- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-17
- Bylos Nr.
- e2S-497-513/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02606-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- S. D.
- Atsakovas
- J. D., A. D.
Teisėja Jurgita Grigonienė Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02606-2015-3
NUTARTIS
2016 m. kovo 17 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantė) S. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. D. prevencinį ieškinį atsakovei J. D. dėl uždraudimo trukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu ir pagal atsakovų J. D. ir A. D. priešieškinį ieškovei S. D., jai kartu pagal įstatymą atstovaujant nepilnamečiams vaikams S. N., A. E., L. D., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-11-26 teisme priimtas ieškovės S. D. prevencinis ieškinys atsakovei J. D. dėl uždraudimo trukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu (civilinė byla Nr. e2-3023-729/2015). 2015-12-10 teisme priimtas ieškovų J. D. ir A. D. ieškinys atsakovei S. D., jai kartu pagal įstatymą atstovaujant nepilnamečiams vaikams S. N., A. E., L. D., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų (civilinė byla Nr. e2-3149-729/2015). 2015-12-14 nutartimi nurodytos civilinės bylos sujungtos, paliekant bylos numerį Nr. e2-3023-729/2015 (dabartinis Nr. e2-301-729/2016).
Šalies argumentai
2015-12-29 ieškovė S. D. pateikė prašymą, juo nurodė atsisakanti ieškinio dėl uždraudimo trukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu ir prašė civilinę bylą nutraukti bei panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog išnyko ieškinio pagrindas, – ji su vaikais iš atsakovei J. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išsikraustė. Bylos nutraukimo teisinės pasekmės ieškovei yra žinomos. 2016-01-11 ieškovai J. D. ir A. D. pateikė prašymą, juo nurodė atsisakantys priešieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamojo namo ir prašė civilinę bylą nutraukti. Prašė iš ieškovės atsakovų naudai priteisti po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes ieškovė ieškinio atsisakė. Nurodė, kad bylos nutraukimo teisinės pasekmės jiems yra žinomos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi priėmė ieškovės S. D. ieškinio ir atsakovų J. D. ir A. D. priešieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė. Grąžino ieškovei S. D. 23,25 Eur žyminį mokestį. Grąžino atsakovams J. D. ir A. D. 23,25 Eur žyminį mokestį. Priteisė iš ieškovės S. D. atsakovams J. D. ir A. D. po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė 2015-11-26 teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus šiai nutarčiai. Teismas vadovavosi CPK 140 str. 1 d. ir ieškovės bei atsakovų atsisakymą nuo ieškinio bei priešieškinio priėmė, argumentuodamas, jog nenustatytos aplinkybės, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Vadovavosi CPK 293 str. 1 d. 4 p., 294 str. 2 d. ir sprendė, jog yra pagrindas civilinę bylą nutraukti. Ieškovei ir atsakovams grąžino 75 proc. žyminio mokesčio (CPK 87 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Įvertinęs tai, kad ieškovė nuo ieškinio atsisakė, atsakovams iš ieškovės priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 98 str.).
Šalies argumentai
Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-01-12 nutarties dalį, kuria iš jos atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos. Argumentuoja, jog teismas neatsižvelgė, dėl kokių priežasčių ieškovė atsisakė ieškinio. Ieškinio buvo atsisakyta, nes ieškovė išsikraustė iš ginčo namo dėl to, kad jai buvo sudarytos neįmanomos sąlygos gyventi. Faktinis ieškinio pagrindas (prevenciniame ieškinyje nurodytos aplinkybės) nebuvo išnykęs. Tuo tarpu atsakovė J. D. vietoje to, kad gera valia vykdytų 2015-11-26 teismo nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones ir netrukdytų ieškovei S. D. naudotis gyvenamosiomis patalpomis, 2015-12-08 kartu su sutuoktiniu kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovės iškeldinimo. Taigi, ginčo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių atsakovų kaltės. Pažymi, jog ginčo išlaidos susidarė ne už atsiliepimo į ieškinį parengimą (atsakovė J. D. teismui atsiliepimo nepateikė), o už priešieškinio parengimą (pateiktas teismui iki bylų sujungimo), kurio atsakovai 2016-01-08 taip pat atsisakė. Atsakovai prašyme klaidingai nurodė, kad apeliantė gera valia iš namo išsikėlė. Ieškinio dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų atsakovė ir ieškovė negavo. Atsakovų priešieškinį ieškovė (jos atstovas) gavo tik 2016-01-13 kartu su 2016-01-13 teismo pranešimu. Taigi, akivaizdu, kad ieškovė negalėjo gera valia įvykdyti atsakovų priešieškinio reikalavimų, nes nežinojo apie egzistuojantį priešieškinį. Ieškovė 2015-12-27 išsikraustė iš gyvenamojo namo dėl atsakovės J. D. vykdyto terorizavimo ir sudarytų jai neįmanomų gyventi sąlygų. Ieškovei nesant namuose, atsakovė pasikviesdavo savo sūnų T. D., kuriam teismas yra uždraudęs artintis prie ieškovės. Kartu jie nusavino ir išnešė dalį ieškovės šeimos naudojamų namų apyvokos daiktų, dingo ieškovės dukters nešiojamasis kompiuteris, dėl ko ieškovė kreipėsi į policiją. Atsakovė nevykdė teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau trukdė ieškovei ir jos 3 nepilnamečiams vaikams naudotis gyvenamosiomis patalpomis – katilinės, kurioje buvo šeimos skalbimo mašina, taip ir neatrakino; pakeitė įėjimo į pagalbines patalpas (į ūkinį pastatą, kuriame buvo šaldikliai su maisto produktais, bulvės ir kitos daržovės) spynas. Ieškovės įsitikinimu, jos ir 3 jos nepilnamečių vaikų saugumui gyvenimas ginčo name kėlė realią grėsmę, buvo daroma žala vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, tinkamai raidai. Ieškovė, nepaisydama sunkios materialinės padėties, neturėjo kitos išeities tik prisiimti būsimas nuomos, komunalinių patarnavimų ir kitas išlaidas bei išsikelti iš ginčo patalpų į nuomojamą vieno kambario butą Klaipėdos mieste. Papildomai pažymi, kad ieškovė šiuo metu nedirba, nes augina vaiką. Ieškovė su 3 nepilnamečiais vaikais patiria dideles išlaidas būsto nuomai (150 Eur per mėnesį), išlaikymui, maistui ir kitiems poreikiams tenkinti. Ieškovė turėjo sumokėti 300 Eur dydžio užstatą, užtikrinantį nuomos sutarties vykdymą. Ieškovės materialinė padėtis yra ypatingai sunki, todėl sumokėti priteistas ginčo bylinėjimosi išlaidas ji neturi finansinių galimybių.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog atsakovai buvo priversti kreiptis į teismą, nes ieškovė neturi jokių teisių į ginčo namą, o tik neteisėtai stengėsi visais būdais kuo ilgiau naudotis svetima gyvenamąja patalpa tol, kol vyksta skyrybų procesas su sutuoktiniu T. D.. Atsakovai kreipėsi su ieškiniu (priešieškiniu) dėl ieškovės iškeldinimo, nes patys negalėjo naudotis gyvenamuoju namu, jame buvo gadinamas jų turtas, sudaromos neįmanomos sąlygos jiems, kaip namo savininkams, gyventi ir naudotis savo turtu. Ieškovė atsisakė ieškinio po atsakovų priešieškinio pateikimo, todėl ir atsakovai atsisakė priešieškinio. Tačiau dėl nesąžiningų ir neteisėtų ieškovės veiksmų (ieškinio pateikimo) atsakovai buvo priversti samdytis advokatą, kuris parengė ieškinį (priešieškinį) dėl iškeldinimo, ir dėl to patyrė po 250 Eur teisinių išlaidų. Apie iškeltą bylą ieškovė ir jos atstovas advokatas R. Girevičius žinojo. Priešingi apeliantės argumentai nepagrįsti, nes ji (jos atstovas) privalėjo domėtis bylos eiga, o ieškinio atsisakė, nes suprato, jog priešieškinis bet kuriuo atveju bus tenkinamas, todėl gera valia išsikėlė iš namo. Tai, jog procesinius dokumentus teismas siuntė ieškovės atstovui ne per EPP, o paštu, reikšmės neturi. Prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties dalies, kuria iš ieškovės atsakovams priteista po 250 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas absoliutus ir negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio (priešieškinio) pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys (priešieškinis), teismo nuomone, įgytų prasmę ir galėtų būti patenkintas. Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę jis turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp jų ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog teisminį ginčą dėl uždraudimo trukdyti naudotis nekilnojamuoju turtu (ginčo gyvenamuoju namu) inicijavo būtent apeliantė (ieškovė) S. D.. Taigi, apeliantės argumentas, jog ginčo bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačių atsakovų kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas. Be to, aplinkybės, jog atsakovų J. D. ir A. D. priešieškinis dėl ieškovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų priimtas teisme 2015-12-10 ir 2015-12-14 nutartimi ieškovės ir atsakovų inicijuoti procesai sujungti, objektyviai turėjo ir galėjo būti žinomos ieškovei bei jos atstovui advokatui R. Girevičiui (CPK 42 str. 1 d.).
Įvertinęs skundžiamos nutarties dalies priėmimo motyvus, teismas daro išvadą, jog ginčo išlaidas pirmosios instancijos teismas priteisė pagrįstai ir teisėtai. Šių išlaidų dydį patvirtina atsakovų kartu su pareiškimu dėl priešieškinio atsisakymo pateikti 2015-12-09 pinigų mokėjimo kvitai LAT Nr. 747249 ir Nr. 747250, kuriais kiekvienas iš atsakovų sumokėjo atstovui advokatui A. S. po 250 Eur. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais ir prieštaringais vertinami apeliantės argumentai, jog ginčo išlaidos susidarė ne už atsiliepimo į ieškinį parengimą, o už priešieškinio parengimą (pateiktas teismui iki bylų sujungimo), kurio atsakovai 2016-01-08 atsisakė. Akivaizdu, jog ginčo išlaidos susidarė būtent dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso, dėl ko atsakovai taip pat nusprendė ginti savo teises minėtu priešieškiniu.
Nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-266-1025 pagal ieškovės S. D. ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius. Parengiamasis teismo posėdis (antras) šioje byloje numatytas 2016-04-13 (LITEKO, CPK 179 str. 3 d.). Taigi apeliantės nurodytas šios bylos šalių elgesys ir kt. aplinkybės, kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai šioje byloje neturi teisinės reikšmės ir, teismo manymu, galėtų būti vertinami nurodytoje byloje dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai nepriimami ir nevertinami (CPK 314 str.).
Be to, kritiškai vertinami apeliantės teiginiai dėl sunkios turtinės padėties, nes tiek šioje, tiek minėtoje santuokos nutraukimo byloje ji samdosi advokatą, o duomenų, jog advokatas teisines paslaugas ieškovei teikia neatlygintinai, nepateikia. Be to, apeliantė turi teisę realizuoti CPK 284 str. 1 d. numatytą galimybę ir kreiptis į teismą su prašymu dėl sprendimo vykdymą atidėjimo ar išdėstymo, kartu pateikdama savo turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus.
Atskirasis skundas atmetamas, nes jame išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį. Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamos nutarties dalies naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantės skundas atmestinas, todėl ji neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovai duomenų apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.