Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu D. S. kaltu prisipažino iš dalies, t.y. neprisipažino kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, tačiau prisipažino palikęs nukentėjusiąją be pagalbos. Kaltinamasis parodė, kad 2009 m. gruodžio 12 d. 06:30 val., vairuodamas sutuoktinei priklausantį automobilį FIAT BRAVO” valstybinis registravimo Nr. CNC 147, neturėdamas teisės vairuoti, važiavo keliu nuo Darbėnų mstl, Kretingos raj. Kretingos m. kryptimi, tame kelyje leistinu, kaip mano greičiu. Prie kelio ženklo „Darbėnai“ pamatė priešpriešiais atvažiuojantį kitą automobilį maždaug pieš 200 metrų, išsukusį iš sodų bendrijos. Prasilenkiant su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu D. S. sulėtino greitį, o prasilenkus jiems - padidino greitį maždaug iki 70-80 km/h. Važiavo įjungęs artimąsias žibintų šviesas. Važiuojant su trumposiomis žibintų šviesomis, jis gerai matė 2-3 signalinius stulpelius dešinėje kelio pusėje. Automobiliams prasilenkus ir kiek pavažiavus, laiko atžvilgiu apie vieną minutę (negalėjo nurodyti kokiu atstumu) už 1 m, savo eismo juostoje, jos viduryje, pamatė baltą tašką, kaip suprato maišą uždėtą ant dviračio ir šalia einančią moterį, kurią partrenkė, bei atsitrenkė ir į jos dviratį dešiniu automobilio kampu. Pamatė ir vyrą stovintį kelkraštyje lygiagrečiai partrenktai moteriai. Moteris su dviračiu, pasak kaltinamojo, ėjo arčiau kelio vidurio, nes jei jis būtų važiavęs tiesiai, tai moterį būtų partrenkęs automobilio viduriu, o jis mėgino išvengti susidūrimo ir suko į kairę pusę maždaug 7-10 laipsnių kampu ir bandė stabdyti, automobiliu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Sustojo maždaug 1 m už nukentėjusiosios, ji liko už automobilio, išsigandęs, kad vairuoja automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti pasišalino iš įvykio vietos, bei paaiškino, jog skubėjo į darbą. Pasak kaltinamojo nukentėjusioji ėjo kelio dešiniojoje važiuojamojoje dalyje ir jis šviesomis jos neatšvietė, todėl ir nepastebėjo. Nurodė, kad kelias įvykio vietoje yra tiesus, įvykio metu buvo tamsu ir kelio danga sausa. Atšvaito ant dviračio galinės dalies nepastebėjo, mano, kad jo ten nebuvo. Mano, kad šio įvykio kilimui įtakos turėjo pačios nukentėjusiosios veiksmai: ji ėjo stumdama dviratį arčiau kelio vidurio ir, pagal jį, neaišku ar ji turėjo atšvaitus, ar buvo atšvaitai ant dviračio, bei ji nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės. Nurodė, kad būdamas išsigandęs nuvažiavo iki Dimitravo kelio apie 5-6 km nuo įvykio vietos ir sustojo. Pamatęs stovintį automobilį, priėjo prie jo, viduje sėdėjo keturi žmonės. Automobilio durys buvo užrakintos, todėl jis nubėgo į mišką, palikęs kelyje stovėti automobilį. Maždaug po 1 valandos jis pats paskambino į policiją ir sužinojo, kad jo partrenkta moteris yra sužeista. D. S. po dviejų valandų išėjęs iš miško policijos pareigūnų buvo pristatytas į policijos komisariatą, kur buvo patikrintas jo blaivumas. D. S. prisipažįsta katu palikęs nukentėjusiąją be pagalbos, kai grėsė pavojus jos gyvybei.

N. V. K. apklausta teismo posėdyje liudytoja, parodė, kad įvykio rytą ji ir M. K., turėtą metalo laužą dviračiais vežė keliu Darbėnai – Kretinga. Dviratis priklausė jai ir ant jo purvasargio, M. K. pritvirtinęs raudonos spalvos atšvaitą. Prie bagažinės dviračio buvo pritvirtintas baltos spalvos „Maksima“ maišas su metalo laužu. Be to nukentėjusioji V. K. parodė, kad kartu su M. K. 2009-12-12 apie 06 val. 30 min. dviračiu važiavo keliu Kretinga-Skuodas, Kretingos miesto link. Nurodė, kad ant jos priekinio dviračio purvasargio buvo pritvirtintas baltos spalvos atšvaitas, o ant galinio dviračio purvasargio lipnia juosta buvo pritvirtinta kita purvasargio dalis su raudonu atšvaitu. Nei ji, nei M. K. šviesą atspindinčios liemenės nedėvėjo. Ji važiavo dviračiu M. K. priekyje, žvyruota kelkraščio dalimi. Pravažiavus Darbėnus, abu sustojo parūkyti. Stovėjo ant žvyruotos kelkraščio dalies. Baigusi rūkyti, pamatė nuo Darbėnų atvažiuojantį automobilį, M. K. pasakė, kad pradės važiuoti pravažiavus šiam automobiliui. Stovėdama dviratį laikė prie dešinio šono. Kaip buvo partrenkta negali pasakyti, nes nespėjo to suvokti. Atsimena, kad po smūgio buvo nublokšta ant žemės ir labai skaudėjo visą kūną. Ją partrenkęs automobilis nebuvo sustojęs Pamena, kad buvo sustoję nepažįstami žmonės, girdėjo kaip M. K. jiems parodė nuvažiuojantį automobilį, ir jie nuvažiavo paskui jį. Įvykio metu ji buvo sužalota, buvo suplėšytas plautis, sulaužytas žandikaulis, nosis, koja, neteko datų, buvo lūžę šonkauliai, sutrenkta galva, sumuštas veidas, veide ilgą laiką buvo matomos kraujosruvos.

Apklaustas liudytoju M. K. parodė, kad 2009-12-12 apie 06 val. 25 min. su V. K. nuo Darbėnų miestelio link Kretingos važiavo dviračiais. Prie jo dviračio buvo lempa, kuri švietė. Ant V. K. dviračio buvo atšvaitas, kuris aiškiai matėsi. V. K. ant dviračio bagažinės vežė maišą su daiktais. Kelyje apšvietimo nebuvo, tik kelkraštyje stulpeliai su atšvaitais. Jie abu šviesą atspindinčios liemenės nedėvėjo. Kelias įvykio vietoje yra tiesus. Nematė jokio automobilio atvažiuojančio priešpriešiais. Sustojo parūkyti kelyje nuo Darbėnų link Kretingos šalikelėje. Parūkius, V. K. pirma pradėjo eiti stumdama dviratį, o jis, stovėdamas dešinėje dviračio arčiau kelio, pasilenkęs prie dviračio veržė atsilaisvinusį varžtą, kuomet pro jo kojas „prašvilpė“ 1 cm atstumu automobilis ir trenkėsi į nukentėjusiąją, kuri nukrito kelkraštyje galva ant kelio, o jos dviratis buvo nusviestas į griovį. Kraujo dėmė ant kelio buvo toje vietoje, kur buvo V. K. galva. Automobilis nestabdė ir nesustojęs nuvažiavo. Ant kelio nebuvo jokių stabdymo žymių. Po įvykio iškart privažiavo automobilis ir jame buvusiam vyrui pasakė, kad įvyko autoįvykis, o moterį partrenkęs automobilis nuvažiavo link Kretingos m. Jis telefonu apie įvykį pranešė V. K. dukrai. Atvykus policijos pareigūnams parodė kelkraštyje buvusias padangų žymes, tačiau policijos pareigūnai, atlikdami įvykio vietos apžiūrą, šių žymių nepasižymėjo, nurodydami, kad tai iš seniau likusios padangų žymės. Po avarijos V. K. dviratis buvo nusviestas link griovio, kurį jis ištraukė link važiuojamosios kelio dalies. Nurodė, kad nežinojo, jog jo liesti yra negalima. Paaiškino, kad nukentėjusiosios dviračio purvasaugis buvo sulūžęs ir jis lipnia juosta buvo jį sutvirtinęs, o atšvaitas ant purvasaugio buvo priveržtas varžtu, kurio policijos pareigūnai iš įvykio vietos nepaėmė, nors jis jį jiems parodė purvasargio buvimo vietą. Tuomet jis iš įvykio vietos paėmė V. K. dviračio purvasaugio dalį ir jį pristatė į policijos komisariatą.

Apklaustas liudytoju E.L. parodė, kad jis atliko nagrinėjamo kelių eismo įvykio vietos apžiūrą ir šio veiksmo rezultatus fiksavo braižė įvykio vietos schemoje. Schemoje prie įvykio vietos apžiūros protokolo nurodyta, kur buvo rastas purvasaugis, ir jis nepamena ar jis buvo paimtas iš įvykio vietos.

Liudytojas G. D. parodė, kad jis dirba Kretingos rajono PK VTS KPP vyresniuoju patruliu. 2009-12-12 tarnybos metu gavo pranešimą, kad kelyje Kretinga – Skuodas įvyko eismo įvykis ir iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilio vairuotojas, kuris partrenkė moterį. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji buvo išvežta GMP. Įvykio vietoje rastas vyriškis paaiškino, kad jiems stovint kelkraštyje, automobilis partrenkė moterį ir nesustojęs nuvažiavo. Įvykio vietoje buvo pabirę įvairių daiktų. Nurodė, kad iš įvykio vietos buvo paimtas dviratis, kuris rastas šalikelėje, o purvasaugio nepaėmė, nes toje vietoje buvo daug išvėtytų įvairių dalių.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2009-12-12 apie 06.30 val. važiavo kaip keleivis automobiliu, vairuojamu J. Š.. Važiavo keliu Kretinga-Darbėnai, link Kretingos m., sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo tamsus paros metas, sniego nebuvo, kelkraštyje buvo stulpeliai su atšvaitais. Važiavo su įjungtomis automobilio ilgosiomis šviesomis ir kelias matėsi apie 100 m į priekį. Pirmiausia kelyje pastebėjo išbarstytus metalinius daiktus ir todėl sustojo, tuomet pamatė gulintį žmogų kelkraštyje, ir šalia jo stovintį vyriškį. Paklausus kas atsitiko, sužinojo, kad automobilis partrenkęs žmogų nesustojęs nuvažiavo keliu į priekį. Pamatęs galines automobilio šviesas priekyje savęs, nusivijo automobilį. Šį automobilį pasivijo Dimitravo kaime, kuriam sustojus, jie sustoję matė automobilyje sėdintį vairuotoją. Nepastebėjo kaip automobilio vairuotojas pasišalino iš automobilio. Atvykus policijos pareigūnams, jie išvažiavo į darbą.

Liudytojas J. Š. parodė, kad 2009-12-12 apie 06.30 val. jo vairuojamu automobiliu, kartu su A. K. važiavo iš Darbėnų mstl. į darbą. Važiuodamas keliu buvo įsijungęs ilgąsias šviesas, bei važiavo apie 80 km/h greičiu. Pravažiavus už Darbėnų mst. ženklo išgirdo metalo skambėjimą ir kelyje „kažką sumirguliavus“. Pastebėjo ant kelio išsimėtytus daiktus. Stabdymo žymių nematė. Persijungė į trumpąsias matymo šviesas. Sustojus, A. K. atidarė keleivio dureles ir paklausė kas atsitiko, išgirdo kaip pasakė, kad automobiliu partrenktas žmogus ir automobilis nesustojęs nuvažiavo. Pamačius tolumoje nurodyto automobilio galines šviesas, jį pradėjo vytis. Pasivijo už geležinkelio pervažos Tūbausių kelyje, kur jis sustojo. Privažiavus prie automobilio, pamatė jame sėdintį vairuotoją. J. Š. automobiliu apsisukus ir sustojus, iš automobilio išlipo vairuotojas, kuris kaip pasirodė, buvo nusiteikęs agresyviai, priėjęs prie jų automobilio mėgino atidaryti dureles, jų neatidaręs nubėgo į tamsą kur jo nebesimatė. Atvykus policijos pareigūnams, jie išvažiavo.

Liudytojas E. L.parodė, kad 2009 m. gruodžio mėn. 12 d. apie 06 val. 30 min. tarnybos metu gavo pranešimą apie eismo įvykį, įvykusį kelyje Kretinga-Skuodas. Dirbo kartu su vyr. patruliu V. M.. Vykstant į įvykio vietą, buvo pranešta, kad automobilis partrenkęs žmogų pasišalino iš įvykio vietos, tačiau, pagal liudytojų nurodymą, automobilis buvo surastas kelyje link Dimitravo k., todėl jis su V. M. nuvyko prie pasišalinusio automobilio, kur buvo du vyrai kurie persekiojo pasišalinusį automobilį, norėjo sulaikyti vairuotoją, tačiau jis pasislėpė miške. Atvykus prie pasišalinusio automobilio, kriminalinės policijos darbuotojams, jis su V. M. nuvyko į įvykio vietą. Įvykio vietoje nukentėjusios moters nebebuvo, tačiau buvo vyras kartu su nukentėjusiąja važiavęs dviračiais į Kretingą. Vyras pasakė, kad jis su nukentėjusiąja vežė metalo laužą į Kretingą, metalas buvo išsimėtęs ant važiuojamosios kelio dalies, tačiau kai jie atvyko, vyras jį jau buvo surinkęs į krūvą. Įvykio vietoje buvo dviratis, kuris ir buvo pažymėtas avarijos plane, buvo pažymėtas ir purvasaugis, tačiau ar tai tas pats purvasaugis, kuris jam rodomas teismo apklausos metu, pasakyti negalėjo. Iš įvykio vietos jokių daiktų nei jis, nei V. M. neėmė, nes daiktinius įrodymus paprastai paima tyrėjas. Įvykio vietoje buvo iki atvyko tyrėjas G. D., matė kaip jis paėmė dviratį, tačiau ar paėmė purvasaugį nematė. Tikslesnės informacijos apie apklausiamą įvykį duoti negalėjo, nes nepamena.

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 12 d., Kretingos rajone, kelyje Kretinga – Skuodas 13 km 66 m 50 cm užfiksuotas dešiniojo kelkraščio plotas 0,80 cm, važiuojamoji kelio dalis 6,30 m. Nuo kelio ženklinimo 13/40 žyminčio kilometrus 60m 0,5m atstumu link Skuodo ir 0,20 m iki dešiniojo kelio krašto ant asfalto rasta kraujo dėmė. Nuo kraujo dėmės 4,40 m atstumu žolėje rastas dviratis. Žolėje rastas purvasaugis. (I t., b. l. 9-11).

Daikto - V. K. dviračio- apžiūros protokolas ir foto lentelė patvirtina, kad dviratis, paimtas įvykio vietos apžiūros metu, sugadintas, t.y. priekinio rato purvasaugis atplėštas nuo priekinės rėmo šakės įtvirtinimo, ant galinio rėmo pritvirtinta bagažinė sulankstyta, taip pat sulankstyti: galinis ratas, galinio rėmo šakė, galinis purvasuagis. Priekyje vairo pritvirtintas juodos spalvos krepšys, kurio priekyje yra baltos spalvos atšvaitas.(I t., b. l. 18-20)

Liudytojo M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme patvirtina, kokiu būdu V. K. dviračio purvasaugio dalis nebuvo paimta įvykio vietos apžiūros metu. (I t. 37,.II t. 29-33)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad M. K. 2010-02-03 pateikė plastikinį dviračio purvasaugį su pritvirtintu raudonu atšvaitu (I t. b. l. 45). M. K. 2010-02-03 apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu nurodė šio daikto pateikimo aplinkybes, kad jis įvykio vietos apžiūros metu buvo nurodęs policijos pareigūnams, kur guli dviračio purvasaugio dalis, tačiau jiems jo nepaėmus, jis jį parsinešė namo.(I t. b. . 37)

Daikto (purvasaugio) apžiūros protokolas, foto lentelė patvirtina, kad ant purvasaugio yra atšvaitas. (b.l. 46-50)

Parodymų patikrinimų įvykio vietoje protokolu, parodymų patikrinimo eismo įvykio vietos sudaryta schema, foto lentelėmis nustatyta, kad liudytojas M. K. parodė vietą įvykio metu, kurioje jis stovėjo, t.y. - jis stovėjo apie 0,7m atstumu nuo važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje, maždaug už 16 m. nuo jo, 0,6 m nuo važiuojamosios kelio dalies, kelkraštyje stovėjo V. K., dviratis stovėjo šalia jos dešinio šono. (I t. b . l. 38-42)

Parodymų patikrinimų įvykio vietoje protokolu, parodymų patikrinimo eismo įvykio vietos sudaryta schema, foto lentelėmis nustatyta, kad nukentėjusioji V. K. parodė, kad ji stovėjo 0,8 m nuo važiuojamosios kelio dalies kelkraštyje, dviratį laikė 1,2 m nuo važiuojamosios kelio dalies prie dešinio šono. (1 t., b. l. 67-71)

2009 m. gruodžio 12 d. automobilio apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu ir foto lentele nustatyti automobilio Fiat Bravo CNC 147 išoriniai sugadinimai priekinio bamperio, priekinės dešinės pusės žibinto, priekinės dešinės pusės posūkio rodiklio, variklio dangčio, priekinio stiklo, stogo, priekinės dešinės pusės sparno, dešinės pusės šoninio vaizdo veidrodėlio. (1t.,b.l. 15-17).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto Rimanto P. P. išvada 2010-03-01 Nr. G281/10(03) patvirtina, kad 2009 m. gruodžio 12 d., apie 06.30 val., V. K. padaryti šie sužalojimai: galvos sumušimas su muštine žaizda kairio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis veide, dešinio smilkinkaulio ir kaukolės pamato lūžiu, oro susikaupimu kaukolės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimu, kairės pusės orbitos lūžiu, apatinio žandikaulio lūžiu, kairės pusės II-III šonkaulių lūžis, kairio plaučio pažeidimas su kraujo patekimu į pleuros ertmę, kraujo susikaupimas dešinėje pleuros ertmėje, dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio dvigubas skeveldrinis lūžis. Šiuos sužalojimus V. K. galėjo patirti 2009-12-12 eismo įvykio metu užduoties aprašomojoje dalyje nurodytomis aplinkybėmis. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių III skyriaus 6.6.1. punktas) (I t., b. l. 55-56).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-11-03 DL-1 Nr. 0463239 Darbingumo lygio pažyma bei neįgaliojo pažymėjimu NP Nr. 0462855 nustatyta, kad nukentėjusiosios V. K. netektas darbingumas šešiasdešimt proc. (60%). (I t., b. l. 162, 163)

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto V. P. 2010-06-21 išvada Nr. 11K-191, kurioje nurodyta, kad tikėtina, kad įvykio metu automobilis Fiat Bravo reg. Nr. CNC 147 priekiniu dešiniuoju kampu atsitrenkė į dviračio galą, kuris susidūrimo sąlyčio metu veikusių jėgų pasekoje nuo pirminio sąlyčio vietos buvo bloškiamas įstrižai: automobilio judėjimo kryptimi bei nuo jos į dešinę. Tikėtina, kad dviračiui iš kairės buvo žmogus, kuris buvo partrenktas automobilio priekinės dalies dešiniąja puse ir partrenkimo metu užkrito ant automobilio priekinės dalies, atsitrenkė į priekinio lango stiklą bei stogo priekinį kraštą. Tikėtina, kad partrenktas asmuo buvo nublokštas nuo pirminio sąlyčio vietos artima automobilio judėjimo krypčiai kryptimi. Automobilis Fiat Bravo pėsčiąją V. K. partrenkė ir prie jos buvusį dviratį kliudė kelio dešinėje pusėje, žiūrint automobilio važiavimo prieš įvykį kryptimi, prieš įvykio vietoje aptiktus ir užfiksuotus pėdsakus. Dėl akto tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio „Fiat Bravo", reg. Nr. CNC 147, važiavimo greičio prieš pat eismo įvykį. Tikėtina, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei tiesioginiame priežas­tiniame ryšyje su įvykio kilimu buvo V. K. veiksmai, - tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamojoje dalyje sudarė sunkiau pastebimą kliūtį automobilio „Fiat Bravo" judėjimui. Jeigu prieš įvykį susidariusioje situacijoje automobilio „Fiat Bravo" vairuotojas D. S. važiuodamas 90 km/h greičiu turėjo objektyvią galimybę pastebėti grėsmę eismo saugumui keliančią ir kliūtį jo automobilio judėjimui sudarančią V. K. su dviračiu iš didesnio nei apie 87,2 m atstumo (važiuodamas 60 km/h greičiu - iš didesnio nei apie 48,5 m atstumo), tai D. S. veiksmai, - savalaikiai nestabdė vairuojamo automobilio, - techniniu požiūriu buvo prie­žastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu (b. l. 142-148)

Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperčių G. G. ir L. L. 2012-03-06 ekspertizės aktu Nr. 11-2657 (11), 11-597 (12), 11-615(12)K-191, nustatyta, kad pateikti V. K. priklausančio dviračio užpakalinio rato metalinis purvasaugis ir plastikinis purvasaugis buvo sąlytyje bei tirti pateiktas plastikinis purvasaugis su raudonos spalvos atšvaitu buvo uždėtas ir prispaustas (tikėtina, apvyniojus lipnia juostele) prie V. K. priklausančio dviračio metalinio purvasaugio dalies, kuri padengta gelsvai baltos spalvos dažais. (III tomas, b. l. 83-89)

Alkotesterio duomenys patvirtina, kad po eismo įvykio 2009-12-12 d. 09:18 val. buvo kaltinamasis D. S. buvo blaivus (I t., b. l. 75). Mykolo Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus specialisto išvada 2009-12-19 Nr. T-A 1978/09 (03) patvirtina, kad kaltinamasis D. S. po eismo įvykio praėjus 3 val. 15 min. buvo blaivus.

Administracinio teisės pažeidimų protokolu Nr. E956240, surašytu 2010-05-03 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos raj. PK VTS Kelių policijos poskyrio specialisto, vyresniojo inspektoriaus Daivaro Dainavičiaus, nustatyta, kad kaltinamasis D. S. 2009-12-12 d. 06:30 val. įvykusio eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę FIAT BRAVO valstybiniai Nr. CNC 147, neturėdamas teisės vairuoti. (I t., b. l. 132)

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis D. S., vairuodamas automobilį FIAT BRAVO valstybiniai Nr. CNC 147, pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktų (nauja redakcija patvirtinta LR Vyriausybės 2008 m. liepos16 d. nutarimu Nr. 768) reikalavimus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto matomos kliūties, nesulėtino greičio ir prireikus nesustojo, nors to reikėjo dėl susidariusių aplinkybių, esant blogam matomumui, bei atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, taip partrenkė važiuojamosios kelio dalies kraštu ėjusią ir dviratį vedusią V. K. ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. K. sunkiai sutrikdyta sveikata. Nustatyta, kad D. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 p. reikalavimus, turėdamas pareigą ir galimybę rūpintis nukentėjusiąja - V. K., bei galimybę suteikti pirmąją pagalbą, kai grėsė pavojus nukentėjusiosios gyvybei (skubiai iškviesti medicininę pagalbą), jos nesuteikė ir niekam nepranešęs apie eismo įvykį pasišalino iš įvykio vietos. Nenustatyta, kad D. S. pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 132 punkto (nauja redakcija patvirtinta LR Vyriausybės 2008 m. liepos16 d. nutarimu Nr. 768) reikalavimą, todėl šis punktas šalintinas iš kaltinimo.

Kaltinamasis D. S. neprisipažino pažeidęs Kelių eismo taisykles ir teigė, kad pati nukentėjusioji pažeidė minėtų taisyklių reikalavimus, t.y. tamsiu paros metu ėjo keliu, be atšvaitų ir šviesą atspindinčios liemenės, jos veiksmai sudarė pavojingą ir sunkai pastebimą kliūtį. Aukščiau išdėstyti ir aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog D. S. nurodytas įvykio metu buvęs jo automobilio važiavimo greitis – apie 70-80 km/h, nors ir leistinas maksimalus greitis tame kelyje, visgi nebuvo saugus. Šią išvadą, kaip matyti iš protokole esančių įrašų, teisiamajame posėdyje patvirtino ir specialistu apklaustas V. P. (t.2, b. l. 57-60). Be to, kaip matyti iš jo išvados, pagal tyrimui pateiktus duomenis, nustatyti automobilio „Fiat bravo“ greitį buvusį prieš eismo įvykį, nebuvo galima, o D. S. nurodytas, apie 60 km/h greitis, techniniu požiūriu priimtinas buvusiomis eismo įvykio metu kelio sąlygoms tik tuomet, jeigu kelio ir jo elementų matomumas buvo nemažesnis kaip 48,5 m (t. 1, b. l. 147). Įvykio metu buvusios eismo sąlygos: tamsus paros metas, sausa kelio danga, įjungtos artimosios šviesos rodo, kad vairuotojas turėjo būti atidus ir pasirinkti mažesnį negu leistinas maksimalus 90 km/h greitis, kuris techniniu požiūriu buvusiomis eismo įvykio metu kelio sąlygomis buvo nesaugus. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad jis važiavęs 60 km/h greičiu, prieš įvykį jį padidino iki 70-80 km/h. Pažymėtina ir tai, jog kelio kelkraštis, kaip ir nurodė D. S., buvo pažymėtas stulpeliais su atšvaitais. Gi, pasak jo, pastarasis gerai matė 2-3 stulpelius į priekį, todėl nerealu, kad gerai matydamas šiuos stulpelius, tuo pat metu nematė ir ta pačia kryptimi einančių žmonių stumiančių dviračius, ar bent jau dviračio atšvaito ir balto maišo ant dviračio bagažinės. Apie matomumą kelyje parodė ir liudytojas A. K., važiavęs automobilyje už D. S. automobilio, nes iš jo paaiškinimų matyti, kad pirmiausia išgirdę kelyje garsą ir perjungus ilgąsias žibintų šviesas į trumpąsias, pamatė ant kelio išmėtytus smulkius daiktus ir sustojo. Važiuojant su ilgosiomis žibintų šviesomis matomumas buvo apie 100 metrų. Šios aplinkybės taipogi leidžia daryti išvadą, kad D. S. visgi važiavo nesaugiu greičiu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, dėl ko nespėjo savalaikiai sureaguoti ir išvengti susidūrimo su nuketėjusiąja ir jos stumiamu dviračiu.

Atkreiptinas dėmesys, kad D. S. kėlė įvairias įvykio versijas ir nebuvo nuoseklus, tiek dėl atstumo, kuriuo nuo dešiniojo kelio krašto ėjo moteris vedina dviračiu (pirmojo apklausoje jis nurodė, kad pamatė šalikelėje stovėjusį žmogų, kuris buvo atsirėmęs į dviratį, o priekyje už jo ant kelio stovėjo dar vienas žmogus su dviračiu, kai teismo posėdžio metu aiškino, kad abu žmonės ėjo lygiagrečiai vienas kito), tiek ir dėl priešpriešiais atvažiuojančio automobilio. Tačiau, šias D. S. versijas objektyviai paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma.

Kaltinamasis, neigdamas savo kaltę, teigė, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo V. K.- veiksmai, - tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamojoje dalyje sudarė sunkiau pastebimą kliūtį automobilio judėjimui. Vertinant specialisto išvadą Nr. 11K-191 (10), atsižvelgiama į tai, kad eismo įvykio tyrimas buvo atliekamas nesant objektyvių duomenų, nes iš eismo įvykio vietos pasišalino automobilis, nebuvo jokių stabdymo žymių, automobilio greitį apibūdinančių pėdsakų, todėl tyrimo metų buvo naudoti apytikriai duomenys laikant, kuriais remiantis nustatyta, kad automobilis važiuodamas 90 km/h greičiu, įjungtomis artimosiomis šviesomis ir kliūtį galėjo pastebėti 87,2 m atstumu, o automobilis važiuodamas 60 km/h greičiu, įjungtomis artimosiomis šviesomis ir kliūtį galėjo pastebėti 48,5 m atstumu. Tačiau šios išvados nepatvirtina byloje ištirti įrodymai. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 06:30 val., liudytojas A. K. nurodė, kad matomumas kelyje važiuojant tamsiu paros metu įjungus tolimos šviesos žibintus – 100 metrų (t. 3., b. l. 29-33). Liudytojas A. K. ir liudytojas J. Š., važiuodami automobiliu pastebėjo smulkius daiktus išmėtytus ant kelio ir važiuodami 80 km/h greičiu sustabdė automobilį ir apvažiavo ant kelio buvusias smulkias kliūtis. Taip pat šie liudytojai parodė, kad važiuojant nuo Darbėnų mstl. pusės nesutiko priešpriešiais atvažiuojančio nei vieno automobilio, t.y. eismas kelyje nebuvo intensyvus, kai parastai tokiu paros metu jis nebūna apkrautas, kelias tiesus. Šie liudytojų parodymai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis prieš įvykį sutiko kelyje priešpriešiais atvažiuojantį automobilį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis važiavo jam žinomu keliu, kaip jis pats nurodė, nors ir neturėdamas teisės vairuoti, jis kiekvieną dieną juo važiuoja į darbą ir atgal. Kelių eismo taisyklių 133 punktas vairuotoją įpareigoja pasirenkant važiavimo greitį atsižvelgti į visas važiavimo sąlygas. Išvardinti įrodymai ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis turėjo galimybę pasirinkti saugų važiavimo greitį, kai reikalauja KET 133,134 punktai ir išvengti susidūrimo, tačiau važiuodamas buvo neaidus. Partrenkęs pėsčiąją ir susidūrė su dviračiu, pažeisdamas KET 231 punkto reikalavimus iš eismo įvykio vietos pasišalino, nesidomėjo nukentėjusiąja, nesuteikė jai pagalbos.

Šioje byloje kelių eismo saugumo taisykles pažeidė abu eismo įvykio dalyviai. D. S. pažeidė KET133, punkte, kuriame nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas, bei pažeidė KET 134 punkte nustatytą reikalavimą atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams - D. S. vairuodamas automobilį nesulėtino greičio ir nesustabdė transporto priemonės arba neapvažiavo kliūties nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, taip partrenkė važiuojamosios kelio dalies kraštu ėjusią ir dviratį vedusią V. K., kuriai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Būtent šių taisyklių pažeidimas siejamas su neteisėta ir šiuo atveju baudžiamojo įstatymo uždrausta ir pavojinga veika. Kaltinime nurodyta, kad kaltinamasis pažeidė KET 132, 133, 134 punktų reikalavimus. KET 132 punkto kaltinamajame akte įtvirtintų reikalavimų nurodymas yra perteklinis, todėl iš kaltinamojo akto šalintina nuoroda į KET 132 punkto reikalavimų pažeidimą.

V. K. pažeidė KET 48 punktą, kuriame nustatyta, kad pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Įvykio metu, buvus jai partrenktai D. S. vairuojamo automobilio, V. K. dviračiu nevažiavo, o jį stūmėsi, todėl jai netaikytinas KET 64 punktas, kuriame nustatyta, kad važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio gale turi degti – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Tačiau nustatyta, kad ant V. K. dviračio, galinio purvasaugio buvo uždėtas raudonos spalvos atšvaitas, ką patvirtino ir liudytoju apklaustas M. K., kuris nurodė, kad nukentėjusiosios dviračio purvasaugis buvo sulūžęs ir jis lipnia juosta buvo jį sutvirtinęs, o atšvaitas priveržtas varžtu, kurio policijos pareigūnai iš įvykio vietos nepaėmė, nors jis jį jiems parodė. M. K. iš įvykio vietos paėmė V. K. dviračio purvasaugio dalį ir jį pristatė į policijos komisariatą.

Tuo atveju, kai kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio veikos buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis.

Padaryta veika (kelių eismo taisyklių pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų. Priežastinio ryšio nustatymui šioje byloje yra reikšmingas D. S. padaryti KET 133 ir 134 punktų pažeidimai ir V. K. 48 punkto pažeidimas.

Kaltinamojo D. S. padaryti KET 133 ir 134 punktų reikalavimų pažeidimai buvo būtinoji padarinių, t. y. sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai V. K., kilimo sąlyga, nes jei D. S. būtų pasirinkęs važiavimo greitį, atsižvelgęs į tamsų paros metą, bei būtų važiavęs su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, bei atsiradus kliūčiai, sulėtinęs greitį, ar stabdęs (stabdymo žymių įvykio vietoje neužfiksuota, kelyje eismas neintensyvus) arba apvažiavęs kliūtį, eismo įvykio nebūtų, jo vairuojama transporto priemonė būtų aplenkusi V. K. su jos stumiamu dviračiu, nežiūrint į V. K. padarytą KET 48 punkto pažeidimą, nes ji nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės ar prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčių elementų.

Siekiant išaiškinti, ar buvo ant dviračio pritvirtintas raudonos spalvos atšvaitas, kuris tyrimui pateiktas liudytojo V. K. ir kaltinamajam ginčijant, kad ant V. K. stumiamo dviračio nebuvo jokio atšvaito, buvo atliktas 2012 m. kovo 6 d. ekspertizės aktas, kuriame konstatuojama, kad tirti pateiktas plastikinis purvsaugis su raudonos spalvos atšvaitu buvo uždėtas ir prispaustas (tikėtina apvyniojus lipnia juostele) prie V. K. priklausančio dviračio metalinio purvasaugio dalies, kuri padengta gelsvai baltos spalvos dažais. Tiriant įrodymus, bei apžiūrint dviratį ir purvasaugio dalį, specialistas V. P. paaiškino, kad nėra galimybės pasakyti kokia atšvaito plokštuma buvo orientuota link atvažiuojančio automobilio (III t., b. l. 57-60). Purvasaugis nebuvo išimtas įvykio vietoje, tyrimui pateiktas tik praėjus tam tikram laiko tarpui, jo plokštuma galėjo pasikeisti ir dėl avarijos padarinių, todėl darytina išvada, kad nėra galimybės nustatyti ar atšvaitas buvo pritvirtintas tinkamai ir atliko savo funkciją. Remiantis nukentėjusiosios V. K. ir liudytojo M. K. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad purvasaugį su atšvaitu prie V. K. dviračio pritvirtino pats M. K. ir jis atliko savo funkcijas. Liudytojo ir nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu nekito ir todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Iš 2012-03-06 ekspertizės akto Nr. 11-2657(11), 11-597(12), 11-615(12) matyti, kad V. K. dviratis buvo iš esmės techniškai tvarkingas (nepriklausomai nuo to, kad dviračio gale buvo pritaisytas M. K. raudonos spalvos atšvaitas, o ne žibintas). Kaip jau buvo minėta, dviratis buvo su atšvaitais, vežtas krovinys galinio atšvaito neuždengė, bei pats krovinys buvo baltos spalvos plastiko maiše ir jokio pavojaus eismo saugumui nekėlė.

Ištirti įrodymai patvirtina, kad pagrindinė eismo įvykio priežastis buvo ne ta, jog nukentėjusioji V. K. tamsiu paros metu būdama kelio važiuojamojoje dalyje sudarė sunkai pastebimą kliūtį, o ta, kad D. S. turėjo galimybę pasirinkti saugų važiavimo greitį, ir išvengti susidūrimo, tačiau važiuodamas buvo neaidus. Šie jo veiksmai buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių pagrindinė priežastis. Tarp kaltinamojo padarytų Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių – sunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo, yra priežastinis ryšys ir jo veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalies dispoziciją. Po padaryto eismo įvykio kaltinamasis, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiąja V. K., kurios gyvybei grėsė pavojus, iš eismo įvykio vietos pasišalino, ši jo veika teisingai kvalifikuota ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 144 straipsnio dispoziciją.

Kaltinamasis D. S. neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 3 d. padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jis nenumatė, kad dėl jo veikimo – važiavimo tamsiu paros metu ir nepasirinkus saugaus greičio, neįsitikinus, kad tai daryti yra saugu, gali atsirasti pavojingi padariniai, juos turėjo ir galėjo tai numatyti. Pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus D. S. turėjo ir galėjo numatyti, kad dėl tokios jo veikos gali kilti eismo įvykis, kurio metu, žus ar bus sužeisti žmonės, arba bus sugadintas turtas, o ne konkrečius padarinius, numatytus Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje.

Patrauktas byloje civiliniu atsakovu AAS “Gjensidige Baltic” nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. (3 t., b. l. 5-8, 22, 92) Su ieškiniu nesutinka ir kaltinamasis, kuris žalos nėra atlyginęs.

V. K. nurodo, kad turtinę žalą sudaro ir kopijavimo išlaidos 36,75 Lt sumai. Nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civiliniam ieškiniui parengti ir šalims pateikti jį kartu su priedais buvo daromos dokumentų kopijos. Civilinis ieškinys dėl kopijavimo išlaidų tenkintinas pilnai.

Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, įvertintinas padarytos veikos pavojingumo laipsnis, t. y. kokie šių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiukščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. Nustatyta, kad kaltinamasis D. S., neturėdamas teisės vairuoti, nes ji atimta, praradęs įprastus vairavimo įgūdžius (vairavo tamsiu paros metu ne gyvenvietėje su įjungtomis trumposiomis šviesomis), sėdo prie vairo suvokdamas, kad tuo šiukščiai pažeidžia kelių eismo saugumo taisykles ir labai tikėtina, kad gali sukelti eismo įvykį, tai ir įvyko.