- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-12
- Bylos Nr.
- AN2-192-526/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eugenijus Antanauskas
- Pažeidėjas
- G. M.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė 2025-05-18 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VMI-03-ANR_P-847-2025 G. M. dėl to, kad 2025-05-18 14.33 val. nustatyta, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini) toliau - deklaracija) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024-06-17. Tuo vadovas G. M., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. Taip pat nustatyta, kad, būdamas Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais VMI būtų pateikta Metinė pelno mokesčio deklaracija (forma (duomenys neskelbtini)) už 2023 m., kuri turėjo būti pateikta pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, atitinkamai iki 2024-06-17. Tuo G. M., būdamas atsakingas už Juridinių asmenų veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 51 straipsnio 2 dalies nuostatas. G. M. nusižengimą padarė baustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025-06-03 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-2485-2025 (ROIK 25273209996) G. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. apskundė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundas iš dalies tenkintas ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2025-06-03 nutarimas pakeistas, G. M. už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 295 Eur bauda sumažinta iki 200 Eur. Kita nutarimo dalis palikta nepakeista. Teismas nutartyje nurodė, jog nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. M. neginčija, kad jis teisės aktų nustatytais terminais nepateikė nurodytų įmonių metinių pelno mokesčių deklaracijų, tačiau teigia, kad jis tokios pareigos neturi, nes nuo 2022-08-17 tarp G. M. ir UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta darbo sutartis nutraukta šalių susitarimu, o Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) niekada realios veiklos nevykdė ir šiuo metu yra išregistruota. Tačiau Apylinkės tesimo vertinimu, G. M. kaltė šioje administracinio nusižengimo byloje yra įrodyta. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjui dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo žinomos jo pareigos ir galimi neigiami teisės pažeidimo padariniai, el. paštu 2024-06-19 buvo išsiųstas Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas, kuriuo buvo primenama pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 m., jis buvo informuotas, kad už pavėluotą deklaracijų pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė. Pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, pelno mokesčio deklaracijos turi būti teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar per mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojas apskaičiavo ar neapskaičiavo (nevykdė veiklos, apskaičiavo mokestinius nuostolius ar pelno mokesčio nemoka pagal PMĮ nuostatas) pelno mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsniu, mokesčių laikinai nevykdantys veiklos mokesčių mokėtojai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Remiantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135, 26 p., 28 p. ir 37 p. įtvirtintomis nuostatomis, mokesčių mokėtojai gali būti pripažinti veiklos nevykdančiais, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negauna pajamų (įskaitant pelno nesiekiančių vienetų gaunamą paramą), išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas. Šiuos kriterijus atitinkantys mokesčių mokėtojai gali elektroniniu būdu per Mano VMI pateikti pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą/prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo. Teismas nurodė, jog G. M., kaip mokesčių mokėtojo Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovui ir vadovui el. paštu (duomenys neskelbtini)Valstybinė mokesčių inspekcija 2024-06-21 išsiuntė priminimą, kuriuo priminė pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 m. ir informavo, kad už pavėluotą deklaracijų pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas yra taikoma atsakomybė. Be to, teismas pažymėjo, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo įvertinta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad G. M. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padarė pakartotinai (2024-02-04 nutarimu G. M. buvo paskirta švelniausia 187 straipsnio 2 dalyje numatyta nuobauda – įspėjimas). Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, jog administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonių skyrimas yra administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pareigūno ar pirmosios instancijos teismo diskrecija, teismas Institucijos paskirtą administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai ji yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Šiuo atveju, Apylinkės teismas sprendė, kad G. M. paskirta piniginė nuobauda – 295 Eur dydžio bauda, yra per griežta. Teismas įvertino, kad G. M., nors jau yra baustas už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, tačiau jis teismo posėdžio metu paaiškino aplinkybes, kodėl jis neišregistruotas iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės UAB (duomenys neskelbtini)ir Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, jo padarytas nusižengimas nėra piktybiškas, kitų jį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas, atsižvelgdamas į esamą teisinį reguliavimą, nusprendė, jog yra pagrindas pareiškėjui skirti švelnesnę ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą – minimalią 200 Eur baudą. Teismo nuomone, tokia nuobauda yra adekvati padarytam nusižengimui ir bus pakankama, kad ateityje G. M. nedarytų naujų nusižengimų, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. M. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Apeliantas skunde nurodo, jog nuo 2022-08-17 nebuvo juridinio asmens vadovu, o šią aplinkybę patvirtina darbo sutarties nutraukimo dokumentai, taip pat oficialus Registrų centro įrašas. Nepaisant to, jam buvo paskirta atsakomybė už pareigos pateikti deklaraciją nevykdymą už 2023 metus. Nurodo, jog teismas pripažino, kad jis, G. M., nuo 2022-08-17 neužėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių vis tiek perkėlė jam atsakomybę dėl deklaracijos nepateikimo už 2023 metus, kai jau neturėjo jokių įgaliojimų bendrovei atstovauti. Apeliantas nurodo, jog neturėjo objektyvios galimybės pateikti deklaracijos. Mano, jog teismas nepagrįstai priskyrė atsakomybę asmeniui, kuris neturėjo faktinės ir teisinės galimybės įgyvendinti deklaracijos pateikimo pareigos. Nurodo, jog teismas iš esmės sutiko su jo išdėstyta pozicija ir pateiktais įrodymais, kad bendrija (duomenys neskelbtini) realiai niekada nevykdė veiklos ir buvo įkurta greta bankrutavusios bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri nebaigusi nekilnojamojo turto vystymo bankrutavo, tad jokie teisiniai santykiai su bendrija nebuvo pradėti. Teigti, kad deklaracija turėjo būti teikiama net realiai neegzistuojančiam subjektui, yra prieštaringa ir prieštarauja racionaliam teisės aiškinimui. Apeliantas nurodo, jog kreipėsi į Registrų centrą dėl vadovo statuso išregistravimo, tačiau dėl objektyviai neišspręsto įrašų atnaujinimo (kai dokumentai formaliai neatitiko reikalavimų) nebuvo išregistruotas. Tai patvirtina ir pridedamas atsakymas bendrovės Registrų centras, kurie nurodė jam, G. M., pateikti bendrovės visuotinio akcininkų sprendimą. Tačiau jis nėra bendrovės (duomenys neskelbtini) akcininkas, todėl jis kreipėsi į akcininką, bet jokio atsakymo nėra gavęs. Apelianto manymu, tai tik patvirtina faktines aplinkybes, kad atsakomybė dėl informacijos apie vadovo pasikeitimą tenka bendrovės akcininkui, todėl negali būti vertinama kaip jo kaltė dėl duomenų nepateikimo. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje pripažįstama, kad nebuvo piktybiškumo ar sąmoningo vengimo vykdyti pareigas, o atsakomybė kilo iš teisinio reguliavimo spragų ir įrašų netikslumų, kurių pareiškėjas negalėjo savarankiškai pašalinti. Apelianto nuomone, itin svarbi aplinkybė, kad juridiniai asmenys, kurių vardu tariamai nebuvo pateikta deklaracija, realiai veiklos nevykdė, buvo neveiksnūs, todėl pažeidimas buvo konstatuotas formaliai, nesant realios žalos ar tyčios.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kontrolės departamento Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vyr. specialistė prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas atmestinas.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje G. M. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, kodėl jie patvirtina administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą G. M. veikoje.
9. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido Apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad G. M. kaltė, padarius ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, yra įrodyta. Apygardos teismo vertinimu, byloje nėra jokių prieštaravimų ar nepašalintų abejonių dėl G. M. kaltės, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas, siekdamas skundžiamos nutarties panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo, iš esmės kartoja bei nurodo tas pačias aplinkybes, dėl kurių Apylinkės teismas motyvuotai pasisakė. Apygardos teismas, pritardamas Apylinkės teismo išdėstytiems argumentams, jų išsamiau neanalizuoja ir nebekartoja, o tik papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, G. M. dar iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo buvo žinomos jo pareigos ir galimi neigiami teisės pažeidimo padariniai, kadangi el. paštu 2024-06-19 buvo išsiųstas Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas, kuriuo buvo primenama pateikti Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už 2023 m., jis buvo informuotas, kad už pavėluotą deklaracijų pateikimą ar nepateikimą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas yra taikoma administracinė ar baudžiamoji atsakomybė.
11. Pažymėtina, jog pagal Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, pelno mokesčio deklaracijos turi būti teikiamos neatsižvelgiant į tai, ar per mokestinį laikotarpį mokesčių mokėtojas apskaičiavo ar neapskaičiavo (nevykdė veiklos, apskaičiavo mokestinius nuostolius ar pelno mokesčio nemoka pagal PMĮ nuostatas) pelno mokestį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 77 straipsniu, mokesčių laikinai nevykdantys veiklos mokesčių mokėtojai centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka gali būti laikinai atleidžiami nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo. Remiantis Mokesčių deklaracijų pateikimo, jų pateikimo termino pratęsimo ir mokesčių mokėtojų laikino atleidimo nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-07-09 įsakymu Nr. VA-135, 26 p., 28 p. ir 37 p. įtvirtintomis nuostatomis, mokesčių mokėtojai gali būti pripažinti veiklos nevykdančiais, jeigu nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais ir negauna pajamų (įskaitant pelno nesiekiančių vienetų gaunamą paramą), išskyrus mokesčių mokėtojo banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas. Šiuos kriterijus atitinkantys mokesčių mokėtojai gali elektroniniu būdu per Mano VMI pateikti pranešimą apie laikiną veiklos nevykdymą/prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijų ir (arba) kitų dokumentų pateikimo dėl laikino veiklos nevykdymo.
12. Nors apeliantas G. M. apeliaciniame skunde akcentuoja, jog jis nuo 2022-08-17 neužėmė UAB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigų, todėl neturėjo objektyvios galimybės pateikti deklaracijos, o bendrija (duomenys neskelbtini) realiai niekada nevykdė veiklos ir buvo įkurta greta bankrutavusios bendrovės (duomenys neskelbtini), kuri nebaigusi nekilnojamojo turto vystymo bankrutavo, tad jokie teisiniai santykiai su bendrija nebuvo pradėti, tačiau formaliai G. M. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas ir nors neatliko jokių realių vadovo pareigų, tačiau nebuvo šių pareigų išregistravęs įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat ir su bendrija (duomenys neskelbtini), kuri G. M. teigimu, realiai niekada nevykdė veiklos, tačiau formaliai ji egzistuoja, todėl įstatymines pareigas ji privalo atlikti. Pažymėtina, jog G. M. pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamas jau ne primą kartą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jis, kaip formalus įmonių vadovas, turėjo pareigą ir galimybę sutvarkyti juridinius klausimus, susijusius su šiose bendrovėse užimamomis pareigomis ir iš to išplaukiančiomis pareigomis, tačiau to, akivaizdu, nepadarė.
13. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių buvimo G. M. veikoje, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2025 m. liepos 15 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.