Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-29 · Byla Nr. ATP-117-658/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. A2.6.-873-714/2013Nutarimas · 2013-11-28Marijampolės apylinkės teismas
  2. ATP-117-658/2014Nutartis · 2014-01-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-29
Bylos Nr.
ATP-117-658/2014
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00804-2013-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. ATP-117-658/2014
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00804-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities VPK Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimo K. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis Valdas Banys surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. Z. už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 21 d., 02.00 val., Jurbarko r. Tamošių k., vairuodamas automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio sankasos, kelis kartus vertėsi, įvykio metu buvo sugadinta kelio sankasa, plastmasinė drenažinė pralaida, nutrauktas elektrinio piemens laidas, iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs apie įvykį policijai t.y. šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d.

Žemesnės instancijos teismas

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimu K. Z. pripažintas kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 130 str. 1 d. buvo nutraukta, nesant K. Z. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą ir grąžinti bylą papildomai nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teismui. Skunde nurodo, kad eismo įvykio metu automobiliui nuvažiuojant nuo kelio ir verčiantis buvo sugadinta kelio sankasa, nutrauktas elektrinis piemuo, suskaldyta perlaida. Automobilis buvo pašalintas iš eismo įvykio vietos paties vairuotojo. Mano, kad K. Z. vengdamas administracinės atsakomybės ir suprasdamas, kad įvyko eismo įvykis, sąmoningai neįsitikino ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, patraukė transporto priemonę iš įvykio vietos, tyrimo metu teigė, kad transporto priemonę vairavo jo brolis ir apie eismo įvykį nepranešė policijai kaip to reikalauja kelių eismo taisyklės.

K. Z. atsiliepimo į Institucijos skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu K. Z. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisina pagal ATPK 130 str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad K. Z. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įrodyta neabejotinai, be to, jis pats savo kaltę šioje dalyje pripažįsta. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaromas tik tyčia, tai yra, kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2184/2011, N63-2972/2010, N16-2330/2007 ir kt.). K. Z. kaltė padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą administracinio teisės pažeidimo byloje grindžiama tuo faktu, kad po eismo įvykio, nesant nukentėjusio asmens jis apie įvykį policijai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog eismo įvykio metu kitam turtui padaryti apgadinimai nėra žymūs – kelio sankasa, elektrinis piemuo, perlaida apgadinti labai nesmarkiai, ir apeliacinės instancijos teismo nuomone (vertinant foto nuotraukose užfiksuotus sužalojimus) tikėtina, kad nakties metu nuvažiavus nuo kelio, vairuotojas tokio pobūdžio sužalojimų galėjo ir nepastebėti. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad K. Z. vairavo savo automobilį, tame automobilyje buvę asmenys nenukentėjo, susidūrimo su kitais asmenimis ar transporto priemonėmis nebuvo, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, todėl darytina išvada, kad jis eismo įvykio metu ir iš karto po jo galėjo nesuprasti, kad apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą. Todėl negalima laikyti, jog jis tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, jo veikoje nėra būtinojo subjektyviosios pusės požymio – kaltės. Byloje taip pat nėra jokių kitų duomenų apie tai, kad K. Z. būtų turėjęs motyvą pasišalinti iš eismo įvykio vietos, įvykio metu jis turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, automobilis buvo draustas privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad jis galėjo vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas konstatuoja, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos gali būti nustatomas tik tada, kai asmuo sukėlęs eismo įvykį suprato ir tikslingai siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės pasišalino iš eismo įvykio vietos, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti ir Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis