- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-373-567/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „JGK Statyba“
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč, Svetlana Naidenkas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ ir atsakovės J. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-272-643/2010 pagal ieškovo UAB „JGK Statyba“ ieškinį atsakovei J. M., trečiajam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl pažeistų teisių gynimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „JGK STATYBA“ 2008-05-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovę J. M., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savavališką statybą nugriauti ir nuomojamą UAB „JGK STATYBA“ žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvinti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę J. M. atlyginti UAB „JGK STATYBA“ patirtą 2963,70 Lt žalą. Nurodė, kad 2000-03-09 Vilniaus miesto valdyba sprendimu Nr. 513V patvirtino Vilniaus miesto JGK „Salotė“ IV kvartalo antros dalies detalųjį planą. Šio detaliojo plano pagrindu 2000-10-26 Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė su UAB „JGK STATYBA“ 99 metams 6,033 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 623 mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, tame tarpe ir žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovės J. M. vardu VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre 2002-02-14 neaiškiomis aplinkybėmis prieš UAB „JGK STATYBA“ valią, įregistruotas 161,58 kv. m bendro ploto nebaigtas statyti gyvenamasis namas, kadastro matavimo byloje Nr. 20050 pažymėtas indeksu (duomenys neskelbtini). Žemės klypo Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymo intensyvumą ir tankumą nustato 2000-03-09 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 513V patvirtintu detaliojo plano reglamentas. Pagal detalųjį planą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plotas sudaro 1097 kv. m. UAB „JGK STATYBA“ turi teisę, atsižvelgdamas į užstatymo tankumą ir intensyvumą, šiame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyti individualų gyvenamąjį namą 1097 kv. m. x 0,3 = 329,1 kv. m antžeminę dalies patalpų bendrojo ploto su mansarda, kurio plotas gali sudaryti 329,1 kv. m – (1097 kv. x 0,25) = 54,85 kv. m. Šios teisės įgyvendinimui trukdo atsakovės J. M. žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai pastatytas iki 54 proc. baigtumo be mansardos 161,58 kv. m ploto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), kurį atsakovė be UAB „JGK STATYBA“ sutikimo ir žinios, neaiškiomis aplinkybėmis 2001-03-02 įsigijo 19 proc. baigtumo pagal pirkimo-paravimo sutartį Nr. AK-1214 su UAB „Kasna“. 2005-01-17 susitarimu Nr. K01/2005-90 su Vilniaus apskrities viršininko administracija dalinai pakeitė valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 623 su UAB „JGK STATYBA“, sumažinant išnuomotą plotą iki 43950 kv. m. LR žemės įstatymo 34 str. numato valstybės pareigą ginti žemės naudojimo teises, o tiems valstybės institucijoms, kitiems fiziniams asmenims, dėl kurių kaltės žemės naudotojai negalėjo tinkamai naudoti žemės, numatytos sankcijos ir jie privalo atlyginti dėl to susidariusius nuostolius žemės naudotojams. Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) buvo statomas savavališkai be projekto ir leidimo statyti, o žemės sklypas tvarkomas, neatsižvelgiant į detaliajame plane nustatytą statybos reglamentą, pažeidžiant UAB „JGK STATYBA“ turtinius interesus bei neatlyginant jokių išlaidų už žemės sklypo paskirties pakeitimą, už techninio ir detalaus plano projektų parengimą infrastruktūros sukūrimą. 2008-03-20 UAB „JGK STATYBA“ per Vilniaus miesto 5 notarų biurą išsiuntė atsakovei J. M. reikalavimą Nr. 01/33 pašalinti savavališkos statybos padarinius ir atlyginti UAB „JGK STATYBA“ padarytą žalą. Atsakovei reikalavimas buvo įteiktas 2008-03-28. 2003-08-25 Vilnius miesto VPK KP NTT ENTS buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01987-03 dėl UAB „Kasna“ direktoriaus R. B. veiksmų, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. Ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 10-1-01987-03 medžiagoje nustatyta, kad 2001-02-28 Vilniaus rajono vyriausiasis statybos priežiūros inspektorius E. P. išdavė sandoriui su atsakove J. M. sudaryti pažymą Nr. 241. Pažymoje nurodyta, kad gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) statytojas yra UAB „Kasna“ ir kad statinio statyba atlikta pagal be esminių nukreipimų nuo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), suderinto projekto. Tačiau faktiškai tik 2001 m. kovo mėn. projekto rengėjas UAB „Ekoprojektas“ pagal UAB „JGK STATYBA“ užsakymą parengė Vilniaus mieste “JGK Salotė“ IV kvartalo antros dalies, tame tarpe ir gyvenamojo namo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyti, techninį projektą. Tuo pagrindu 2001-05-28 Vilniaus apskrities viršininko administracija valstybinės teritorijos planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba išdavė UAB „JGK STATYBA“ leidimą Nr. 01-130 statyti Vilniaus mieste JGK „Salotė“ IV kvartalo antros dalies sodybinių gyvenamųjų namų grupę – korpusas Nr. 102-150 pirmas ir antras etapai su inžinieriniais tinklais ir keliais. Todėl iki 2001-05-28 vykstanti gyvenamojo namo žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) statyba yra neteisėta, t.y. iki atsakovės J. M. sandorio su UAB „Kasna“ sudarymo ir po sandorio statybos procesas buvo neteisėtas ir savavališkas. AB „Lietuvos energija“ Vilniaus filialas elektros tinklai savo lėšomis „JGK Salotė“ IV kvartalo antros dalies teritorijoje pastatė reikalingus elektros tinklus ir vadovaudamiesi UAB „JGK STATYBA“ pateiktų vartotojų sąrašu nuo 2001-06-13 prijunginėjo pagal prijungimo sutartį naujus vartotojus, esančius žemės sklypuose nuo Nr. 102 iki Nr.122. UAB „JGK STATYBA“ ne vieną kartą raštu informavo atsakovę J. M., kad gyvenamasis namas Nr. (duomenys neskelbtini). įformintas registre atsakovės J. M. vardu, pastatytas, pažeidžiant LR įstatymų reikalavimus ir valdomas tokiu būdu, kuris pažeidžia UAB „JGK STATYBA“ teises ir teisėtus interesus bei kelia grėsmę žmonėms ir aplinkai. Tačiau šie trūkumai ir pavojus per 6 metus nebuvo pašalinti ir nėra pagrindo manyti, kad tam buvo nepakankamai laiko. Nugriovimo darbams būtinos papildomos išlaidos, kurių dydis pagal rangovo UAB „Avangardinė statyba“ paskaičiuotą sąmatinę vertę sudarys 29894,41 Lt. Be to, UAB „JGK STATYBA“ 8 metus moka žemės nuomos mokestį, tame tarpe ir už sklypą Nr. 109. J. M. privalo atlyginti žemės nuomos mokesčio dalį, tenkančią žemė sklypui Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CK 1.80 str., LR CPK 5 str., 31 str., LR Statybos įstatymo 2 str., 3 str., 15 str., 20 str., 23 str., 34 str., 35 str.).
Atsiliepimas
Atsakovė J. M. pateikė atsiliepimą ieškinį, nurodydama, kad pagal 2001-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto 24-ojo notaro biuro notarė A. K., įsigijo iš UAB „Kasna“ gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šį gyvenamąjį namą statė UAB „Kasna“ ir UAB „JGK STATYBA“ pagal 1998-07-31 jungtinės veiklos sutartį ir 1999-06-14 susitarimą pakeisti jungtinės veiklos sutarties sąlygas bei pagal 2001-03-19 trišalės jungtinės veiklos sutartį, sudarytą tarp UAB „JGK STATYBA“, UAB „Kasna“ ir UAB „Mitnija“. Visi dokumentai, susiję su atsakovei priklausančio gyvenamojo namo statyba nuosavybės perleidimui, yra teisėti ir galiojantys. 2008-03-25 ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 10-1-01987-03 prokuroro pavaduotojo nutarimu atmestas UAB „JGK STATYBA“ skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Nutarime Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas nurodė, jog tyrimo metu nustatyta, kad pagal 1998-07-31 jungtinės veiklos sutartį UAB „Kasna“ turėjo teisę nebaigtą statybą inventorizuoti, ją registruoti Nekilnojamojo turto registre ir parduoti savo pačios pasirinktiems pirkėjams. Buvo nustatyta, kad gyvenamasis namas buvo statomas pagal projektą, kuris 2001-01-12 buvo suderintas su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu, todėl statybos priežiūros specialistas E. P. 2001-02-28 teisėtai išdavė pažymą Nr. 241. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad UAB „JGK STATYBA“ valdybos pirmininkas J. G. pats 2001-01-22, t.y. iki 2001-05-28 kreipėsi į žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybinė įmonę su prašymu atlikti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kadastro duomenų bylos sudarymą, kurią formuojant buvo suformuota kadastro byla Nr. 20050, po ko tapo įmanomas namo, esančio sklype Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimas. Atsakovė atkreipia dėmesį į ieškinyje nurodomą 2001-05-28 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 01-130, kuriame minimas sklypas Nr. 109, nes dar iki išduodant statybos leidimą Nr. 01-130 šiame sklype buvo teisėtai pastatytas namas, kurį 2001-03-02 atsakovė nupirko, prieš tai savininkė buvo UAB „Kasna“. Šis namas niekada nepriklausė UAB „JGK STATYBA“. Apie tai, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) yra kitiems asmenims priklausantis gyvenamasis namas UAB „JGK STATYBA“ turėjo ir galėjo žinoti prieš gaunant 2001-05-28 leidimą vykdyti statybos darbus Nr. 01-130 nes leidimo gavimui turėjo pateikti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro išrašą. Nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma, kad gyvenamojo namo, esančio sklype Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys užfiksuoti 2001-01-29, nuo 2001-03-02 iki 2001-03-13 nuosavybės teisė į namą priklausę UAB „Kasna“, nuo 2001-03-13 namo savininkė yra atsakovė. Su ieškiniu atlyginti 2963,70 Lt žalą atsakovė nesutiko. Ieškovas yra žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tame tarpe sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomotojas. Atsakovė naudoja šį žemės sklypą tik tiek, kiek užima jai priklausantis namas. Atsakovė norėjo išsipirkti iš valstybės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (LR CK 4.103 str. 1 d., LR CPK 31 str., 34 str. 2 d. 2 p., 4 p. 95 str.).
Atsakovė J. M. pateikė prašymą dėl patirtų nuostolių atlyginimo LR CPK 95 straipsnio tvarka, prašydama atmesti ieškovo UAB „JGK STATYBA“ ieškinį ir priteisti jai iš ieškovo 200000 Lt nuostolių. Nurodė, jog ieškovo UAB „JGK STATYBA“ prašymu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-28 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo jos gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini)ir uždraudė jį perleisti, išnuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims bei kitaip apsunkinti daiktinėmis teisėmis bei uždraudė jai atlikti visus statybos montavimo darbus UAB „JGK STATYBA“ nuomojamame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ieškovo UAB „JGK STATYBA“ nepagrįsto ieškinio ir prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones patyrė didelius nuostolius. 2008-04-14 ji sudarė preliminarią sutartį dėl šio namo pardavimo už 425000 Lt. Preliminarios sutarties pasirašymo metu būsimas pirkėjas jai sumokėjo 25000 Lt avansą. Pagal preliminarią sutartį pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2008-08-01, tačiau dėl pritaikytų apribojimų ji sutarties pasirašyti negalėjo, o per tą laiką, kol byla buvo nagrinėjama teisme, turtas nuvertėjo apie 200000 Lt. Šią žalą patyrė dėl UAB „JGK STATYBA“ pateikto akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio ir nepagrįsto reikalavimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 95 str. 1 d., 2 d.).
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, informuodamas, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001-02-28 išdavė pažymą Nr. 241 apie statinio statybą pagal suderintą projektą, kurioje pažymėjo, kad statytojas UAB „Kasna“ stato gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2003-07-31 išdavė pažymą Nr. (101)11.10-1226 apie statinio statybos suderintą projektą, kurioje pažymėjo, kad statytojas J. M. stato gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto. Tretysis asmuo mano, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas (Statybos įstatymo 2 str. 71 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-05-24 sprendimu nusprendė UAB „JGK STATYBA“ ieškinį atsakovei J. M. atmesti, atsakovės J. M. prašymą priteisti 200000 Lt nuostolių LR CPK 95 straipsnio tvarka atmesti, priteisti atsakovės J. M. naudai iš ieškovo UAB „JGK STATYBA“ 3060 Lt bylinėjimosi išlaidų, priteisti iš ieškovo UAB „JGK STATYBA“ valstybės naudai 87 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, jog 2001-03-02 atsakovė J. M. iš UAB „Kasna“ notariškai patvirtintos pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įgijo ginčo pastatą, t.y. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, Salotės k., Vilniuje (1 t., b.l. 179). Pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio nuostatas nebaigto statyti statinio perleidimo kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui sutartis gali būti notaro patvirtinta tik pateikus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymą, kad statinys statomas, rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo statinį UAB „JGK STATYBA“ ir UAB „Kasna“ statė pagal 1998-07-31 jungtinės veiklos sutartį (1 t., b.l. 167-172) ir 1999-06-14 susitarimą pakeisti jungtinės veiklos sutarties sąlygas (1 t., b.l. 173-175) ir 2001-03-19 trišalę jungtinės veiklos sutartį tarp UAB „JGK STATYBA“, UAB „Kasna“ ir UAB „Mitnija“. Byloje taip pat nustatyta, kad ginčo pastatas buvo statomas pagal UAB „Ekoprojektas“ 1998-07-16 projektą bei 1991-02-8 leidimą Nr. 2 (1 t., b.l. 178). Pagal Jungtinės veiklos sutartį UAB „JGK statyba“ įgaliojo UAB „Kasna“ vykdyti užsakovo funkcijas ir vykdyti statybos montavimo darbus komplekso „Salotė“ IV kvartalo 2 dalies statybos teritorijoje (Jungtinės veiklos sutarties 2 p.). Pagal tos pačios sutarties 16 ir 17 punktus UAB „Kasna“ įgijo teisę nebaigtą statybą inventorizuoti ir ją parduoti savo pačios pasirinktiems pirkėjams. 2001-03-01 turto pasidalijimo aktu (1 t., b.l. 176) ir 2001-03-29 susitarimu Nr. 1 (1 t., b.l. 177) UAB „JGK statyba“ ir UAB „Kasna“ sutarė, kad nebaigtas statyti gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso UAB „Kasna“. Teismas konstatavo, jog tai, kad ginčo statinys yra statomas be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto rodo ir 2001-02-28 pažyma Nr. 241 (1 t., b.l. 189) bei 2003-07-31 pažyma Nr. (101)-11.10-1226 (1 t., b.l. 187), išduotos Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento. E. P., pasirašęs 2001-02-28 pažymą Nr. 241, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01987-03 1 t., b.l. 3-4) parodė, kad tokios pažymos gavimui statytojas inspekcijai privalo pateikti leidimą statybai, suderintą projektą bei kadastro duomenų bylą. Šiuos dokumentus UAB „Kasna“ pateikė. Pažyma nebuvo nuginčyta įstatymuose nustatyta tvarka. Nors UAB „JGK STATYBA“ ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl minėtos pažymos pripažinimo negaliojančia, tačiau ikiteisminį tyrimą nutraukus, šis reikalavimas liko nenagrinėtas, todėl pažyma yra galiojanti. Dėl žalos atlyginimo teismas pasisakė, jog ieškovo UAB „JGK Statyba“ ir atsakovės J. M. nesieja jokie sutartiniai teisiniai santykiai. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais (LR CK 6.245 str. 4 d.). Atsakovė J. M. dar 2003-07-15 kreipėsi į ieškovą UAB „JGK STATYBA“ su prašymu išduoti jai dokumentus, kad ji galėtų išsipirkti iš valstybės žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), arba turėtų galimybę pasirašyti žemės subnuomos sutartį ir mokėti žemės nuomos mokestį (1 t., b.l. 193). Būtinų civilinei atsakomybei atsirasti sąlygų nėra, todėl ieškovo UAB „JGK statyba“ reikalavimas priteisti iš atsakovės J. M. 2963,70 Lt žalą atmestinas. Nagrinėdamas atsakovės prašymą dėl nuostolių atlyginimo LR CPK 95 straipsnio tvarka, teismas pažymėjo, kad teismui atmetus ieškinį kaip nepagrįstą, dar negalima teigti, kad ieškovas su nepagrįstu ieškiniu kreipėsi nesąžiningai, piktnaudžiaudamas procesine teise. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis laikytinas toks ieškovo elgesys, kai į teismą kreipiamasi ne siekiant apginti tikrai pažeistą teisę, o tik sukelti atsakovui nemalonumų, nepatogumų, vengiant atvykti į teismo posėdį ar priimti teismo siunčiamus procesinius dokumentus, nevykdant pagrįstų teismo nurodymų ir kitais būdais vilkinant bylos savalaikį išnagrinėjimą. Išnagrinėjęs civilinę bylą, teismas nenustatė, kad ieškovas UAB „JGK statyba“, reikšdamas ieškinį, būtų elgęsis nesąžiningai ir akivaizdžiai piktnaudžiavęs savo, kaip ieškovo, procesinėmis teisėmis. Teismas daro išvadą, kad net ir atmetus ieškovo UAB „JGK statyba“ ieškinį kaip nepagrįstą, nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti LR CPK 95 straipsnio nuostatas ir todėl atsakovės J. M. prašymą priteisti jai 200000 Lt nuostolių šioje civilinėje byloje netenkino (LR CK 4.103 str. 1 d., 6.246 str., 6.247 str., 6.249 str., LR CPK 79 str., 83 str., 88 str. 1 d. 8 p., 93 str., 95 str., 270 str., 371 str.).
Ieškovas UAB „JGK STATYBA“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kuria atmestas UAB JGK STATYBA reikalavimai: įpareigoti atsakovę J. M. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savavališką statybą nugriauti ir nuomojamą UAB „JGK STATYBĄ“ žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvinti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti atsakovę J. M. atlyginti UAB „JGK STATYBA“ patirtą 2963,70 Lt žalą ir priimti naują sprendimą šioje dalyje, patenkinant ieškinio reikalavimus. Nurodė, kad 2001-01-16 UAB „JGK STATYBA“ ir UAB „Kasna“ pasirašė turto pasidalinimo aktą, kuriame yra nurodyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nebaigta statyba nuosavybės teise priklauso UAB „JGK STATYBA“. Esant šiam dokumentui byloje, teismas netinkamai taikė LR CPK 197 str. 2 d., vertinant 2001-02-28 pažymą Nr. 241. Vilniaus apskrities viršininko administracijos specialistas viršijo savo kompetenciją, žinodamas, kad sklype Nr. (duomenys neskelbtini) užstatymo teisę turi UAB „JGK STATYBA“. Paskutinysis žinomas UAB „JGK STATYBA“ ir UAB „Kasna“ susitarimas dėl nebaigtos statybos sklype Nr. 109 yra datuotas 2001-06-30. Šiuo susitarimu UAB „Kasna“ pripažino bendrovės „JGK STATYBA“ nuosavybės teisę ir tuo pačiu pripažino savo veiksmų 2001-03-01 ir 2001-03-02 neteisėtumą. 2001-03-02 pirkimo-pardavimo sutartį notaras tvirtino, gavęs viešo registro pažymą, kad nebaigta statyba priklauso UAB „Kasna“. Byloje nustatyta, kad viešame registre įrašas apie UAB „Kasna“ nuosavybę atsirado suklastotų dokumentų pagrindu. J. M. neturi teisinio pagrindo laikyti savo statinį UAB „JGK STATYBA“ valdomame žemės sklype, taip pat negali naudotis statinio komunikacijų dalimi, kurios pastatytos už „JGK STATYBA“ pinigus. Į bylą nepateikta darbų atlikimo akto, kad UAB „Kasna“ ginčo sklype atliko kokius nors statybos montavimo darbus. Priešingai, yra įrodymai, kad šiuos darbus atliko UAB „Mitnija“, o už juos apmokėjo UAB „JGK STATYBA“. Atsakovė J. M. mano, kad nebaigtas statyti namas priklauso jai, dėl to ji privalo mokėti nuomos mokesčius, kuriuos UAB „JGK STATYBA“ moka valstybei (LR CK 4.34 str., 4.36 str., 4.103 str., 6.242 str.).
Atsakovė J. M. pateikė apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-05-24 sprendimą dalyje, kurioje atmestas atsakovės J. M. prašymas priteisti iš ieškovo UAB „JGK STATYBA“ 200000 Lt nuotolių LR CPK 95 str. nustatyta tvarka, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo UAB „JGK STATYBA“ atsakovės J. M. naudai 200000 Lt nuostolių atlyginimą. LR CPK 95 str. nustatyta tvarka. Nurodė, kad ieškovas UAB „JGK STATYBA“ nuo pat atsakovei priklausančio gyvenamojo namo A1p statybos pradžios žinojo, kad gyvenamasis namas statomas pagal patvirtintą statybos projektą ir leidimą statybai, t.y. žinojo, kad gyvenamasis namas nėra savavališka statyba. Ieškovas įsitikino, kad gyvenamojo namo statyba nėra savavališka, kai susipažino su baudžiamosios bylos Nr. 10-1-01987-03 medžiaga, kurioje buvo surinkti visi dokumentai, susiję su šio namo statyba, apklausti liudytojai ir specialistai, paskirtos ekspertizės. Ieškovas, elgdamasis nesąžiningai, pateikė teismui ieškinį dėl savavališkos statybos nugriovimo ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės J. M. gyvenamąjį namą, plane pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) uždraudžiant jį perleisti, išsinuomoti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims bei kitaip apsunkinti daiktinėmis teisėmis bei uždraudė atsakovei atlikti statybos montavimo darbus UAB „JGK STATYBA“ nuomojamame žemės sklype. Atsakovei padarytas 200000 Lt nuostolis, nes ji dėl ieškovo nesąžiningų ir nepagrįstų veiksmų negalėjo įvykdyti 2008-04-14 gyvenamojo namo preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties (LR CPK 301 str., 306 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „JGK STATYBA“ pateikė atsiliepimą į atsakovės J. M. apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)žemės sklype, detaliajame plane pažymėti Nr. (duomenys neskelbtini), statybą vykdė rangovas UAB „Mitnija“. J. M. neturėjo įstatymo nustatyta tvarka šiam namui patvirtinto statybos projekto ir leidimo namo statybai. UAB „JGK STATYBA“ reikalavimą dėl sklypo atlaisvinimo kėlė dėl to, kad UAB „Kasna“ ginčo name neatliko jokių statybos darbų bei 2001-06-30 pasirašant papildomą susitarimą prie 2001-03-19 jungtinės veiklos sutarties pareiškė ir parašu patvirtino, kad nebaigta statyba sklype Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne jai, o UAB „JGK STATYBA“. Dvišalės jungtinės veiklos sutarties su UAB „Kasna“ ir trišalės jungtinės veiklos sutarties su UAB „Kasna“ ir UAB „Mitnija“ pagrindu tik UAB „JGK STATYBA“ turėjo teisę įgyvendinti statytojo teises į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) ir po 2001-05-28 leidimo Nr. 1N-01-130 išdavimo priimti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) statybos darbus. Šių darbų atlikti pagal kitam objektui parengtą projektą ir kitam užsakovui ir rangovui 1991-02-08 išduotą statybos leidimą Nr. 2 nebuvo galima. Jei J. M. veikia sąžiningai, ji buvo UAB „Kasna“ suklaidinta (LR CK 4.36 str., 4.36 str., 4.103 str.).
Atsakovė J. M. atsiliepimo į ieškovo UAB „JGK STATYBA“ apeliacinį skundą nepateikė.
Tretysis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, nurodydamas, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti. Nurodė, kad ieškovas UAB „JGK STATYBA“, teikdama ieškinį dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, siekia apginti savo turtinius interesus, o tokie turtiniai interesai nelaikytini pagrindu pripažinti statybą neteisėta. Šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti LR CPK 95 str. nuostatas, todėl J. M. apeliacinis skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, leidimas statybai reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti, suteikdamas teismui teisę įpareigoti statytoją statinį nugriauti, atkuriant buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, jei savavališkos statybos negalima įteisinti nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad viešame nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti duomenys (1 t., b.l. 15-23), kad gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkė nuo 2003-08-18 yra J. M., pagal 2001-03-02 pirkimo pardavimo sutartį (1 t., b.l. 49) ir Statybos inspekcijos tarnybos 2003-07-31 pažymą Nr. (101)11.10-1226. LR CK 4.261 straipsnyje nustatyta, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju viešame registre esantys duomenys nėra nuginčyti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais abejoti ir remiasi, nes ieškovas nėra nuginčijęs atsakovės nuosavybės teisių į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (LR CK 4.258 str.), ir neįrodęs savavališkos statybos fakto. 2001-02-28 pažyma Nr. 241 (1 t., b.l. 89) (duomenys neskelbtini), apie statinio statybą pagal suderintą projektą ir Statybos inspekcijos tarnybos 2003-07-31 pažyma Nr. (101)11.10-1226 (1 t., b.l. 187), kad statytoja yra J. M., nėra nuginčytos nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija jomis remiasi ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškinio reikalavimus įpareigoti atsakovę J. M., gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savavališką statybą nugriauti ir nuomojamą UAB „JGK STATYBA“ žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) atlaisvinti per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nes byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti šiuos reikalavimus. Ta aplinkybė, kad UAB „JGK STATYBA“ 2000-10-26 su Vilniaus apskrities viršininko administracija sudarė 99 metams 6,033 ha ploto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį Nr. 623 (1 t., b.l. 28) mažaaukščiams ir daugiaaukščiams gyvenamiesiems namams statyti ir eksploatuoti, tame tarpe ir žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikia ieškovui jokių teisinių privilegijų atsakovės atžvilgiu, nes 2003-07-15 atsakovė kreipėsi raštu į ieškovą (1 t., b.l. 193), prašydama jai išduoti dokumentus dėl išsipirkimo iš valstybės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) arba sudaryti su ja subnuomos sutartį, kad ji pati galėtų mokėti valstybei už žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, kad ieškovas, gavęs atsakovės 2003-07-15 prašymą (1 t., 201a), nesudarė žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) subnuomos sutarties, sukūrė teisines pasekmes ir teisinį pagrindą ieškinį dėl 2963,70 Lt žalos priteisimo atmesti, nes atsakovė siekė įforminti teisinius santykius dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) subnuomos su ieškovu, kuris dėl savo neveikimo pats yra atsakingas už susidariusią teisinę situaciją ir patirtų žemės sklypo nuomos mokesčių, tenkančių žemės sklypui Nr. (duomenys neskelbtini), išlaidas. Pažymėtina, kad dar 2002-02-13 UAB „JGK STATYBA“ buvo išduota VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pažyma Nr. P-70 (1 t., b.l. 194) dėl sutikimo parduoti gyvenamąjį namą valstybinės žemės sklype J. M., kurios neteisėti veiksmai, kaltė ir priežastinis ryšys su ieškovo įvardijama 2963,70 Lt žala nenustatyti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė, neišviešindama viešame registre 2008-04-14 preliminarios sutarties (2 t., b.l. 77-80) dėl gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būsimo pirkimo-pardavimo negali šia sutartimi remtis prieš ieškovą, prašiusį nagrinėjamoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė tokiais veiksmai pati sukūrė teisinį pagrindą atmesti jos prašymą dėl nuostolių atlyginimo CPK 95 str. pagrindu. Ieškovas nėra atsakingas už nekilnojamojo turto vertės rinkoje pokyčius, kai pati atsakovė neįregistravo preliminarios sutarties Nekilnojamojo turto registre ir neužsitikrino savo teisių ir teisėtų interesų gynimo (LR CK 4.259 str.). Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti atsakovės J. M. prašymą priteisti iš ieškovo UAB „JGK STATYBA“ 200000 Lt nuotolių LR CPK 95 str. tvarka.
Teisėjų kolegija nevertina ieškovo naujai pateiktų rašytinių įrodymų (2 t., b.l. 174-190) dėl atsiskaitymo su kitais juridiniais asmenimis ir kitų argumentų kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos bylai reikšmingos aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išnagrinėta teisingai, tinkamai paskirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių (LR CK 6.245 str. – 6.249 str., LR Statybos įstatymas, LR CPK 5 str., 177 str., 178 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).
Apeliantams nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos ir kiekvienas iš jų įgijo pareigą atlyginti valstybei po 5,85 Lt (2 t., b.l. 192) dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes apeliaciniai skundai yra atmetami (CPK 79 str., 80 str., 88 str., 92 str., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „JGK Statyba“ ir atsakovės J. M. po 5,85 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai.