Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

2020-07-08 · Administracinė byla Nr. I1-4580-320/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-07-08
Bylos Nr.
I1-4580-320/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01077-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Irena Varžinskienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-4580-320/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01077-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 8 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas, ir E. K.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, priteisti 4 000 Eur neturtinės žalos, patirtos laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. vasario 21 d. (toliau- ir ginčo laikotarpis), atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad karantino patalpoje be jo buvo dar 14 nuteistųjų, tai yra vienam asmeniui teko tik 2,71 kv. m gyvenamojo ploto. Be to, per maža buvo kamerų tipo patalpa, kurioje taip pat buvo laikomas. Be to, teigė, kad pasivaikščiojimo laikas karantino metu buvo per trumpas, turėjo miegoti ant žemės, nes jam nebuvo lovos. Patalpose buvo blakių, netinkamai įrengta oro filtravimo, šildymo ir apšvietimo sistemos. Pareiškėjas patyrė nepatogumus, suprastėjo regėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į skundą (b. l. 20-27) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę Pravieniškių PN-ANK 2 sektoriuje. Nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. rugpjūčio 20 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas yra 40,69 kv. m, joje įrengta 13 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,13 kv. m ploto. Nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. iki 2020 m. sausio 14 d. buvo laikomas 5 būrio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 52,24 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,26 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 15 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 3,48 kv. m ploto. Nuo 2020 m. sausio 14 d. iki 2020 m. vasario 4 d. buvo laikomas 1 būrio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 52,16 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,26 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 13 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,01 kv. m ploto. Nuo 2020 m. vasario 4 d. iki 2020 m. vasario 21 d. buvo laikomas 6 būrio 1 brigados gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas yra 52,16 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,26 kv. m ploto, bet faktiškai ginčo laikotarpiu ten buvo laikoma 13 asmenų, tai yra tuo metu vienam asmeniui teko 4,35 kv. m ploto. Be to, nuo 2019 m. spalio 6 d. iki 2019 m. spalio 21 d. buvo laikomas 21 būrio 4 kameroje, kurios plotas yra 31,56 kv. m, joje įrengta 8 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,94 kv. m ploto, ir nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2020 m. vasario 21 d. buvo laikomas 21 būrio 4 kameroje, kurios plotas yra 31,56 kv. m, joje įrengta 8 miegamųjų vietų, vienam asmeniui tenka 3,94 kv. m ploto. Pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad pataisos namuose nuteistieji atskiruose lokaliniuose sektoriuose gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, t. y. pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. Patalpas valo patys jose laikomi nuteistieji, patalpų dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją atliekama pagal sutartį. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Nurodė, kad patalpose palaikoma tinkama temperatūra, oro drėgmė tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku, užtikrinamas tinkamas apšvietimas bei patalpų būklė. 5, 1, 6 būrio gyvenamosios patalpos ir 21 būrio 4 kamera ventiliuojami atidarius langus. Karantino patalpos ventiliuojamos mechanine vėdinimo sistema. Gyvenamos patalpos aprūpinamos tinkamu kiekiu lovų, nuteistiesiems netenka miegoti ant žemės. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje avarinės arba antisanitarinės būklės gyvenamųjų patalpų nėra. Pareiškėjas, atliekant bausmę karantino sąlygomis į lauką galėjo išeiti nuo 6.30 val. iki 22. 30 val. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 2 sektoriuje, ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų buitinių kalinimo sąlygų, nesikreipė. Teigė, kad pareiškėjas skunde nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. vasario 21 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Dėl gyvenamųjų patalpų ploto.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam teko mažesnis gyvenamasis plotas negu numatyta teisės aktuose.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pareiškėjas skunde pateikia karantino patalpos, kurioje jis buvo laikomas, buvusių asmenų paskaičiavimus ir nurodo, kad vienam asmeniui teko 2,71 kv. m ploto, nes patalpoje gyveno 15 nuteistųjų. Byloje atsakovės atstovo pateikti duomenys patvirtina, kad karantino patalpa yra 40,69 kv. m (b. l. 30), joje gyveno 13 nuteistųjų, todėl pareiškėjo skunde nurodytas vienam asmeniui tenkančio šios gyvenamosios patalpos ploto apskaičiavimas visiškai nepagrįstas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2017 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017), pažymėtina, kad pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, kadangi gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 22). Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad kamerų tipo patalpa, kurioje jis taip pat buvo laikomas, buvo per maža. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad 21 būrio 4 kamera yra 31,56 kv. m (b. l. 30), joje gyveno 8 nuteistieji (b. l. 29), tai yra vienam asmeniui tenka 3,94 kv. m ploto, todėl šios patalpos plotas atitinka teisės aktų reikalavimus. Atsakovės atstovo pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į minimalų teisės aktuose įtvirtintą gyvenamosios patalpos plotą ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.

Dėl lovų skaičiaus gyvenamojoje patalpoje.

Pareiškėjas teigia, kad turėjo miegoti ant žemės, nes jam nebuvo lovos.

Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, visų rūšių gyvenamosiose patalpose privaloma įrengti tokį skaičių lovų, kad 1 nuteistajam būtu 1 metalinė lova. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina nuteistuosius tinkamu kiekiu lovų ir kitu inventoriumi. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl lovų trūkumo gyvenamosiose patalpose atmestini kaip neįrodyti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl apšvietimo, temperatūros, ventiliacijos.

Pareiškėjas skundėsi dėl nepakankamo apšvietimo, netinkamos temperatūros gyvenamosiose patalpose, prastos ventiliacijos.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Byloje esanti 2020 m. gegužės 22 d. pažyma (b. l. 30) patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK 5, 1, 6 būrio gyvenamosios patalpos ir 21 būrio 4 kamera ventiliuojami atidarius langus. Karantino patalpos ventiliuojamos mechanine vėdinimo sistema

Pravieniškių PN-AK pažymoje nurodė, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 nustatytą gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Byloje nėra jokių domenų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius apie netinkamą patalpų apšvietimą.

Byloje nėra pateikta duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriuose vertinamuoju laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūros, apšvietimo, patikrinimus. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų galėjo kreiptis į Visuomenės sveikatos centrą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pažymėtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos, patalpų oro temperatūros, netinkamo apšvietimo, atmestini kaip nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl buitinių parazitų.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad patalpose buvo pilna blakių.

Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-55 (2016 m. rugsėjo 2 d. įsakymo Nr. V-1045 redakcija; toliau – ir Aprašas), 11 punkte nurodoma, kad licencijuoti asmenys, atlikę privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją), duomenis apie atliktus darbus įrašo kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnale (Aprašo 3 priedas).

Atsakovės atstovas pateikė į bylą 2016 m. lapkričio 23 d. Sutartį Nr. 76-203 (b. l. 67-70; toliau – ir Sutartis), sudarytą su UAB „Utenos deratizacija“ (toliau – Paslaugų tiekėjas), pagal kurios nuostatas Paslaugų tiekėjas įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus. Iš teismui pateiktų atliktų darbų akto (b. l. 32-41) matyti, jog 2 sektoriui patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teiktos, todėl, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

Dėl pasivaikščiojimo laiko.

Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat grindė aplinkybėmis dėl pasivaikščiojimo laiko trukmės laikant jį karantino patalpose.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas, atliekant bausmę karantino sąlygomis į lauką galėjo išeiti nuo 6.30 val. iki 22. 30 val. Teismas neturi pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl pasivaikščiojimo laiko nepakankamos trukmės laikant jį karantino patalpose atmestini kaip neįrodyti.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. K. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo 2019 m. rugpjūčio 9 d. iki 2020 m. vasario 21 d. atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėja Irena Varžinskienė