Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovei R. Z., jos atstovei advokatei V. B., atsakovui M. Z. ir institucijos, teikiančios išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. Z. ieškinį atsakovui M. Z. ir institucijai, teikiančiai išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų su tuo susijusių ieškinio reikalavimų

Aprašomoji dalis

nustato:

Atsakovas M. Z. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant nedalyvavo.

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnametės dukros (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Utenos rajono CMS, šalių dukra A. Z. gimė (duomenys neskelbtini) (12-13 b.l.). Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo automobilį - VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris registruotas atsakovo vardu, ir 100 vnt. vardinių paprastųjų 100 litų nominalios vertės akcijų UAB „LT Verslas“ (33-36 b.l.).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 2007-02-10, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei, o viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios LR CK 3.64 str. ir LR CPK 376 str. 2 dalies normos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti.

Ieškovė susitaikyti nepageidavo, nes yra įsitikinusi, kad santuoka galutinai iširusi, todėl ją išsaugoti nebėra jokių galimybių.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė nurodė santuokos iširimo priežastis, t.y., kad dėl atsakovo nesirūpinimo sutuoktine ir vaiku, šeimos materialine padėtimi, jie negyvena kartu beveik nuo santuokos sudarymo, t.y. nuo 2007 m. spalio, kad atsakovas su šeima nuo tada jokių ryšių nepalaiko, vaikui išlaikymo neteikia, su vaiku beveik nebendrauja, nedalyvauja jo auklėjime, išvyko iš Lietuvos ir nenurodė savo buvimo vietos. Ieškovė pateikė įrodymų, tačiau tik iš dalies patvirtinančių jos nurodytus faktus. Liudytoja O. Z., atsakovo motina, paaiškino (70 b.l.), kad su sūnumi ji palaiko ryšius telefonu, jis retkarčiais atvažiuoja, apie save kalba mažai, jos nuomone, atsakovas nėra atsakingas žmogus, savo sutuoktine ir vaiku rūpinasi nepakankamai, galimai dėl to jo šeima ir iširo, jos sūnui ši santuoka yra antroji. Jis yra darbingas, paskutinėmis žiniomis, jis gyvena ir dirba Maskvoje, tikslesnių duomenų ji neturi. Ji ieškovę gerbia, jai priekaištų neturi, savo sutuoktine jai nesiskundė ir sūnus. Šie parodymai, minėta, tik iš dalies patvirtina ieškovės nurodytus faktus, nes, liudytojos O. Z., parodymais, jai ieškovė niekada nesiskundė dėl to, kad jos sūnus neišlaiko vaiko, jų, vaiko senolių, materialinės paramos neprašė.

Liudytoja O. Z. nenurodė jokių faktų, kurie leistų pripažinti buvus ir ieškovės kaltus veiksmus, sąlygojusius santuokos iširimą (LR CK 3.61 str.1d.).

Ieškovės pateikti sprendime aptarti įrodymai, nors neleidžia preziumuoti esant atsakovo kaltę palikus šeimą ir ją daugiau kaip vienerius metus visiškai nesirūpinant (LR CK 3.60 str. 3d.), tačiau leidžia padaryti pagrįstą išvadą ir nustatyti, kad atsakovas dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas LR CK 3.27 str. ( kitą sutuoktinį remti moraliai ir materialiai) ir LR CK 3.30 str. (pareiga išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus) ir kad dėl tokio jo elgesio bendras šalių gyvenimas tapo negalimas. Nenustatyta, kad ieškovė būtų dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidusi savo, kaip sutuoktinės, pareigas. Šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (LR CK 3.61 str.), ieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant visiškai.

Po santuokos nutraukimo, kaip tai numato įstatymas ir kaip to pageidavo ieškovė, šalims paliktinos pavardės – (duomenys neskelbtini) (LR CK 3.69 str.1d.).

Teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaiko gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Ginčo iš esmės dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tarp šalių nėra, tačiau nesant tarp šalių, kaip nepilnametės A. Z. tėvų, gyvenančių skyrium, sudaryto susitarimo nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, esant pareikštam ieškinio reikalavimui ir vykdant LR CPK 385 str. 1d. nurodymus, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija, teikianti išvadą, patikrinusi ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustačiusi, kad atsakovas nuo vaiko gyvena skyrium, o ieškovė vaiku rūpinasi tinkamai, siūlė vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove (47-48 b.l.). Atstovas išvadą palaikė.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu, tačiau šalių dukra dar yra mažametė ir savo nuomonės VTAS atstovui, jam lankantis ieškovės gyvenamojoje vietoje, pareikšti negalėjo, tačiau, atstovo nuomone, vaikas jaučiasi su motina saugus, yra prisirišęs prie motinos.

Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendamas vaikas bus geriau prižiūrimas ir auklėjamas, kurio pakankamai geros materialiosios sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiamas jis galėtų deramai augti ir tobulėti. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (LR CK 3.155str. 2d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2007 metų spalio šalių vaikas gyvena tik kartu su motina, institucija nustatė, kad ieškovė juo rūpinasi tinkamai, o atsakovas gyvena skyrium, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais (LR CK 3.3 str.) ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių mažamečio vaiko interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad šalių nepilnamečio vaiko teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šalių dukra (duomenys neskelbtini) yra mažametė, savo turto neturi, todėl laikytina, kad jos interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos (įrodymų, kad būtų neįgalus, nėra), jo vardu registruotas 1992 metų gamybos automobilis, jis yra vienintelis UAB „LR Verslas“ akcininkas, turi pareigą materialiai išlaikyti savo 13 metų amžiaus sūnų iš pirmosios santuokos (33-36, 70 b.l.), liudytojos O. Z. teigimu, gyvena ir dirba Maskvoje. VSDFV duomenimis, Lietuvoje nedirba ir nėra deklaravęs savo gyvenamos vietos (56 b.l.).

Ieškovė yra darbingo amžiaus ir sveikatos, pareigos materialiai išlaikyti kitus asmenis neturi, nekilnojamųjų bei kilnojamųjų registruotinų daiktų neturi (37 b.l.), dirba, jai išmokamas darbo užmokestis yra apie 2.900 litų (31 b.l.).

Atsakovas, jo artimųjų teigimu, yra išvykęs į užsienį, tačiau jam apie teismo procesą yra žinoma, savo buvimo vietos jis nenurodė, apie save neteikė jokių duomenų, todėl vertintina, kad gyvendamas užsienio valstybėje turi lėšų, būtinų pragyventi pačiam ir teikti išlaikymą abiems vaikams.

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. yra 800,00 Lt. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 750,00 Lt kas mėnesį mokamas periodines išmokas, t.y. ženkliai daugiau nei ½ MMA. Prašydama įpareigoti atsakovą prie vaiko išlaikymo prisidėti ženkliai didesne dalimi, nei ½ MMA, ieškovė remiasi tuo, kad jų dukra turi specialių poreikių (lanko muzikos mokyklą, vaiko silpna imuninė sistema, todėl dažnai serga peršalimo ligomis), dukra yra gabi, todėl jos lavinimui perka daug knygų, kitų priemonių, dukra lanko darželį, ji yra apdrausta gyvybės draudimu. Kas mėnesį būtina 1.500 Lt vaiko poreikiams patenkinti.

Šiuo metu vaikui yra sukakę tik 5 metai, ieškovės paskaičiuotos išlaidos maistui - 600 litų (gamina namuose) yra pernelyg didelės (iš pateiktų kvitų ( 15-29 b.l.) matyti, kad perkama daug sūrelių, jogurtų, įvairių saldumynų), už muzikos pamokas kas mėnesį mokama apie 60 litų, už vaikų darželį – apie 100 litų, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad gydytojų skirta ar rekomenduota vaikui kas mėnesį gerti vitaminus (130 litų).

Šalys teismui buvo pateikę prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (c/b Nr.2-18-356/2012, 3-7 b.l.), buvo susitarę, kad atsakovas teiks dukrai išlaikymą 500,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis nuo 2011-06-01. Teismo nuomone, pakanka įpareigoti atsakovą, turintį pareigą išlaikyti 2 vaikus, prie tokio amžiaus vaiko išlaikymo prisidėti būtent tokio dydžio suma, dėl kokios abu sutuoktiniai buvo susitarę.

Liudytojos O. Z. teigimu, jos sūnus pakankamai nesirūpina šeima, tačiau jai ieškovė niekada nesiskundė tuo, kad sūnus neišlaiko dukros, jai nėra nieko žinoma apie tai, teikė išlaikymą vaikui jos sūnus, ar ne (70-71 b.l.).

Ieškovės pateikti įrodymai nepatvirtina jos nurodytų faktinių aplinkybių, kad atsakovas vaiko materialiai neišlaiko jau nuo 2009-01-01, ieškovė tuomet nesikreipė į teismą, kad išlaikymas būtų priteistas, sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių susitarė, kad atsakovas vaikui išlaikymą teiks tik nuo 2011-06-01. Ieškovė neįrodė (LR CPK 178 str.), jog atsakovas neteikė vaikui išlaikymo nuo 2009-01-01. Todėl iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai ieškovės nurodytos formos, tačiau mažesnio dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt vaikui kas mėnesį nuo 2012-01-03 (ieškinio padavimo) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-01-02 (ieškinio padavimo) – 3.532,26 Lt (LR CK 3.192 str.), kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Išlaikymo, skirto A. Z., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.).

Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti nepilnamečius vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis ( LR CK 3.196, 3.201 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo šalių dukrai priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-03 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Šalys, ieškovės teigimu, bendrų kreditorių neturi, ieškovei apie atsakovo kreditorius nėra žinoma, po santuokos sudarymo jie įgijo automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovė įvertino 2.000,00 Lt, jis registruotas atsakovo vardu (36 b.l.) ir, ieškovės teigimu, buvo atsakovo žinioje, todėl prašė šį turtą natūra paskirti atsakovui. Atsakovas, nepasitaręs su ieškove, jos teigimu, įsteigė įmonę UAB „LT Verslas“, kuri yra neveikianti. Ieškiniu prašė ir įmonę, jos 100 vnt. akcijų, paskirti atsakovui, jai priteisti kompensaciją neprašė, nurodė, kad turtas neštų tik nuostolius, todėl šį turtą palieka atsakovui be kompensacijos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad skirti turto (įmonės) vertinimo ekspertizę neekonomiška, tačiau, jei teismas savo iniciatyva ieškovei priteistų piniginę kompensaciją, ieškovė tam neprieštarautų.

Minėta, kad atsakovas įkūrė UAB „LT Verslas“, 100 vnt. vardinių paprastųjų 100 litų nominalios vertės akcijų priklauso vieninteliam akcininkui - atsakovui (33-36 b.l.), įmonė įsteigta šalių santuokos metu 2010 metais.

Pažymėtina, kad nors akcijos yra vertybiniai popieriai, tačiau UAB akcijų, kurios nėra viešosios apyvartos objektu, vertės nustatymas, jeigu nėra remiamasi jų nominaliąja verte, yra sudėtingas klausimas, reikalaujantis specialiųjų žinių ekonomikos, verslo, buhalterijos, turto vertinimo srityse, kadangi akcijų vertę gali apspręsti įmonės, kaip verslo, padėtis, konkurencingumas rinkoje ir kiti kriterijai, nepriskirtini teisiniam vertinimui. Turto ir verslo vertinimo kriterijus, tvarką bei galinčius tai atlikti subjektus reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Taigi, įmonės akcijų, kaip turto, vertės nustatymas, kilus ginčui, gali būti sprendžiamas LR CPK 212 str. 1 d. nustatyta tvarka: skiriant turto (akcijų) vertės nustatymo ekspertizę, o ne remiantis įmonės buhalteriniais dokumentais ar įmonės turto buhalterine verte. Ieškovė, minėta, ekspertizės neprašė skirti, nes neekonomiška. Taigi, nors ieškovė turėjo galimybę įrodinėti akcijų, kaip turto, vertę, tačiau šios teisės atsisakė, o teismas neturi teisinio pagrindo rinkti įrodymus savo iniciatyva. Nesant kitokių įrodymų apie akcijų, kaip turtinio vieneto, vertę, laikytina, jog ši vertė yra lygi jų nominaliai vertei.

Ieškovės nurodytus motyvus dėl turto padalijimo jos nurodytu būdu teismas pripažįsta pagrįstais, nes automobilis registruotas atsakovo vardu, yra jo žinioje, ieškovė juo nesinaudojo, įmonę atsakovas įkūrė su ja nepasitaręs, ji įmonės veikloje nedalyvavo, įmonė, jos nuomone, šiuo metu nėra veikianti, taigi yra pagrindas tenkinti ieškinį šioje dalyje visiškai ir padalyti turtą taip, kaip prašė ieškovė (LR CK 3.116 str. 1 d., 3.117 str. 1d.), t.y. atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant automobilį ir UAB „LT Verslas“ 100 vnt. vardinių paprastųjų 100 litų nominalios vertės akcijų, o ieškovei – 6.000,00 Lt piniginę kompensaciją (už ½ dalį automobilio ir ½ dalį akcijų).

Ieškinį tenkinant iš dalies (dalyje dėl išlaikymo priteisimo), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 96 str., 98 str.). Santuokos nutraukimas konstatavus vieno iš sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo reiškia bylos išnagrinėjimą taip, kad sprendimas priimamas nekalto dėl santuokos iširimo sutuoktinio naudai. Šio teismo priimto sprendimo įvertinimui neturi įtakos visų kitų kartu su santuokos nutraukimu nagrinėtų klausimų išsprendimo modifikacijos (išlaikymo vaikams dydis, laikotarpis, bendro turto padalijimo variantai ir pan.).

Ieškovė ieškinį apmokėjo 139 Lt žyminiu mokesčiu (41 b.l.), kitoje dalyje nuo žyminio mokesčio buvo atleista pagal įstatymą (LR CPK 83 str. 1d. 2p.), įrodymų, kad būtų turėjusi išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, ieškovė nepateikė.

Tenkinant ieškovės ieškinį, iš atsakovo ieškovei ir į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis (139,00 Lt – ieškovei, o į valstybės biudžetą – 360,00 Lt už išlaikymo priteisimą (500,00 Lt x 12 mėn. = 6.000,00 Lt x 3 proc. = 180,00 Lt) ir turto padalijimą (6.000,00 Lt x 3 proc. = 180,00 Lt), o taip pat į valstybės biudžetą – 13,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.1d.3p., 93 str., 96 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduotinas šalių santuokos liudijimo AA Nr. 206781 originalas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini) ir įregistruotą Utenos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl M. Z. kaltės.

Po santuokos nutraukimo R. Z. palikti pavardę – (duomenys neskelbtini), o M. Z. palikti pavardę - (duomenys neskelbtini).

A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. Z., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dukrai A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3.532,26 Lt išlaikymo skolą už laikotarpį nuo 2011-06-01 iki 2012-01-02 (įskaitytinai), o už laikotarpį nuo 2012-01-03 A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki jos pilnametystės priteisti išlaikymą periodinėmis kas mėnesį mokamomis 500,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo, skirto A. Z., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir: atsakovui M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2.000,00 Lt vertės ir uždarosios akcinės bendrovės „LT Verslas“, įmonės kodas 302486792, 100 vienetų vardinių paprastųjų 100 litų nominalios vertės akcijų, o ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6.000,00 Lt piniginę kompensaciją.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo A. Z. periodinėmis išmokomis nuo 2012-01-03 nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 139,00 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo M. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 360,00 Lt žyminio mokesčio.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (įmokų kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono CMS perduoti santuokos liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) originalą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.