Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-02-04 · Civilinė byla Nr. 2-202-178/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-04
Bylos Nr.
2-202-178/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
V. K., A. V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Trečiasis asmuo
Lietuvos dailės muziejus
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-202-178/2016Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 3.2.8.7 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. 2-2266-560/2014 pagal ieškovės A. V. K. (teisių perėmėjas V. K.) ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams naudojamą paveikslą priteisimo, trečiasis asmuo Lietuvos dailės muziejus.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Sprendžiamas klausimas dėl bylos nutraukimo pagrįstumo.

Ieškovė A. V. K. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) Lietuvos valstybei, prašydama priteisti iš atsakovės 1 400 000 Lt kompensaciją, lygią Antonio Campi paveikslo rinkos kainai.

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi byla sustabdyta iki įsiteisės sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2978-450/2011.

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi atnaujino civilinės bylos nagrinėjimą ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014 m. spalio 30 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Teismas nurodė, kad ieškovei A. V. K. siųstas teismo šaukimas grįžo neįteiktas su žyma, jog ieškovė yra mirusi. Nurodė, kad Gyventojų registro tarnybos išrašas patvirtina, jog A. V. K. 2014 m. vasario 1 d. mirė. Druskininkų savivaldybės 1-asis notarų biuras teismui pateikė informaciją, jog po ieškovės mirties paveldėjimo byla neužvesta, dėl palikimo jokie įpėdiniai pas notarus nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teisių perėmimu niekas nepasinaudojo, jos įpėdinių nėra, teismas vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 7 punktu civilinę bylą nutraukė.

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė pradinį ieškovą A. V. K. jos teisių perėmėju V. K..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas V. K. (toliau – apeliantas) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2014 m. gegužės 14 d. apeliantui išduotas paveldėjimo teisių liudijimas visam jo motinos A. V. K. turtui bei atskiras liudijimas dėl teisių paveldėjimo ir patvirtinimas, jog apeliantas yra vienintelis A. V. K. įpėdinis. Šaukimas į 2014 m. spalio 30 d. teismo posėdį siųstas ne A. V. K. atstovui Vilniuje, o pačiai ieškovei į Druskininkus. Teismas užklausė Druskininkų notarą dėl teisių paveldėjimo ir buvo gautas keistas atsakymas, jog esą joks įpėdinis nesikreipė, nors paveldėjimo byla Vilniaus miesto 10 notarų biure jau buvo baigta ir išduoti paveldėjimo dokumentai. Išduotas paveldėjimo teisės liudijimas yra registruojamas notariniame registre, todėl Druskininkų notarė pateikė teismui klaidingą pranešimą.Mirus A. V. K., byla galėjo būti nutraukta tik tuo atveju, jei nebūtų pareikšto pageidavimo priimti palikimą, tačiau buvo priešingai – yra teisių perėmėjas.

Trečiasis asmuo Lietuvos dailės muziejus atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas liudijimą dėl teisių paveldėjimo gavo 2014 m. gegužės 14 d., tačiau nesikreipė į teismą dėl procesinių teisių ir pareigių perėmimo.Teismas, išlaukęs protingą terminą, t. y. 8 mėnesius nuo A. V. K. mirties, pagrįstai nusprendė bylą nutraukti, nes iki 2014 m. spalio 30 d. neatsirado ieškovės teisių perėmėjas. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kas leistų daryti prielaidą buvus svarbias priežastis, dėl ko praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. V. K. pareiškė reikalavimą Lietuvos valstybei dėl 1 400 000 Lt kompensacijos už Antonio Campi paveikslo „Trys Marijos prie Kristaus kapo“ priteisimo. Gyventojų registro tarnybos duomenimis ieškovė 2014 m. vasario 1 d. mirė (t. 2, b.l. 102). Teismui užklausus Druskininkų savivaldybės 1-ąjį notarų biurą, kuriam priklausė vesti ieškovės paveldėjimo bylą, pastarasis pateikė informaciją, kad po jos mirties šiame biure paveldėjimo byla neužvesta ir dėl palikimo jokie įpėdiniai nesikreipė (t. 2, b.l. 105, 106). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieškovės teisių perėmimu niekas nepasinaudojo, įpėdinių nėra, civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Apeliantas, kvestionuodamas šią teismo nutartį, teigia, kad Druskininkų savivaldybės 1-asis notarų biuras pateikė klaidingą pranešimą, nes Vilniaus miesto 10-asis notarų biure 2014 m. gegužės 14 d. apeliantui išduotas paveldėjimo teisių liudijimas bei liudijimas, patvirtinantis, kad apeliantas yra vienintelis ieškovės įpėdinis.

Taigi, apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla CPK 293 straipsnio 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Trečiasis asmuo atsiliepime teigia, kad praleistas terminas atskirajam skundui paduoti, o prašymas jį atnaujinti atmestinas. Pasisakant dėl termino atskirajam skundui paduoti praleidimo ir to priežasčių, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiantis atskirojo skundo priėmimo klausimus, 2015 m. spalio 7 d. rezoliucija praleistą terminą atskirajam skundui paduoti atnaujino bei apelianto atskirąjį skundą priėmė (t. 2, b.l. 165). Taigi, šis klausimas pirmosios instancijos teismo jau išspręstas (CPK 78 str. 1 d., 5 d., 315 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Pastebėtina, kad apie aplinkybių, leidžiančių manyti esant pagrindą atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, egzistavimą faktiškai jau buvo pasisakęs nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje (t. 2, b.l. 158-162).

CPK 293 straipsnyje reglamentuojami bylos nutraukimo pagrindai, inter alia jeigu mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas (CPK 293 str. 7 p.). Todėl teismui nustačius, kad ginčo teisiniam santykiui teisių perėmimas yra galimas, turi būti aiškinamasi dėl aplinkybių, susijusių su mirusios šalies teisių perėmimu (CPK 48 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad byloje kilusiam ginčui materialinių subjektinių teisių perėmimas yra galimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas, aiškindamasis ieškovės teisių perėmimo aplinkybes, 2014 m. rugsėjo 11 d. gavo iš Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro, kuriam priklausė pagal paskutinę ieškovės gyvenamąją vietą vesti jos paveldėjimo bylą, raštą, kad po ieškovės mirties šiame biure paveldėjimo byla neužvesta ir dėl palikimo jokie įpėdiniai nesikreipė (t. 2, b.l. 106). Tačiau tai, kad pirmosios instancijos teismo paklausimas tik palikėjos gyvenamosios vietos notarui buvo nepakankamas aiškinantis palikimo priėmimo (teisių perėmimo) faktą, konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartimi (t. 2, b.l. 158-162). Iš vėliau 2015 m. spalio 28 d. Lietuvos notarų rūmų pateiktos informacijos matyti, kad Lietuvos notarų rūmo prezidento sprendimas pavesti palikėjos ieškovės paveldėjimo bylą vesti Vilniaus miesto 10-ojo notarų biurui buvo priimtas 2014 m. vasario 18 d. bei tą pačią dieną jo kopija elektroniniu paštu išsiųsta Vilniaus miesto 10-ojo notarų biurui, Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biurui, taip pat ir apeliantui (t. 2, b.l. 183). Taigi, Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaras 2014 m. rugsėjo 11 d. pranešime pirmosios instancijos teismui iš esmės teisingai nurodė, kad šiame biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau neinformavo, kad paveldėjimo byla buvo vedama Vilniaus miesto 10-jame notarų biure (kuriame 2014 m. gegužės 14 d. ir buvo išduoti paveldėjimo dokumentai). Pirmosios instancijos teismas savo ruožtu nepatikrino duomenų apie palikimo (ne)priėmimo faktą Testamentų registre, nors tokią galimybę turėjo (Vyriausybės 2001 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 594 patvirtintų Testamentų registro nuostatų (redakcija nuo 2014 m. liepos 1 d.) 16.3 p., 65 p.). Todėl yra pagrindas pripažinti, kad skundžiama nutartis buvo priimta neišsiaiškinus visų reikšmingų ieškovės teisių (ne)perėmimo aplinkybių, tuo tarpu materialinių teisių perėmimas lemia ir procesinių teisių perėmimą (CPK 48 str. 1 d.). Neišsiaiškinus šių aplinkybių, apeliantas nebuvo informuotas apie teismo posėdį, o šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartyje yra konstatavęs, jog taip pat pačios ieškovės atstovas advokatas L. B. apie 2014 m. spalio 30 d. vykusį teismo posėdį nebuvo tinkamai informuotas, todėl nebuvo užtikrintas veiksmingas ir realus teisės į teisingą teismą įgyvendinimas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla CPK 293 straipsnio 7 punktu pagrindu buvo nutraukta nepagrįstai. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi jau patvirtino įvykusį procesinių teisių perėmimą bei pakeitė pradinį ieškovę A. V. K. jos teisių perėmėju V. K. (apeliantas) (t. 2, b.l. 173-174).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Teisėjas Alvydas Poškus