išnagrinejo visas bylos aplinkybes ir del to prieme nepagrista sprendima. Nagrinejant šaliu ginca, visu pirma privalu išsiaiškinti esmine aplinkybe – kada ir kokiu budu buvo išskirta užstatyta teritorija 1,1 ha, nurodyta Žemes sklypo plane (b.l. 46, t. 1). Teismas pagristai nustate, kad Žemes istatymo 31 str. 1 ir 4 d. nurodyta pirmumo teise isigyti žemes sklypa. Asmenys turi pirmumo teise pirkti privacia žeme, kuria užima nuosavybes teise jiems priklausantys statiniai ir irenginiai, taip pat žeme, butina naudoti šiems objektams pagal paskirti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis vienodomis salygomis, išskyrus atvejus, kai žeme parduodama iš viešuju varžytyniu. Kolegija pripažista, kad apeliantas V. D. pagristai nurodo, kad byloje nera jokiu irodymu, jog kada nors buvo suformuotas žemes sklypas apie N. M. priklausancius pastatus, kas ir kada išskyre žemes sklypa. N. M. nusipirkti iš atsakoves A. J. P. pastatai statyti 1916-1983 metais, todel žemes sklypai buvo skiriami vykdomojo komiteto sprendimu (b.l. 60 – 63, t. 1). Nenustacius, kiek gi žemes ploto yra butina, naudojantis N. M. jai priklausanciais statiniais, negalima tinkamai taip pat išspresti šio ginco. Pati N. M. niekada nedalyvavo teismo posedžiuose, todel teismui atimta galimybe išsiaiškinti jos pacios protingus poreikius naudotis žemes sklypu. Jei vis delto butu nustatyta, kad pastatais užstatyta teritorija sudaro 1,1 ha, privalu aiškintis, kokie N. M. poreikiai viršija šio 1,1 ha žemes sklypo naudojima. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškove V. T. kalba apie savo poreikius ir del to reikalauja 3,8 ha žemes sklypo. Tokiu atveju svarbu išsiaiškinti, kokiu pagrindu ieškove pati reikalauja panaikinti viso žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, viršijant bet kokius protingumo ir sažiningumo. principus (CK 1.5 str. 5 d.). Apeliaciniame skunde atsakovas V. D. nurodo, kad jis sutinka perkelti ieškovei pirkejo teises i 1,1 ha žemes sklypa, priteisiant jam iš atsakoves A. J. P. 2564 Lt. Teismo posedyje apklausta liudytoja J. D. patvirtino, kad V. T. nurode jos naudojamos žemes sklypo ribas (b.l. 35, t. 2). Tai rodo, kad šalys turi galimybe gera valia išspresti ginca, taciau bet kokiu atveju ji spresti privalo ne V. T., o pastatu savininke N. M..

Kolegija pripažista, kad šis klausimas gali buti sprendžiamas tik išsiaiškinus N. M. valia, kadangi žemes sklypo savininke gali buti tik ji. Taip pat tik ji gali sutikti perimti pirkejo teises ir pareigas i ši sklypa. Taciau bet kuriuo atveju šiu teisiu negali perimti V. T., byloje dalyvaujanti kaip ieškove. Ji šioje byloje gali buti laikoma tik N. M. atstove. Savo reikalavimus ji gali reikšti tik del žemes sklypo, kuris viršytu jos reikalaujama 2,8 ha plota. Pirkejo teisiu ir pareigu perkelimas, skirtingai nuo sandorio pripažinimo negaliojanciu, yra priimtinesnis ir teisingesnis, nes šis gynimo budas yra ekonomiškesnis, operatyvesnis ir labiausiai atitinka pirmenybes teises turetojo interesus. Pirkejo teisiu ir pareigu perkelimo, kaip pirmenybes teises gynimo budo, specifika yra ta, kad jo taikymas nepriklauso nuo treciojo asmens, kuriam neteisetai perleistas turtas, sažiningumo. Del to, taikant pirkejo teisiu ir pareigu perkelimo instituta, nereikia vadovautis CK 1.80 str. 2-4 d., 4.96 str. nustatytomis sandorio negaliojimo ir turto išreikalavimo iš sažiningo igijejo taisyklemis. Pirmenybes teises turetojui priklauso ne pats perleistas turtas, o teise ji isigyti pirmiau už kitus. Taigi, net pripažinus negaliojancia 23,60 ha žemes sklypo pirkimo-pardavimo sutarti, N. M. gali tureti pirmenybe tik i 1,1 ha žemes sklypo dali, jei nebus irodyti didesni jos poreikiai, susije su jai priklausanciu pastatu išlaikymu. Tik tada, jei šalys neišspres ginco taip, kaip siulo apeliantas V. D. arba jis nagrinejant byla iš naujo pirmosios instancijos teisme apsispres kitaip, bus pagrindo spresti klausima del viso ar dalies pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojanciu, konstatavus imperatyviu Žemes istatymo normu pažeidima.

Ivertinus esmine aplinkybe, kad apeliaciniame skunde nurodyta galimybe perkelti pirkejo teises iš atsakovo V. D. ieškovei N. M. nebuvo svarstoma pirmosios instancijos teise, sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrineti iš naujo. Kolegija taip pat atkreipia pirmosios instancijos teismo demesi i tai, kad CPK 173 str. suteikia galimybe apklausti atsakove A. J. P., nekvieciant jos i teismo posedi Mažeikiu rajono apylinkes teisme, jei del sveikatos bukles ji negali vykti i kita miesta.

Kolegija pripažista, kad V. T. yra netinkama ieškove šioje byloje. Iš teismui pateikto igaliojimo matyti, kad N. M. igaliojo V. T. atstovauti ja, atliekant visus su jos igyto nekilnojamojo turto valdymu susijusius veiksmus – sudaryti ir pasirašyti reikalingas sutartis, atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio turto valdymu (remontuoti, rekonstruoti, perplanuoti), pakeisti, papildyti ar panaikinti sudarytas sutartis (b.l. 13, t. 1). Darytina išvada, kad N. M. neigaliojo V. T. gincyti treciuju asmenu sudarytas sutartis. Kolegija sutinka su apelianto V. D. motyvu, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nurode, kad del šio sandorio pripažinimo niekiniu gali kreiptis i teisma bet kuris suinteresuotas asmuo. Šiuo atveju V. T. yra N. M. atstovaujantis asmuo, jos igalinimai negali viršyti paciame igaliojime nurodytu ribu. Tai, kad N. M. buvo igaliojusi V. T. nupirkti jos vardu žemes sklypa ir gyvenamaji nama su priklausiniais (b.l. 11, t. 1), taciau igaliotine V. T. ivykde tik dali igaliojimo, savaime nereiškia, kad ji turi teise pateikti ieškini savo vardu, gincijant atsakovu sudaryta pirkimo-pardavimo sandori. Pastarasis igaliojimas buvo išduotas vieniems metams, šis terminas baigesi 2000-08-25. Kaip jau nurode kolegija, ieškoves galimu veiksmu ribos išdestytos labai detaliai (CPK 58 str.), taciau igaliojime nera numatyta teise gincyti bet kokius sandorius, susijusius su atsakovu sudarytu žemes pirkimu-pardavimu. Privalu atsižvelgti ir i tai, kad ginco nagrinejimo metu V. T. iš esmes emesi ginti ne atstovaujamosios, o savo interesus, susijusius su pirmumo teise isigyti 3,8 ha žemes. Kad ji sieke ginti butent savo interesus, irodo ir jos reikalavimas priteisti 6000 Lt neturtines žalos. Formaliai nutraukus civiline byla tuo pagrindu, jog ieškove neturejo teises pateikti ieškinio, butu pažeistas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas (CPK 7 str.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turi pareikalauti N. M. paaiškinimo del jos valios pateikti ieškini savo vardu ir nurodyti, kokius reikalavimus ji turetu atsakovams. Tuo tarpu byloje nera jokiu duomenu apie tai, kad ji iš viso žino apie vykstanti teismo procesa.

Apeliante A. J. P. taip pat pripažista, kad gincas šioje byloje gali vykti tik del 1,1 ha žemes sklypo, skirto N. M. nekilnojamojo turto priežiurai ir tvarkymui. Del šios priežasties nera pagrindo naikinti viso pirkimo-pardavimo sandorio, taikant restitucija. Kolegija jau pasisake del analogišku apelianto V. D. motyvu, antra karta analizuoti juos A. J. P. apeliaciniame skunde nera pagrindo.

Ivertinusi nurodytas esmines aplinkybes, kolegija daro išvada, kad skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrineti iš naujo pirmosios instancijos teisme (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2010 m. birželio 10 d. sprendima panaikinti ir byla perduoti nagrineti iš naujo pirmos instancijos teismui.