Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Linai Petrauskienei, dalyvaujant ieškovo atstovui Kęstučiui Jasiulevičiui, atsakovui G. P., trečiajam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo pagal ieškovo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams G. P. ir Ž. P. su trečiuoju asmeniu J. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė Ž. P. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie iškeltą bylą ir teismo posėdį ji buvo informuota, tačiau bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovai G. P. ir Ž. P. vengia atlikti savo pareigą auklėti vaiką ir Ž. P. visiškai nesirūpina savo dukra, o G. P. netinkamai rūpinasi dukra. Neesant duomenų, kad padėtis dėl Ž. P. elgesio gali pasikeisti, jos motinos valdžia į E. P. apribotina neterminuotai, o sprendžiant, kad padėtis dėl G. P. požiūrio į savo tėvo pareigas dar gali pasikeisti, jo tėvo valdžia į E. P. apribotina laikinai. Vaikui nustatytina nuolatinė globa ir nuolatine globėja skirtina jo močiutė J. S..

Teismo išvados grindžiamos tokiais įrodymais ir motyvais.

Nepilnametė E. P. paaiškino, kad savo motinos nepažįsta, nėra mačiusi ir nežino kur ji gyvena. Jos tėtis šiuo metu gyvena atskirai su kita teta. Ji gyvena su močiute ir broliu. Pas tėtį ji nueina kai jo pasiilgsta, o tėtis ateina pas ją. Pas močiutę jai nieko netrūksta, viskuo aprūpinta ir nori gyventi su ja ir toliau. Tėtis nesiūlė gyventi su juo ir teta, bet ji to ir nenorėtų, nes jai geriau pas močiutę.

Trečiasis asmuo J. S. su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad atsakovas, kuris yra jos anūkės tėvas, su savo žmona išsiskyrė 2003 metais ir nuo to laiko ji augina savo anūkus. Dar iki oficialių skyrybų jos marti Ž. P. savo dukrą E. P. paliko kūdikių namuose, iš kur mergaitę pasiėmė ir augino ji. Po skyrybų sūnus G. P. su vaikais gyveno pas ją namuose, tačiau prieš tris su puse metų išėjo gyventi pas sugyventinę R. J. ir vaikais rūpinasi tik ji viena. Atsakovas kaip tėvas savo dukra nesirūpina, nes žino, kad ji pilnai vaiku pasirūpins, todėl savo tėvo pareigų jis ir neatlieka. Iš atsakovo ji gauna tik priteistą išlaikymą. Mergaitės mama nuo 2003 metų nei karto nepasirodė, nepaskambino ir jokių žinių apie ją neturi, išlaikymo iš motinos mergaitė negauna.

Gimimo įrašas (b.l. 22) patvirtina, kad E. P. yra atsakovų dukra. 2003-08-22 teismo sprendimas patvirtina, kad atsakovams nutraukus santuoką E. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu G. P. (b.l. 26-27). 2010-07-29 seniūnės raštas patvirtina, kad atsakovų sūnus G. P. kreipėsi pagalbos dėl savo tėvo pareigų nevykdymo ir globos nustatymo jam ir jo sesei E. (b.l. 13). 2010-09-23 vaiko globos organizavimo komisijos posėdžio protokolas patvirtina, kad svarstant situaciją atsakovo G. P. šeimoje pastarasis pripažino, jog neatlieka savo tėvo pareigų, išlaikymą teikia ne kiekvieną mėnesį ir nepakankamą, kad nežada nieko keisti ateityje, o jo vaikai paaiškino, kad tėvas jais nesidomi, kad po jo išėjimo iš močiutės namų tapo ramiau gyventi, kad jie nori gyventi pas močiutę (b.l. 7-12). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-05 įsakymas Nr. 10V-644 patvirtina, kad E. P. nustatyta laikinoji globa ir jos laikinąja globėja paskirta J. S. (b.l. 14). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-07 įsakymas Nr. 10V-649 patvirtina, kad atsakovo G. P. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 23). Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-02-11 sprendimas patvirtina, kad iš atsakovų priteistas išlaikymas nepilnametei jų dukrai E. P., o šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta J. S. (b.l. 30-33). Kelmės rajono savivaldybės administracijos VTAS raštas patvirtina, kad Ž. P. su savo dukra po skyrybų nebendrauja, pati pasirūpinti vaiku negali dėl savo sveikatos būklės ir sutinka, kad E. P. globėja būtų J. S. (b.l. 46). Ž. P. rašytiniai paaiškinimai patvirtina, kad ji pripažįsta, jog nuo 2002 metų negyvena ir nebendrauja su savo vaikais, jais negali pasirūpinti ir sutinka, kad jų globėja būtų J. S. (b.l. 28, 47). VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro raštas patvirtina, kad nuo šeimos įrašymo į apskaitą momento iki šiol G. P. šeimoje pokyčių neįvyko ir jis nėra motyvuotas keistis (b.l. 50). Šeimos aplankymo aktai patvirtina, kad laikinosios globėjos namuose yra visos sąlygos nepilnametės E. P. normaliam ir harmoningam vystymuisi (b.l. 16-17, 19-21, 34-37, 43-44).

Visi šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė Ž. P., tiek iki laikinosios globos nustatymo E. P., tiek ir po to, o atsakovas G. P. po laikinosios globos nustatymo E. P., vengia atlikti savo pareigą auklėti dukrą.

Atsakovė Ž. P. visiškai nesirūpina savo dukra ir jos neišlaiko jau daugiau kaip devynerius metus, o vaikas net nepažįsta savo motinos. Pačios atsakovės rašytiniai paaiškinimai šioje byloje rodo, kad ji ir toliau neketina rūpintis savo dukra ir tokia padėtis nepasikeis, todėl įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgus į prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo turinį (CK 3.3 str. 1 d.), konstatuotina, kad nepilnametės teisių ir teisėtų interesų atsakovė Ž. P. užtikrinti negali. Kadangi tokia padėtis tęsiasi labai ilgai, o atsakovė nededa jokių pastangų šiai padėčiai pakeisti ir tarp jos su vaiku nėra jokio ryšio, teismas sprendžia, kad nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeiti, todėl motinos valdžia atsakovei Ž. P. apribotina neterminuotai (CK 3.180 str. 2 d.).

Atsakovas G. P. jau apie tris metus gyvena atskirai nuo savo dukros E. P. ir vengia atlikti savo tėvo pareigas visapusiškai rūpintis dukra, tačiau teikia jai priteistą išlaikymą, matosi ir bendrauja su ja, o nepilnametė taip pat nori bendrauti su savo tėvu. Todėl skirtingai nei vaiko motinos Ž. P. atveju, teismas mano, kad padėtis dukros ir tėvo santykiuose dar gali pasikeisti, nes jų ryšiai nėra nutrūkę, praeityje atsakovas jau buvo pakeitęs savo elgesį ir vieną kartą jau buvo išbrauktas iš socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitos, o šioje byloje priimtas teismo sprendimas gali paskatinti jį pakeisti savo požiūrį į jo asmeninių poreikių ir jo vaiko interesų derinimo prioritetus ir paskatinti pradėti tinkamai vykdyti tėvo pareigas. Todėl atsakovo G. P. atžvilgiu taikytinas laikinas tėvo valdžios apribojimas, nes teismas nesaistomas pareikštų reikalavimų ir priima sprendimą atsižvelgdamas į susidariusią padėtį ir vaiko interesus (CK 3.183 str. 2 d.).

Atsakovams išaiškinama, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.). Suėjus vieneriems metams nuo laikino tėvų valdžios ribojimo, jei jis nepanaikintas, vaikas gali būti įtraukiamas į galimų įvaikinti vaikų sąrašą (CK 3.219 str. 3 d.). Negalima įvaikinti vaiko, nepakeitus laikino tėvų valdžios ribojimo neterminuotu ar negavus tėvų sutikimo (CK 3.214 str.). Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 str.). Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 d.).

Atsakovams apribojus tėvų valdžią, jų dukrai E. P. nustatytina nuolatinė globa šeimoje ir jos globėja skirtina jos močiutė J. S., o vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su nuolatine globėja (CPK 407 str., CK 3.256 str., 3.259 str., 3.268 str.). Nors įstatymas numato, kad vaiko rūpintoju negali būti skiriamas asmuo sulaukęs 65 metų amžiaus arba vyresnis (CK 3.269 str. 7 p.), o J. S. yra 71-ių metų amžiaus, tačiau teismo nuomone ši formali kliūtis negali varžyti teismo priimant sprendimą šiuo klausimu, kadangi formalaus teisingumo vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime pažymėjo, kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; kad iš Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies teismams kyla pareiga teisingai ir objektyviai išnagrinėti bylas, priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus; kad Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas; kad konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu nėra neteisingi; kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Vadinasi teismo sprendimas, kuriuo nepažeidžiant CK 3.269 str. 7 p. reikalavimo, nepilnamečių močiutė vien tik dėl amžiaus cenzo nebūtų paskira jų rūpintoja, nors pagal visas kitas savybes ir emocinį ryšį su vaikais ji yra tinkama būti jų rūpintoja, formaliai atitiktų įstatymo reikalavimą, tačiau toks formalus teisingumas nebūtų tikrasis teisingumas šioje konkrečioje byloje. Todėl įvertinęs tai, kad nepilnametė yra labai prisirišusi prie savo močiutės ir visą savo gyvenimą gyvena su ja, kad tarp jų susiklostė stiprus dvasinis ryšys ir jų noras dėl globos sutampa, kad J. S. sveikata, pagal medikų išduotus dokumentus, yra tinkama būti globėja (b.l. 40-41) ir ji gerai charakterizuojama bei turi pedagoginį išsilavinimą (b.l. 18), kad ji niekada nebuvo bausta administracine tvarka (b.l. 53), kad iki vaiko pilnametystės liko mažiau kaip šeši metai, teismas sprendžia, kad vaiko močiutė, nepaisant jos amžiaus, pagal savo asmenines ir moralines savybes bei sveikatos būklę yra pajėgi tinkamai atlikti globėjos pareigas iki anūkė taps pilnamete ir globėjos funkcijas ji atliks geriau nei bet kas kitas.

Iš atsakovų solidariai priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, nuo kurių ieškovas yra atleistas, nes ieškinys iš esmės tenkinamas (CPK 96 str.). Iš atsakovų priteistina 25 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų valstybei, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 142 Lt žyminio mokesčio. Viso iš atsakovų priteistina 167 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 268 str., 282 str., 406 str., 496 str. teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią į dukrą E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Laikinai apriboti G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią į dukrą E. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnametei E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą ir nuolatine jos globėja paskirti J. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su globėja J. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdytina skubiai.

Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 167 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt septynis litus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.