Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

atsakovui A. K.

tretiesiems asmenims A. P., A. P.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. K., A. K. su trečiaisiais asmenimis A. P., A. P. dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ( rūpybos ) nustatymo bei išlaikymo iš tėvų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo atstovių, atsakovo, trečiųjų asmenų paaiškinimų bei bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovai A. K. ir I. K. yra E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( b.l. 11 ), o I. K. – A. K. motina ( b.l. 13 ). Kadangi atsakovai nesirūpino vaikais, atsakovė vartojo alkoholinius gėrimus, Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. A-836 ( b.l. 6 ) I. K. ir A. K. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl nesirūpinimo vaikais. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-23 įsakymu Nr. A-733 ( b.l. 7 ) A. K. buvo nustatyta laikinoji globa ir globėju paskirta Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro administracija. Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-22 įsakymu Nr. A-799 ( b.l. 8 ) E. K. buvo nustatyta laikinoji rūpyba ir jos rūpintojais paskirti Aldona ir A. P.. Taip pat Švenčionių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-01-28 įsakymu Nr. A-74 ( b.l. 9 ) A. K. globėjais paskirti A. ir A. P.. Byloje nustatyta, tai pripažino ir atsakovas, kad 1999 m. nutraukus atsakovų A. ir I. K. santuoką, E. K. liko gyventi kartu su mama I. K. pastarosios tėvams A. ir A. P. priklausančiame name, o A. K. gyveno atskirai ir su dukra 5 metus iš viso nebendravo. Vėlesnis bendravimas buvo epizodiškas ir trumpalaikis ir tik pastaruosius 3 metus atsakovas su dukra bando bendrauti dažniau, turi dukros telefono numerį, paskambina jai, kartais atvažiuoja, susitinka Švenčionių m. Šis bendravimas nėra nuolatinio pobūdžio, jis yra epizodiškas, atsakovą tenkina, jog jo dukra gyvena kartu su seneliais, atsakovas neturi sąlygų, kad vaikas gyventų kartu su juo. Taip pat nustatyta, kad atsakovė, pastarajai 2011 m. gimus dukrai A., pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, palikdavo kūdikį be priežiūros, juo nesirūpino, taip pat nesirūpino ir vyresniąja dukra, kuri gyveno kartu su seneliais. A. ne vieną kartą buvo paimta iš motinos, kol pastarajai buvo nustatyta laikinoji globa ir globėjais paskirti vaiko seneliai. Atsakovė kartu su vaikais negyvena, jais nesirūpina, veda amoralų gyvenimo būdą, tik senelių dėka yra bandomas nors ir trumpalaikis A. bendravimo su mama palaikymas. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, jog yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią. Ieškovo atstovės prašo apriboti neterminuotai atsakovams tėvų valdžią. LR CK 3.180 str. 1 d. numato, kad kai tėvai ( tėvas ar motina ) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimo. Minėto str. 2 d. numato, jog laikiną ar neterminuotą tėvų ( tėvo ar motinos ) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai ( tėvas ar motina ) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Aukščiau nurodytos aplinkybės, atsakovo elgesys, neduoda teismui pagrindo išvadai, jog atsakovai visiškai nesirūpina vaikais. Teismas mano, kad esama padėtis gali pasikeisti, todėl terminuotai apriboja atsakovams tėvų valdžią. Byloje nustatyta, kad E. K. nuo pat gimimo nuolat gyvena kartu su seneliais, t.y. jos motinos I. K. tėvais A. ir A. P.. Taip pat nuo 2013 m. pradžios kartu su seneliais gyvena ir kita anūkė, t.y. A. K.. Tretieji asmenis rūpinasi ir prižiūri savo anūkus, vaikams yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, tretieji asmenis yra sveiki, neteisti, teigiamai charakterizuojami, artimi vaikų giminaičiai, vaikai prie jų yra pripratę, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes bei vaikų interesus gyventi šeimoje, teismas E. rūpintojais ir A. globėjais skiria A. ir A. P. ir vaikų gyvenamąją vietą nustato kartu su seneliais jų gyvenamojoje vietoje. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią ( LR CK 3.195 str. ). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų vaikų išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui. Byloje nustatyta, kad vaikų tėvai neteikia jiems išlaikymo. Atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl ji šiuo metu negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaikus. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą, bet išlaikymo neteikia, sutinka mokėti ieškinyje nurodyto dydžio išlaikymą dukrai. Atsakovai yra darbingo amžiaus, taip pat byloje nenustatyta, kad jie dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, pati pasirinko tokį gyvenimo būdą, kurį ją tenkina. LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovų po 300 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį, todėl, įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus, šis reikalavimas tenkintinas. Teismas išlaikymą priteisia nuo ieškinio padavimo teismui dienos ( 2014-03-20 ).

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nukreiptinas skubiai vykdyti ( LR CPK 282 str. 2 d. 1 p. ).

Pateikiant teismui ieškinį ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Nagrinėjant bylą teismas turėjo 25 Lt pašto išlaidų. Teismas ieškinį iš esmės patenkino, todėl iš I. K. valstybės naudai priteistinas 288 Lt ( 72 + 300 x 2 x 12 x 3 proc. ) žyminis mokestis, o iš atsakovo A. K. – 180 Lt ( 72 + 300 x 12 x 3 proc. ) žyminis mokestis. Teismo turėtos pašto išlaidos priteistinos lygiomis dalis iš atsakovų po 12,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 406, 407, 270 str., 282 str. 2 d. 1 p., LR CK 3.180, 3.192, 3.251, 3.256, 3.257, 3.259 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Apriboti I. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) motinos valdžią terminuotai, t.y. 1 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dukrų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Apriboti A. K. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) tėvo valdžią terminuotai, t.y. 1 metams, terminą skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti A. K. nuolatinę globą, o E. K. – nuolatinę rūpybą.

Paskirti A. K. globėjais, o E. K. rūpintojais A. P. ir A. P..

Nustatyti A. K. ir E. K. gyvenamąją vietą kartų su A. P. ir A. P. jų gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš I. K. dukrų A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-03-20 po 300 Lt kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės.

Priteisti iš A. K. dukros E. K., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui nuo 2014-03-20 po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Nustatyti, jog vaiko lėšomis uzufrukto teise disponuoja A. P. ir A. P..

Teismo sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiai vykdyti.

Priteisti iš I. K. 288 Lt ( du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis Lt ) žyminį mokestį ir 12,50 Lt ( dvylika Lt 50 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš A. K. 180 Lt ( vieną šimtą aštuoniasdešimt Lt ) žyminį mokestį ir 12,50 Lt ( dvylika Lt 50 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.