Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas Telšių rajono apylinkės teismo 2007-04-23 nuosprendžiu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. - laisvės atėmimu 7 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 281 ¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. 2022 m. gruodžio 28 d., apie 16.30 val., kelyje Telšiai - Mažeikiai, 4 km, Telšių r., vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės, t. y. mažiausiai 3,97 promilės, neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, jog yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Teismas parinkdamas bausmės rūšį įvertina bausmės paskirtį, kurią padeda atskleisti nusikalstamos veikos padarymo būdas ir kitos su kaltinamuoju susijusios aplinkybės. Už nusikalstamą veiką, kurią padarė kaltinamasis gali būti skiriama bauda, areštas ir laisvės atėmimo bausmė. Pastarosios dvi paprastai skiriamos tuo atveju, kai asmuo teisiamas pirmą kartą už nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas atsižvelgia iš esmės į kaltinamojo asmenybę, per kurią geriausiai atsiskleidžia asmeniui skirtinos bausmės tikslai ir paskirtis. Kaip matyti iš bylos duomenų kaltinamasis M. A., laikomas neteistu, registruotas užimtumo tarnyboje. Pagal paties kaltinamojo paaiškinimą turi nesumokėtų baudų išieškomų per antstolį, 4000 Eur paskolos įsiskolinimą, taip pat moka vieno vaiko išlaikymui po 120 Eur ir su drauge laukiasi antro vaiko, todėl akivaizdu, kad net ir išdėsčius paskirtos bausmės baudos vykdymą dalimis, M. A. neišgalės sumokėti baudos. Todėl prokuroro prašoma bausmės rūšis neturės teigiamo auklėjamojo poveikio katinamajam tik dar labiau jį finansiškai žlugdys. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis per pastaruosius metus daug kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir alkoholio vagystes iš parduotuvės, neabejotinai leidžia konstatuoti antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, jo netinkamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad M. A. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaltinamasis ne tik, kad neblaivus (nustatytas 3,57 promilės neblaivumas), vairavo automobilį magistraliniu keliu, kur eismas yra intensyvus, bet ir kliudė kitą automobilį apgadindamas savo automobilio ir I. P. automobilio VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), veidrodėlius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamajam skirti baudą kaip bausmės rūšį BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai nebus pasiekti. Dėl to teismas įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir jos pasekmes, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, skiria kaltinamajam arešto bausmę.

Parenkant bausmės dydį atskaitos taškas yra sankcijos, numatančios atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, artimą minimumui (BK 61 straipsnio 2 dalis). Už nusikaltimą minimalus arešto laikas yra 15 parų, o maksimalus – 90 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Ši minimali ir maksimali išraiška suponuoja išvadą, kad sankcijos mažesnė bausmė už vidurkį atitinka 30 parų areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį priklausomai nuo sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių buvimo bei įvertinus kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

M. A. nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl savo poelgio, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad M. A., laikomas neteistu, sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, girtumo laipsnį 3,57 promilės konstatuoja, kad jos be lengvinančių aplinkybių bausmės dydžio parinkimo kontekste turi esminę reikšmę, todėl kaltinamajam skirtina griežtesnė nei sankcijoje numatytas bausmės minimumas (BK 49, 54 straipsniai).

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti arešto bausmės vykdymą, jei teismas nuspręstų skirti kaltinamajam šios rūšies bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Aptariamo įstatymo nuostatų taikymas galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, ir su kaltinamojo asmenybe. Esminė LR BK 75 str. nuostatų įtaikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuoti pagal visų LR BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant BK 75 straipsnio taikymo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad asmuo praeityje teistas, teistumas išnykęs, tačiau sistemingai daro KET pažeidimus bei pagrinde alkoholio vagystes iš parduotuvių. Skirtų baudų nemoka, baudos išieškomos. M. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio – nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (3,97 promilės neblaivumas), ir nors dėl jo veiksmų nebuvo sužaloti žmonės, tačiau kliudė keliu važiuojantį I. P. automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir apgadino automobilio kairės pusės veidrodėlį. Todėl neabejotina, kad neteisėti M. A. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. veiką apibūdinančių bylos duomenų visuma suteikia pagrindo daryti išvadą, kad jam gali būti paskirta arešto bausmė, o ne bauda.

Nagrinėjant M. A. padarytą nusikalstamą veiką atsižvelgtina ir į tai, kad jo gaunamos pajamos tik šalpa dėl neįgalumo, todėl, teismas derindamas humaniškumo principo reikalavimus su teisingumo principu, sprendžia, kad sankcijoje numatytą bausmę – trumpalaikį laisvės atėmimą jis bus pajėgus atlikti. Kriminalinės bausmės paskyrimas turės teigiamą įtaką kaltinamojo elgesio koregavimui. Siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnyje, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant kiek didesnę nei minimalią arešto bausmę (BK 49 straipsnis).

Išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).

Įvertinus tai, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė transporto priemone, kuri atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto definiciją, kaltininkui taikytina baudžiamojo poveikio priemonė numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte. Įvertinus tai, jog transporto priemonė priklauso kaltinamajam, transporto priemonė konfiskuotina.

Taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. BK 68 straipsnio 2 d. numatytas nuo vienerių iki penkerių metų. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas asmenims nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pasekmes, į tai, kad asmuo pirmą kartą vairuoja transporto priemonę neblaivus, tačiau esant 3,97 promilių girtumui, kaltinamajam skirtina didesnė baudžiamojo poveikio priemonė nei minimalus terminas.

M. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą (b. l . 89-90) ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. 01169807, VĮ REGITRA, Lietuva, išdavimo data 2018-01-30, galiojimo data 2028-01-30, paėmimą. (b. l . 86-87).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304, 305, 307, 308 straipsniais, teismas

nusprendė:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 20 parų arešto bausmę.

BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsnio 2 dalimi M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. gruodžio 29 d.

M. A. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo, Nr. 01169807, VĮ REGITRA, Lietuva, išdavimo data 2018-01-30, galiojimo data 2028-01-30, Lietuva, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus šias kardomąsias priemones panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. 01169807, VĮ REGITRA, Lietuva, išdavimo data 2018-01-30, galiojimo data 2028-01-30, Lietuva, perduoti VĮ Regitra, Lietuva, Telšių filialui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės nuosavybėn.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Kaltinamajam M. A. išaiškinti, kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo laiku nuvykti atlikti arešto bausmę į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Šiauliai, Trakų g. 10, tel. 8 41 430921). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo ir praneš teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.