- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1-2495-990/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- V. J.
- Civilinis ieškovas
- A. K.
- Advokatai
- Rolandas Tilindis, Viktoras Dovydaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamų veikų aplinkybės
V. J.
2017 m. rugsėjo 3 d. apie 06.00 val., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), esančioje laiptų aikštelėje kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus A. K. į veido ir galvos sritį- vieną kartą į kairę akį, vieną kartą į dešinę akį, vieną kartą į nosį, vieną kartą į viršutinės lūpos dešinę pusę ir vieną kartą į kairį užausį, taip pat kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus A. K. į kitas kūno sritis- vieną kartą į kairės pusės šonkaulius, vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į kairės šlaunies viršutinę dalį, tokiu būdu A. K. padarydamas odos nubrozdinimus kairio užausio srityje, dešinės alkūnės linkyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, tokiu būdu V. J. nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą. Suduodamas smūgius A. K. V. J. pataikė į A. K. kairėje džinsų kišenėje buvusį telefoną „Apple iPhone 6S“ ir pastarąjį sugadino- telefonas buvo pažeistas mechaniškai, ekranas skilo per visą plotą, nutrūko priekinės kameros jungtis, deformuotas korpusas- tokiu būdu A. K. padarė 219 eurų turtinę žalą.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. J. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną apie 6 valandą ryto jis pabudo nuo garsios muzikos, riksmų, šuns lojimo. Esant tokiai situacijai tarp kaimynų, visi stengiasi susitarti ir policijos pareigūnų nekviesti, todėl jis nuėjo pas kaimyną pažiūrėti, kas vyksta, ir paprašyti nusiraminti. Duris atidarė kaimynas A., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Jis A. paprašė patildyti muziką, tačiau A. pradėjo rėkti ir sudavė jam į galvą. Jis nesusitvardė ir kelis kartus A. sudavė. Vėliau išbėgo A. bičiulis, kuris bandė jį pulti. Pamatęs, kad du žmonės puola jį, jis pabėgo į savo butą ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis tiksliai neatsimena, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas jis sudavė A., tik atsimena, kad sudavė A. kelis kartus į veidą- galėjo būti, kad jis A. sudavė ne mažiau kaip penkis kartus, taip pat jis galėjo suduoti į kaltinime nurodytas kitas A. kūno vietas. Pas A. telefono jis nematė, bet smūgiuodamas A. jis galėjo sudaužyti pastarojo telefoną. Jis pasielgė labai blogai. Jis gailisi ir atsiprašo A., kad taip pasielgė. Kitą kartą jis tikrai taip nesielgs. Jis atlygins Sodros ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius. Taip pat jis su nukentėjusiuoju susitaręs, kad jis nukentėjusiajam atlygins 1 500 eurų žalos: iš pradžių 1 000 eurų, o po to- po 100 eurų kiekvieną mėnesį. Jis susitaikė su A. K. ir prašo būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, jis susitaikė su V. J., pastarajam atleido, tiki, kad daugiau toks įvykis nepasikartos.
Teisiamojo posėdžio metu V. J., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.
Ikiteisminio tyrimo metu V. J. parodė, kad jis gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis butas ribojasi su kaimyno A. K. butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Jo santykiai su A. K. buvo normalūs, tačiau 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 06.00 val. jis miegojo ir iš A. K. buto išgirdo garsiai grojančią muziką, vyriškus balsus ir šuns lojimą, kuris buvo erzinantis. Pabudęs jis laukė, kol triukšmas nurims, tačiau tai neįvyko, todėl jis apsirengė ir nuėjo paprašyti A. K., kad pastarasis nutildytų muziką ir šunį. Jam paskambinus į duris pastarąsias atidarė A. K., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus. Pastarasis išėjo iš buto. Jis su A. K. kalbėjo laiptų aikštelėje ir pastarojo ramiu tonu prašė, kad šis išjungtų muziką ir nutildytų šunį. A. K. pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais ir dešine ranka sudavė jam į veidą. Bandydamas apsiginti jis A. K. sudavė du smūgius kumščiu į galvos ir veido sritį, tačiau A. K. buvo labai agresyvus, todėl bandydamas pastarąjį sutramdyti jis užlaužė A. K. dešinę ranką ir parklupdė pastarąjį ant žemės. Daugiau jokių smūgių jis A. K. nesudavė. Netrukus atsidarė buto durys ir iš buto išėjo A. K. draugas, kurio anksčiau jis nebuvo matęs. Jis matė, kad bute buvo ir A. K. žmona ir paprašė jos iškviesti policijos pareigūnus. Minėtas kaimyno draugas jį puolė, tada jis paleido A. K.. Iš buto išėjo ir A. K. žmona, jis dar kartą paprašė jos kviesti policijos pareigūnus, nes pats telefono neturėjo, tačiau į jo prašymus niekas nereagavo. A. K. atsistojo ir su draugu jį vijosi iki pat buto durų, tačiau jis spėjo pabėgti ir užsidaryti savo bute. Iš buto jis paskambino į policiją ir pranešė dėl užpuolimo. Jis nematė, kad tuo metu A. K. būtų turėjęs mobiliojo ryšio telefoną, kurį jis neva sulaužė. Savo veiksmais jis niekaip telefono negalėjo sudaužyti, nes smūgių į kitas kūno vietas jis A. K. nesudavė, t. y. daugiausiai, ką jis padarė A. K., tai parklupdė pastarąjį. Jis mano, kad nubrozdinimus A. K. galėjo patirti niokodamas jo turtą bei daužydamas langus. Tai užfiksuota vaizdo įraše, kuriame nesimato, kad A. K. veidas būtų sužalotas (b. l. 63, 66).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. 05.45 val. jis su savo žmona I. K. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jų šuniukas, kuris jiems atvykus iš džiaugsmo palojo. Už aštuonių minučių į jo buto duris paskambino kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) V. J.. Jam atidarius duris V. J. pradėjo jam priekaištauti, kad šį erzina šuns lojimas. Jis V. J. paaiškino, kad šuniukas mažas ir didelio triukšmo nebuvo. Tuomet V. J. sudavė jam į galvos sritį, dėl ko jis suklupo ir apsvaigo. Po to V. J. jį viena ranka laikė už kaklo, o kita ranka smūgiavo į veidą ir kitas kūno sritis- tiek į galvą, tiek į kitas kūno sritis jam buvo suduota ne mažiau kaip po penkis kartus. Kuo V. J. jam smūgiavo, jis tiksliai pasakyti negali, bet mano, kad V. J. kumštyje turėjo kažkokį daiktą. Kol buto durų neatidarė jo žmona, tol V. J. laikė jį prispaudęs prie grindų. Jo žmonai atidarius duris, V. J. nuo jo atšoko, o žmona su V. J. apsižodžiavo, po ko pastarasis nuėjo namo. Jis V. J. nemušė, įvykio metu jis buvo šiek tiek išgėręs ir mano, kad dėl to jis negalėjo apsiginti, nes po pirmojo V. J. jam suduoto smūgio jis apsvaigo. Po sumušimo jis tris savaites turėjo nedarbingumo pažymėjimą, prie lūpos liko randas. Tuo metu, kai jis buvo mušamas, V. J. vieno smūgio metu pataikė į jo džinsų kišenėje buvusį mobiliojo ryšio telefoną, kuris nuo smūgio sudužo. Po įvykio jis, būdamas piktas, paėmė kastuvą ir pastaruoju daužė V. J. apsaugines žaliuzes ir šias sugadino. Dėl to V. J. padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė, o jis žalą atlygino draudimo bendrovei (b. l. 25).
Ikiteisminio tyrimo metu A. K. papildomai parodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu V. J. sudavė jam ne mažiau kaip penkis kartus į veido ir galvos sritį, pataikydamas į kairę akį, dešinę akį, nosį, prakirto dešinės pusės viršutinę lūpą, kairį užausį. Taip pat V. J. sudavė jam smūgius ir į kitas kūno sritis- kiek jis pamena, vieną smūgį į kairės pusės šonkaulius, vieną smūgį į kairį petį, taip pat vieną smūgį į viršutinę šlaunies dalį ir pataikė į kairėje džinsų kišenėje buvusį telefoną, kurį sugadino, nes skilo telefono viršutinis korpusas. V. J. jam smūgiavo kumščiais, tačiau jis yra įsitikinęs, kad V. J. rankoje turėjo kažką sugniaužęs, nes jam padaryti nemenki sužalojimai ir sugadintas telefonas (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu I. K. parodė, kad ji gyvena su savo vyru A. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvenančio kaimyno iki šio įvykio ji nepažinojo, su pastaruoju sveikindavosi tik kaip kaimynai, o po įvykio ji sužinojo, kai tai V. J.. Įvykio dieną apie 05.45 val. ji su vyru ir pastarojo draugu P. G. grįžo namo iš miesto, kur linksminosi ir gėrė alkoholinius gėrimus. Jie planavo namuose išgerti vyno ir eiti miegoti. Jiems grįžus pradėjo loti jų šuniukas, nes pastarasis buvo jų pasiilgęs, tačiau tyčia šunelio niekas neerzino, muzikos taip pat niekas nejungė. Staiga ji išgirdo durų skambutį. Buvo praėjusios maždaug 5-7 minutės po to, kai jie grįžo į namus. Jos vyras atidarė duris ir pamatęs, kad atėjo kaimynas, išėjo iš buto su kaimynu pasikalbėti. Kas tuo metu vyko, ji nematė, tik praėjus kažkuriam laikui ji pasigedo A. K.. Ji ir P. G. išėjo iš buto pažiūrėti, kur dingo A. K.. Atidarius buto duris ji pamatė, kad jos vyras guli ant žemės visas kruvinas, o kaimynas vyrą buvo užgulęs ir smūgiavo. Pamatęs ją ir P. G. kaimynas nustebo, lyg ir išsigando ir iškart atšoko nuo jos vyro. P. G. klausė kaimyno, kas vyksta, bet kaimynas susidėjo rankas už nugaros ir pabėgo. Niekas V. J. nesivijo, o ji, A. K. ir P. G. grįžo į butą. Staiga A. K. paėmė kastuvą ir nuėjęs apgadino V. J. buto apsaugines žaliuzes. Ji su P. G. bandė A. K. raminti. Atvykę policijos pareigūnai V. J. ir jos vyrą išvežė į policijos komisariatą (b. l. 53).
Ikiteisminio tyrimo metu P. G. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 6 valandą ryto jis su draugu A. K. bei pastarojo žmona I. K. grįžo iš miesto pas pastaruosius namo, t. y. į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jie buvo šiek tiek išgėrę, jis planavo pas draugus pernakvoti, nes jo automobilis buvo paliktas prie draugų namų. Jiems grįžus bute sulojo šuo, tačiau jie muzikos nejungė ir ruošėsi miegoti. Netrukus suskambo durų skambutis. A. K. atidarė duris ir išėjo iš buto pasikalbėti su atėjusiu asmeniu, tačiau kas ten buvo atėjęs, tuo metu jis nematė. Jis su I. K. liko bute, nesulaukę grįžtančio A. K. jie nusprendė patikrinti, kur šis dingo. Atidaręs buto duris jis pamatė, kad A. K. yra prispaustas prie žemės, o pastarąjį prispaustą laiko žmogus, kurį jis matė pirmą kartą. Jam atidarius duris minėtas vyras staiga atšoko nuo A. K.. Paklaustas, kas čia darosi, minėtas vyras atsakė „kvieskit policiją“. Buvo daug kraujo. Jis matė, kad A. K. veidas buvo kruvinas, o ant kito vyro kūno jokių sužalojimų nebuvo matyti. A. K. ir minėtas vyras dar apsižodžiavo, po ko minėtas vyras staiga apsisuko ir pabėgo namo. Grįžęs namo A. K. buvo piktas ir paėmęs kastuvą nuėjo bei išdaužė kaimyno terasos langus (b. l. 55).
Ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis su kaimynais sutaria gerai, tačiau su vienu kaimynu- A. K., gyvenančiu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jis yra bendravęs dėl per garsiai leidžiamos muzikos. Su A. K. kilusius nesutarimus jis išsprendė taikiai. Kaimynas V. J. jam kelis kartus skundėsi, kad iš A. K. buto dažnai sklinda šuns lojimas ir tai šį erzina. Apie 2017 m. rugsėjo 3 d. ryto įvykius jis gali pasakyti tik tiek, kad jis su žmona atsibudo apie 06.00 val. nuo daužymo ir rėkimo. Išėjęs į terasą jis pamatė, kad A. K. laksto su kastuvu ir daužė V. J. buto langus, o A. K. žmona bando A. K. raminti. Jis A. K. matė maždaug iš 20 metrų atstumo, todėl pastarojo veido jis neįsižiūrėjo ir negali pasakyti, ar A. K. buvo sužalotas. Muštynių, apie kurias jis sužinojo iš V. J., jis nematė (b. l. 57).
Ikiteisminio tyrimo metu M. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Ketvirtojo būrio vyriausiuoju patruliu. 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 05.50 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas apie bute, esančiame Santariškių g. 77-6, Vilniuje, kilusį triukšmą ir garsiai lojantį šunį, pranešėjas gyvena bute, esančiame Santariškių g. 77-3, Vilniuje. Vykstant į įvykio vietą buvo gauta informacija, kad pranešėjas nuėjo sudrausminti kaimyno, o pastarasis puolė muštis. Taip pat vykstant į įvykio vietą buvo gautas pranešimas, kad girdimi šūviai. Atvykus į įvykio vietą jį su kolega pasitiko pareiškėjas V. J., kuris paaiškino, kad kaimyno šuo trukdė ilsėtis; V. J. nuėjo sudrausminti kaimyno, o pastarasis mėgino šiam suduoti, tačiau nepataikė; tuomet V. J. pradėjo gintis ir smūgiuoti kumščiais kaimynui A. K.; vėliau A. K. atsinešė kastuvą, kuriuo išdaužė V. J. terasos stiklus. Jam bendraujant su A. K. ant pastarojo veido matėsi sumušimo žymės, veidas buvo sutinęs, matėsi kraujas. A. K. paaiškino, kad jį sumušė V. J. (b. l. 59).
Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 3 d. 06.44 val. A. K. iškvepiamame ore rasta 1,33 promilės alkoholio (b. l. 16).
2017 m. spalio 27 d. defektacijos akte nurodyta, kad mobilusis telefonas „Apple iPhone 6S“ pažeistas, ekranas skilęs per visą plotą, nutrūkusi priekinė kameros jungtis, deformuotas korpusas. Ekrano modulio, priekinės kameros jungties keitimo, korpuso restauravimo darbų kaina- 219 eurų (b. l. 23).
Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad prie buto, esančio Santariškių g. 79-12, Vilniuje, esančioje laiptinėje laiptais užlipa žmogus, paskambina į buto duris. Iš buto išeina asmuo. Tarp asmenų vyksta susistumdymas. Vienas asmuo guli ant žemės, kitas pasilenkęs virš jo. Atsidaro buto durys, iš buto išeina asmuo. Pasilenkęs asmuo pasišalina. Asmuo, išėjęs iš buto, ir asmuo, atsikėlęs nuo žemės, neina paskui pasišalinusį asmenį. Antrame vaizdo įraše užfiksuotas namo, esančio Santariškių g. 79, Vilniuje, fasadas, kiemo vaizdas, įėjimai į butus. Kieme stovi trys asmenys. Vienas asmuo išeina ir nueina į butą, kitas asmuo seka iš paskos, trečias asmuo eina antram asmeniui iš paskos. Abu lauke likę asmenys išeina iš kiemo (b. l. 11-12).
Specialistas, ištyręs A. K. kūną, nustatė, kad A. K. padaryta odos nubrozdinimai kairio užausio srityje, dešinės alkūnės linkyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, kairės akie vokuose, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2017 m. rugsėjo 3 d. kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 21).
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad V. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- A. K., I. K., P. G., M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti bei teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, apžiūrų protokolai, defektacijos akte, alkotesterio šaknelėje bei specialisto išvadoje nurodyti duomenys. Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad V. J. 2017 m. rugsėjo 3 d. apie 06.00 val., baudžiamojo proceso metu tiksliau nenustatytu laiku, prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), esančioje laiptų aikštelėje kumščiu sudavė ne mažiau kaip penkis kartus A. K. į veido ir galvos sritį- vieną kartą į kairę akį, vieną kartą į dešinę akį, vieną kartą į nosį, vieną kartą į viršutinės lūpos dešinę pusę ir vieną kartą į kairį užausį, taip pat kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris kartus A. K. į kitas kūno sritis- vieną kartą į kairės pusės šonkaulius, vieną kartą į kairį petį, vieną kartą į kairės šlaunies viršutinę dalį, tokiu būdu A. K. padarydamas odos nubrozdinimus kairio užausio srityje, dešinės alkūnės linkyje, kairiame petyje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kairės akies vokuose odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, tokiu būdu V. J. nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą. Suduodamas smūgius A. K. V. J. pataikė į A. K. kairėje džinsų kišenėje buvusį telefoną „Apple iPhone 6S“ ir pastarąjį sugadino- telefonas buvo pažeistas mechaniškai, ekranas skilo per visą plotą, nutrūko priekinės kameros jungtis, deformuotas korpusas- tokiu būdu A. K. padarė 219 eurų turtinę žalą.
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai
V. J.
mušdamas nežymiai sutrikdė A. K. sveikatą, taigi V. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
V. J.
mušdamas A. K. pataikė į pastarojo džinsų kišenėje buvusį telefoną „Apple iPhone 6S“ ir pastarąjį sugadino, tokiu būdu sugadino svetimą A. K. priklausantį 219 eurų vertės turtą, taigi V. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai
Teisiamojo posėdžio metu V. J. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K..
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:
2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir
3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir
4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.
V. J.
prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Spręsdamas dėl V. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ir į tai, kad Valdemaras J. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atlygino patirtą 84,45 eurų turtinė žalą, taip pat V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasai atlygino patirtą 57,78 eurų turtinę žalą. A. K. ir V. J. 2018 m. rugsėjo 13 d. pasirašė susitarimą dėl susitaikymo, kurio V. J. įsipareigojo atlyginti A. K. V. J. nusikalstamais veiksmais padarytą 1 500 eurų turinę ir neturinę žalą. A. K. ir V. J. minėtame susitarime nurodė, kad V. J. sumoka A. K. 1 000 eurų per tris dienas nuo susitarimo patvirtinimo abiejų šalių parašais (2018 m. rugsėjo 13 d.), o likusius 500 eurų sumoka A. K. dalimis po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2019 m. vasario 28 d.; kartu A. K. atsisako likusios 1 782,30 eurų (3 282,30- 1 500) civilinio ieškinio dalies. V. J. susitaikė su nukentėjusiuoju A. K.. V. J. nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, administracine tvarka nebaustas, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad V. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. ir baudžiamoji byla nutrauktina.
V. Civiliniai ieškiniai
Šio baudžiamojo proceso metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė 84,45 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 37-43), Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 57,78 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 46-50), A. K. pareiškė 3 282 30 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 31-33).
Vertindamas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius teismas pažymi, kad Valdemaras J. V. socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atlygino patirtą 84,45 eurų turtinę žalą, taip pat V. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasai atlygino patirtą 57,78 eurų turtinę žalą, taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai atmestini.
Vertindamas A. K. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad A. K. ir V. J. 2018 m. rugsėjo 13 d. pasirašė susitarimą dėl susitaikymo, kurio V. J. įsipareigojo atlyginti A. K. V. J. nusikalstamais veiksmais padarytą 1 500 eurų turinę ir neturinę žalą. A. K. ir V. J. minėtame susitarime nurodė, kad V. J. sumoka A. K. 1 000 eurų per tris dienas nuo susitarimo patvirtinimo abiejų šalių parašais (2018 m. rugsėjo 13 d.), o likusius 500 eurų sumoka A. K. dalimis po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2019 m. vasario 28 d.; kartu A. K. atsisako likusios 1 782,30 eurų (3 282,30- 1 500) civilinio ieškinio dalies. Esant tokiam V. J. ir A. K. susitarimui, susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
VI. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
Kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais (b. l. 109-110) paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamų veikų tyrimo medžiaga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. J., padariusį nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Patvirtinti 2018 m. rugsėjo 13 d. tarp A. K. ir V. J. sudarytą susitaikymo susitarimą, kuriuo susitarta, kad V. J. sumoka A. K. 1 000 eurų per tris dienas nuo susitarimo patvirtinimo abiejų šalių parašais (2018 m. rugsėjo 13 d.), o likusius 500 eurų sumoka A. K. dalimis po 100 eurų kiekvieną mėnesį iki 2019 m. vasario 28 d.; kartu A. K. atsisako likusios 1 782,30 eurų (3 282,30- 1 500) civilinio ieškinio dalies.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.
Kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Išaiškinti V. J., kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti A. K. ir V. J., kad jei V. J. iki teismo patvirtintame susitarime nurodyto termino pabaigos gera valia neatlygins žalos, A. K. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir vykdomąjį raštą pateikti antstoliui dėl priverstinio išieškojimo. Tokiu atveju V. K. antstoliui papildomai turės atlyginti išlaidas dėl priverstinio žalos išieškojimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.