- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-01-15
- Bylos Nr.
- A6.-2-791/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00062-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- P. B.
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. pažeidė kreditorių teises: būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad (duomenys neskelbtini) neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI), laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI, dėl to buvo pažeisti VMI interesai, o 107 120,41 Eur mokestinė nepriemoka (2023 m. spalio 16 d. duomenimis) VMI nepadengta, tokiais veiksmais P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.
VMI atstovė į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta teismo šaukimu (b. l. 167 ir 169). pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, skirti P. B. straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkio dydžio baudą – 2 200 Eur (b. l. 2 ir 170).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. B. pateikė rašytinius paaiškinimus bei teismo posėdyje paaiškino, jog kaltę dėl nusižengimo iš esmės pripažįsta, su pažeidimu sutinka, nurodė, kad jo įmonė vykdė veiklą nuo 2017 m., užėjus Covid-19 nesustabdė veiklos, jis mokėjo atlyginimus, nors tuo momentu krito užsakymų kainos, sumažėjo užsakymų, jie bandė išlaikyti darbuotojus, nes tikėjosi, kad viskas atsigaus. Dėl to susidarė lėšų trūkumas ir GPM, PVM, dėl to buvo sudarytos mokestinės atidėjimo paskolos. Pasibaigus Covid-19 sektorius atsigavo, pradėjo dirbti, daugėjo užsakymų. Dėl karinių veiksmų Ukrainoje pavasarį du kartus pakilo metalų kainos. Turėjo sudarę sandorius, kur neapvyko perderinti kainų. Buvo perspektyva, galvojo, kad atsities. Pasamdė darbuotojus iš ukrainiečių įmonės (duomenys neskelbtini), kurie pas jį dirbo, veikla vyko neblogai, tačiau atėjo 2022 m. energetinė krizė, neteko visų užsakymų, kurie perspektyvoje sudarė 1 mln. 136 tūkst. 720 eurų. Liko tik dalis užsakymų, nepajėgė sugeneruoti tiek lėšų, teko mažinti apimtis, bet per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. į VMI sąskaitą mokėjo mokesčius, sumokėjo beveik 110 tūkst. eurų, be to lėšas nusiskaitinėjo ir pati mokesčių sistema, nuskaitė 109 tūkst. 897 eurus. Matė perspektyvą, stengėsi išlaikyti darbuotojus ir visada teikė prioritetą atlyginimams išmokėti, kadangi matė, kad darbuotojų šeimos iš to gyvena, tačiau vis gi atsitiesti jiems nepavyko. Lėšų trūkumas kaupėsi ir buvo priverstas mažinti darbuotojus, 2023 m. gegužės 31 d. susimažino iki 10 žmonių, prašė dar kartą atidėti mokesčių paskolą penkiems metams, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Susidarė 107 tūkst. eurų skola. Jo prioritetas buvo atlyginimai ir mokesčiai, todėl taip ir skirstė lėšas. Sutinka, kad atsiskaitydamas nesilaikė eiliškumo, teikė pirmenybę ,,Laivų konstrukcijoms“, nes tai buvo darbuotojų atlyginimai, bei metalų tiekėjams ir paslaugas atliekantiems asmenims, nes jeigu būtų jiems nemokėjęs, būtų visiškai sustojusi veikla. Įmonės išsaugoti nepavyko. Laikotarpyje nuo birželio 1 d. sumokėjo beveik 31 tūkst. eurų PVM ir 51 tūkst. eurų GPM. 2023 m. eigoje pardavė automobilį, už jį gautus pinigus irgi nusiskaitė VMI ir dalį pinigų bankas pasiėmė, nes jis buvo lizinginis. Kaip įmonės vadovas stengėsi išlaikyti įmonę, vykdyti veiklą, vykdyti mokestines prievoles. Šiuo metu įmonei paskelbtas bankrotas, bankroto bylą jam iškėlė kitas kreditorius, bankroto byla buvo iškelta 2023 m. rugpjūčio 21 d., nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo mėn., visą buhalteriją perdavė administratoriui. VMI dar perdavė buhalteriją patikrinti FNTT, kur vyksta ikiteisminis tyrimas. Iš įmonės sąskaitos persivesdavo pinigus į savo sąskaitą, iš kurios mokėdavo atlyginimus darbuotojams. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Įmonės įsiskolinimai yra berods 566 tūkst. eurų. Labai gailisi dėl savo veiksmų, per ilgai tikėjo, kad jam pavyks išlaikyti įmonę, kuri užsiėmė metalo gaminių bei konstrukcijų gamyba. Prašo atsižvelgti į tai, kad nieko nedarė savanaudiškai, sutinka, kad pažeidė atsiskaitymo tvarką, pagal galimybes mokėjo mokesčius. Prašė skirti minimalią baudą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta juridinių asmenų vadovų ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Prie kreditorių teisių pažeidimo įstatymas priskiria kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą.
CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
P. B. esmės pripažino, kad padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo kaltę dėl nusižengimo patvirtina taip pat ir byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys, kurie ANK 569 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais:
Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo išdėstytos visos su P. B. inkriminuotu administraciniu nusižengimu susijusios aplinkybės. Nurodyta, jog (duomenys neskelbtini) yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 16 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 107 120,41 Eur. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių. Bendrovė nuo 2020 m. balandžio 8 d. buvo įtraukta į 75 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020 m. gruodžio 31 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“, nuo 2021 m. sausio 1 d. – į 89 grupę „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. VMI 2021 m. kovo 2 d. mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-11574 išdėstė Bendrovės 72 659,80 Eur sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 25 d. VMI 2021 m. rugsėjo 3 d. mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-46799 išdėstė Bendrovės 47 317,90 Eur sumokėjimą iki 2022 m. gruodžio 25 d. VMI 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimais Nr. (23.24-08) 327-68887 ir Nr. (23.24-08) 327-68888 nutraukė mokestines paskolos sutartis dėl Bendrovės mokestinių paskolų sutarčių sąlygų nevykdymo. VMI 2022 m. lapkričio 14 d. mokestine paskolos sutartimi Nr. (23.24-08) 327-85621 išdėstė Bendrovės 104 817,74 Eur sumokėjimą iki 2023 m. sausio 25 d. VMI 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (23.24-08) 327-10583 nutraukė mokestinės paskolos sutartį pasibaigus mokestinės paskolos sutarties terminui, kuri nebuvo įvykdyta (b. l. 1-3, 116-118, 119, 120-122, 123, 124-126 ir 127, 128-130).
Išanalizavus piniginių lėšų judėjimą AB SEB banke Bendrovės turimoje atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Ignalinos kredito unijoje esančioje Bendrovės sąskaitoje Nr. 5014401221200092 matyti, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. bendrovė vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, t. y.: 2022 m. birželio 7 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 14 489,16 Eur; 2022 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 16 000,00 Eur; 2022 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 16 000,00 Eur; 2022 m. liepos 15 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 000,00 Eur; 2022 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 16 000,00 Eur; 2022 m. liepos 22 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 30 000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 8 000,00 Eur; 2022 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 12 000,00 Eur; 2022 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 14 000,00 Eur; 2022 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 11 852,95 Eur; 2022 m. spalio 14 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 15 000,00 Eur; 2023 m. sausio 18 d. (duomenys neskelbtini) pervedė 10 254,44 Eur, taip pat atliko daug kitų mokėjimų, kurių suma mažesnė nei 8 000 Eur. Įvertinus Bendrovės sąskaitų išrašus nustatyta, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais, o ne VMI. Dėl tokių P. B. veiksmų buvo pažeisti VMI interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, P. B. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą (b. l. 47-93 ir 94-115).
Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo bei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo P. B.. Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023 m. rugsėjo 21 d. Taip pat matyti ir visa kita aktuali informacija apie (duomenys neskelbtini) (b. l. 4 ir 146-148).
Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašų matyti (duomenys neskelbtini) įsiskolinimai VMI susidarė už aplinkos teršimą, gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis bei pagal vykdomuosius dokumentus. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 16 d. duomenimis, Bendrovės bendras įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 107 120,41 Eur. Įsiskolinimas VMI lyginant su ankstesniais laikotarpiais tik didėjo (b. l. 5-46).
Taigi aukščiau aptartų įrodymų ir nurodytų teisės normų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog P. B., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, įtvirtintą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. P. B. teismo posėdyje nurodė, jog jis, būdamas (duomenys neskelbtini) vadovas, visais įmanomais būdais stengėsi vykdyti veiklą, nes tai vienintelis kelias įvykdyti mokestines prievoles, atsiskaityti su kreditoriais. COVID pandemija pakilusios metalų bei elektros energijos kainos buvo svarbiausia ir daugiausia įtakojančia skolų susidarymo priežastimi. Pripažino, kad buvo pažeistas atsiskaitymų eiliškumas, tačiau eiliškumą jis pažeidė ne iš savanaudiškų paskatų, o todėl, kad mokėjo darbuotojams atlyginimus, galvodamas, kad tokiu būdu padeda jiems išlaikyti šeimas, mažamečius vaikus, vykdė atsiskaitymus su tiekėjais, nes siekė išlaikyti bendrovę, be to per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. į VMI sąskaitą buvo sumokėta PVM – 30 923,67 Eur ir GPM – 51 022,07 Eur, pateikė tai patvirtinančius banko sąskaitos išrašus. Šios nurodytos aplinkybės nepateisina P. B. teisę pažeidžiančių veiksmų, nesilaikant kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
Vadovaujantis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad atsakomybėn traukiamas asmuo, žinodamas apie skolą valstybei ir jos nelikvidavęs, privalėdamas atsiskaityti su VMI, kaip trečios eilės kreditore, atliko atsiskaitymus su darbuotojais bei kitais kreditoriais, t. y. pažeidė Bendrovės kreditorių teises, nes Bendrovė, atsiskaitydama su kitais kreditoriais, nesilaikė imperatyvaus eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, ir tokiu būdu padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą. Taigi CK 6.930¹ straipsnyje numatyta tvarka suponuoja kreditorių eiliškumą, kuris reiškia, jog bendrovei neturint pakankamai piniginių lėšų įvykdyti visus kreditorinius įsipareigojimus, pirmiausia turi būti atsiskaitoma su pirmesnėje eilėje esančiais kreditoriais ir tik po to – su tais, kurie nurodomi žemesnėse eilėse. Šiuo atveju P. B., turėdamas įsiskolinimą valstybei, turėjo pirmiausiai atsiskaityti su VMI, o tik po to – su vėlesnės eilės kreditoriais. Net jei ir tokiais veiksmais P. B. siekė užtikrinti Bendrovės veiklos tęstinumą, tokia aplinkybė atsakomybės pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nešalina. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina jį veikus tyčia – P. B., kaip Bendrovės vadovės, žinodamas apie Bendrovės įsiskolinimą VMI, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, jos nesumažino, o atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais. Tokie duomenys patvirtina išvadą, kad įmonė, turėdama finansinių skolų valstybės biudžetui, ignoravo imperatyvią pareigą pagal CK 6.930¹ straipsnyje numatytą tvarką pirmiausiai visiškai atsiskaityti su VMI, ir tik po to atlikti einamuosius mokėjimus likusiems kreditoriams eiliškumo tvarka.
ANK 120 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorių teisių pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, spręsdamas dėl nuobaudos paskyrimo P. B., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą, jo asmenybę, tai, kad P. B. savo kaltę iš esmės pripažino, nurodė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, todėl teismas laiko, kad tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. P. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. P. B. dirba, baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus, tame tarpe ir už padarytus būnant (duomenys neskelbtini) vadovu, taip pat už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dalis nuobaudų dar galioja (b. l. 150-156), taip pat jis yra teismo nuteistas už dviejų nusikaltimų padarymą (b. l. 157) ir šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pažeidėjo teismo posėdyje nurodytas nusižengimo padarymo priežastis ir siekiant, kad administracinės nuobaudos taikymas atitiktų proporcingumo reikalavimą, skirtina sankcijoje numatyta bauda, kurios dydis yra itin artimas minimaliam.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
P. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001.
Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.