- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-04-22
- Bylos Nr.
- 1-38-984/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00759-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Kaltinamasis
- K. N.
- Kategorijos
- 1.2.14.5.1Paprastas sukčiavimas (BK 182 str. 1 d.)
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui Dainiui Dambrauskui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. N., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2009-09-25 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, bausmė pakeista 45 parų areštu;
2) 2011-03-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 144 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – 2 m. 9 mėn. 30 d. laisvės atėmimo bausme;
3) 2011-05-12 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme;
4) 2011-08-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais ir skirta galutinė 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
5) 2013-03-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su 2011-08-30 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė;
6) 2013-10-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių ir 64 straipsnio 1 dalies pagrindu subendrinta su 2013-03-13 Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
7) 2014-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, LR BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu subendrinta su 2013-10-04 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė;
8) 2015-01-08 Šilalės rajono apylinkės teismo, pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį – 8 mėn. laisvės atėmimo, LR BK 63 straipsnio 1,4 ir 9 dalių pagrindu subendrinta su 201-04-30 Širvintų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta 4 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, bausmes atlikęs, teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį ir 181 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. N., neturėdamas teisėto pagrindo atvirai kitų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusį ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtą, o būtent: K. N., 2014-12-30 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrai grupėje su A. K., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10-3, Šiauliuose, 3 kameroje sukurstė A. K. parašyti laišką Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui R. A.. A. K. laišką parašė bei jame neturėdamas teisėto pagrindo atvirai K. N. naudai reikalavo R. A. perduoti turtą, t. y. iki 2015-01-05 pervesti į jo nurodytą sąskaitą, esančią AB „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), 5 000 eurų, o to nepadarius, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš jį ir jo šeimos narius, rašydamas „Vyriausiam teisėjui...“, „...Nu ka gaidy prisidirbai džiaukis kad leidau paskutinį karta šventes atšvęst Mane nuteisei keturėm metams 3 men. Galvoji praslysi pedofile jau esi sekamas trūksta veno skambučio kad chebra pradėtu veikti su tavim žudyti tave ir tava šeima pjaustyti gabalais ir tyčiotis viskas bus filmuojama ir bus įkelta intika. Jeigu nenori kad taip nutiktu pervest į šia sąskaita 5000 euro K. N. Gim (duomenys neskelbtini) Lt 967300010002407226 Šved Bank Šiauliai Šiaulių tardymo Izoliatoriaus Nesulaukiu pinigu iki 2015-01-05 pradėsime vykdyti planą, tikiuosi esi supratingas ir nerizikuosi savo bei šeimos gyvybėmis....“ laiško pabaigoje parašydamas „su pagarba K. N.“ ir pasirašydamas, šį laišką adresavo Ukmergės apylinkės teismui, Kęstučio a. 1. K. N. 2014-12-30 šį laišką padavė Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus raštinės darbuotojai išsiųsti į Ukmergės rajono apylinkės teismą, kuriame jis 2015-01-05 buvo gautas ir teisėjo R. A. perskaitytas. Tokiu būdu, K. N., veikdamas bendrai grupėje su A. K., atvirai iš nukentėjusiojo R. A. prievartavo turtą, t. y. K. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veika, numatytą LR BK 181 straipsnio 1 dalyje.
Be to, K. N. kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2014-12-30, veikdamas bendrai grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esančiame Trakų g. 10-3, Šiauliuose, parašė antrą laišką Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjui R. A., kurį ištepė savo krauju ir kuriame ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo rašydamas jam grasino „ ...Sveikas A. tai ka gaidy ramiai prašventei šventes džiaukis čia paskutines šventes, kurias atšventei, nupjausiu tau galva primišiu i skrandi žertva nepratesei man apskundimo laiko tai dabar kentėsi užtai, tik grištu i zona ir pasakau kad pradėtu judėti žmones nes jau lauke skambučio nes jau užsakytas esi ir sekamas, čia tikrai nejokauju dabar krauju savo pasyrašau ant šito lapo kad čia nejokauju o po kiek laiko tavo krauju rašysiu ant tavo namu sienų...“, laiško pabaigoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui parašant „K. N.“, o ant voko užrašant „Ukmergės apilinkės teismui teisėjui R. A. kėstučio aikšte1 Ukmergė“, ir šiuos grasinančio pobūdžio laiškus K. N. 2014-10-30 padavė išsiųsti Šiaulių tardymo izoliatoriaus socialinės reabilitacijos skyriaus raštinės darbuotojai. Tai kas išdėstyta sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, grasino nužudyti nukentėjusįjį R. A., t. y. K. N. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Byloje įtariamuoju buvo patrauktas ir A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), tačiau 2016 m. vasario 1 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas A. K. atžvilgiu nutrauktas jam mirus (II tomas, 96 b. l.).
Kaltinamasis K. N. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinimu nesutinka ir kaltės nepripažįsta, kadangi pats grąsinančių ir turtą prievartaujančių laiškų nerašė ir nieko nekurstė. Jo teigimu, minėtus laiškus galėjo parašyti A. K., kadangi jie tuo pačiu metu buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vienoje kameroje. Jis A. K. buvo pasakojęs apie save, teistumus, kameroje buvo ir jo dokumentų, nuosprendžių, kuriuos A. K. galėjo perskaityti. Pats jis anksčiau yra rašęs grasinančius laiškus ir savo kaltę pripažino, todėl neturi pagrindo meluoti ir šį kartą. Tačiau šį kartą laiškų jis nerašė.
Kaltinamasis K. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad niekam jokių grasinančių laiškų nerašė, su šiais dalykais yra „užbaigęs“. Tačiau žino, kas šiuos grasinančio pobūdžio laiškus rašė jo vardu. 2014 m. gruodžio mėnesio pabaigoje jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Kartu su juo kameroje buvo A., kurio pavardės jis neprisimena. A. apie 30 metų, jis lietuvis, kilęs iš Tauragės. Būdami kameroje jie su A. šnekėjosi, jis jam papasakojo už ką yra teistas. Jo nuomone, A. „yra pavažiavęs stogas“, nes jis pjaustosi venas, nuolat žudosi. Jis žino, kad A. jo vardu yra rašęs grasinančio turinio laiškus, sakė, kad nori pasivažinėti, nes nėra buvęs Ukmergėje, tai jei jis rašys savo duomenis laiške, tai jo į Ukmergę niekas neatsiveš, todėl jis ir rašė grasinančius laiškus K. N., vardu. A. grasinančius laiškus rašė ne tik į Ukmergę, kiek žino, jis rašė ir į Tauragę, Kauną, jis rašė daug laiškų, gal aštuonis. Kodėl į Ukmergę parašė jo vardu du grasinančius laiškus, jis nežino. Tekstus laiškų rašė pats A., jis jam tikrai nepadėjo. Žino, kad viename laiške A. nurodė sąskaitos numerį, tai bendras sąskaitos numeris visų, tik prie siunčiamų pinigų yra nurodomas nuteistojo vardas ir pavardė, tai nėra nei vieno nuteistojo asmens asmeninė sąskaita. K. N. teigimu, jis nežino kieno kraujas yra paliktas ant vieno iš laiškų, Tačiau gali būti ir jo, kadangi tuo metu jis buvo persipjovęs venas, nes su izoliatoriaus administracija turėjo nesutarimų, tai jam varvėjo kraujas, jis šluostėsi dešinės rankos supjaustytas venas baltais lapais, tai gali būti, kad ant jo krauju suteptų lapų A. parašė grasinantį laišką teisėjui. K. N. parodė, kad ant laiško, sutepto krauju, yra ne jo raštas, ne jo parašas. Ant kito laiško teisėjui su grasinančiu tekstu, yra ne jo raštas, ne jo ir parašas. Jis pats tikrai nieko nevertė tokių laiškų rašyti, visada, kada norėdavo tokius laiškus parašydavo pats (1 tomas, 164, 170 b. l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. A. K. ikiteisminis tyrimas šioje byloje nutrauktas (2 t., 96 b. l.). A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-12-30 jis buvo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, į kurį jis buvo atvežtas, kaip liudytojas duoti parodymų mašinos vagystėje. Vieną dieną, t. y., 2014-12-30 jis vienoje kameroje buvo su K. N., šis jam pasakojo, jog yra iš Ukmergės. Jis K. matė pirmą kartą. Minėtą dieną, apie 18-19 val., kameroje K. N. jo paprašė, kad jis už jį parašytų grasinantį laišką kažkokiam teisėjui. Jis jam atsakė, kad beveik nemoka rašyti, ir kad nieko jam nerašys. K. N. parodė, jog sunkiai rašo, tai K. jam sakė „eik nachui su savo tokiu rašymu“. Jis K. tik „pasiuntė“, sakė, kad nerašys ir viskas, tai jis su juo net dėl to susimušė, jis jam iš nosies tada kraują „paleido“, o jis jam nežymiai antakį praskėlė. Prižiūrėtojai į tai labai nereagavo. Jis vėliau paprašė adminsitracijos, kad jį perkeltų į kitą kamerą, kadangi K. yra „problematiškas“ ir jis su juo nesėdės vienoje kameroje. A. K. parodė, kad jau 2015 m. birželio mėn. turi išeiti į laisvę, turi žmoną, vaiką ir dėl tokių nesąmonių nesiruošia pats „nusiteisti“. Kas K. galėjo parašyti tą laišką, jis nežino. Žino, kad po jo pas K. į kamerą lyg buvo pasodintas kitas asmuo, kas – nežino. Kai jis „paleido“ K. kraują iš nosies, tai šis jam pasakė „asile, aš tave į Ukmergę etapu parsivešiu“, tai A. K. atsakė „tu man negrasink, asile, nes liksi be galvos“. Žodžiu, jie tada labai apsižodžiavo, tai mano, kad dabar už tai, jog nerašė laiškų, ir kad „paleido“ kraują iš nosies, jam K. N. ir keršija, nurodydamas, kad tai A. K. jam parašė tuos grasinančius laiškus. Bėgantį kraują iš nosies, kiek jis matė, K. valėsi rankšluosčiu. Jis bėgantį kraują iš antakio tik prie kriauklės nusiplovė ir į popierių kraujo nevalė. Nematė, kad K. savo kraują taip pat valytųsi į popierių. A. K. teigimu, jam labai sunku ir sudėtinga rašyti. Galima imti jo rašysenos pavyzdžius, o po ekspertizės pamatys, kad nieko panašaus jis nerašė. Jam K. kameroje nėra rodęs jokių grasinančių laiškų. Nežino, ar jis jau būdamas su juo kameroje turėjo parašytus kokius nors grasinančius laiškus, ar ne. Jis laukia išėjimo į laisvę pas savo šeimą ir dėl tokių dalykų nesiruošia nusiteisti. 2015-12-16 A. K. parodė, kad su pateiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, jį suprato, kaltu neprisipažįsta visiškai. K. N. pažįsta, su juo kartu sėdėjo Šiaulių tardymo izoliatoriuje, vienoje kameroje. Tuo metu, kai jie buvo vienoje kameroje, jų santykiai buvo labai blogi, nes K. N. jo prašė parašyti grasinantį laišką A.. Kas yra A., A. K. tuo metu nežinojo. Jis su tokiu K. N. siūlymu nesutiko ir laiško nerašė. Dėl šio pasiūlymo tarp jo ir K. N. įvyko konfliktas ir jie kameroje dėl to susimušė. Daugiau su K. N. jis nesikalbėjo, nors kartu kameroje buvo apie 1,6 paros. Jis grasinančio laiško A. ar kitam asmeniui nerašė. Matė, kad K. N. būdamas kameroje su juo kažką rašė, tačiau kam ir ką nežino, jis jam nieko nesakė. Po K. N. pasiūlymo parašyti grasinantį laišką jis su juo nebendravo, todėl ar K. N. parašė laišką tiksliai nežino, šis jam nesakė. Žino tik, kad K. N. norėjo A. grasinti, tačiau kokio pobūdžio grasinimai galėjo būti, nežino. Kai su K. N. kameroje susimušė, jis ir K. N. buvo susižaloję, A. K. bėgo kraujas iš nosies, o K. N. buvo prakirsta lūpa. Lyginamuosius rašysenos pavyzdžius, būdamas Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėje A. K. rašė kaire ranka, nes dažniausiai kaire ranka rašo, išskyrus atvejus, kai jam skauda kairę ranką ar dėl kitų priežasčių, tuomet rašo dešine ranka, tačiau taip yra buvę retai. Jis yra kairiarankis. Dėl specialisto išvados, kad žodžius parašė A. K., paaiškino, kad gali tik paneigti, nes jis to laiško tikrai nerašė (2 tomas, 44 b. l.).
Nukentėjusysis R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-01-05 Ukmergės rajono apylinkės teismas gavo du grasinančio turinio laiškus, kurių siuntėjas įvardintas K. N., gimęs (duomenys neskelbtini). Abu laiškai atsiųsti iš Šiaulių. Vienas iš šių laiškų adresuotas jam asmeniškai, o antras, kaip vyriausiam teisėjui, tačiau pagal savo turinį galima daryti prielaidą, kad jis taip pat adresuotas jam, nes minimas 4 metų 3 mėn. laisvės atėmimas. 2013-03-13 jis kaip tik yra priėmęs K. N. nuosprendį dėl grasinimo nužudyti prokurorą J. G., o vėliau atmetęs jo apeliacinius skundus dėl praleistų terminų. Abiejuose minėtuose laiškuose grasinama susidoroti su juo ir jo šeima, grasinama nužudyti, reikalaujama pervesti 5000 eurų į nurodytą sąskaitą, kitaip laisvėje esantys žmonės su juo susidoros. Laiškas adresuotas konkrečiai jam dėl grasinimų tikroviškumo yra išteptas krauju, jame grasinama jo krauju ištepti jo namų sienas, nurodoma, kad jis yra sekamas. K. N. jis yra nuteisęs ir anksčiau, todėl tikėtina, jog šis turi motyvą jo nekęsti, jam ir jo šeimos nariams keršyti. Be to, tokie K. N. grasinimai anksčiau buvo išsakyti ir teisėjai E. Z. (1 tomas, 10 b. l.).
2015 m. kovo 9 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus rašte nurodyta, kad K. N., gimęs (duomenys neskelbtini), 2014-12-29 buvo patalpintas į Šiaulių tardymo izoliatoriaus trečią kamerą, buvo kalinamas kartu su nuteistuoju A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini). 2014 m. gruodžio 30 d. nuteistasis A. K. buvo konvojuotas į Marijampolės pataisos namus ir nuteistasis K. N. trečioje kameroje iki 2014-12-31 buvo kalinamas vienas (1 t., 13–17 b. l.).
Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2015-05-15 rašte nurodyta, kad kiekvieną rytą, rytinio patikrinimo ir skaičiuotės metu, suimtieji (nuteistieji) savo laiškus bei skundus ar prašymus įteikia Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus pareigūnams (būrio viršininkams). 2014-12-30 nuteistasis K. N., kalėdamas Šiaulių tardymo izoliatoriaus trečioje kameroje, pateikė Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui vokus išsiuntimui į Ukmergės rajono apylinkės teismą. Būrio viršininkas laiškus, prieš juos priimant, nuteistojo akivaizdoje neskaitant ir necenzūruojant jų turinio patikrino, ar juose nėra daiktų ir reikmenų, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, po to įtraukė į apskaitą Nr. 2144, Nr. 2146 „Siunčiamų suimtųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), skundų, peticijų apskaitos žurnale“, bei minėtame žurnale pateikė pasirašyti nuteistajam K. N. (1 tomas, 19–20 b. l.).
Atlikus K. N. rašysenos tyrimą 2015-03-24 specialisto išvadoje Nr. 11-383 (15) nurodyta, kad: grasinančio turinio laišką, prasidedantį rankraštiniais įrašais „K. n. Gim (duomenys neskelbtini) Vyriausiam teisėjui...“, pasibaigiantį rankraštiniais įrašais „... tikiuosi esi supratingas ir nerizikuosi savo bei šeimos gyvybėmis Su pagarba K. N.“ parašė ne K. N., o kitas asmuo. Grasinančio turinio laišką prasidedantį rankraštiniais įrašai „K. N. gim.(duomenys neskelbtini) Sveikas A.“, pasibaigiantį rankraštiniais įrašais „...čia nejokauju, o po kiek laiko tavo krauju rašysiu ant tavo namu sienų iki greito K. N.“ parašė ne K. N., o kitas asmuo (1 t., 57–59 b. l.).
Atlikus K. N. DNR tyrimą, 2015-06-01 specialisto išvadoje Nr. 140-(1177)-IS1-3948, nurodyta, kad: ant pateiktų tirti tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2015-02-11, rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. N. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų K. N. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė, kaip 0,00000000000000001%. (1 t., 65–66 b. l.).
Atlikus A. K. papildomą rašysenos tyrimą 2015-07-16 specialisto išvadoje Nr. 11-1400 (15) nurodyta, kad grasinančio turinio laišką, prasidedantį rankraštiniais įrašais „K. n. Gim (duomenys neskelbtini) Vyriausiam teisėjui...“, pasibaigiantį rankraštiniais įrašais „... tikiuosi esi supratingas ir nerizikuosi savo bei šeimos gyvybėmis Su pagarba K. N.“, parašė A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Grasinančio turinio laišką, prasidedantį rankraštiniais įrašai „K. N. gim.(duomenys neskelbtini) Sveikas A.", pasibaigiantį rankraštiniais įrašais „...čia nejokauju, o po kiek laiko tavo krauju rašysiu ant tavo namu sienų iki greito K. N.“, parašė ne A. K., o kitas asmuo (1 t., 133–136 b. l.).
Atlikus lingvistinį tyrimą 2015 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ar laiško, pradėto žodžiais „Sveikas A.?...? ir baigto žodžiais „?...?čia nejokauju, o po kiek laiko tavo krauju rašysiu ant tavo namu sienų iki greito K. N.“, autorius yra K. N., ar kitas
asmuo nustatyti negalima, nes 1) tiriamas tekstas gana trumpas, o trumpuose tekstuose nepakankamai atsispindi rašiusio asmens kalbos individualumas; 2) laiško leksika ir frazeologija bei grasinimų pobūdis būdingi daugeliui panašaus išsilavinimo nelaisvėje (kalėjime ar pataisos namuose) rašančių asmenų (1 t., 152–153 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį, už turto prievartavimą atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę ir (ar) fizinę prievartą, ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant ir (ar) panaudojant fizinį smurtą. Pažymėtina, kad būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.
K. N. kaltinamas tuo, jog nusikalstamas veikas padarė bendrininkaudamas su A. K.. Byloje nustatyta, kad K. N., 2014-12-29 kartu su A. K. buvo patalpinti į Šiaulių tardymo izoliatoriaus trečią kamerą, kur kartu sėdėjo iki 2014-12-30. 2014-12-30 A. K. buvo konvojuotas į Marijampolės pataisos namus ir K. N. kameroje iki 2014-12-31 buvo kalinamas vienas (1 t., 13 b. l.). 2014-12-30 K. N. iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus išsiuntė keturis laiškus, du iš jų – adresuotus Ukmergės apylinkės teismui (1 t., 15 b. l.). 2015 m. liepos 16 d. specialisto išvadoje Nr. 11-1400 (15) nurodyta, kad grasinančio turinio laišką, prasidedantį rankraštiniais įrašais „K. n. Gim (duomenys neskelbtini) Vyriausiam teisėjui...“, pasibaigiantį rankraštiniais įrašais „... tikiuosi esi supratingas ir nerizikuosi savo bei šeimos gyvybėmis Su pagarba K. N.“ parašė A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Nors byloje nustatyta, kad laišką parašė A. K., o ne K. N., daryti išvada, kad A. K. parašyti tokio pobūdžio laišką sukurstė būtent K. N., kadangi nukentėjusysis R. A., dirbdamas (duomenys neskelbtini), ne kartą teisė K. N. (2 t., 5–28 b. l.), todėl K. N. turėjo motyvą keršyti nukentėjusiajam. Tuo tarpu A. K., Ukmergės rajono apylinkės teisme, ar teisėjo R. A. teisiamas nebuvo. Nukentėjusiajam parašytame laiške išreikštas reikalavimas būtent K. N. vardu, reikalaujant nukentėjusįjį pervesti jam 5000 eurų, o nepervedus, grasinant susidoroti su juo ir jo šeima (1 t., 21 b. l.). Nors K. N. kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigia, teismas tokią jo poziciją vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti atsakomybės ir laiko, kad K. N. kaltė dėl šio kaltinimo yra visiškai įrodyta.
K. N. kaltinamas ir nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 straipsnio 1 dalyje padarymu. LR BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, visuma. Pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. N., būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, trečioje kameroje, 2014-12-30 išsiuntė laišką nukentėjusiajam R. A., kuriame reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad nukentėjusysis nepratęsė jam termino skundui paduoti ir grasina susidoroti su juo pačiu ir jo šeima. Laiškas išteptas kaltinamojo K. N. krauju, o tai sudaro įspūdį, jog grasinimas gali būti įvykdytas. Nors byloje nėra nustatyta, kas konkrečiai parašė laišką, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad šį laišką išsiuntė būtent K. N., laiškas parašytas jo vardu, suteptas jo krauju, todėl konstatuotina, kad jam buvo žinomas laiško turinys, o išsiųsdamas tokio turinio laišką tyčia siekė paveikti nukentėjusiojo asmens psichiką, verčiant manyti, kad laiške išdėstyti grasinimai gali būti įgyvendinti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, kurie papildo vienas kitą ir neprieštarauja tarpusavyje, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, numatytus LR BK 181 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo
LR BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, LR BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
K. N. kaltinamas nesunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį, t. y., grasinimu nužudyti žmogų ir pagal LR BK 181 straipsnio 1 dalį, t.y. tuo, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai kitų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš nukentėjusįjį ir kitus asmenis panaudoti fizinį smurtą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Jis anksčiau teistas 8 kartus, teistumai neišnykę (2 tomas, 32 b. l.), įtrauktas psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitose (2 tomas, 31 b. l.), tačiau teismo psichiatrijos ekspertizė jam nereikalinga. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į LR BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus už LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, numatyto nusikaltimo padarymą 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimo, numatyto LR BK 181 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 3 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
K. N. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir galutinę bausmę K. N. paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.
Daiktinius įrodymus: du vokus ir du laiškus su grasinančio turinio tekstais, įdėtus į atskirus vokus, palikti saugoti byloje, o K. N. seilių lyginamąjį pavyzdį ir nuoplovas, paimtas nuo laiško, saugomas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariate, įsiteisėjus nuosprendžiui – sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.