Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas, II-341-949/2020

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-09-03
Bylos Nr.: II-341-949/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00856-2020-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Rima Gudienė (pirm.)
Institucija: Klaipėdos teritorinė muitinė
Advokatai: Saulius Majauskas

Kategorijos

9.37Muitinės taisyklių pažeidimai (ANK 210-211 str., 216 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-341-949/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00856-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37; 21.10.4 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Svajonei Krakienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. Š., jos atstovui advokatui Sauliui Majauskui,institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovei J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojo K. L. 2020 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. MD-LM00-ANR_N-388-2020 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto vyriausioji inspektorė D. Z. 2020 m. gegužės 18 d. D. Š. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 211 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. gegužės 15 d„ 12:23 vai. UAB „A“ muitinės tarpininko atstovė D. Š. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau - MDAS) pateikė eksporto manifestų MRN 2OLTLUBO0OMAOO2B2O, kuriuo eksporto muitinės procedūrai deklaravo prekes - rinktinis krovinys (BMW EXTENDER, K/NR WBY1Z4C57GV508017, oro kondicionavimo sistemų dalys, apsaugų nuo įsilaužimo sistemos ir jų dalys, garso stiprintuvai, kolonėlės ir jų dalys, DVD, slopintuvai, prieigos, uždarymo sklendės), gabenamas konteineryje CNEU4974380, transporto priemone MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Krovinys buvo nukreiptas muitiniam tikrinimui pagal Rizikos valdymo sistemos (RATIS) patikrinimo aktą Nr. 20LTLUBOOOMA1261308. Atlikus konteinerio muitinį tikrinimą, be deklaruotųjų, buvo rasta nedeklaruotų prekių: naujos stiklinės durys - 2 vnt., naujos baldų detalės - 5 pak., dėvėtos automobilių pavarų dėžės - 2 vnt., dėvėtas automobilio variklis - 1 vnt., dėvėti tepalo riebokšliai - 2 vnt., dėvėtas automobilio važiuoklės pusašis, dėvėti automobilių stabdžių diskai - 3 vnt., dėvėtos automobilių vairo oro pagalvės - 2 vnt., dėvėtas automobilio veidrodėlio dangtelis -1 vnt., dėvėtas automobilio galinės bagažinės dangtis - 1 vnt., automobilio kondicionieriaus siurbliai - 2 vnt., dėvėtas automobilio galinis bamperis - l vnt., dėvėtas automobilio salono komplektas su vairu, dėvėtas kavos aparatas, maisto produktai - 2 pak., rūbai - 2 pak., saldumynai ir asmens higienos priemonės - 2 pak., saldumynai - 2 pak., higienos priemonės - 3 pak.„ valymo priemonės - 4 vnt, mineralinis vanduo - 4 pak., indaplovės „Indesit“ - 2 vnt., blyninė - 1 vnt., naujas mobilus telefonas APPLE - I vnt., nauji santechnikos vožtuvai - 20 vnt, dėvėta moteriška rankinė - l vnt., dėvėti namų apyvokos daiktai - 8 pak,, dėvėtos knygos - 10 vnt., santechnikos jungiamosios detalės - 1 pak., vandens pompa - 1 vnt, vandens išleidimo vožtuvas HARVIA - 1 vnt., garo generatorius HARVIA - 1 vnt., šildymo kabelis - 1 vnt, grindų temperatūros reguliatorius - 1 vnt., varinių vamzdžių ir detalių komplektas - 1 vnt., nauji šaldytuvai LIEBHERR - 3 vnt., dėvėtas automobilis CHEVROLET CAMARO K/NR 1 G1FB3DX6H0120421 - 1 vnt. Viso nedeklaruotų prekių vertė 13 629,15 Eur.

UAB „A“ muitinės tarpininko atstovė D. Š., būdama atsakinga už prekių deklaravimą ir jų nedeklaruodama, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvaiką, numatytą 2013 spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158 straipsnio 1 dalyje.

2020 m. birželio 23 d. nutarimu Klaipėdos teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas K. L. už minėtame administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą paskyrė D. Š. 900,00 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalį.

Šalies argumentai

Pareiškėja D. Š. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus dėl minėto nutarimo panaikinimo, prašydama panaikinti nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad 2020 m. gegužės 15 d., 10 val. 50 min. ekspeditoriaus UAB „K“ vadybininkė A. J. el. paštu kreipėsi į UAB „A“ dėl duomenų suvedimo KIPIS sistemą į Smeltę grįžtančiam pilnam konteineriui Nr. CNEU4974380. Ši techninio pobūdžio užduotis buvo pavesta atlikti pareiškėjai. Duomenų suvedimui į KIPIS buvo atsiųstos muitinės tarpininko UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ suformintos deklaracijos 20LTLC0100EK083C60, 20LTLC0100EK0B3A12, 20LTLC0100EK0B37A9, 20LTLC0100EK0B3A47, 20LTLC0100EK0B3A71. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą į KIPIS suvedant duomenis apie viename konteineryje pagal kelias deklaracijas vežamoms prekėms reikėjo pagal Muitinės tarpininko muitinės įstaigai suformintas deklaracijas suformuoti elektroninį eksporto manifestą. Muitinės tarpininkui suformavus visas deklaracijas, jos buvo pateiktos ekspeditoriui, kad būtų pateiktas deklaracijų sąrašas muitinei ir prekės nugabentos gavėjui. Ekspeditorius nusprendė ne pats pateikti deklaracijų sąrašą (e-Manifestą) muitinei, tačiau šiam techniniam veiksmui atlikti pasitelkė pareiškėjos atstovaujamą įmonę UAB „A“. UAB „A“ pavedė e-Manifesto parengimo veiksmus atlikti savo darbuotojai D. Š., kuri ją ir atliko vadovaudamasi Muitinės tarpininko suformintomis ir ekspeditoriaus atsiųstomis deklaracijomis. Ekspeditorius užsakė tik e-Manifesto parengimo ir pateikimo paslaugą, nes Muitinės tarpininkas UAB „Š. t. b.“ jau buvo suforminęs ir pateikimui muitinės įstaigai paruošęs gabenamų ir deklaruojamų prekių sąrašus, suformindamas konteineryje gabenamoms prekėms penkias deklaracijas. Pareiškėja atliko jai deleguotą užduotį ir 2020 m. gegužės 15 d. 12 val. 23 min. per KIPIS sistemą pateikė pagal persiųstas Muitinės tarpininko suformintas deklaracijas užpildytą e-Manifestą 20LTLUB000MA002B20. Konteineris CNEU4974380 į muitinės prižiūrimą uosto teritoriją buvo įvežtas anksčiau, t. y. 2020 m. gegužės 15 d. 12 val. 13 min. Pateikus e-Manifestą, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (MDAS) buvo suformuotas IEM61LT pranešimas dėl prekių pateikimo patikrinimui. Pareiškėja konteinerio nematė ir neturėjo nei galimybių, nei Ekspeditoriaus įgaliojimo jas patikrinti, vadovavosi Muitinės tarpininko jau suformintomis muitinės įstaigai pateikti paruoštomis deklaracijomis. Vykdant patikrinimą, konteineryje buvo rastos nedeklaruotos prekės, apie kurias pareiškėja nieko nežinojo ir negalėjo žinoti. Tiriant įvykį buvo gauti asmenų paaiškinimai, iš kurių yra matyti, kad į konteinerį pakrautos nedeklaruotos prekės jame apskritai neturėjo būti ir buvo pakrautos per klaidą.

Nurodo, kad pareiškėja Sąjungos muitinės kodekso 158 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepažeidė. Pareiškėja pagal ekspeditoriaus valią suformavo e-Manifestą, į kurį įtraukė visas ekspeditoriaus persiųstose deklaracijose nurodytas prekes, kurioms ekspeditorius, kreipdamasis į UAB „A“ dėl duomenų suvedimo į KIPIS, norėjo įforminti muitinės procedūrą. Pareiškėja neturėjo informacijos, kad konteineryje buvo ir papildomų prekių, nes konteineryje esančioms prekėms deklaracijas jau buvo suforminęs muitinės tarpininkas. Apie nedeklaruotų prekių buvimą konteineryje pareiškėja nebuvo informuota, nes ir pats ekspeditorius, kreipdamasis dėl duomenų suvedimo į KIPIS, nežinojo apie padarytas klaidas ruošiant jungtinį krovinį. E-Manifestas yra formuojamas krovinio išvežimo supaprastinimui pagal jau suformintas deklaracijas, t. y. e- Manifesto formavimas nėra savarankiška deklaravimo procedūra. Formuojant e-Manifestą negalima į jį įtraukti prekių, kurių gabenimui nėra parengta deklaracija. Ekspeditorius nesikreipė į UAB „Arijus“ su prašymu suforminti papildomas deklaracijas ir gabenamų prekių kelionės dokumentus, o persiuntė baigtinį sąrašą deklaracijų e-Manifestui parengti. Pažymėjo, kad pirmiausia muitinės tarpininkas pateikė užpildytas deklaracijas per MDAS, kadangi tik tokiu būdu galėjo suforminti deklaracijas ir gauti jų registracijos numerius. E-Manifeste netgi nėra nurodomos ar apibūdinamos pačios prekės, o tiesiog surašomi jau suformintų deklaracijų numeriai. Atsižvelgiant į tai, traktuotina, kad prekių deklaracijas suformino būtent UAB „Š. t. b.“, o D. Š. tiesiog atliko techninį darbą, suvesdama deklaracijų numerius į sistemą. Sąjungos muitinės kodeksas numato, kad atsižvelgiant į faktines deklaravimo aplinkybes, deklarantu gali būti laikomas asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas. Pažymėjo, kad e-Manifestas nepagrįstai yra laikomas eksporto (reeksporto) muitinės deklaracija, nes tai yra tik deklaracijų sąvadas, sudarytas iš eksporto (reeksporto) muitinės deklaracijų. Pareiškėja neformino pačių eksporto (reeksporto) muitinės deklaracijų ir neturėjo ekspeditoriaus pavedimo bei įgaliojimų jas forminti. Visų penkių deklaracijų 14 laukelyje nurodyta, kad deklarantas yra UAB „Šiaulių tiekimo bazė“ Deklaracijas suformino muitininko tarpininkas, o pareiškėja, ekspeditoriaus pavedimu, tik pateikė deklaranto UAB „Š. t. b.“ suformintų deklaracijų duomenis per KIPIS. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekse įtvirtinta deklaranto sąvoka, bei teisingumo ir protingumo principais, Pareiškėja negali būti laikoma faktiniu deklarantu ir tuo pačiu atsakinga už nedeklaruotas prekes.

Taip pat nurodė, kad konteineryje radus nedeklaruotų prekių ekspeditorius dėl situacijos išaiškinimo kreipėsi į muitinės tarpininką UAB „Š. t. b.“, o ne į pareiškėją ar UAB „A“. Gauti nedeklaruotų prekių savininkų pasiaiškinimai ir muitinės tarpininko sudarytos sutartys su klientais dėl deklaracijų pateikimo patvirtina, kad apie nedeklaruotas prekes pareiškėjai nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Tie patys asmenys, kurie teikė paaiškinimus, patys ir deklaravo rastas nedeklaruotas prekes. Aktualu ir tai, kad ekspeditorius paklausimą dėl užsakymo pateikė 10 val. 50 min., e-Manifestas buvo suformuotas (suvedant į jį penkių deklaracijų duomenis) 12 val. 23 min, tuo tarpu vilkikas, vežantis konteinerį, iki e-Manifesto parengimo jau buvo muitinės teritorijoje 12 val. 13 min., ir buvo prieinamas muitiniam patikrinimui dar iki e-Manifesto pateikimo. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, pareiškėja neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog jos nurodomi duomenys ir atliekami veiksmai yra neteisingi. Tarp užsakymo pateikimo ir Konteinerio atsiradimo muitinės teritorijoje nėra didelio laiko tarpo. E-Manifesto vienas tikslų ir yra leisti asmenims vykdyti muitinės procedūras taupant laiką ir neišeinant iš įmonės patalpų. Muitinės tarpininkui jau deklaravus konteineryje pakrautas prekes pareiškėjai nekito pareiga dar kartą fiziškai apžiūrėti konteinerį, patikrinti deklaranto UAB „Š. t. b.“ deklaracijų ir tokios paslaugos atlikimo ekspeditorius neužsakė. E-Manifestas buvo teikiamas elektroniniu būdu. Toks duomenų deklaravimas reiškia veikimą per atstumą ir atitinkamai turint labai ribotas galimybes betarpiškai įsitikinti tam tikromis aplinkybėmis. Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėja užsakymą ir jau suformintas deklaracijas gavo iš ekspeditoriaus, o pastarasis jas gavo iš muitinės tarpininko. Pareiškėjai buvo pavesta tik suvesti deklaracijų duomenis į KIPIS, taigi, pareiškėja buvo priversta pasikliauti trečiųjų asmenų informacija. Nurodo, kad šiuo atveju yra netinkamai parinktas nusižengimo subjektas ir pareiškėjos veikoje nenustatyta būtinųjų subjektyviosios pusės požymių, t. y. pareiškėjos kaltės. Nutarime nurodyta, jog pareiškėjos kaltė įrodyta, tačiau nėra aptarta nei kaltės forma, nei administracinio nusižengimo sudėtis, o tiesiog nurodytos teisės aktuose įtvirtinta deklaranto sąvoka, formaliai konstatuojant, jog pareiškėja yra kalta.

Pažymi, kad pareiškėja neturėjo pagrįsto pagrindo manyti, jog jos nurodyti duomenys ir atliekami veiksmai buvo neteisėti, nes jai buvo pavesta atlikti tik techninę duomenų suvedimo į KIPIS užduotį pagal deklaranto UAB „Š.t. b.“ suformintas deklaracijas. Pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje sudėties, kadangi nėra nei pareiškėjos padarytos neteisėtos veikos, nei jos kaltės dėl nedeklaruotų prekių buvimo konteineryje. Ekspeditoriaus užsakyta paslauga pagal savo pobūdį turėjo būti atliekama neatliekant papildomo krovinio tikrinimo. Pareiškėja atliko ekspeditoriaus užsakytą paslaugą nuotoliniu būdu pagal jai trečiųjų asmenų pateiktą informaciją ir dokumentus. Nedeklaruotų prekių savininkų paaiškinimai rodo, kad nedeklaruotos prekės konteineryje atsidūrė ne dėl pareiškėjos kaltės. Pareiškėjos veiksmai neatitinka jai inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties. Ji nėra kalta dėl administracinio nusižengimo padarymo, todėl nutarimas jos atžvilgiu turėtų būti panaikintas (b. l. 3-6).

Pareiškėja ir jos atstovas palaikė pateiktą skundą, prašė jį tenkinti. Pareiškėja papildomai paaiškino, kad e-manifestas nėra eksporto procedūra, tai yra tik dokumentų sukėlimas į MDAS sistemą, padedantis uždaryti visas deklaracijas, taikoma ji tik tuo atveju, kai prekės išgabenamos per Lietuvos Respublikos sieną. Eksportuotojas neturi prieigos prie MDAS sistemos, todėl ir paprašė atlikti šią paslaugą. Krovinių papildomai nebetikrina pildydami e-manifestą, deklarantas turi atlikti šį veiksmą. Suformintų deklaracijų duomenų teisingumo nebetikrina papildomai tokiu atveju. E-manifeste nėra jokių duomenų apie prekes, nurodomi tik duomenys apie deklaracijas. Prašymas pateikti prekes yra siunčiamas e-manifesto pateikėjui. Jeigu būtų pati deklaravusi prekes ir pildžiusi deklaracijas, tokiu atveju savo atsakomybės neginčytų. Ji neturėjo įgaliojimų deklaruoti prekes ir jų deklaruoti negalėjo. Visos eksporto deklaracijos yra pildomos atskirai, e-manifestas nėra eksporto deklaracija. UAB „A“ šiuo atveju buvo ne eksporto muitinės įstaiga, o muitinės išvežimo įstaiga. Eksporto muitinės įstaiga šiuo atveju buvo UAB „Š. t. b.“. Apie tikrinimo metu rastas prekes ji nieko nežinojo ir negalėjo nieko žinoti, prekės buvo pakrautos ne į tą konteinerį. Tas prekes vėliau deklaravo Šiaulių įmonė. Muitinė nepagrįstai teigia, kad UAB „Š. t. b.“ su muitine jokio santykio neturėjo, nes būtent UAB „Š. t. b.“ pildė deklaracijas ir deklaravo prekes, taigi santykį su muitine ši įmonė turėjo ir buvo deklarantė. Eksportas turi būti pilnai suformintas, kad būtų galima užpildyti e-manifestą. Tik tada, kai pilnai yra suforminta eksporto deklaracija, galima užpildyti e-manifestą. Reikalauti iš E-manifestą teikiančio asmens pakarotinai atlikti visą deklaravimo procedūrą yra nelogiška pagal atliekamo veiksmo specifiką, dėl to ir atsakomybė neturėtų būti taikoma pareiškėjai šiuo atveju.

Atsiliepimas

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Klaipėdos teritorinės muitinės, (toliau – Institucijos) atsiliepime į skundą nurodyta, kad su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą, nes jis yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, kad UAB „A“ muitinės tarpininko atstovė D. Š., nedeklaruodama dalies prekių, pažeidė prekių (daiktų) deklaravimo tvarką, numatytą 2013 spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 158 straipsnio 1 dalyje, ir tuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 1 dalyje.

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1B-688 „Dėl elektroninio eksporto manifesto privalomojo naudojimo“ 1.1. papunktis nustato, kad tais atvejais, kai eksportuojamas prekes, deklaruojamas pateikiant eksporto elektronines deklaracijas, numatoma iš Sąjungos muitų teritorijos išgabenti per Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigas kaip jungtinį prekių krovinį (viena transporto priemone išgabenamos prekės, deklaruotos daugiau nei viena eksporto (reeksporto) deklaracija), Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigoms turi būti pateikiamas tik elektroninis eksporto manifestas. Taisyklių 2.4. papunktis nurodo, kad „Elektroninis eksporto manifestas“ - elektroniniai duomenys, atitinkantys Verslininko sąsajos specifikacijoje aprašyto elektroninio pranešimo IE547LT reikalavimus ir pateikiami išvežimo muitinės įstaigai atvejais, nurodytais Taisyklių 5.1.1.1. – 5.1.1.6 papunkčiuose. Papunktis 5.1.1.3. numato tokį atvejį - prekės eksportuojamos kaip jungtinis krovinys. Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad prekės, kurios gabenamos vienoje transporto priemonėje kaip jungtinis krovinys, muitinei deklaruojamos pateikiant ne atskiras deklaracijas, o elektroninį eksporto Manifestą. Todėl nesutinka, kaip skunde nurodo pareiškėja, kad tai yra tik techninis veiksmas, apsiribojantis tik deklaracijų numerių suvedimu į sistemą, o ne prekių deklaravimas muitinės procedūrai - eksportui įforminti. Manifesto pateikimas muitinei reiškia prekių deklaravimą tokia forma, kokia yra teisės aktų numatyta šiam veiksmui atlikti - pateikimą struktūrizuotos elektronines (tekstinės) informacijos, kurią sudaro duomenys, reikalingi muitinės formalumams, susijusiems su eksporto procedūros vykdymu, atlikti su visomis iš šių veiksmų turinio atsirandančiomis pareigomis.

Taisyklių 2.1. papunktis nurodo, kas gali deklaruoti prekes muitinei apibrėždamas deklaranto sąvoką - asmuo, sudaręs sutartį su teritorine muitine ir pateikiantis eksporto (reeksporto) muitinės deklaraciją eksporto muitinės įstaigai, o šių Taisyklių 2.5 papunktis patikslina kas atsakingas už formalumų su prekių pateikimu atlikimą, apibrėždamas Prekių pateikėją - asmuo (vežėjas, ekspeditorius, muitinės tarpininkas ar kt.), gabenantis eksportuojamas (reeksportuojamas) prekes iš eksporto į išvežimo muitinės įstaigą ir pateikiantis pirmiau minėtas prekes išvežimo muitinės įstaigoje bei atliekantis su tuo susijusius muitinės formalumus. Taigi, šiuo ginčo dėl netinkamo deklaravimo atveju atsakomybė iškyla asmeniui, turinčiam teisę ir įgaliojimus deklaruoti prekes pasirinktai muitinės procedūrai bei faktiškai atlikusiam tokius veiksmus - deklaravusiam prekes pagal eksporto deklaracijas, suformuojant eksporto manifestą. Deklarantė D. Š. MDAS pateikė elektroninį pranešimą IE547LT „Elektroninio eksporto manifesto pateikimas”, kuris nurodytas Taisyklių 5.8. papunktyje. Šio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad išvežimo muitinės įstaiga informuota apie faktinį prekių atgabenimą į minėtą muitinės įstaigą, nurodyti duomenys apie konkrečias išgabenamas prekes ir jų kiekius bei tai, kad šios įstaigos muitinis tikrinimas bei įforminimas gali būti pradėtas. Muitinė MDAS Manifestą priėmė pranešimu IE548LT ir suteikė jam MRN, kaip tai numato Taisyklių 5.9. papunktis. Šio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad pateiktas Manifestas priimtas ir įregistruotas MDAS. Po to MDAS buvo išsiųstas pranešimas IEM61LT „Sprendimas tikrinti prekes, nurodytas eksporto manifeste“, atitinkantis Taisyklių 5.11 papunkčio reikalavimus. Šio elektroninio pranešimo išsiuntimas reiškia, kad prekių pateikėjas privalo atlikti visas prievoles, susijusias su atitinkamų prekių tikrinimu ir pavyzdžių ėmimu (t. y. vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 2015/2447 239 ir 240 straipsnių nuostatomis suteikti išvežimo muitinės įstaigai visą jos prašomą pagalbą, kurios reikia tokiam tikrinimui atlikti). Be to, buvo išsiųstas Rizikos įvertinimo pranešimas 20LTLUB000MA002B20, kuriame buvo nurodyta, kad pasirinktas Raudonas tikrinimo kanalas ir vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/2447 238 straipsniu, prašoma pateikti prekes patikrinti, dalyvauti tikrinant ir atlikti visus privalomus veiksmus, numatytus Reglamento (ES) 952/2013 189 straipsnyje. Muitinė šį pranešimą išsiuntė asmeniui, pateikusiam Manifestą ir prekes išvežimo muitinės įstaigai bei atliekančiam su tuo susijusius muitinės formalumus. Nurodo, kad šioje situacijoje muitinės tarpininko atstovė D. Š., deklaravusi prekes muitinės eksporto procedūrai, tapo atsakinga už šios procedūros ir su tuo susijusių visų muitinės formalumų tinkamą įvykdymą. O reikalauti atsakomybės iš pareiškėjos skunde nurodytų muitinės tarpininko UAB „Š.t. b.“ atstovų, kurie suvedė duomenis apie prekes į eksporto deklaracijas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes su muitine jokio santykio neturėjo. Šiuo atveju yra deklarantės neatsargi kaltė - teikdama muitinei jai pateiktą informaciją apie prekes, kuri neatitiko faktinės padėties, pasielgė nerūpestingai, t. y. nenumatė, kad pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, nors pagal veiklos aplinkybes - būdama

mintinės tarpininko atstove - turėjo ir galėjo jas numatyti, arba dėl nepagrįsto pasitikėjimo lengvabūdiškai tikėjosi, kad bus išvengta neigiamų pasekmių (ANK 9 str.).

Deklarantas atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą ir privalo muitinei deklaruoti visas pateiktas prekes pasirinktai muitinės procedūrai, todėl faktas, kad buvo deklaruotos prekės pagal jau suformuotus duomenis, kurie neatitiko faktinės padėties ir vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės. Jei asmuo savo rizika nepasinaudojo įstatymų numatytomis teisėmis ir, neįsitikinęs, kad deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, vis tik ją pateikia muitinės įstaigai, t y. sąmoningai pasirenka tokį elgesio modelį, tai kartu turi prisiimti ir iš tokių veiksmų kylančius teisinius padarinius. Taigi, mano, kad Institucija pagrįstai pripažino, kad D. Š. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą ir taikė tinkamą nuobaudą, todėl naikinti nutarimo nėra pagrindo, o skundas atmestinas.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė palaikė atsiliepime į skundą nurodytus motyvus. Teigė, kad e-manifestas yra deklaravimo procedūra, vykdoma pagal kelias skirtingas deklaracijas. Pats muitinis forminimas vyko pagal e-manifestą, o ne pagal atskiras deklaracijas. D. Š. turėjo patikrinti prekes, teikdama e-manifestą. Jos kaltė pasireiškė tuo, kad nepatikrinusi faktiškai prekių, ji pateikė muitinei netikslius duomenis apie deklaruojamas prekes.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2020 m. gegužės 15 d„ 12:23 val. UAB „Arijus“ muitinės tarpininko atstovė D. Š. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau - MDAS) pateikė eksporto manifestą MRN 2OLTLUBO0OMAOO2B2O, visos deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui, tačiau buvo rasta ir nedeklaruotų prekių (b. l. 69, 106-111). Iš elektroninio susirašinėjimo ir iš D. Š. rašytinio paaiškinimo matyti, kad D. Š. pagal užsakymą turėjo suvesti duomenis į KIPIS sistemą pagal pateiktas deklaracijas (b. l. 12, 14-35, 71). Iš 2020-05-15 patikrinimo akto matyti, kad atidarius konteinerį, rasta nedeklaruotų prekių (b. l. 64-65). Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR) nurodyta, kad prekių siuntėjas yra UAB „Š. t. b.“ (b. l. 13, 76). Iš nedeklaruotų prekių savininkų (jų atstovų) paaiškinimų (b. l. 36-38, 72-75, 112) matyti, kad padaryto nusižengimo tyrimo procedūroje dalyvavo ne tik UAB „A.“ atstovė D. Š., bet ir minėti asmenys, kurie buvo sudarę sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo su UAB „Šiaulių tiekimo baze“ (b. l. 40-49). Iš šių sutarčių 2.1.1 ir 2.1.2. papunkčių matyti, kad būtent šis muitinės tarpininkas turėjo pareigą deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam tikrinimui. Eksporto deklaracijas muitinei teikė būtent UAB „Š. t. b.“ (b. l. 14-35, 77-97).

D. Š. skundžiamu nutarimu buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. gegužės 15 d„ 12:23 val. kaip UAB „A.“ muitinės tarpininko atstovė Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje (toliau - MDAS) pateikė eksporto manifestą MRN 2OLTLUBO0OMAOO2B2O, kuriuo eksporto muitinės procedūrai deklaravo prekes kaip rinktinį krovinį, ir krovinio patikrinimo metu buvo rasta nedeklaruotų prekių. Taigi D. Š. patraukta atsakomybėn dėl to, kad nedeklaruodama prekių, ji pažeidė nustatytą prekių deklaravimo tvarką.

ANK 211 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas dėl nustatytų pažeidimų atliekant elektroninio eksporto manifesto teikimo procedūrą elektroninį eksporto manifestą pateikusiam asmeniui.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn patraukta D. Š. nesutikimą su skundžiamu nutarimu grindžia tuo, kad ne ji, kaip UAB „A.“ atstovė, o UAB „Š.t.b.“ turėjo būti laikomi deklarantu, neatlikusiu administracinio nusižengimo protokole nurodytų veiksmų ir būtent deklarantui, turėjusiam pareigą deklaruoti prekes ir šių pareigų neatlikusiam, turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė. Nenustačius jos kaltės dėl padaryto pažeidimo, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas.

Surašytame administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime yra nurodoma, kad buvo pažeista deklaravimo tvarka, nustatyta 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau - SMK) 158 straipsnio 1 dalyje. Minėta teisės akto norma nustato, kad visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, išskyrus laisvosios zonos procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti.

Be to, vadovaujantis 2017-08-18 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-688 „Dėl Elektroninio eksporto manifesto privalomojo naudojimo“ 1.1.2. punktu, Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigoms turi būti pateikiamas tik elektroninis eksporto manifestas, tais atvejais, kai eksportuojamas (reeksportuojamas) prekes, deklaruojamas pateikiant eksporto (reeksporto) elektronines deklaracijas, numatoma iš Sąjungos muitų teritorijos išgabenti per Lietuvos Respublikos išvežimo muitinės įstaigas kaip jungtinis prekių krovinys (viena transporto priemone išgabenamos prekės, deklaruotos daugiau nei viena eksporto (reeksporto) deklaracija).

Teismo posėdžio metu pareiškėja nesutiko su Muitinės atstovės išsakyta pozicija, kad pareiškėja nepagrįstai yra įvardijama deklarante vertinamoje situacijoje, nes prekių ji nedeklaravo, o tik deklaruotas prekes įtraukė į e-manifestą, atlikdama techninį veiksmą.

Deklaranto sąvoka yra apibrėžta Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. birželio 26 d. įsakyme Nr. 1B-362 „Dėl Elektroninės eksporto deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su eksporto procedūrų vykdymu, mainų taisyklių patvirtinimo“. Šiose taisyklėse deklarantas apibrėžiamas kaip asmuo, sudaręs sutartį su teritorine muitine ir pateikiantis eksporto (reeksporto) muitinės deklaraciją eksporto muitinės įstaigai (2.1 papunktis).

Nors pareiškėjos skunde akcentuojama, kad nagrinėjamu atveju ji nepagrįstai buvo nurodyta kaip deklarantė, nes prekių ji nedeklaravo, įvertinus aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, deklaranto sąvoką ir pareiškėjos atliktus veiksmus, susijusius su muitinės procedūromis, darytina išvada, kad pareiškėja šiuo atveju pagrįstai įvardijama kaip deklarantė. Institucijos atsiliepime nurodyta, kad atsakomybė nagrinėjamu atveju turi būti taikoma asmeniui, deklaravusiam prekes pagal eksporto deklaracijas, suformuojant eksporto manifestą. Taigi nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai eksporto deklaracijas teikė vienas asmuo, t. y. UAB „Š. t. b“, o elektroninį eksporto manifestą teikė UAB „A.“ įgaliota atstovė D. Š.. Taigi šioje prekių deklaravimo procedūroje faktiškai dalyvavo du deklarantai. Teismo nuomone, Institucija nepagrįstai nurodė, kad reikalauti atsakomybės iš muitinės tarpininko UAB „Š. t. b.“ atstovų, kurie suvedė duomenis apie prekes į eksporto deklaracijas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes su muitine jokio santykio neturėjo. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad priešingai nei nurodo Institucija, UAB „Š. t. b.“, teikdama eksporto deklaracijas, taip pat dalyvavo muitinės procedūrų atlikime, atliko deklarantės funkcijas ir tokiu būdu turėjo santykį su muitine.

Teismo nuomone, vadovaujantis 2017-08-18 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Generalinio direktoriaus įsakymo Nr. 1B-688 „Dėl Elektroninio eksporto manifesto privalomojo naudojimo“ 1.1.2. papunkčiu, išvežant prekes kaip jungtinį krovinį deklaravimo procedūra susideda iš dviejų dalių, t. y. visų pirma prekės turi būti deklaruojamos pateikiant eksporto (reeksporto) elektronines deklaracijas. Tik po to, kai yra užpildytos eksporto (reeksporto) elektroninės deklaracijos, jos gali būti įtraukiamos į elektroninį eksporto manifestą. Taigi tam, kad prekės galėtų būti deklaruojamos atliekant elektroninio eksporto manifesto teikimo procedūrą, jos visų pirma turi būti deklaruojamos pateikiant eksporto (reeksporto) deklaraciją. Pažymėtina, kad šiuo atveju visos į D. Š. Institucijai pateiktą eksporto manifestą įtrauktos prekės buvo tinkamai deklaruotos pagal eksporto deklaracijas, konkrečios prekės deklaruotos pageidaujamai taikyti procedūrai, eksporto manifeste pateikta informacija apie jame nurodytas prekes buvo teisinga. Pagal šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad prekių elektroninio eksporto manifesto teikimo procedūra buvo pažeista ne formuojant eksporto manifestą, o tada, kai nurodytos prekės buvo nedeklaruotos, t. y. kai į konteinerį pateko prekės, kurioms nebuvo užpildytos jų eksporto deklaracijos. Pagal byloje pateiktus duomenis, už šį veiksmą buvo atsakinga ne D. Š., o UAB „Š. t. b.“, kuri pagal sudarytas sutartis dėl muitinės tarpininko paslaugų teikimo turėjo pareigą deklaruoti prekes ir pateikti jas muitiniam tikrinimui. Jeigu iki elektroninio manifesto pateikimo UAB „Š. t. b.“ patikrinimo metu rastoms nedeklaruotas prekėms būtų pateikusi eksporto deklaracijas ir šios deklaracijos kartu su kitomis pateiktomis būtų buvusios įtrauktos į elektroninį eksporto manifestą, arba, jeigu UAB „Š. t. b.“ būtų užtikrinusi, kad nedeklaruotos prekės nebūtų pakrautos į tikrinamą konteinerį, šioje byloje užfiksuotas pažeidimas nebūtų buvęs padarytas. Šiuo atveju atsakomybė turėjo būti taikoma asmeniui, atsakingam už eksporto deklaracijų pateikimą, o ne asmeniui, pateikusiam elektroninį eksporto manifestą. Dėl to teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad pareiškėja nebuvo atsakinga už eksporto deklaracijų pateikimą ir šiuo atveju jai negali būti taikoma atsakomybė už veiksmų, už kuriuos ji nebuvo atsakinga, neatlikimą. Nagrinėjamu atveju yra netinkamai parinktas nusižengimo subjektas ir pareiškėjos veikoje nenustatyti būtinieji subjektyviosios pusės požymiai, t. y. pareiškėjos kaltė dėl ANK 211 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Įvertinęs nustatytas anksčiau išdėstytas aplinkybes ir faktinius duomenis, teismas daro išvadą, kad D. Š. veiksmuose nenustačius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, administracinio nusižengimo teisena jai nutrauktina, Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-388-2020 naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

D. Š. skundą tenkinti.

Klaipėdos teritorinės muitinės 2020 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. MD-LM00-ANR_N-388-2020 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną, pradėtą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 1 dalį D. Š. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė