Kauno apygardos teismo nutartis

2019-12-02 · Civilinė byla Nr. e2S-1999-260/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-02
Bylos Nr.
e2S-1999-260/2019
Teisminio proceso Nr.
2-40-3-00865-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
V. F.
Atsakovas
J. V., M. P., A. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1999-260/2019Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00865-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.1.; 3.3.2.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovams J. V., M. P. ir A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. F. 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams teisėjai J. V., M. P. ir A. P., kuriame prašė: 1) nustatyti ar J. V. turi supratimo negalią ar tik sudaro sąlygas A. P. nevykdyti teismo sprendimo; 2) patraukti M. P. A. P. bendraskole; 3) priversti A. P. atvykti į teismą ir paaiškinti kodėl nemoka priteistos skolos.

2. Nurodė, kad A. P. turi atvykti į teismą ir duoti paaiškinimus dėl skolos nemokėjimo priežasčių, taip pat turi būti nustatyta jo gyvenamoji ir darbo vietos. M. P. turėtų paaiškinti kur padėjo pinigus už ieškovės investicijų pardavimą. Teisėja J. V. turėtų atsakyti kaip asmuo pateisinęs teismo sprendimo nevykdymą ir įstatymų nepaisymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.

4. Teismas nurodė, kad ieškovės pateikto ieškinio turinys neatitinka įstatymų procesiniam dokumentui keliamų ir elementarių visuomenėje priimtų asmenų bendravimo reikalavimų, yra įžeidžiantis ir nepagarbus, pažeidžiantis kitų asmenų ir įstatymo saugomus interesus. Ieškinyje ieškovė net nesuformulavo aiškių reikalavimų, tik išliejo savo neigiamas emocijas dėl jos netenkinančių priimtų sprendimų. Išreiškiami kaltinimai teisėjai dėl nekompetencijos, dėl teisėjos darbo pobūdžio, dėl priimtų jai nepalankių sprendimų proceso metu. Teismas ieškovės pateikto dokumento formuluotę laikė nepagarbia bei darančią žalą kitiems asmenims.

5. Taip pat teismas nurodė, kad visi reikalavimais yra tiesiogiai susiję su Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. priimta nutartimi, kuria buvo atmestas ieškovės skundas. Ieškovė prašė minėtą Kauno apygardos teismo nutartį priėmusią teisėją patraukti atsakove, kadangi, jos nuomone, teisėja priima sprendimus, kurie netenkina ieškovės, todėl jai kyla abejonės dėl teisėjos sugebėjimo suprasti įstatymų įgyvendinimą. Kauno apygardos teismo nutartis yra neskundžiama, todėl ieškovė ieško kitų galimybių paveikti jai nepalankius procesus, ar daryti įtaką teisėjų sprendimams. Teismas tokį ieškovės pasirinktą teisių gynimo būdą laikė akivaizdžiu piktnaudžiavimu savo teisėmis už kurį gali būti paskirta iki 5 000 Eur bauda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis). Be to, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, jog ieškovė sistemingai teikia teismams nepagrįstus reikalavimus, kurių didesnė dalis yra nepriimami.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu V. F. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Marijampolės apylinkės teismo teisėja grasindama 5 000 Eur bauda V. F., varžo jos ir jos dukters teises. Ieškovė ieškinį reiškia atsakovams (asmenims) ir teisėtai reikalauja atsakymų.

6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškinyje ieškovė net nesuformulavo aiškių reikalavimų, tik išliejo savo neigiamas emocijas dėl jos netenkinančių priimtų sprendimų. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio, jame išdėstyti reikalavimai yra labai aiškūs ir paprasti.

6.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodė, jog ieškovės pateikto dokumento formuluotė rodo nepagarbą teismams, nes jokios nepagarbos nėra. Jokio įžeidžiančio įstatymus žodžio nebuvo parašyta. Ieškinyje taip pat nėra jokių kaltinimų, kuriais būtų daroma žala kitiems asmenims. Viskas yra aišku ir atitinka įstatymo reikalavimus, nes ji, ieškovė, siekia, kad A. P. tyčia netrukdytų vykdyti teismo sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė V. F. 2019 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams teisėjai J. V., M. P., A. P., prašydama nustatyti ar J. V. turi supratimo negalią ar tik sudaro sąlygas A. P. nevykdyti teismo sprendimo, patraukti M. P. A. P. bendraskole ir priversti A. P. atvykti į teismą ir paaiškinti kodėl nemoka priteistos skolos.

10. Skundžiama nutartimi Marijampolės apylinkės teismas atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, argumentuodamas tuo, jog ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimais, kurie negali būti nagrinėjami atskiroje byloje.

11. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ji ieškinį pareiškė atsakovams (asmenims) ir turi teisę reikalauti, kad jie pateiktų atsakymus į jai kylančius klausimus.

12. Civilinis procesas vyksta pagal įstatymų nustatytą tvarką, kurios turi laikytis tiek teismas, tiek proceso dalyviai. Civilinio proceso teisės normos turi užtikrinti veiksmingą asmens teisės į teismą, įtvirtintos Konstitucijoje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įgyvendinimą. Į šią principinę nuostatą turi būti atsižvelgiama teismui aiškinant ir taikant civilinio proceso teisės normas. Civilinis procesas turi užtikrinti veiksmingą ir realų teisės į teisingą teismą įgyvendinimą abiem ginčo šalims (tiek ieškovui, tiek atsakovui), todėl civilinio proceso teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos taip, kad pasiektas rezultatas neprieštarautų šiems principams.

13. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia (lot. be visa ko) turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad bylinėjimasis teisme negali būti savitikslis, juo turi būti siekiama konkretaus materialiojo rezultato. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.).

15. Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą nurodydama, jog teismas neteisingai taikė civilinio proceso normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti jos ieškinį. Apeliantės argumentai, jog teikiamas teismui ieškinys, kurio reikalavimai yra jai kylantys klausimai į kuriuos atsakymus turi pateikti atsakovai, atitinka įstatymo procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus bei nagrinėtinas teisme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti jį priimti, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės reikalavimai – nustatyti ar atsakovė J. V. turi supratimo negalią, ar tik sudaro sąlygas A. P. nevykdyti teismo sprendimo ir priversti A. P. atvykti į teismą ir paaiškinti, kodėl nemoka priteistos skolos, – yra akivaizdžiai nenagrinėtini civilinėje byloje kaip ieškinio reikalavimai. Teisėjo, priėmusio procesinį dokumentą baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, asmeninės savybės ir veiksmai negali būti vertinami civilinėje byloje. Privertimas atsakovo atvykti į teismą ir paaiškinti, kodėl jis nemoka skolos, nesukels ieškovei jokių materialiojo pobūdžio teisinių pasekmių. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė ieškinį šioje dalyje priimti, nurodydamas, kad tokie reikalavimai nenagrinėtini teisme.

16. Kartu apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas patraukti atsakovę M. P. A. P. bendraskole, gali būti nagrinėjamas civilinėje byloje, savo esme tai yra reikalavimas pripažinti bendraskoliu ir tokio reikalavimo patenkinimas sukurtų materialiojo pobūdžio pasekmes. Todėl ieškinį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nepagrįstai, įvertinus tai, kad ieškinys akivaizdžiai nepilnai atitinka Civilinio proceso kodekso 135 straipsnio ieškinio turiniui keliamus reikalavimus, privalėjo nustatyti ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis yra iš dalies neteisėta ir nepagrįsta, todėl jos dalis, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovei M. P. su reikalavimu pripažinti ją A. P. bendraskole, naikintina ir ieškinio priėmimo šioje dalyje klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties dalis, kuriomis: 1) atsisakyta priimti ieškinį atsakovei J. V., kuriuo prašoma nustatyti, ar J. V. turi supratimo negalią, ar tik sudaro sąlygas A. P. nevykdyti teismo sprendimo; 2) atsisakyta priimti ieškinį atsakovui A. P., kuriuo prašoma priversti A. P. atvykti į teismą ir paaiškinti kodėl nemoka priteistos skolos.

Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti ieškinį atsakovei M. P. su reikalavimu pripažinti M. P. A. P. bendraskole, ir ieškinio priėmimo šioje dalyje klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Raimondas Buzelis