- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-22
- Bylos Nr.
- 2A-241-186/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Alma Urbanavičienė, Egidijus Žironas (pran.)
- Ieškovas
- UAB „Litesko“, UAB „Druskininkų dujos“
- Atsakovas
- UAB „Intergas“
- Advokatai
- Michailas Gaibelis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos teisėjų Almos Urbanavičienės ir Dalios Višinskienės
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų UAB „Litesko“ ir UAB „Druskininkų dujos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų UAB „Litesko“ ir UAB „Druskininkų dujos“ ieškinį atsakovui UAB „Intergas“ dėl sutarčių sąlygų pakeitimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai UAB „Litesko“ ir UAB „Druskininkų dujos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Intergas“ ir, patikslinę ieškinio reikalavimus, prašė pakeisti 2006-12-22 UAB „Litesko“ su atsakovu UAB „Intergas“ sudarytos Gamtinių dujų paskirstymo sutarties (Sutartis) Nr. L2 ir 2006-12-22 UAB „Druskininkų dujos“ su UAB „Intergas“ sudarytos Gamtinių dujų paskirstymo sutarties Nr. DD2 (Sutartis) sąlygas taip:
1. pakeisti Sutarties 28 punkto antrame sakinyje išdėstytą sąlygą sekančiai: „Sistemos naudotojas turi pateikti dujų tiekimo įmonės raštišką patvirtinimą, jog Sistemos naudotojas turi įsigijęs šios sutarties 22 punkte nurodytą dujų kiekį, skirtą pristatyti į priėmimo vietą (šios sutarties 19 p.)“;
2. Sutarties 38 punkte įtvirtintą sąlygą papildyti nuostata „Dujų įmonė iki paskutinės einamosios savaitės darbo dienos 14.00 val. sutarties nustatyta tvarka apie tai informuoja Sistemos naudotoją“;
Šalies argumentai
3. pakeisti Sutarties 40 punkte įtvirtintą sąlygą sekančiai: „Sistemos naudotojas gali raštu prašyti Dujų įmonės pakoreguoti patvirtintus savaitės paros dujų kiekius (gamtinių dujų vartojimo grafiką), nurodydamas patikslintus jam reikalingus paskirstyti dujų kiekius. Dujų įmonė iki sekančios darbo dienos 14.00 val. turi raštu informuoti Sistemos naudotoją apie pastarojo pateiktų patikslintų savaitės dujų kiekių pilną ar dalinį patvirtinimą arba tokio koregavimo atmetimą“;
4. pakeisti Sutarties 85 punkte įtvirtintą sąlygą sekančiai: „Paskirstytas dujų kiekis apskaičiuojamas (visais atvejais ne daugiau kaip už 1 mėnesio laikotarpį) pagal didžiausią dujų kiekio suvartojimo galią (Qmax, skaičiuojama taip, tarsi maksimalus dujų kiekio suvartojimas nuo paskutinio patikrinimo dienos tęsėsi ištisas paras), jei patikrinimo metu Dujų įmonė nustato šiuos dėl Sistemos naudotojo kaltės atsiradusius pažeidimus: sugadinta, išmontuota ar sunaikinta matavimo priemonė; pažeistos ar nukabintos Sistemos naudotojo teritorijoje esančios plombos nuo dujų apskaitos sistemos (matavimo priemonės), dujų parametrų kontrolės priemonių ir jų aplankos linijų uždaromųjų įtaisų, savavališkai rengta matavimo priemonės aplankos linija; priverstinai stabdomas arba kitaip gadinamas skaičiavimo mechanizmas“.
5. papildyti Sutartį šia sąlyga: „Dujų įmonė garantuoja ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę, jog Sistemos naudotojo atžvilgiu priėmimo vietoje (Sutarties 19 punktas) Sistemos naudotojo į Dujų įmonės sistemą atiduotų dujų kiekis yra visada lygus Dujų įmonės paskirstytų dujų kiekiui pristatymo vietoje (Sutarties 20 punktas).
Ieškovai nurodė, kad UAB „Litesko“ pagal 2004-03-04 šilumos tiekimo licenciją Nr. L4-ŠT-27 tiekia šilumos energiją Druskininkų mieste. Kaip pagrindinį kurą, gaminant šilumos energiją Druskininkų miestui, UAB „Litesko“ naudoja gamtines dujas, kurias įsigyja iš dujų tiekėjo UAB „Haupas“ pagal gamtinių dujų pirkimo - pardavimo sutartį. UAB „Druskininkų dujos“ pagal 2003-10-21 gamtinių dujų tiekimo licenciją Nr. GDT-13 bei 2003-10-21 gamtinių dujų paskirstymo licenciją Nr. L2-GDS-07 paskirsto ir tiekia gamtines dujas Druskininkų mieste. Kaip ir UAB „Litesko“, UAB „Druskininkų dujos“ gamtines dujas perka iš dujų tiekėjo UAB „Haupas“ pagal gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal minėtas gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis UAB „Litesko“ ir UAB „Druskininkų dujos“ iš dujų tiekėjo nupirktas dujas tolesniam transportavimui Lietuvos Respublikoje perduoda atsakovo UAB „Intergas“ valdomame dujotiekyje ties Lietuvos - Baltarusijos valstybine siena. Dėl dujų transportavimo nuo valstybinės sienos iki Druskininkų miesto katilinės ir dujų paskirstymo tinklo Druskininkų mieste ieškovai su dujų transportuotoju UAB „Intergas“ turi sudaryti gamtinių dujų paskirstymo (transportavimo) sutartis. Atsakovas UAB „Intergas“ valdo vienintelį dujotiekį nuo Baltarusijos - Lietuvos sienos į Lietuvos Respublikos Druskininkų savivaldybę. Pagal LR Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių (toliau Taisyklės) 60 punktą, gamtinių dujų paskirstymo sutarčių sąlygas parengia dujų paskirstymo įmonė, t.y. atsakovas. 2007 metams atsakovas paruošė ir pateikė ieškovams pasirašyti (UAB „Litesko“ - 2006-11-17 raštu Nr. 190, UAB „Druskininkų dujos“ - 2006-11-17 raštu Nr. 191) jo parengtas gamtinių dujų paskirstymo sutartis, kuriose ne tik neištaisė buvusių sutarčių trūkumų, tačiau atsirado naujų, nepagrįstų, esminę šalių nelygybę atspindinčių ir perdėtą pranašumą ieškovų atžvilgiu suteikiančių sąlygų. Nors ieškovai ne kartą motyvuotai prašė atsakovą pakeisti atitinkamas esminę šalių nelygybę atspindinčias sutarčių sąlygas, atsakovas tai padaryti atsisakė. Ieškinyje pažymėjo, kad ieškovai neturėjo tokių Sutarčių pasirašymo patirties, nes pirmosios gamtinių dujų paskirstymo sutartys su atsakovu buvo sudarytos tik 2005 m pabaigoje, o iki tol už dujų transportavimą ieškovai atsiskaitydavo dujų tiekėjui, t.y. jie pirkdavo dujas su transportavimu. Ieškovai nurodė, kad jie yra licencijuojamą veiklą vykdantys ūkio subjektai, Druskininkų miestui teikiantys viešąsias paslaugas, dėl ko savo veikloje turi elgtis itin rūpestingai ir dėti visas pastangas, kad galutiniams vartotojams (gyventojai, sveikatos priežiūros, ugdymo bei mokymo įstaigos ir kt.) būtų užtikrintas kuo ekonomiškesnis bei saugesnis šilumos energijos ir gamtinių dujų tiekimo paslaugų teikimas. 2007-01-01 baigiantis tarp atsakovo ir ieškovų anksčiau 2006 metams pasirašytų gamtinių dujų paskirstymo sutarčių galiojimui, ieškovai neturėjo kitos išeities, kaip tik pasirašyti atsakovo 2007 metams pateiktas gamtinių dujų paskirstymo sutartis Nr. L2 ir Nr. DD2. Sprendimą pasirašyti Sutartis, nors ir nesutikdami su eile atsakovo pasiūlytų sąlygų, kiekvienas iš ieškovų priėmė atsakingai įvertindamas susiklosčiusią padėtį, jog jos nepasirašius nuo 2007-01-01 galėjo nutrūkti jiems priklausančių gamtinių dujų transportavimas į Druskininkų miestą. Dėl to ieškovams buvo užkirstas kelias savo teises ginti LR CK 6.184 str. tvarka, kreipiantis į teismą dėl viešųjų sutarčių sąlygų nustatymo. Ieškovai pažymėjo, kad LR CK 1.138 str. 5 d. numato civilinių teisių gynimo būdų – teisinių santykių pakeitimą. LR CK 6.223 str. taip pat numatyta, kad šalims nesusitarus sutartis gali būti pakeista teismo. Ieškovai nurodė, kad Sutarčių sąlygos atspindi esminę šalių nelygybę ir atsakovui, kaip dujų transportuotojui ir paslaugos teikėjui, nepagrįstai suteikia perdėtą pranašumą bei pažeidžia ieškovų, kaip sistemos naudotojų ir paslaugos gavėjų, teises ir teisėtus interesus.
Vienas iš ieškovo pareikštų reikalavimų yra susijęs su Dujų įmonės (atsakovo) atsakomybės nustatymu, kad priėmimo vietoje Sistemos naudotojo į Dujų įmonės sistemą atiduotų dujų kiekis yra visada lygus Dujų įmonės paskirstytų dujų kiekiui pristatymo vietoje. Nurodė, kad pagal Sutarčių 18 punktą, ieškovai įsipareigoja pateikti gamtines dujas į priėmimo vietą (kuri nurodyta Sutarčių 19 p.), o atsakovas įsipareigoja priimti dujas priėmimo vietoje ir paskirstyti jas iki pristatymo vietos (Sutarčių 18 p.). Taisyklių 130 punktas imperatyviai nurodo, jog dujų priėmimo ir pristatymo vietose, vadovaujantis teisės aktais, galiojančiais standartais ir gamintojo dokumentų nustatytais reikalavimais, turi būti įrengtos dujų apskaitos sistemos. Pagal Taisyklių 126 punktą dujų apskaitos sistemas privalo įrengti perdavimo ir paskirstymo sistemas nuosavybės teise turinčios ar kitais būdais valdančios dujų įmonės. Tuo tarpu, šioje byloje nagrinėjamose Sutartyse visiškai nėra aptarta, kaip ir kur bus užfiksuojamas/nustatomas ar kam yra lygus priimamas transportuoti į atsakovo dujotiekį ieškovų dujų kiekis, kokia bus dujų kokybė šioje vietoje, kokia atsakovo atsakomybė už jam perduotas paskirstyti dujas. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau Komisijos) į bylą pateiktoje išvadoje yra nustatyta, jog sistemos naudotojų atžvilgiu priėmimo vietoje sistemos naudotojo į sistemą atiduotas dujų kiekis visada turi būti lygus pristatymo vietoje paskirstytam gamtinių dujų kiekiui. Iš šios nuostatos galima daryti išvadą, jog tokią sąlygą vartotojui turi garantuoti, užtikrinti bei atsakyti už tokios sąlygos buvimą transportuotojas. Sutartyse nenumatyta atsakovo atsakomybė už dujų kiekio bei kokybės pasikeitimus, kas prieštarauja LR Gamtinių dujų įstatymo 6 str. 2 daliai bei Taisyklių 85 punktui, kurie nurodo, jog paskirstymo sutartyje privalo būti apibrėžta šalių atsakomybė. Ieškovai laikė, kad atsakovo sudarytos balansavimo sutartys ieškovui nėra svarbios. Svarbu yra nustatyti asmenį, atsakingą už gamtinių dujų kiekio ir kokybės pasikeitimą nuo dujų priėmimo iki pristatymo vietos dujų sistemos naudotojo atžvilgiu. Kitu atveju sistemos naudotojai tampa priklausomi nuo tarp atsakovo ir dujų tiekėjo pasirašomų sutarčių bei dujų tiekėjo pateikiamų vartotojams dujų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų. Teigė, kad tokia sistemos naudotojų padėtis yra nepagrįsta, nesąžininga ir suteikia atsakovui perdėtą pranašumą ieškovų atžvilgiu.
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad Sutarčių 28 punktas turi būti pakeistas dėl jo nekonkretumo ir neapibrėžtumo, nes neaišku, kokius ieškovų pateiktus įrodymus apie dujų įsigijimą atsakovas laikys tinkamais ir pakankamais. Tam, kad tokia nekonkreti sutarties sąlyga nepagrįstai nesuteiktų atsakovui perdėto pranašumo, kad šis negalėtų nepagrįstai atmesti ieškovų pateiktų įrodymų apie dujų įsigijimą bei Taisyklių 52, 52.4 punktų pagrindu atsisakyti paskirstyti gamtines dujas, negalėtų reikalauti dokumentų, kuriuose yra konfidencialių duomenų.
Ieškovai teigė, kad Sutarčių 38 ir 40 punktai turi būti pakeisti tam, kad ieškovai galėtų tinkamai planuoti savo ūkinę veiklą, iš anksto žinodami, kokį dujų kiekį atsakovas gali transportuoti, kokie patvirtinti dujų kiekiai konkrečiu (savaitės) laikotarpiu galioja kiekvienam iš ieškovų. Pagal Sutarčių 39 punktą, jei Dujų įmonė nustatyta tvarka nepraneša apie pareikštą dujų kiekių patvirtinimą, t.y. jei Sistemos naudotojai negauna Dujų įmonės patvirtinimo ar nepatvirtinimo dėl jų pareikšto dujų kiekio, tai galioja Sistemos naudotojų pareikšti dujų kiekiai. Dėl to Sistemos naudotojas gali nežinoti ar jo pateikti derinti dujų kiekiai yra suderinti, nes ieškovų praneštų kiekių atsakovas gali negauti dėl ryšio problemų. Atkreipė dėmesį į kasdienio gamtinių dujų poreikio priklausymą nuo įvairių, kintančių ir nuo ieškovų nepriklausančių aplinkybių (kaip pvz.: lauko oro temperatūros staigus pasikeitimas, ūkio subjektų, naudojančių tiek šilumą, tiek dujas, veiklos mastų pasikeitimas). Dėl to laikė, kad turi būti numatyta galimybė kreiptis į Dujų įmonę dėl sekančiai savaitei pateiktų gamtinių dujų kiekių einamojo koregavimo.
Pagal Sutarčių 32 punktą, jei ketvirtadienis yra nedarbo diena, tai kitos savaitės dujų kiekius Sistemos naudotojas turi pateikti prieš paskutinę darbo dieną, t.y. geriausiu atveju antradienį, t.y. prieš šešias dienas iki užsakomų dujų vartojimo. Pažymėjo, kad už neužsakytus dujų kiekius, yra numatyta piniginė sankcija. Be to, numatyta Dujų įmonės teisė sutikti ar nesutikti su Sistemos naudotojų pranešamais einamųjų savaitės dujų kiekių koregavimo poreikiais.
Dėl Sutarčių 85 punkto pakeitimo pažymėjo, kad kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Taisyklių 121.3 punktas numato dujų Sistemos vartotojų pareigą užtikrinti dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių), esančių vartotojo valdose, saugumą ir jų plombų neliečiamumą, tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad už šių prietaisų sugadinimą, išmontavimą Sistemos naudotojas atsako bet kokiu atveju, t.y. nepriklausomai nuo vartotojo kaltės, 173 punktas nustato, jog „Jeigu nustatomas matavimo priemonės pažeidimas dėl vartotojo kaltės, jis kviečiamas į dujų įmonei padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį“, 179 punktas nustato, jog, „Jei nereikia matavimo priemonės tolesnio tyrimo ir vartotojas sutinka su vartojimo patikrinimo išvadomis arba prisipažįsta dėl matavimo priemonės pažeidimo ar dujų apskaitos apėjimo metodų taikymo, jis kviečiamas į dujų įmonei padarytos žalos nustatymo komisijos posėdį“. Tai rodo, kad vartotojo kaltė dėl sugadintų dujų skaitiklių turi būti įrodinėjama Dujų įmonės, o ne iš karto preziumuojama. 2006-02-01 Gamtinių dujų apskaitos mazge sumontuotų apskaitos prietaisų nustatymo aktas, UAB „Druskininkų dujos“ atstovų tarnybinių pranešimai užfiksavo dujų skaitiklio veikimo sutrikimus dėl atsiradusių priešpriešinių dujų srautų atsakovų dujų sistemoje, kas rodo, jog dujų apskaitos prietaisai iš ties gali susigadinti ar parodyti neteisingus duomenis dėl visiškai nuo ieškovų nepriklausančių priežasčių.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Intergas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-11-27 sprendimu ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovai siekė pakeisti keletą 2006-12-22 Gamtinių dujų paskirstymo sutarties Nr. L2 ir 2006-12-22 gamtinių dujų paskirstymo sutarties Nr. DD-2 sąlygų LR CK 6.228 str. pagrindu, numatančiu sutarties šaliai galimybę atsisakyti atskiros sutarties sąlygos dėl esminės šalių nelygybės. Teismas laikė ieškinį nepagrįstu nenustačius, kad ginčijamos Sutarčių sąlygos suteikia atsakovui UAB „Intergas“ perdėtą pranašumą, kad atsakovas pasinaudojo tuo, jog ieškovai nuo jo priklauso ar turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpni, neinformuoti, nepatyrę, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties. Teismas, vertindamas aplinkybę dėl perdėto atsakovo pranašumo prieš ieškovus, atkreipė dėmesį į Komisijos pateiktas išvadas, kuriose ji pagrįstu pripažino tik vieną ieškovų prašomą padaryti Sutarčių pakeitimą. Teismas sprendė, kad ieškovai turi didelę veiklos patirtį, dėl ko nėra pagrindo laikyti, kad jie galėjo būti priklausomi nuo atsakovo, galėjo neturėti derybų patirties ar būti per silpni ekonomiškai. 2005 metais abu ieškovai su atsakovu buvo sudarę panašias gamtinių dujų paskirstymo sutartis, sutartys buvo vykdomos metus laiko, šiuo laikotarpiu asmenys galėjo išsiaiškinti sutarčių formuluočių teisingumą ir pagrįstumą bei suformuoti derybines pozicijas dėl bendradarbiavimo su atsakovu sąlygų pakeitimo. Ieškovai negali apeliuoti į tai, kad atsakovas turi vienintelį dujotiekį ir kitas asmuo ieškovams reikalingų paslaugų negali tiekti, kadangi saugiklis, užtikrinantis sutarčių dėl energijos tiekimo sudarymą, yra įtvirtintas LR Energetikos įstatymo 17 str. 11 p. ir realiai veikia. Ieškovai LR CK 6.184 str. numatyta galimybe kreiptis į teismą, kai nesutariama dėl sutarties sudarymo, nepasinaudojo dėl savo kaltės, nes būdami nepatenkinti 2006 metų Sutarčių sąlygomis per vėlai pareiškė pastabas dėl sąlygų pakeitimo, o taip pat nepasinaudojo atsakovo pasiūlymu pratęsti 2005 m. Sutarčių galiojimą. Ne ieškovai, o atsakovas pradėjo šalių susirašinėjimą dėl Sutarčių sudarymo. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pripažino, kad ieškovai nesąžiningai naudojosi savo teisėmis per vėlai pradėdami derybas dėl gamtinių dujų paskirstymo sutarčių pakeitimo bei per daug vėlai pateikdami pasiūlymus dėl Sutarčių sąlygų pakeitimų. Dėl to nebūtų teisėta LR CK 6.228 str. pagrindu pakeisti šalių sudarytas Sutartis. Teismas atmetė ieškovų argumentą, jog laiko tarpas nagrinėjamu atveju nėra svarbus, nes šalys suformulavo tuos pačius argumentus dėl Sutarčių pakeitimo, kadangi pats ieškovas ieškinio reikalavimus patikslino prieš pat baigiant nagrinėti bylą. Teismas nustatė, kad Sutartys galioja tik iki 2008-01-01, t.y. nuo sprendimo paskelbimo iki sutarčių pabaigos liko vos vienas mėnuo. Tarp šalių, vadovaujantis Sutarčių 26 punktu, turi būti prasidėjusios derybos dėl naujų sutarčių sudarymo. Teismas pabrėžė, jog sutarties pakeitimas LR CK 6.228 str. pagrindu galimas tik esant ypatingoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų laikymąsi. Tačiau tokių kraštutinių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta. Teismas, svarstydamas konkrečius Sutarčių pakeitimus, vadovavosi Komisijos išvadoje išdėstytomis pozicijomis, kadangi jos kompetencijai priklauso energetikos rinkų priežiūra. Teismas sprendė, kad ieškovai nepateikė jokių argumentų, paneigiančių Komisijos išvadas. Teismas, spręsdamas dėl Sutarčių papildymo sąlyga, kad Dujų įmonė garantuoja ir prisiima visą atsakomybę, jog priėmimo vietoje Sistemos naudotojo į Dujų įmonės sistemą atiduotų dujų kiekis yra visada lygus Dujų įmonės paskirstytų dujų kiekiui pristatymo vietoje, nurodė, kad toks pakeitimas yra objektyviai neįmanomas. Teismas pripažino susidarančių skirtumų neišvengiamumą ir sprendė, jog Sutarčių nuostata, numatanti, kad ieškovai nėra atsakingi už dujų kiekio praradimo transportavimo metu, nesukelia ieškovams jokių neigiamų pasekmių. Teismas sprendė, kad Sutarčių 28 punkto nuostata dėl dujų įsigijimą patvirtinančių dokumentų pateikimo atitinka Taisyklių 58 punktą., todėl ieškovų nediskriminuoja. Nurodė, kad tarp šalių niekada neiškilo konfliktinių situacijų, kurių pasėkoje dėl netinkamų dokumentų pateikimo būtų sutrikęs dujų tiekimas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų grasinęs netiekti dujų, jei ieškovai nepateiks kokių nors negalimų pateikti konfidencialių dokumentų. Teismas nurodė, kad Sutarčių 38 punkto dėl informavimo datos pakeitimai tokie neesminiai, kad apie jų pakeitimą CK 6.228 str. pagrindu apskritai nebūtų galima kalbėti ir dėl jų gali susitarti pačios Sutarčių šalys. Sutarčių 40 punktas dėl galimybės savaitės eigoje tikslinti užsakomus dujų kiekius gali būti pakeistas Sutarčių šalių derybų būdu derantis dėl sekančių metų analogiškų sutarčių sudarymo. Teismas, spręsdamas dėl Sutarčių 85 punkto papildymo, sutiko su Komisijos išvadoje išdėstyta pozicija. Apskaitos prietaisai nėra atsakovo teritorijoje, todėl nuolat stebėti jų saugumo atsakovas neturi sąlygų. Taisyklių 121.3 punktas numato ieškovų, o ne atsakovo pareigą užtikrinti dujų apskaitos sistemų (matavimo prietaisų), esančių vartotojo valdose, saugumą ir jų plombų neliečiamumą. Atsakomybė pagal Sutarčių 85 punktą kyla ne dėl bet kokių skaitiklių darbo sutrikimų, o tik dėl tame punkte konkrečiai išvardintų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų taikęs kokias nors sankcijas už UAB „Druskininkų dujos“ dokumentuose užfiksuotus sutrikimus.
Šalies argumentai
Ieškovai UAB „Litesko“ ir UAB „Druskininkų dujos“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-11-27 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- būtinumą tikslinti ir taisyti kai kurias sutarčių nuostatas sąlygojo po sutarčių pasirašymo sekusi jų taikymo praktika, kadangi iki to laiko ieškovai neturėjo patirties sutartiniuose dujų transportavimo santykiuose su atsakovu, atsakovas į ieškovų ne kartą išdėstytas pastabas neatsižvelgė;
Žemesnės instancijos teismas
- teismas, spręsdamas dėl galimybės keisti Sutarčių sąlygas LR CK 6.228 str. pagrindu, neįvertino, jog atsakovas valdo vienintelį dujotiekį nuo Baltarusijos-Lietuvos sienos į Druskininkų savivaldybę, dėl ko ieškovai neturi jokios kitos alternatyvios galimybės savo įsigytoms gamtinėms dujoms pristatyti, o tik jas transportuoti atsakovui priklausančiu dujotiekiu. Teismas taip pat neįvertino, kad ieškovai yra licencijuojamą veiklą vykdantys ūkio subjektai, Druskininkų miestui teikiantys nepertraukiamas paslaugas. Todėl 2007-01-01 pasibaigus ieškovų 2006-12-22 pasirašytų gamtinių dujų paskirstymo sutarčių galiojimui, jie neturėjo kitos išeities kaip tik pasirašyti atsakovo UAB „Intergas“ jiems pateiktas Sutartis. Priešingu atveju, vadovaujantis imperatyvia Taisyklių 87 punkto nuostata, jog dujų transportavimas negali būti vykdomas be sutarties, gamtinių dujų transportavimas nuo 2007-01-01 į Druskininkų miestą galėjo nutrūkti. Tokiu būdu ieškovams buvo užkirstas kelias savo teises ginti LR CK 6.184 str. nustatyta tvarka, reglamentuojančia viešųjų sutarčių sudarymo ypatumus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovai dėl savo kaltės nepasinaudojo LR CK 6.184 str. numatyta galimybe kreiptis į teismą, jei nesutariama dėl sutarties sudarymo ir kad jiems pastabas dėl sutarčių sąlygų pareiškus tinkamu laiku prieš 2005 metų sutarčių pasibaigimą, teismas būtų galėjęs pasisakyti LR CK 6.184 str. tvarka. Ieškovai ieškiniu pareikštą savo pažeistų teisių gynimo būdą kildina iš LR CK 1.138 str. 5 d. nuostatų, numatančių teisinių santykių pakeitimą. Apeliantai nurodo, kad teismo sprendime paminėto Energetikos įstatymo 17 str. 5 d. 11 p. nuostata užtikrina vartotojams tik pačių sutarčių sudarymą, bet neapsaugo jų nuo dujų įmonių jiems teikiamų pasirašyti sutarčių nesąžiningų sąlygų;
- teismo sprendimo motyvai, jog patys ieškovai buvo nesąžiningi derybose dėl Sutarčių sąlygų yra nepagrįsti ir prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad ieškovai gamtinių dujų paskirstymo sutarčių 26 p. nustatytais terminais tris savaites vėlavo pateikti paraiškas dėl jiems reikalingų kitiems metams gamtinių dujų kiekių (galių), negali būti vertinama kaip jų nesąžiningumas, nes Taisyklių 46 p. šis terminas – 14 kalendorinių dienų iki dujų skirstymo. Tuo tarpu ieškovai minimas paraiškas pateikė prieš daugiau nei mėnesį. Paraiškų pateikimas laiku, t.y. iki 2006-11-01 nebūtų pakeitę derybų rezultatų;
- teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai per vėlai pateikė pastabas dėl jiems atsakovo pateiktų sutarčių. Pagal LR CK 6.184 str., reglamentuojantį viešųjų sutarčių sudarymą, visi atsakymai ir pastabos turi būti pateikti per 14 d. nuo tokių sutarčių gavimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuo pat Sutarčių ieškovams pateikimo iki jų pasirašymo vyko intensyvios derybos, ieškovai savo pastabas dėl jiems pateiktų pasirašyti Sutarčių išdėstydavo nedelsiant. Priešingai, derybas vilkino atsakovas UAB „Intergas“ (UAB „Litesko“ 2006-12-21 raštas Nr. 250-2006). Atsakovas piktnaudžiauja Taisyklių 60 punkte numatyta teise teikti sutarties projektus ir stengiasi bet kokiomis priemonėmis priversti sistemos naudotojus pasirašyti jos vienašališkai paruoštas sutartis;
- apeliantai nurodo, jog, remiantis LR CK 6.384 str. 3 d., tiek Sutartis DD2, tiek Sutartis L2 yra galiojančios iki kol bus išspręsta ši civilinė byla;
- apeliantų nuomone pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai be jokių išimčių ir išlygų rėmėsi Komisijos išvada. Komisija kaip ikiteisminė skundų nagrinėjimo institucija buvo pasisakiusi dėl šioje byloje nagrinėjamų Sutarčių, todėl ji negalėjo pateikti nešališkos ir objektyvios išvados. Atsakovams nebuvo sudarytos sąlygos pateikti byloje išvadą davusiai institucijai klausimų. Be to, teismas neatsižvelgė, kad Komisijos raštu pateiktose išvadose yra daug viena kitai prieštaraujančių nuostatų. Kadangi pagal LR Gamtinių dujų įstatymo 25 str. 2 d. skundus dėl energetikos apskaitos nagrinėja Valstybinė energetikos kontrolės inspekcija prie Ūkio ministerijos, o nagrinėjamoje byloje vienas iš pagrindinių nagrinėjamų klausimų kaip tik ir buvo susijęs su dujų kiekių nustatymu dujų priėmimo vietoje, akivaizdu, jog ne visais šioje byloje nagrinėjamais klausimas Komisija galėjo teikti išvadas šioje byloje;
Žemesnės instancijos teismas
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl Sutarčių papildymo sąlyga, numatančia Dujų įmonės atsakomybę už transportuojamas dujas, t.y. kad nuo dujų priėmimo vietos iki pristatymo vietos visa rizika, susijusi su dujų kokybės, kiekio pasikeitimu, dujų praradimu tektų dujų paskirstymo (transportavimo) įmonei. Pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją atsakovas nėra įrengęs priėmimo vietoje jokios dujų apskaitos sistemos, o su ieškovais sudarytose Sutartyse visiškai nenumatyta, kaip ir kur bus užfiksuojamas/nustatomas į UAB „Intergas“ dujotiekį priimamų transportuoti apeliantų dujų kiekis bei dujų kokybė. Tokiu būdu iš apeliantų yra atimama galimybė aiškiai apibrėžti atsakovo atsakomybės ribas pasikeitus sistemos naudotojo nuosavybės teise priklausančių dujų kiekiui transportavimo metu. Atsakovo UAB „Intergas“ atsakomybės už dujų kiekio ir kokybės pasikeitimus nenumatymas prieštarauja LR Gamtinių dujų įstatymo 6 str. 2 d. ir Taisyklių 85 p. Pagal esamas Sutarčių sąlygas bei atsakovo atsiliepime ir Komisijos išvadoje išsakytus argumentus, jog Dujų įmonės atsakomybės sutartyje nereikia numatyti, kadangi atsakovas su tiekėju sudaro balansavimo sutartį, Sistemos naudotojai yra visiškai priklausomi nuo tarp atsakovo ir dujų tiekėjo pasirašomų bei dujų tiekėjo pateikiamų vartotojams dujų pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygų, t.y. sistemos naudotojų padėtis tampa priklausoma nuo to, pagal kokius dujų skaitiklius (dujų priėmimo ar paskirstymo vietos) apeliantai atsiskaitys su dujų tiekėju bei ar dujų tiekėjas sudarys su atsakovu vadinamas balansavimo sutartis;
- pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl Sutarčių 28 punkto sąlygos papildymo. Šiame Sutarčių punkte numatyta pareiga Sistemos naudotojams Dujų įmonei pateikti įrodymus, patvirtinančius 22 punkte nurodyto dujų kiekio, skirto pristatyti į gamtinių dujų priėmimo vietą, įsigijimą. Pagal šią Sutarčių sąlygą neaišku, kokius Sistemos naudotojų (apeliantų) pateiktus įrodymus dėl dujų įsigijimo Dujų įmonė laikys tinkamais ir pakankamais. Apeliantų manymu, Sutartyse turėtų būti įrašyta konkretaus įrodymo pateikimo pareiga, t.y. dujų tiekimo įmonės raštiško patvirtinimo pateikimas. Toks šios Sutarties sąlygos patikslinimas apsaugotų Sistemos naudotojus, atimtų iš atsakovo galimybę nepagrįstai atmesti Sistemos naudotojų pateiktus įrodymus dėl dujų įsigijimo, reikalauti iš Sistemos naudotojų dokumentų, kurių dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims apeliantai jam pateikti negali, bei Taisyklių 52, 52.4 punktų pagrindu atsisakyti paskirstyti gamtines dujas;
- Sutarčių 38 punkte nustatyta, jog Sistemos naudotojams nustatytu laiku nepateikus kitos savaitės patikslintų paros dujų kiekių Dujų įmonei, lieka galioti paskutiniai, anksčiau Dujų įmonės patvirtinti paros dujų kiekiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nenurodydamas jokių motyvų nustatė, jog ieškovų reikalavimas Sutarčių 38 punkto sąlygą papildyti nuostata, kad „Dujų įmonė iki paskutinės einamosios savaitės darbo dienos 14 val. sutarties nustatyta tvarka apie tai informuoja Sistemos naudotoją“, yra neesminis. Praktikoje gali susidaryti situacija, kad Dujų įmonė gali negauti jai raštu pateiktų derinti patikslintų kitos savaitės paros dujų kiekių, o Sistemos naudotojas gali ir nežinoti, jog pateikti derinti dujų kiekiai nepasiekė Dujų įmonės. Paros dujų kiekių žinojimas turi esminę reikšmę apeliantams kaip sistemos naudotojams planuojant savo ūkinę veiklą. Be to, viršijus nustatytą didžiausią per parą paskirstomą gamtinių dujų kiekį iš anksto nesuderinus su Dujų įmone, Sutarčių 49 punkte numatyta Sistemos naudotojų prievolė mokėti „baudinį“ mokestį. Kadangi Sutarčių 39 punkte numatyta, jog negavus Dujų įmonės patvirtinimo ar nepatvirtinimo dėl Sistemos naudotojų pareikštų dujų kiekių galioja Sistemos naudotojų pareikšti dujų kiekiai, papildžius Sutarčių 38 punktą būtų aišku, jog negavus jokio Dujų įmonės atsakymo, Sistemos naudotojui galioja pareikšti , o ne paskutiniai patvirtinti dujų kiekiai;
- teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl Sutarčių 40 punkto papildymo sąlyga, numatančia Sistemos naudotojams galimybę koreguoti patvirtintus savaitės paros dujų kiekius, nepagrįstai nurodė, kad šis Sutarčių punktas gali būti pakeistas Sutarčių šalių derybų būdu dėl sekančių metų analogiškų sutarčių sudarymo, sprendime neįvertino ieškovų argumentų dėl šios sąlygos būtinumo bei aplinkybės, kad atsakovas nedviprasmiškai atsisakė šią sąlygą įtraukti į Sutartis. Minėtos Sutarčių sąlygos papildymo galimybe koreguoti patvirtintus savaitės paros dujų kiekius būtinumą sąlygoja tai, jog apeliantai yra subjektai, teikiantys viešąsias paslaugas, savo veikloje turintys užtikrinti nepertraukiamą šilumos ir gamtinių dujų tiekimą. Tuo tarpu gamtinių dujų poreikis priklauso nuo įvairių nuo apeliantų nepriklausančių aplinkybių (klimato sąlygų, dujas ir šilumą naudojančių ūkio subjektų veiklos mastų ir kt.). Atsižvelgiant į Dujų įmonės teisę sutikti ar nesutikti su sistemos naudotojų pranešamais einamųjų savaitės dujų kiekių koregavimo poreikiais, minėtos Sutarčių sąlygos papildymas nepažeistų atsakovo interesų. Be to, Komisija savo išvadose patvirtino, jog šis Sistemos naudotojų reikalavimas yra pagrįstas;
- Sutarčių 85 punkto sąlyga turi būti pakeista/papildyta taip, kad sankcija, kai paskirstytas dujų kiekis apskaičiuojamas pagal didžiausią dujų kiekio suvartojimo galią, Sistemos naudotojams už neteisėtą dujų vartojimą būtų taikoma tik esant atitinkamo Sistemos naudotojo kaltei, kadangi kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Sistemos naudotojai negali atsakyti už dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių) sugadinimą, atsiradusį dėl vartotojo arba dėl Dujų įmonės kaltės. Teismas sprendime visiškai neįvertino ir neatsižvelgė į ieškovų nurodytas aplinkybes, jog byloje esantys įrodymai, patvirtinantys dujų skaitiklio veikimo sutrikimus dėl atsiradusių priešpriešinių dujų srautų atsakovų dujų sistemoje, patvirtina, kad dujų apskaitos prietaisai gali būti sugadinti ir rodyti neteisingus duomenis dėl visiškai nuo sistemos naudotojo nepriklausančių priežasčių. Nurodo, jog apeliantų siūlomas Sutarčių 85 punkto papildymas niekaip nepakeičia ir nepanaikina ieškovų kaip sistemos naudotojų/vartotojų pareigos elgtis protingai bei apdairiai tam, kad būtų užtikrintas dujų apskaitos sistemų (matavimo priemonių), esančių jų valdose, saugumas ir plombų neliečiamumas, tačiau apsaugo sistemos naudotojus dėl nepagrįstų dujų įmonės sankcijų taikymų.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Intergas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-11-27 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti:
-teismas visiškai pagrįstai atmetė ieškinį tuo pagrindu, kad ieškovai neįrodė būtinų LR CK 6.228 str. taikymo sąlygų. Ieškovai neįrodė, kad jų prašomų pakeisti Sutarčių sąlygų dėka atsakovui buvo suteiktas perdėtas pranašumas bei nepateikė įrodymų, kokį perdėtą pranašumą konkrečiai pagal Sutartis įgijo atsakovas. Ieškovai neįrodė nesąžiningo atsakovo pasinaudojimo ieškovų priklausomybe, neatidėliotinais poreikiais, nepatyrimu ir t.t. Nurodo, jog ieškovų prašomos pakeisti Sutartys yra terminuotos ir galioja iki 2008-01-01. Šiai dienai jos yra nebegaliojančios, dėl ko jų pakeitimas nesukels jokių teisinių pasekmių. LR CK 6.384 str. 3 d. nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes jis reglamentuoja energijos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, o nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių yra susiklostę gamtinių dujų paskirstymo (transportavimo) teisiniai santykiai. Nesant atsakovo valios pratęsti Sutartis, ieškovai naujiems 2008 m. privalėjo su atsakovu sudaryti jo naujai parengtas sutartis, be kurių dujų paskirstymas yra neteisėtas, kadangi Sutarčių pratęsimas yra įmanomas tik susitarimu, esant abiejų šalių valiai (LR CK 6.156 str.). Ieškovų apeliacinio skundo motyvas dėl šalių ginčo sudarant naujas sutartis 2008 m. dujų paskirstymui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovai nepateikė jokių argumentų dėl Komisijos suinteresuotumo bylos baigtimi, kas galėjo sąlygoti jos duotos išvados neobjektyvumą. Apeliantai nepagrįstai teigia, jog Komisija galėjo teikti išvadą ne visais bylos klausimais, kadangi nagrinėjamos bylos dalykas visiškai atitinka Komisijos priežiūros sritį – užtikrinti efektyvų dujų sektoriaus funkcionavimą, kad vartotojai, Sistemų naudotojai ir Dujų įmonės nebūtų diskriminuojami ir kad dujų rinkoje būtų pagrįsta konkurencija;
- apeliantai nepagrįstai kelia klausimą dėl atsakovo atsakomybės už jam perduotą skirstymui dujų kiekį ir kokybę, kadangi priėmimo ir pristatymo vietoje fiksuojamas dujų kiekis ne visada yra lygus. Be to, šis klausimas yra išspręstas tiek Sutartyse, tiek galiojančiuose teisės aktuose, dėl ko nereikalauja Sutarčių pakeitimo. LR Gamtinių dujų įstatymo 7 str. 2 d., Taisyklių 188 p. įpareigoja Dujų įmonę į pristatymo vietą pristatyti sutartyje nustatytus reikalavimus atitinkančias dujas. Priešingu atveju Sistemos naudotojas (ieškovai) gali atsisakyti priimti tokias dujas (Sutarčių 74 p.). Sistemos naudotojas privalo dujų įmonei apmokėti tik už jam patiektas (pristatytas) dujas ir suteiktas paslaugas (Taisyklių 143 p.), t.y. už konkrečioje pristatymo vietoje apskaitytą dujų kiekį. Už skirtumą tarp priėmimo vietoje atsakovui atiduotą ir ieškovų pristatymo vietoje priimto gamtinių dujų kiekių, vadinamą balansu, atsako Dujų įmonė (atsakovas) (Taisyklių 8 p., 7 p.). Perdavimo, paskirstymo įmonė privalo subalansuoti dujų kiekius jos valdomoje sistemoje (Taisyklių 76 p.). Balansavimas pagal LR Gamtinių dujų įstatymo 3 str. 1 d. yra pristatomo ir paimamo gamtinių dujų kiekio perdavimo ir (ar) skirstymo sistemose išlyginimas. Be to, pagal Taisyklių 146 punktą perduotas, paskirstytas, laikytas ar suvartotas dujų kiekis fiksuojamas akte, kurį pasirašo dujų įmonės ir sistemos naudotojo (vartotojo) atsakingi atstovai. Tai reiškia, kad net matavimo priemonių pristatymo vietoje užfiksuotas pristatytų sistemos naudotojui (ieškovams) dujų kiekis yra su jais suderinamas. Tarp šalių yra susiformavusi ir Komisijos 2006-03-22 protokolu Nr. 02-10 nustatyta dujų paskirstymo ir tiekimo Druskininkų savivaldybėje tvarka ir sąlygos, pagal kurių 2 punktą vartotojui perduotas dujų kiekis priėmimo vietoje yra nustatomas pagal pristatymo vietose esančius skaitiklius ir fiksuojamas pasirašant dujų priėmimo-perdavimo aktą, kuris turi būti patvirtintas UAB „Intergas“. Atsakovas ir UAB „Haupas“ 2007-02-08 sudarė dujų pirkimo-pardavimo sutartį sistemos balansavimui užtikrinti (skirtumui tarp priimtų ir pristatytų dujų kiekiui balansuoti). Pagal šią sutartį, kai priėmimo vietoje į paskirstymo sistemą atiduotas dujų kiekis per mėnesį viršija pristatymo vietose sistemos naudotojams atiduoto dujų kiekio sumą, paskirstymo įmonė (atsakovas) įsipareigoja nupirkti šį skirtumą (dujų balansą) iš tiekimo įmonės (UAB „Haupas“) (5.3 p.);
- pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus dėl Sutarčių 28 punkto pakeitimo, numatant, kokius įrodymus, patvirtinančius Sutarties 22 p numatyto dujų kiekio įsigijimą, Sistemos naudotojas turi pateikti Dujų įmonei. Teisės aktai nereikalauja iš Sistemos naudotojo specialios įrodymo rūšies ar jų formos, o svarbiausias dalykas yra jame užfiksuota informacija, patvirtinanti Dujų įmonei Sistemos naudotojo įgytų dujų kiekį;
- ieškovo reikalavimas dėl Sutarčių 38 punkto papildymo sąlyga, kad Dujų įmonė iki paskutinės einamosios savaitės darbo dienos 14 val. sutarties nustatyta tvarka turi informuoti Sistemos naudotojus apie jiems kitą savaitę galiojančius dujų kiekius, neatitinka protingumo ir sąžiningumo principų. Nėra jokio būtinumo atsakovui papildomai numatyti įsipareigojimą informuoti ieškovus apie tai, kas yra žinoma iš Sutartie 38 punkto – jei ieškovas laiku nevykdo savo prievolės pateikti atsakovui kitos savaitės patikslintų dujų kiekio, lieka galioti paskutiniai patvirtinti dujų kiekiai;
- teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimą dėl Sutarčių 40 punkto papildymo, numatant galimybę ieškovams koreguoti patvirtintus savaitės paros dujų kiekius. Savalaikis išankstinis ieškovų kreipimasis į atsakovą dėl kitos savaitės dujų kiekių (galios) yra būtinas ir optimalus siekiant abiems šalims planuoti savo veiklą. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad kassavaitinis dujų kiekių planavimas jiems yra realiai nepakankamas. Ieškovų pasiūlyta sąlygos formuluotė palieka erdvę piktnaudžiavimams iš ieškovų pusės bei ginčams dėl patenkinto ar nepatenkinto prašymo. Sutartys nedraudžia ieškovams iš anksto užsakyti kitai savaitei didesnius ar didžiausius paros dujų kiekius, numatytus Sutarčių 22 punkte. Už tai, kad ieškovai jų faktiškai nesunaudos Sutartys nenumato ieškovams jokių papildomų mokėjimų ar netesybų;
- teismas pagrįstai atmetė ieškovų reikalavimus dėl Sutarčių 85 punkto, numatančio paskirstyto dujų kiekio apskaičiavimo pagal didžiausią dujų kiekio suvartojimo galią, papildymo sąlyga dėl Sistemos naudotojo kaltės buvimo. Sutarčių 85 punktas numato tik dujų paskaičiavimo tvarką pažeidimų (t.y. neteisėto dujų suvartojimo) atveju. Minėtas punktas nereglamentuoja atsakomybės sąlygų, nes jos yra aiškiai ir nedviprasmiškai reglamentuotos teisės aktuose.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Ieškovas UAB „Litesko“, tiekianti šilumos energiją Druskininkų miestui ir kaip pagrindinį kurą gaminant šilumos energiją naudojanti gamtines dujas, ir ieškovas UAB „Druskininkų dujos“ paskirstanti ir tiekianti gamtines dujas Druskininkų miestui, gamtines dujas pagal gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis perka iš dujų tiekėjo UAB „Haupas“. Gamtinės dujos 2007 metais tolesniam transportavimui Lietuvos Respublikoje atsakovo UAB „Intergas“ valdomame dujotiekyje buvo perduodamos pagal 2006-12-22 sutartis Nr. L2 ir Nr. DD2. Pareikšdami reikalavimą pakeisti sutarčių Nr. L2 ir Nr. DD2 sąlygas ieškovai rėmėsi LR CK 6.228 str., kuriame nustatyta, kad šalis gali atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Įstatyme pasakyta, kad šiais atvejais turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog viena šalis nesąžiningai pasinaudojo tuo, kad kita šalis nuo jos priklauso, turi ekonominių sunkumų, neatidėliotinų poreikių, yra ekonomiškai silpna, neinformuota, nepatyrusi, veikia neapdairiai, neturi derybų patirties. Šias įstatyme nustatytas aplinkybes ir privalo byloje įrodyti ieškinį pareiškusi sutarties šalis (LR CPK 178 str.).
Ginčijamose Sutartyse nustatytas jų galiojimo terminas – iki 2008 m. sausio 1 d.. Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 21 d. šalys pasirašė gamtinių dujų paskirstymo 2008 metams sutartis DD3 ir L3, kurių galiojimo terminas sulygtas iki 2009 m. sausio 1 d.. Apeliacinio skundo argumentas, kad pagal LR CK 6.384 str. 3 d. sutartys DD2 ir L2 yra galiojančios iki bus išspręsta ši civilinė byla, tampa nepagrįstu. Kadangi ginčijamos sutartys neteko galios, byloje sprendžiama dėl jų įtakos ir padarinių šalių teisiniams santykiams 2007 metais.
Vykdydami procesinę įrodinėjimo pareigą ir grįsdami reikalavimą papildyti Sutartį sąlyga: „Dujų įmonė garantuoja ir prisiima visą su tuo susijusią atsakomybę, jog Sistemos naudotojo atžvilgiu priėmimo vietoje (Sutarties 19 p.) Sistemos naudotojo į Dujų įmonės sistemą atiduotų dujų kiekis yra visada lygus Dujų įmonės paskirstytų dujų kiekiui pristatymo vietoje (Sutarties 20 p.)“ ieškovai teigia, kad jie iš dujų tiekėjo UAB „Haupas“ įsigytas gamtines dujas įsipareigoja pateikti į priėmimo vietą UAB „Intergas“ priklausančiame dujotiekyje ties Baltarusijos Respublikos - Lietuvos Respublikos valstybine siena, o atsakovas įsipareigoja priimti dujas priėmimo vietoje ir paskirstyti jas iki pristatymo vietos. Priėmimo vietoje, pažeidžiant Taisyklių 130 punktą, dujų apskaitos sistema neįrengta, o Sutartyse nėra aptarta, kaip ir kur bus užfiksuojamas/nustatomas ar kam yra lygus priimamas transportuoti į atsakovo dujotiekį ieškovų dujų kiekis. Šalys byloje sutaria dėl neįvengiamo natūralaus dalinio gamtinių dujų praradimo transportavimo metu. Ieškovai, siūlydami aptariamą Sutarčių pataisą siekia, kad dujų transportavimo nuostoliai tektų transportavimo paslaugą teikiančiam atsakovui. Toks ieškovų pageidaujamas atsakomybės paskirstymas nėra nepagrįstas, tačiau pasirašyta ir veikianti (o juo labiau nustojusi galios) Sutartis gali būti keičiama tik esant LR CK 6.228 str. nustatytoms sąlygoms ir įvertinus konkrečias bylos aplinkybes. Apygardos teismui pateiktų priedų Nr. 2, sudarytų 2007-02-28 prie gamtinių dujų pardavimo-pirkimo sutarčių Nr. 320-07 ir 321-07, kurias ieškovai 2006-12-19 pasirašė su dujų tiekėju UAB „Haupas“, 6.2 punktuose susitarta, kad nuo 2007-03-01 nustatydamas per ataskaitinį mėnesį priimtų dujų kiekį, pirkėjas vadovaujasi dujų apskaitos prietaisais, kuriais remiantis nustatomas pirkėjui paskirstytas dujų kiekis. Tai reiškia, kad 2007 metais ieškovai su dujų pardavėju atsiskaitydavo už jiems realiai paskirstytą t.y. iki ieškovų apskaitos prietaisų patiektą dujų kiekį. Todėl ieškovų teiginys, kad jiems nežinomas transportavimui pateiktų dujų kiekis ir kad būtent ieškovams tenka transportavimo nuostoliai, nepagrįstas. Be to, kaip nurodo atsakovas, UAB „Intergas“ ir UAB „Haupas“ 2007-02-08 yra pasirašę Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį paskirstymo sistemos balansavimui užtikrinti, liečiančią būtent ieškovus, kurios 5.3 punktu atsakovas (paskirstymo įmonė) esant teigiamam mėnesio dujų balansui (t.y. kuomet priėmimo vietoje į paskirstymo sistemą atiduotas dujų kiekis viršija naudotojams atiduoto dujų kiekio sumą) įsipareigoja nupirkti iš tiekimo įmonės (UAB „Haupas“) dujų kiekį, lygų mėnesio dujų balansui. Pažymėtina, kad dujų tiekimo ir paskirstymo procesą reguliuoja ir jame dalyvauja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, kuri, sutinkamai su Taisyklėmis, analizuoja situaciją, sprendžia ginčus ir teikia rekomendacijas. Komisijos 2007-10-17 išvadoje Nr. R2-1276 konstatuota, kad dujų priėmimo vietoje įrengti kiekvienam ieškovui skirtus apskaitos prietaisus techniškai neįmanoma, nes prietaisai fiksuoja bendrą (visų sistemos naudotojų) į dujų paskirstymo sistemą transportavimui atiduotų dujų kiekį (t.y. į sistemą patenkantį bendrą dujų srautą). Visapusiškai įvertinus aplinkybes ir buvo surastas būdas apsaugoti ieškovų interesus. Visų aprūpinimo dujomis grandinėje dalyvaujančių juridinių asmenų veiksmai yra susiję su viešuoju interesu, todėl susiklosčiusi situacija turi būti vertinama pirmiausia turint omenyje galutinį tikslą, o beatodairiškas siekis bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti Taisyklių nuostatas negali būti pripažįstamas gera verslo praktika. Tokia situacija leidžia daryti išvadą, kad formalus Taisyklių 130 punkto nesilaikymas, t.y. individulių apskaitos prietaisų neįrengimas dujų perdavimo punkte, tačiau apsaugant ieškovų interesus kitais būdais, nėra pagrindas keisti pasirašytą sutartį, nes atsakovas neįgijo nesąžiningo perdėto pranašumo. Juolab, kad Sutarčių galiojimas pasibaigė, o ieškovai nepateikė į bylą įrodymų apie savo ekonominį priklausomumą ar dėl to patirtus nuostolius. Neįrodžius LR CK 6.228 str. įtvirtintų aplinkybių ieškovų reikalavimas negali būti tenkinamas.
Kiti ieškinio reikalavimai susiję su Sutarčių atskirų sąlygų pakeitimu ar papildymu. Ieškovai prašo pakeisti Sutarčių 28 punkto antrame sakinyje išdėstytą sąlygą sekančiai: „Sistemos naudotojas turi pateikti dujų tiekimo įmonės raštišką patvirtinimą, jog Sistemos naudotojas turi įsigijęs šios sutarties 22 punkte nurodytą dujų kiekį, skirtą pristatyti į priėmimo vietą (šios sutarties 19 p.)“. Šalių pasirašytose Sutartyse šis sakinys išdėstytas taip: „Sistemos naudotojas turi pateikti dujų įmonei įrodymus, jog Sistemos naudotojas turi įsigijęs šios sutarties 22 punkte nurodytą dujų kiekį, skirtą pristatyti į gamtinių dujų priėmimo vietą (šios sutarties 19 p.)“. Ieškovų nuomone toks Sutarčių patikslinimas atimtų iš atsakovo galimybę nepagrįstai atmesti Sistemos naudotojų pateiktus įrodymus dėl dujų įsigijimo, reikalauti iš Sistemos naudotojų dokumentų, kurių dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims apeliantai jam pateikti negali. Skundo argumentas nepagrįstas. Pasirašytose sutartyse įtvirtinta aptariama sąlyga nesuteikia atsakovui perdėto pranašumo ir nėra pagrindas keisti Sutartis remiantis LR CK 6.228 str. Reikalavimas grindžiamas prielaida, kad atsakovas gali piktnaudžiauti tokia sąlyga, tačiau įrodymų apie konfidencialių dokumentų reikalavimą ar atsisakymą transportuoti dujas nepateikta. Piktnaudžiavimas teise ir nesąžiningumas nėra preziumuojamas. Taisyklėse (58, 52.4 p.) yra įtvirtinta pareiga pateikti įrodymus apie įsigytą dujų kiekį, tačiau, kaip atsiliepime teisingai nurodo atsakovas, įrodymų forma ar turinys jose nedetalizuojamas.
Sutarčių 32 punkte, sulygta, kad Sistemos naudotojas kiekvieną savaitę iki ketvirtadienio 16.00 val. raštu informuoja Dujų įmonę apie reikalingus kitą savaitę paskirstyti dujų kiekius, o 38 punkte sulygta, kad Sistemos naudotojui to nepadarius, lieka galioti paskutiniai, anksčiau Dujų įmonės patvirtinti paros dujų kiekiai. Ieškovai prašo papildyti 38 punktą nuostata, kad „Dujų įmonė iki paskutinės einamosios savaitės darbo dienos 14.00 val. sutarties nustatyta tvarka apie tai informuoja Sistemos naudotoją“. Kitaip tariant siekiama įtvirtinti atsakovo pareigą pranešti ieškovams apie tai, kad nėra gauta jų informaciją apie reikalingus kitą savaitę paskirstyti dujų kiekius. Ieškovų reikalavimas grindžiamas hipotetiniu teiginiu, jog praktikoje gali susidaryti situacija, kad Dujų įmonė gali negauti jai raštu pateiktų derinti patikslintų kitos savaitės paros dujų kiekių, Sistemos naudotojas gali ir nežinoti, jog pateikti derinti dujų kiekiai nepasiekė Dujų įmonės, o paros dujų kiekių žinojimas turi esminę reikšmę apeliantams kaip Sistemos naudotojams planuojant savo ūkinę veiklą. Apeliaciniame skunde papildomai nurodoma, kad apylinkės teismas aptariamą papildymą nepagrįstai įvardino kaip neesminį. Tačiau būtent ieškovai privalėjo įrodyti, kad papildymas yra esminis ir suteikia atsakovui nepagrįstą perdėtą pranašumą. Tokių įrodymų nepateikta. Kita vertus, aptariamu papildymu ieškovai netiesiogiai siekia savo pareigą informuoti ir užtikrinti informacijos pateikimą, perkelti atsakovams. Argumentas nepagrįstas ir atmetamas.
Sutarčių 40 punkto pakeitimu ieškovai prašo įtvirtinti jų teisę koreguoti jau patvirtintus savaitės paros dujų kiekius. Ieškovai teigia, kad tokia būtinybė gali kilti dėl įvairių kintančių ir nuo ieškovų nepriklausančių aplinkybių – lauko oro temperatūros ar kt. Tačiau ir dėl šio Sutarčių punkto ieškovai neįrodė atsakovo perdėto bei nepagrįsto pranašumo. Svarstant šį reikalavimą reikia turėti omenyje, kad visi dalyvaujantys byloje asmenys yra ūkio subjektai, interesų suderinimo ir vaisingo bendradarbiavimo labui privalantys iš anksto planuoti savo veiklą bei poreikius. Ieškovų siūlomas pakeitimas prieštarauja Sutartyse nustatytai veiklos planavimo bei derinimo tvarkai ir gali suteikti tam tikrą pranašumą ieškovams. Argumentas atmetamas.
Ieškovai prašo Sutarčių 85 punktą pakeisti taip, kad paskirstytas dujų kiekis pagal didžiausią dujų kiekio suvartojimo galią būtų apskaičiuojamas tik neginčijamai nustačius, kad plombų, matavimo priemonių ar kitų analogiškų įrenginių pažeidimai atsirado būtent dėl Sistemos naudotojo kaltės. Ieškovai teigia, kad Sutarčių 85 punkte nustatyta sankcija už neteisėtą dujų vartojimą negali būti taikoma kiekvienu konkrečiu atveju nenustačius ieškovų kaltės, nes kaltė yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Ginčijamų Sutarčių 85 punkte neįrašyta, kad paskirstytas dujų kiekis pagal didžiausią dujų kiekio suvartojimo galią apskaičiuojamas tik nustačius ieškovų kaltę, tačiau pabrėžta, kad ši sankcija taikoma tik tuo atveju, jei nustatomas pažeidimas įrangos, esančios Sistemos naudotojo teritorijoje. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, tokia Sutarčių nuostata suderinta Taisyklių 121.3 punkte numatyta dujų sistemos vartotojų pareiga užtikrinti jų valdose esančių apskaitos sistemų saugumą ir jų plombų neliečiamumą. Be to pagrįstas atsakovo atsikirtimas, kad pagal Taisyklių 173 punktą aptariama sankcija (žalos atlyginimas) netaikoma automatiškai, o dėl to galutinai yra sprendžiama žalos nustatymo komisijoje, į kurios posėdį kviečiamas ir vartotojas. Skundo argumentai nėra pagrindas tenkinti ieškinį.
Be jau aptartų motyvų apeliantai skundą grindžia tuo, kad 2007-01-01, pasibaigus 2006-12-22 gamtinių dujų paskirstymo sutarčių galiojimui, jie neturėjo kitos išeities kaip tik pasirašyti atsakovo UAB „Intergas“ paruoštas Sutartis kurios jiems buvo pateiktos tik 2006-11-17. Priešingu atveju, nurodo apeliantai, vadovaujantis imperatyvia Taisyklių 87 punkto nuostata, jog dujų transportavimas negali būti vykdomas be sutarties, gamtinių dujų transportavimas nuo 2007-01-01 į Druskininkų miestą galėjo nutrūkti. Ieškovai teigia, kad dėl pernelyg vėlyvo Sutarčių pateikimo jie negalėjo pasinaudoti LR CK 6.184 str. numatyta galimybe kreiptis į teismą, jei nesutariama dėl sutarties sudarymo. Šie argumentai nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Taisyklių 60 punkte yra nustatyta, kad gamtinių dujų paskirstymo sutarčių sąlygas parengia dujų paskirstymo įmonė, tačiau šis Taisyklių punktas nenustato sutarčių parengimo ar pateikimo terminų. Ieškovai pagrįstai nurodo, kad vykdo svarbią ūkinę veiklą, susijusią su viešu interesu, o ginčijamos sutartys yra priskiriamos viešosioms sutartims. Tačiau tokių funkcijų vykdymas suteikia ne tik įstatyme numatytus privalumus, bei ir įpareigoja itin rūpestingai bei atsakingai vykdyti prisiimtą prievolę. Byloje nustatyta, kad pirmosios ieškovų gamtinių dujų paskirstymo sutartys buvo pasirašytos 2005-12-22 ir 2005-12-30. Ieškovai teigia, kad šių sutarčių tikslinimo būtinybė paaiškėjo jų vykdymo metu, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pastabas dėl Sutarčių atsakovui jie pradėjo teikti tik nuo 2006-11-28. Taisyklių 60 punktas įvardina Sutarčių sąlygų rengėją (atsakovą), bet nenurodo, kad tik Dujų paskirstymo įmonė turi teisę inicijuoti Sutarčių pasirašymą. Pagal nagrinėjamo civilinio teisinio santykio esmę būtent atsakovas yra šalis, privalanti sudaryti sutartį. Nei Taisyklės, nei LR CK 6.184 str. nedraudžia ieškovams, kaip ūkio subjektams teikiantiems Druskininkų miestui svarbias nepertraukiamas paslaugas, atsižvelgiant į prisiimtą viešą atsakomybę, pareikšti iniciatyvą dėl sutarčių ateinantiems metams sudarymo ir LR CK 6.184 str. nustatyta tvarka bei terminais siekti kuo palankiausių sąlygų. Be to, Sutarčių 26 punkte yra įtvirtinta ieškovų iniciatyva dėl naujų sutarčių sudarymo. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad tokių veiksmų ieškovai neatliko.
Remiantis išdėstytais motyvais, įvertinus, kad ieškovai neįrodė LR CK 6.228 str. įtvirtintų aplinkybių, kad ieškovų ginčijamos Sutarčių sąlygos nesukėlė neigiamų pasekmių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą kiekvienoje instancijoje, pagalbą, tai pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus (LR CPK 98 str.). Atmetant apeliacinį skundą atstovavimo išlaidos priteistinos iš ieškovų atsakovui. Atsakovas pateikė dokumentus ir prašo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei procesinių dokumentų parengimą priteisti 10 620 Lt. Atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ prašoma priteisti suma mažinama iki 1200 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovų UAB „Litesko“ ir UAB „Druskininkų dujos“ atsakovui UAB „Intergas“ priteisti po 600 Lt (šešis šimtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.