Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-02-24 · Civilinė byla Nr. 2S-365-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-02-24
Bylos Nr.
2S-365-302/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Suinteresuotas asmuo
O. Z., S. Z.
Kategorijos
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-365-302/2012Procesinio sprendimo kategorija 128.17; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutarties, kuria išieškota skola iš hipoteka įkeisto turto, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) UAB „Erlandina“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotiems asmenims O. Z. , S. Z. (skolininkams ir įkeisto turto savininkams),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skolininkai S. Z. ir O. Z. , užtikrindami iki 2007-10-18 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. 01120070009821, 2007-04-20 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė kreditoriui UAB „Erlandina“ skolininkams asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: 1 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ; 3,54 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) .

Šalies argumentai

Kreditorius UAB „Erlandina“ pateikė teismui pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodė, kad hipoteka užtikrinta prievolė – 2007-04-18 paskolos sutartis, - suėjus skolos grąžinimo terminui nėra įvykdyta. Skolą sudaro 380 000 Lt negrąžintos paskolos, 61 320,54 Lt palūkanų, 139 840 Lt delspinigių. Iš viso: 581 160,54 Lt bei 135 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011-03-03 nutartimi kreditoriaus UAB „Erlandina“ prašymą patenkino. Areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, įspėjo skolininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių arba perduoti kreditoriui administruoti, apie tai pranešant suinteresuotiems asmenims. Išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti juos kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutarties įteikimo skolininkams (įkeistų daiktų savininkams) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo. Ši nutartis, ją apskundus apeliacine tvarka, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2011-08-19 nutartimi.

Šalies argumentai

Pareiškėjas (kreditorius) pateikė pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašydamas išieškoti kreditoriaus naudai iš skolininkės 581 160,54 Lt skolą (380 000 Lt negrąžintos paskolos, 61 320,54 Lt palūkanos, 139 840 Lt delspinigiai už 6 mėn.) – parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, priklausantį S. Z. ir O. Z. . Nurodė, kad įspėjime nustatytu terminu skolininkai skolos nesumokėjo.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. spalio 20 d. nutartimi nutarė išieškoti skolą UAB „Erlandina“ naudai iš S. Z. ir O. Z. 380 000 Lt negrąžintos paskolos, 61 320,54 Lt palūkanų, 139 840 Lt delspinigių už 6 mėn., viso 581 160,54 Lt, nukreipė išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius daiktus, priverstinai pardavė iš varžytynių įkeistą nekilnojamąjį turtą – 1 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) ; 3,54 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausančius skolininkams.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad hipoteka užtikrinta prievolė iki šiol neįvykdyta, todėl kreditoriaus reikalavimai tenkintini priverstinai parduodant įkeistus daiktus iš varžytynių.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo (skolininkė ir įkeisto daikto savininkė) O. Z. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir pareiškimo netenkinti. Atskirajame skunde nurodo, kad negali sutikti su teismo priimta nutartimi, kadangi pareiškimas pateiktas nesąžiningai, nesant pareiškėjo nurodytos skolos, apeliantė nurodo, kad pinigų nesiskolino. Pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir nepagrįstai prašo pradėti išieškojimą pagal neva išduotas paskolas, kurios buvo paskaičiuotos kaip palūkanos pagal kitą paskolą (UAB „Konsumentas“). Pradėtas išieškojimas nėra teisėtas, nes vykdomas negaliojančių sutarčių, taip pat nepratęstų sutarčių pagrindu. Tik išsprendus šiuos klausimus galima pradėti išieškojimą. Nurodo, kad įkeistame žemės sklype yra statiniai, kurie nėra įkeisti kreditoriui, jų likimas vykdant išieškojimą nėra aptartas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Erlandina“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai nepagrįsti ir neteisėti. Teismo nutartis priimta teisėtai, laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, nepažeidžiant kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl tokios teismo nutarties nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Pažymėtina, kad pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos Civiliniame kodekse, Civilinio proceso kodekse ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Kasacinis teismas, aiškindamas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jam vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju atliekamas prašomas veiksmas, o priešingu atveju, jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009). Nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties galiojimu ar jos teisėtumu, prievolės dydžiu, nevertina, kokios priežastys sutrukdė skolininkams / įkeisto turto savininkams įvykdyti prievolinius įsipareigojimus kreditoriui, tik konstatuoja, ar pareiškėjas turi subjektinę teisę kreiptis į hipotekos skyrių Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio pagrindu, ir kad hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, bei vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoti įkeistą turtą, o 2 dalimi – nutaria parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu paskolos sutartyje nustatytu terminu skolininkai nevykdo prievolės grąžinti skolą, o ši prievolė užtikrinta hipoteka (Civilinio kodekso 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis), sprendžia, kad hipotekos teisėja neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš suinteresuotų asmenų hipoteka įkeisto turto.

Atskirajame skunde dėstomi argumentai, susiję su tarp šalių sudarytos paskolos sutarties galiojimu bei teisėtumu, taip pat ant įkeisto turto esančių statinių teisine apsauga, neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nes nutartimi dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos teisėjas neanalizuoja tokių aplinkybių, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, o 2 dalimi – nutaria parduoti iš varžytynių įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. AB „Lithun“, bylos Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. U., bylos Nr. 3K-3-103/2008). Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB bankas „Snoras“ v. G. A., bylos Nr. 3K-3-536/2009, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti, taigi hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjai skundžiant hipotekos teisėjos nutartį dėl įkeisto turto arešto, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą pagal neva išduotas paskolas, nes į bylą pateikti įrodymai nesudarė pagrindo teigti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Tuo pačiu nei tuo metu, nei teismui priimant nutartį dėl įkeisto turto pardavimo iš varžytynių bei apeliantei paduodant atskirąjį skundą dėl šios nutarties, į bylą nebuvo pateikta duomenų, jog paskolos sutarties sudarymo faktas būtų ginčijamas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamos hipotekos skyriaus teisėjos nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymų dėl skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo, kitų procesinės teisės normų, civilinio proceso principų, todėl yra paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktas).

Teismo turėtos pašto išlaidos, kurios neviršija 10 Lt, nepriteistinos vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė