- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-06
- Bylos Nr.
- 2S-1504-656/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01504-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- E. R.
- Ieškovas
- D. R.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės E. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. R. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pareikštą atsakovei E. R., išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas D. R. pateikė ieškinį atsakovei E. R., prašydamas pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3642-501/2009 nustatytą nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnametės dukros nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu, priteisti ieškovui iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Parengiamajame teismo posėdyje šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad šalims yra žinomos CPK 249 str. 2 d. numatytos pasekmės, jog kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, išskyrus CK 3.169 straipsnyje numatytus atvejus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi patvirtino ieškovo D. R. ir atsakovės E. R. taikos sutartį ir bylą nutraukė.
Teismas patvirtino taikos sutartį tokiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3642-501/2009 nustatytą nepilnametės dukters D. B. R., gimusios 2005 m. gruodžio 12 d., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti nepilnametės dukters D. B. R. gyvenamąją vietą kartu su tėvu D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
2. Ieškovo D. R. dukrai Dominykai B. R. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3642-501/2009 priteistas išlaikymas nutraukiamas nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
3. Atsakovė E. R. įsipareigoja mokėti nepilnametei dukrai Dominykai B. R. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio išmokomis nuo teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos.
4. Ieškovas D. R. skiriamas dukteriai Dominykai B. R. mokamo išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise.
5. Nustatoma tokia atsakovės E. R. bendravimo su nepilnamete dukterimi D. B. R. tvarka:
5.1. Atsakovė E. R. bendrauja su dukterimi kas antrą neporinės mėnesio savaitės savaitgalį nuo penktadienio pietų (po pamokų) iki pirmadienio ryto (pamokų) mokslo metų laikotarpiu.
5.2. Atsakovė E. R. bendrauja su dukterimi ne mokslo metų laikotarpiu kas antrą neporinės mėnesio savaitės savaitgalį, dukterį pasiimdama penktadienį 19 val. šalių sutartoje vietoje, ieškovas D. R. atsiima dukterį sekmadienį 19 val. šalių sutartoje vietoje.
5.3. Ieškovas D. R. įsipareigoja dukters ligos atveju nedelsiant informuoti apie tai atsakovę E. R..
5.4. Esant šalių susitarimui, gali būti nustatyta ir kitokia bendravimo su vaiku tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
E. R. atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį - nepatvirtinti taikos sutarties.
1. Skundžiama nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesinės teisės normas. Skundžiama nutartis pažeidžia Atsakovės, o taip pat ir nepilnamečio vaiko interesus, todėl vien dėl šių aplinkybių negalėjo būti patvirtinta. Teismo nutarties pagrįstumas priklauso nuo to, ar teismas tinkamai išklauso civilinėje byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, teisingai įvertina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Todėl nutartyje teismas privalo išdėstyti išsamius motyvus, kodėl buvo padaryta vienokia, o ne kitokia išvada. Priešingu atveju, t.y. teismui nutartyje nenurodžius motyvų, taikomas CPK 329 str. 2 d. 4 ?., nustatantis, jog teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimas yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas. Gindamas viešąjį interesą teismas turi teisę nepriimti ieškinio atsisakymo, ieškinio pripažinimo ar netvirtinti šalių taikos sutarties (CPK 42 str. 2 d.) ir kt. Tokios išimtys yra pateisinamos ir būtinos siekiant suderinti privataus ir viešojo intereso gynybą civiliniame procese, užtikrinti šių interesų pusiausvyrą, nes yra pripažįstama, kad bylinėjimasis nėra vien privatus šalių reikalas. Atsakovė šiame teismo posėdyje dalyvavo viena, nors ir neturi reikiamo teisinio išsilavinimo. Ji nenorėjo valstybės finansuojamos advokato, nes turi skaudžios patirties bei blogą nuomonę apie juos. Pasisamdyti privatų advokatą Atsakovė neturi finansinių resursų, nes šiuo metu jos padėtis yra ypač sudėtinga. Manymas, kad galės savo teises teismo posėdžio metu tinkamai apginti bei atstovauti, buvo klaidingas. Byloje bei sudarant taikos sutartį Atsakovė neabejotinai buvo gerokai silpnesnė už Ieškovą šalis. Atsakovė, būdama be atstovo, pasimetė, sutriko, todėl negalėjo žinoti kaip teisingai elgtis teismo posėdžio metu. Taip pat buvo nuolat spaudžiama kitos proceso šalies. Natūralu, kad po tokios psichologinės įtampos sukūrimo, teisme patiriamo streso, Atsakovė norėjo kuo greičiau užbaigti viską, todėl nevalingai sutiko viską greičiau užbaigti (pasirašyti dokumentus), kad tik turėtų ramybę. Dėl visų šių aplinkybių Teismas savo iniciatyva neturėjo tvirtinti taikos sutarties.
2. Apylinkės teismas, priimdamas Skundžiamą nutartį, visiškai nevertino ir to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - Vaiko teisių apsaugos skyrius) savo pateiktose išvadose buvo nustatęs, kad Vaikas yra pareiškęs norą ir turi gyventi su motina. Be to, būtent posėdyje, kuriame buvo sprendžiama dėl taikos sutarties patvirtinimo, nedalyvavo joks Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas. Tokio specialisto dalyvavimas, ypatingai sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, yra būtinas.
3. Vaikas, kuriam šiais metais sukaks devyneri, neabejotinai ir pats galėtų pareikšti savo nuomonę. Tačiau ir minėtos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, ir Vaiko nuomonė šiuo klausimu Apylinkės teismo visiškai nebuvo įvertinta.
4. Taikos sutartis buvo pasirašyta teismo posėdžio metu labai skubiai, paminant rungtyniškumo, šalių lygiateisiškumo bei kitus principus. Atsakovė neturėjo progos nei pati iš anksčiau susipažinti su taikos sutarties projektu, nei pasitarti su teisės srities specialistu dėl sutarties sąlygų, apgalvoti, įvertinti jas.
Atsiliepimas
D. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti.
1. Atsakovė byloje nepateikė atsiliepimo, jokio prieštaravimo dėl ieškinio reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nenurodė, kad prieštarautų taikos sutarčiai.
2. Parengiamojo teismo posėdžio metu Atsakovė pati nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta gali būti nustatyta su tėvu.
3. Atsakovei sutikus pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, abiems tėvams susitarus, šalys sudarė Taikos sutartį, patvirtindamos pasiektą susitarimą. Atsakovės niekas nevertė sudaryti taikos sutarties. Ji turėjo teisę nesutikti su ieškiniu ir nesudaryti taikos sutarties, bet buvo apsisprendusi sudaryti taikos sutartį ir ją sudarė, tuo įgyvendindama savo teisę užbaigti bylą taikiai šalių bendrai sutartomis sąlygomis. Atsakovė neturėjo sudaryti taikos sutarties būtent to parengiamojo posėdžio metu. Jei ji būtų pageidavusi, taikos sutartis galėjo būti tvirtinama bet kurioje proceso stadijoje (CPK 140 str. 1 d.). Atsakovė to nepageidavo. Teismas, šalims parengiamojo teismo posėdžio metu susitarus ir patvirtinus, kad yra galimybė bylą išspręsti taikiai, pasiūlė nustatyti terminą taikos sutarčiai sudaryti. Tačiau tokiam teismo siūlymui nepritarė būtent Atsakovė, kuri norėjo sudaryti taikos sutartį parengiamojo teismo posėdžio metu. Taikos sutartis buvo surašyta parengiamojo posėdžio metu ranka (ne kompiuteriu). Teksto surašymas užtruko, todėl Apeliantės argumentai, kad neva ji buvo skubinama kuo greičiau pasirašyti, nepagrįsti. Atsakovei niekas nekliudė turėti atstovą byloje, kuris būtų atstovavęs jos interesus (CPK 51 sr. 1 d.). Teismas net kelis kartus parengiamojo posėdžio metu informavo Atsakovę apie šią jos teisę. Šios aplinkybės rodo, kad Atsakovė taikos sutartį pasirašė, nes tokia buvo jos valia.
4. Atsakovė su šiomis taikos sutarties sąlygomis sutiko, jų keisti nesiūlė, prieštaravimų neišdėstė, Taikos sutartį nurodytomis sąlygomis pasirašė. Dar daugiau, esmines teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygas, įskaitant sąlygas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir Atsakovės bendravimo su nepilnamete šalių dukra tvarkos pasiūlė ne Ieškovas ar jo atstovas, o pati Atsakovė.
5. CK 3.169 str. 1 d. numato, kad “kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu.”. Jokių kitų sąlygų be tėvų susitarimo nėra. Ne nepilnametis vaikas sprendžia dėl jo gyvenamosios vietos, o tėvai. Esant susitarimui (Taikos sutarčiai), tarp šalių nėra ginčo. O CK 3.177 str. numato, kad teismas, tik “nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus”. Nesant ginčo, vaiko nuomonės teismas išklausyti neturi. Be to, vaiko nuomonė teismui nėra privaloma ir vertinama visų aplinkybių kontekste - šiuo atveju, pagal tėvų susitarimą sudaryti Taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos, ir įvertinant tai, kad Atsakovė neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir gyvena Krizių centro skirtoje laikinojoje gyvenamojoje vietoje.
6. Taikos sutartis yra sandoris. Ji šalims turi įstatymo galią ir yra privaloma nuo jos sudarymo (CK 6.189 str. 1 d.). Net ir pasikeitus šalies nuomonei dėl sudarytos sutarties, dėl sutartimi prisiimtų teisių ir pareigų, šalis neturi teisės vienašališkai atsisakyti jau prisiimtų sutartinių įsipareigojimų (CK 6.59 str.). Taikos sutartis tarp šalių įsigalioja nuo jos rašytinės formos sudarymo, jei sutartyje nėra numatytas kitoks įsigaliojimo momentas (CK 6.983 str. 3 d.). Taikos sutarties patvirtinimas teismo nutartimi taikos sutarčiai suteikia teismo sprendimo galią ir teismo sprendimo sukeliamas procesines pasekmes (CK 6.985 str. 1 d., CPK 249 str. 2 d., 293 str. 5 ?.), tačiau neturi įtakos sutarties galiojimui. Taigi šalių susitarimas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra šalims privalomas ir jas įpareigoja nuo Taikos sutarties pasirašymo momento.
7. Atsakovė atskiruoju skundu neįrodo jokių esminių materialinių ar procesinių pažeidimų (CPK 329 str., 330 str.), dėl kurių taikos sutartis negalėjo būti patvirtinta.
Šalies argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu nurodo taikos sutarties prieštaravimą imperatyvioms normoms ir Atsakovės valios trūkumus, sudarant taikos sutartį. Tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Atsakovė neįrodo Taikos sutarties, kaip sandorio, negaliojimo pagrindų, numatytų CK 1.90 str. (suklydimo) ar CK 1.91 str. (apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo) ir nepagrindžia sandorio pripažinimo negaliojančiu minėtais pagrindais sąlygų. Todėl jos argumentai dėl valios trūkumo, sudarant Taikos sutartį ir prašant ią patvirtinti teisme, yra nepagrįsti.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Atskirasis skundas grindžiamas aplinkybe, kad sudaryta taikos sutartis priimta pažeidžiant procesines teisės normas, neatitinka apeliantės tikrosios valios, pažeidžia atsakovės (apeliantės) ir jos nepilnametės dukters interesus.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė šalims bylą užbaigti taikos sutartimi. Kiekvienu atveju teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar taikos sutartis yra sudaryta laisva šalių valia, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nepažeidžia viešojo intereso, asmenų teisių ir teisėtų interesų (CPK 13 str., 42 str. 1, 2 d., 140 str. 3 d.). Bylos šalies valios trūkumai, sudarant taikos sutartį, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Taip pat nenustatė procesinių teisės normų pažeidimų, tvirtinant šalių pasirašytą taikos sutartį.
Apeliantė tvirtina, kad pasirašyta taikos sutartis neatspindi jos tikrosios valios. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė atsakovės (apeliantės) valios trūkumų sudarant taikos sutartį. Parengiamojo teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad teisėja šalims pasiūlė nustatyti terminą taikos sutarties tvirtinimo klausimui spręsti, atsakovei išaiškino jos teisę į gynėją, išaiškino taikos sutarties patvirtinimo teisines pasekmes. Tačiau būtent apeliantės iniciatyva taikos sutartis pasirašyta ir patvirtinta parengiamajame teismo posėdyje, į taikos sutartį įtraukiant apeliantės pageidautas taikos sutarties sąlygas. Todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, kad taikos sutartyje neatsispindi tikroji jos išreikšta valia bei ketinimai. Nors apeliantė tvirtina, kad jai buvo darytas spaudimas dėl taikos sutarties pasirašymo, tačiau bylos medžiaga, įskaitant teismo posėdžio protokolą, minėtos aplinkybės nepatvirtina.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad neturi teisinio išsilavinimo, todėl ši aplinkybė galėjo turėti įtakos jos priimto sprendimo nesupratimui. Tačiau ši aplinkybė vertintina kritiškai. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. kovo 24 d. sprendimu yra nustatęs nepilnametės mergaitės gyvenamąją vietą su motina. Šioje byloje ieškovas yra pareiškęs ieškinį dėl šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo. Su ieškiniu atsakovė (apeliantė) yra susipažinusi. Teismo posėdžio metu šis klausimas apeliantei nebuvo naujas. Taikos sutarties esminė sąlyga – mergaitės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją su tėvu. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad apeliantės teisinių žinių neturėjimas galėjo lemti jos priimtą sprendimą, juo labiau, kad apeliantė turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b.l. 119).
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad padarytas procesinis pažeidimas teismo posėdyje nedalyvavus Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams. Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra pateikusi išvadą byloje, todėl šios tarnybos atstovų nedalyvavimas teismo posėdyje neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad patvirtinta taikos sutartis pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Taikos sutartimi pakeista mergaitės gyvenamoji vieta, nustatant nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu. Nors Vaiko teisių apsaugos tarnyba yra išreiškusi nuomonę, kad nepilnametės mergaitės gyvenimas su motina labiau atitiktų vaiko interesus (b.l. 116), tačiau Tarnyba kartu pastebėjusi, kad mergaitė noriai bendrauja su abiem tėvais. Todėl tėvams gyvenant skyrium bei priėmus susitarimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nėra pagrindo tvirtinimui, kad šis tėvų sprendimas pažeidžia vaiko interesus (CK 3.169 str. 1 d.), nes vaiko motina yra netekusi būsto, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir laikinai gyvena Krizių centre, be to, nėra duomenų, kad šiuo metu turėtų nuolatinį darbą (b.l. 120, 148). Tėvams teisinį ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo išsprendus taikiai, abipusiu kompromisiniu sutarimu, vaiko nuomonė šiuo atveju neprivalėjo būti išklausyta.
Įvertinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti ar keisti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.