Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. D. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą, -Administracinei komisijai prie Kauno miesto savivaldybės tarybos dėl institucijos, priėmusios nutarimą, -Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-72 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. D. paaiškino, kad pažeidimą padarė nenorėdama pakenkti kaimynės turtui. Dėl pažeidimo labai gailisi, stengiasi, kiek įmanoma greičiau surinkti pinigus ir atlyginti kaimynei padarytą žalą. Po nutarimo priėmimo susiremontavo blokų tarpą. Šiuo metu tariasi su santechniku dėl viso vamzdyno sutvarkymo, kad nešlapiuotų pasenę vandentiekio vamzdžiai, nuo ko, jos nuomone, ir buvo sugadintos kaimynės buto lubos ir sienos. Jei būtų konfiskuoti šunys, A. D. tai būtų labai emociškai skausminga, nes pas ją abu šunys gyvena daugiau kaip 5 m. Abu šunys vienas prie kito labai prisirišę, todėl juos atskyrus, jiems tai pat būtų padaryta žala. A. D. neturi šeimos, gyvena viena, todėl visas jos laisvas laikas yra skiriamas gyvūnams. Kai ji dirba, šunis į lauką išveda du kartus- ryte ir vakare, o kai nedirba, juos išveda tris –keturis kartus. Tokį pažeidimą A. D. padarė pirmą kartą ir tikisi daugiau tokių pažeidimų nebedaryti. Dėl kaimynei padarytos žalos, mano, kad žala padaryta daugiau ne dėl gyvūnų gamtinių reikalų, o dėl to, kad prieš 3 metus A. D. bute buvo trūkusi skalbimo mašinos žarna, todėl ir buvo kaimynės butas užpiltas. Prašo suteikti galimybę ištaisyti padėtį ir tai padarytų per 2 mėnesius.

Liudytoja I. V. parodė, kad nuo 2013 m. pradėjo šlapiuoti jos buto svetainės lubos. Pradėjo jaustis šlapimo tvaikas. Ji bandė kalbėti su A. D., tačiau A. D. atsakė, kad ji nieko negali padaryti, jei jos šunys šlapinasi. Po to I. V. kreipėsi į įvairias tarnybas, kol galiausiai buvo priimtas nutarimas nubausti A. D.. Po nutarimo priėmimo buvo atėjęs A. D. iškviestas santechnikas, kuris patvirtino, jog lubos drėksta nuo netvarkingų sanitarijos mazgų, esančių A. D. bute. Tačiau pakrapščius I. V. buto lubų dažus jautėsi šlapimo tvaikas. I. V. patvirtino, jog ji mato, kad A. D. rytais ir vakarais veda šunis į lauką. Po nutarimo priėmimo I. V. buvo nuėjusi į A. D. butą ir matė, jog blokų sandara, per kurią bėgdavo šlapimas, yra užpildyta izoliacinėmis medžiagomis bei A. D. įsipareigojo atlyginti I. V. padarytą žalą. I. V. patvirtino, kad paskutiniu metu ant miegamojo kambario lubų pradeda atsirasti rudavimai ir atšerpetojimai, o ta A. D. buto siena nesiriboja su jokiais vandentiekio vamzdžiais. I. V. mato, kad A. D. yra prisirišusi prie savo šunų, bet šunys turi būti laikomi tinkamai.

Liudytoja R. L. parodė, kad jos buto koridoriaus siena, kuri ribojasi su I. V. butu, ties lubomis yra parudavusi. Ne kartą per sieną yra nubėgęs skystis, kuris turėjo šlapimo kvapą. Tokios problemos tęsiasi nuo 2013 m. A. D. yra prašiusi, kad ji susitvarkytų šunis, tačiau A. D. pasakė, ką ji gali padaryti, jei ji namo grįžta tik pernakvoti, o jos šunys šlapinasi. Pastebėjo, jog po nutarimo priėmimo A. D. stengiasi šunis daugiau kartų išvesti į lauką. R. L. mato, kad kartais A. D. vedžioja šunis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dvidešimt trečiasis skirsnis reglamentuoja organų (pareigūnų) priimtų nutarimų apskundimo pirmosios instancijos teismui tvarką. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad A. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. liepos 27 d. apie 10.44 val. buvo nustatyta, kad A. D., nesilaikydama sanitarijos, higienos reikalavimų laiko savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), bulterjerų ir Rusų kurto veislės šunis, kurie laiku nevedami į lauką, atlieka gamtinius reikalus bute, jų šlapimas skverbiasi per blokų sandūras į kaimynės butą, tuo sugadindamas I. V. priklausantį turtą. A. D. savo veika nevykdė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų bei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. A-2094 patvirtintų Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklių 12 ir 18 punktų reikalavimų.

Administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-72 A. D. už minėtą pažeidimą buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. 144 Eur bauda su bulterjero veislės šuns vardu P. ir rusų ilgaplaukio kurto veislės šuns vardu A. konfiskavimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovės ir apsaugos bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus, pažeidimą, dėl kurio atsirado žala asmens sveikatai ar turtui ir tokia veika užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.).

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio I. V. prašymo matyti, kad A. D. galimai padarytas pažeidimas užregistruotas gavus I. V. prašymą apie tai, kad kaimynė A. D. savo bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, laiko du didelius šunis (bulterjerų ir Rusų kurtą), kurių neturi galimybės išvesti visą dieną į lauką atlikti gamtinių reikalų. Šunys gamtinius reikalus atlieka tiesiog ant grindų, o jų šlapimas per blokų sandūras persisunkia į žemiau esantį I. V. butą. Nuo antrus metu nuolat varvančio šlapimo šlapios ir parudavę lubos, pastovus šlapimo kvapas visame bute, taip pat, negrįžtamai pažeistos lubos svetainėje, koridoriuje ir miegamajame. Dėl kaimynės A. D. kaltės I. V. patyrė 1100 Eur materialinę žalą (b. l. 9). Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. patvirtino, jog iš pro blokų tarpus besiskiriantis skystis turi šlapimo kvapą bei gyvūnų šlapimo kvapas jaučiasi ir kambariuose. Jei tai būtų tik vanduo, kaip aiškino A. D., nuo jo nesklistų šlapimo kvapas. Analogiškas aplinkybes patvirtino liudytoja R. L.. Liudytojų I. V. ir R. L. parodymais netikėti nėra pagrindo, nes jų pirminiai paaiškinimai bei parodymai yra nuoseklūs, neprieštaringi bei juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. fotonuotraukos. Be to faktą, jog A. D. šunys kartais bute šlapinasi, patvirtino ir pati A. D., teikdama pirminį paaiškinimą byloje bei motyvuodama savo skundą. A. D. pirminiame paaiškinime nurodė, kad šunis vesdavo du kartus: ryte ir vakare. Laisvomis nuo darbo dienomis vesdavo šunis tris kartus. Jos bute, viename didžiajame kambaryje prie grindų yra įtrūkę blokų sandūros apie 10 cm. ir per juos į kaimynės butą kartais bėga jos šuns šlapimas. Kaimynė A. D. reiškė pretenzijas dėl iš jos buto bėgančio šuns šlapimo. Pažeidimą pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 3).

Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad A. D. padaryta veika kvalifikuota teisingai. Aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, nėra (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnis). A. D. administracinę nuobaudą paskyrė tam įgaliota institucija.

Nuobaudos sąvoką ir jos taikymo bendruosius tikslus apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, kurio 20 straipsnyje nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d., taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika sankcijoje numatyta nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. gali būti švelninama tik ypatingais ir išimtiniais atvejais. Švelnesnė, nei sankcijoje numatyta nuobauda taikoma, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. sankcijoje numatyta papildoma nuobauda – gyvūnų konfiskavimas yra alternatyvi nuobauda, dėl kurios kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes, yra pavesta spręsti bylą nagrinėjančiam organui. Pažymėtina, jog, kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų veiksmingiausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų.

Parenkant poveikio priemonę, kuri individualiu atveju prevencine ir nubaudimo prasme būtų efektyviausia, būtina atsižvelgti į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 2 dalis).

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. D. administracine tvarka nebausta. Teismo nuomone, A. D. paskirta minimali sankcijoje numatyta nuobauda, nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo. Su liudytoja I. V. susitarė dėl žalos atlyginimo. Sprendžiant klausimą dėl papildomos nuobaudos skyrimo, atsižvelgiama į tai, kad A. D. laikomi šunys yra registruoti, skiepijami, už juos mokama nustatyto dydžio rinkliava, kad juos A. D. augina daugiau nei 5 metus ir tiek ji, tiek abu šunys vienas prie kito ir prie jos yra labai vieni prie kitų labai prisirišę. Sprendžiant klausimą dėl papildomos nuobaudos taikymo, atsižvelgiama ir į A. D. šeimyninę padėtį, t.y. kad ji gyvena viena, neturi artimų asmenų (vyro, vaikų) ir didžiąją dalį laisvalaikio skiria bendravimui su gyvūnais. Už tokį pažeidimą A. D. nubausta pirmą kartą. A. D. įsipareigojo bei prašė skirti 2 mėn. terminą, per kurį ji pašalintų pažeidimą.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad už tokį pažeidimą A. D. nubausta pirmą kartą, įsipareigojo pašalinti pažeidimą bei atsižvelgiant į humaniškumo principą gyvūnų atžvilgiu, daroma išvada, kad šiuo atveju nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikant papildomos nuobaudos. Tokia nuobauda pilnai atitiktų individualios atsakomybės principą ir teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsižvelgdamas į traukiamo ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas), priimdamas nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 str. 3d.) Kadangi byloje nutarimas A. D. atžvilgiu jau priimtas, todėl jos prašymas dėl baudos išdėstymo netenkintinas, tačiau A. D. turi teisę paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimą spręsti Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Tokiu būdu 2015 m. rugsėjo 21 d. administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-72 keistinas, neskiriant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d. numatytos papildomos nuobaudos – gyvūnų konfiskavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

A. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2015 m. rugsėjo 21 d. administracinės komisijos prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AD-72 ir A. D. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 str. 10 d., neskirti papildomos administracinės nuobaudos – bulterjero veislės šuns vardu P. ir rusų ilgaplaukio kurto veislės šuns vardu A. konfiskavimo. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.