Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-08-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-366-2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-08-23
Bylos Nr.
1A-412-366-2011
Teisminio proceso Nr.
1-54-1-00476-2010-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Tomas Zdanavičius
Nuteistasis
O. L.
Nukentėjusysis
D. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-412-366/2011Teisminio proceso Nr. 1-54-1-00476-2010-1 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.; 2.4.6.2.1.
(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugpjūčio 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), teisėjų Arnoldo Šukaičio ir Tomo Zdanavičiaus,

sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Sandrai Povilonienei,advokatui gynėjui Rimai Keblienei, Antanui Cemnolonskui,nuteistajam O. L.,nukentėjusiam D. L.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo O. L. pripažintas kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nubaustas 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. L., nuteistas už tai, kad 2010 m. gegužės 1 d. apie 18.30 val. prie parduotuvės „Maxima“ pastato, esančio adresu Klaipėdos g. 92, Panevėžio m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, susijusiu su sveikatos sutrikdymu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: pastūmė nukentėjusįjį D. L. krūtine, vėliau sudavė jam vieną smūgį į veidą bei vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam į dešinę blauzdą, tuo padarydamas jam pjautinį dešinės blauzdos sužalojimą su raumenų pažeidimu, poodines kraujosruvas dešiniame skruoste, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. L. sveikatą.

O. L. skundžia Panevėžio miesto apylinkės tesimo 2011-03-28 nuosprendį ir prašo jį panaikinti bei priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde nurodo, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažįsta, su nuosprendžiu nesutinka dėl nuosprendžio išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms. Teigia, jog jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., kadangi bylos medžiaga nepatvirtina, kad jis elgėsi įžūliai – dėl menkavertės dingsties užpuolė nepažįstamą asmenį, jam smogė ir plūdo necenzūriniais žodžiais. Teigia, kad bylos duomenys teisiamajame posėdyje nebuvo išnagrinėti pagal LR BPK 301 str. 1 d. reikalavimus. Įrodymų visuma neduoda pagrindo išvadai dėl jo kaltės įrodytumo. Teismas rėmėsi abejotinais įrodymais ir neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nepagrįstai jo parodymus įvertino kritiškai, pripažino nenuosekliais, prieštaraujančiais D. L. bei liudytojų parodymams, bei neįtikinamais dėl D. L. kojos sužalojimo aplinkybių. Nurodo, kad liudytojų R. L. , A. V. bei V. M. parodymuose esantys netikslumai dėl nukentėjusiojo atliktų veiksmų, jo apelianto atžvilgiu nėra esminiai, nukentėjusiojo žmonos J. L. parodymai subjektyvūs, be to, ji atėjo konfliktui pasibaigus, įvykio eigos už parduotuvės kampo negalėjo matyti. Teigia, jog teismas, taip pat nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo J. P. parodymais, kadangi jis parodė, kad konflikto pradžios ir kaip buvo padarytas sužalojimas nematė. Apeliantas daro išvadą, kad teismas rėmėsi vien nukentėjusiojo parodymais, kadangi liudytojai viso įvykio nematė, jų parodymai skirtingi, kitų objektyvių įrodymų byloje nebuvo surinkta. Taip pat dėl to teismas pažeidė ir nekaltumo prezumpciją. Be to, teismas, abejones, kurių nepavyko pašalinti, vertino nukentėjusiojo, o ne jo naudai.

Nurodo, kad teismas nuosprendyje nenurodė, jog žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, kad aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo šokiruoti ar kitaip pasireiškė rimties sutrikdymas. Vien fizinio smurto panaudojimas nėra pagrindas konstatuoti viešosios tvarkos pažeidimą.

Teigia, kad fizinį smurtą panaudojo gindamasis nuo nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų. Sutrikdyti visuomenės rimties ir tvarkos nesiekė, nes veikė asmeniniais motyvais, savo veiksmų, kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimo nesuvokė, pasinaudojo teise į gynybą, todėl jo veikoje nėra nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymių. Teigia, kad jo veika turėtų būti laikoma būtinąja gintimi.

Teigia, kad teismas neištyrė ir nevertino aplinkybių dėl tarp jo ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto parduotuvėje bei kas buvo konflikto iniciatorius. Nurodo, jog parduotuvėje tarp jo ir D. L. kilo žodinis konfliktas. Prie išėjimo iš parduotuvės D. L. suėmė jį už striukės, vartodamas įžeidžiančius žodžius, pasiūlė pasikalbėti už pastato kampo ir jis nuėjo iš paskos. Konfliktą iniciavo pats nukentėjusysis, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Apeliantas nurodo, jog už parduotuvės kampo D. L. jam spyrė, smogė, vartojo necenzūrinius žodžius. Nuteistasis teigia, kad galėjo ir jis suduoti D. L. kelis smūgius netyčia ir gindamasis, bet tyčinių veiksmų prieš jį neatliko. Šio įvykio metu turėjo raktų ryšulį su pakabuku – dekoratyviniu peiliuku, kurio geležtė – 1,5 cm ilgio, todėl koją nukentėjusysis galėjo susižaloti pats į jo rankoje laikomą peliuką. Teigia, kad jo veika turėtų būti laikoma būtinąja gintimi. Pavojingas kėsinimasis jau buvo pradėtas D. L. jau buvo išreiškęs norą daryti žalą, nes jį, apeliantą, prie išėjimo iš parduotuvės suėmė už striukės, pasiūlė eiti pasikalbėti už pastato, kur nėra filmavimo kamerų. Jokie padariniai atsiradę nebūtų, jei gintis nebūtų panaudota.

Nurodo, kad teismas pripažino, jog jie abu nuėjo į nuošalesnę vietą, kur tęsė konfliktą peraugusį į smurto panaudojimą, tačiau kaltu buvo pripažintas tik jis, apeliantas, D. L. baudžiamosios atsakomybės išvengė.

Teismo posėdyje apeliantas prašo skundą tenkinti. Be to nurodo, kad su nukentėjusiuoju susitaikė. Nuteistojo gynėjas prašo skundą tenkinti toje dalyje, kad išteisinti iš kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. Jei bus pripažinta, kad nuteistojo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 1 d. sudėtis, prašo bylą nutraukti, kadangi nuteistasis ir nukentėjęs susitaikė. Nukentėjęs D. L. nurodo, kad sutinka, jog O. L. veika būtų perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir prašo bylą nutraukti, kadangi su juo susitaikė. Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmos instancijos nuosprendį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas tarp nuteistojo ir D. L. prasidėjo parduotuvės „Maxima“ prekybos salėje. Kaip teisingai yra pastebėta skundžiamame nuosprendyje, tas konfliktas kurį laiką tęsėsi abiejų konflikte dalyvaujančių asmenų valia, kadangi nei vienas iš jų nesikreipė pagalbos nei į parduotuvės apsaugos darbuotojus, nei į policiją. Po kurio laiko nuteistasis ir nukentėjęs išsiskyrė ir šis konfliktas baigėsi. Žodinis konfliktas iš naujo užsimezgė kai nukentėjęs D. L., išėjęs iš parduotuvės, prie įėjimo vėl sutiko O. L.. Tačiau jokie kaltinimai O. L. nei dėl konflikto prekybos salėje, nei prie parduotuvės durų nebuvo pareikšti. Jis kaltinamas tik dėl veiksmų, kuriuos atliko abiem konflikto dalyviams nuėjus už parduotuvės kampo. Kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas teisingai pastebėjo, jog konfliktas tęsėsi esant abiejų jo dalyvių valiai. Nukentėjusiojo aiškinimai, kad jis tiesiog buvo priverstas eiti su O. L. už parduotuvės kampo vertintini kritiškai, kadangi jis realiai galėjo pasirinkti netgi ne vieną konflikto pabaigimo būdą – pradedant pasišalinimu iš konflikto vietos ir baigiant kreipimusi pagalbos į parduotuvės apsaugą ar policiją. Pats nukentėjęs pripažino, kad einant už parduotuvės kampo (į vietą kur nėra kamerų) jis ėjo šiek tiek priekyje, o O. L. paskui jį. Tai dar kartą patvirtina, jog konfliktas tęsėsi jų abiejų valia. Kartu tai, jog jie bendru sutarimu santykių aiškintis ėjo į nuošalesnę vietą, rodo, kad nei vienas iš jų neturėjo tikslo pažeisti viešąją tvarką ar sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Atsakomybė pagal LR BK 284 str. 1 d. kyla tik tuomet kai dėl kaltininko įžūlaus elgesio, grasinimų, patyčių ar vandališkų veiksmų visuomenės rimtis ar tvarka buvo realiai sutrikdyta. Šiuo atveju byloje duomenų, kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, nėra. Tokie faktai nenurodyti ir kaltinamajame akte bei skundžiamame nuosprendyje. Nukentėjusiojo minimi du liudytojai, kurie įsikišo į konfliktą, nenustatyti. Neapklausus šių asmenų neaiški jų pozicija dėl galimai matyto konflikto, neaišku ar tai juos įžeidė, šokiravo ar sukėlė priešingas emocijas ir reakciją. Liudytojas J. P. pačių grumtynių nematė todėl konfliktas tarp nukentėjusiojo ir O. L. jo rimties sutrikdyti negalėjo. Įvertinus visa tai darytina išvada, kad O. L. veikoje nėra nusikaltimo numatyto LR BK 284 str. 1 d. sudėties.

Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių laikytina, kad konfliktas prie parduotuvės „Maxima“ tarp D. L. ir O. L. vyko iš asmeninių paskatų, todėl veika vertintina pagal realiai kilusias pasekmes. Iš specialisto išvados (b.l. 5) matyti, kad D. L. padarytas pjautinis dešinės blauzdos sužalojimas ir poodinė kraujosruva dešiniame skruoste ir tai vertinama kaip nežymus sveikata sutrikdymas. Nuteistasis neneigia, kad konflikto metu sudavė D. L. ir turėtu peiliuku (pakabuku prie raktų) galėjo sužaloti koją. Tokia O. L. veika atitinka LR BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį. Todėl remiantis išdėstytu O. L. veika iš LR BK 284 str. 1 d. perkvalifikuojama į LR BK 140 str. 1 d.

Sutinkamai su LR BPK 407 str., nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 d. yra nagrinėjama pagal privataus kaltinimo tvarka, t.y. pradedama tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiuo atveju nukentėjusiojo D. L. pareiškimas su prašymu nubausti kaltą asmenį byloje yra (b.l. 1), todėl laikytina, kad jo valia išreikšta tinkamai ir jis laikytinas privačiu kaltintoju. BPK 416 str. 1 d. yra numatyta, kad privatus kaltintojas turi teisę iki baigiamųjų kalbų pabaigos atsisakyti kaltinimo arba susitaikyti su kaltinamuoju. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad privačiam kaltintojui atsisakius kaltinimo ar susitaikius su kaltinamuoju, bylos procesas teismo nutartimi turi būti nutrauktas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perspėjus, kad veika gali būti perkvalifikuota į BK 140 str. 1 d. ir proceso šalims išaiškinus teises, numatytas BPK 416 str., nuteistasis ir nukentėjęs nutarė susitaikyti ir tai patvirtino raštu. Todėl esant šioms aplinkybėms baudžiamoji byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo 2011 m kovo 28 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą O. L. atžvilgių nutraukti susitaikius su nukentėjusiuoju (LR BPK 3 str. 1 d. 5 p.).

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisTomas Zdanavičius