Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dalios Styrienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyv. (duomenys neskelbtini) Krekenavos sen., Panevėžio r., administracine tvarka baustas, teistas (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. 2019 m. liepos 21 d. apie 15 val. namo, esančio Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) , kieme smurtavo prieš savo brolį K. M., t. y. sudavė kumščiais ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam į galvą, pataikydamas į pakaušį, o nuo smūgių K. M. pargriuvus, spyrė ant žemės gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau trijų smūgių į nugarą, pataikydamas į abu šonus, bei ne mažiau dviejų smūgių į galvą, taip sukėlė nukentėjusiajam K. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad su broliu K. M., g. (duomenys neskelbtini)., gyvena kartu name, esančiame Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Tame name gyvena dviese, tėvai mirę, kiti broliai ir sesuo gyvena atskirai. Kam priklauso namas, tiksliai nežino, tačiau gali būti, kad visiems bendrai, t. y. jam, broliams ir sesei. Su K. kartais išgeria ir išgėrę susipyksta, nes brolis išgėręs žodžiais visaip išerzina ir tada jis užpyksta. 2019 m. liepos 21 d. nuo ryto su broliu gėrė alų. Jis per visą dieną išgėrė du litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Kažkuriuo metu, tikslaus laiko nepamena, jie nuėjo išgerti pas kaimyną Kolią, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) name. Ten kieme visi išgėrė ir K. nuėjo namo. Kieme liko su broliu dviese ir apie 15 val. tarp jo ir brolio kilo žodinis konfliktas. Tai jį supykdė ir jis pradėjo brolį mušti. Dešinės rankos kumščiu sudavė jam į galvą kelis smūgius, galėjo būti, kad sudavė tris smūgius. Tada brolis nuo smūgių nugriuvo ant žolės. Jis, priėjęs prie gulinčio brolio, dar kelis kartus spyrė, galėjo pataikyti į nugarą. Mano, kad alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus tikrai nėra agresyvus ir nebūtų Karolio mušęs. Anksčiau prieš Karolį yra smurtavęs, dėl to yra teistas. Jei bus uždrausta grįžti į namus ir bendrauti su broliu, nežino, kur galėtų gyventi, nes nesutaria su kitais broliais ir sesėmis. Dėl to, ką padarė, gailisi (b. l. 59–62).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. M. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusysis K. M. parodė, jog gyvena Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) . 2019 m. liepos 21 d. nuo 10 val. kartu su broliu (duomenys neskelbtini) kaime esančioje pavėsinėje vartojo alkoholį. Apie 15 val. su broliu T. M. nutarė nueiti pas kaimynę M., gyvenančią (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Ten kieme buvo dviese su Tomu ir jau buvo gerokai išgėrę, tarp jų kilo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai jis kilo, jis nepamena. Tada jis broliui prikaišiojo dėl to, kad jis jau daug kartų yra sumušęs, yra buvę pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl fizinio skausmo sukėlimo. Brolis prieš jį smurtauja dažnai. Tada T. nieko nesakydamas trenkė jam kumščiu ne mažiau trijų kartų į galvą, pataikydamas į pakaušį. Po šių smūgių jis nukrito ant žolės, tada brolis ėmė jį spardyti kojomis, t. y. spyrė ne mažiau trijų kartų į nugarą, pataikydamas į kairės ir dešinės pusės šonkaulius. Jis verkė, tada brolis dar du kartus jam koja spyrė į galvą. Jis toliau verkė, labai svaigo galva, labai skaudėjo. Jis pasakė, kad iškvies policiją, tada brolis pabėgo į mišką. Jis paskambino policijai, atvyko pareigūnai ir T. grįžo namo, pareigūnai jį išvežė. Dėl nuolatinių konfliktų su broliu planuoja kraustytis gyventi į Panevėžį pas tetą. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 7–10, 28–31).

2019 m. liepos 21 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) . Įvykio vietoje matomas dviejų aukštų mūrinis namas. Gyvenamojo namo teritorija yra atvira, neaptverta. Gyvenamojo namo sklypo gale yra matomas ūkinis pastatas. Tarp namo ir ūkinio pastato matoma žalia veja (b. l. 13–18).

2019 m. liepos 21 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad 2019 m. liepos 21 d. 15.15 val. gautas pranešimas, jog Panevėžio r., Krekenavos sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) , smurtaujama artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė K. M.. Įvykio vietoje nustatyta, kad K. M. patyrė fizinį skausmą. Smurtą patyręs asmuo K. M. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai brolis T. M., būdamas neblaivus (nustatytas 1,41 promilės girtumas), namuose kelis kartus ranka trenkė broliui K. M. į veido sritį ir taip sukėlė fizinį skausmą. Smurtą galintys rodyti požymiai – kraujosruva dešiniame skruoste. Anksčiau smurto atvejų nėra buvę. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje nieko neaiškino, sulaikant elgėsi ramiai (b. l. 19–20).

Nukentėjusiajam K. M. 2019 m. liepos 21 d. 15.55 val. nustatytas 1,04 prom. girtumas, o T. M. – 1,41 prom. girtumas (b. l. 21–22).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo T. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis T. M. smurtavo prieš kartu gyvenantį brolį K. M., t. y. šeimos narį (BK 248 straipsnio 2 dalis), ir tokiais savo veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo T. M. buvo nustatytas 1,41 promilės girtumas (b. l. 22). Pats kaltinamasis apklausos metu pripažino, kad alkoholis padarė įtaką jo elgesiui, blaivus tikrai nėra agresyvus ir nebūtų Karolio mušęs. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatytas apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, iš bylos duomenų matyti, kad T. M. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesius nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Teistumas už šią veiką padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą T. M. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 97–99). Nukentėjusysis yra pareiškęs, kad civilinio ieškinio nereiškia. Todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę T. M., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas taip pat už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – 30 parų areštą. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 20 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo ne pirmą kartą padaro smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, du kartus smurtinius nusikaltimus padarė prieš savo šeimos narį, t. y. prieš kartu gyvenantį brolį, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kadangi nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė neatlikęs Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu jam paskirtos galutinės subendrintos bausmės – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, bausmės iš dalies sudedamos, paskiriant galutinę subendrintą 35 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 21 d. 16.30 val. iki 2019 m. liepos 23 d. 15.05 val. (2 paros) (b. l. 45–48).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 49–51).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kartu su bausme T. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis ir 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, šiuo baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu T. M. paskirta bausme, iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – 35 (trisdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti T. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad T. M. yra neatlikęs 33 (trisdešimt tris) paras arešto bausmės.

Išaiškinti T. M., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu T. M. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. T. M. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad T. M., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.