- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- II-251-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00863-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- V. K.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-505-2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. sausio 8 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-505-2019 V. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2018 m. gruodžio 26 d. 9.45 val. Laisvės pr. Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. V. K. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 70 eurų bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 35 eurų bauda, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą – 340 eurų bauda. Paskirtas nuobaudas subendrinus, V. K. skirta galutinė 340 eurų bauda.
Šalies argumentai
V. K. dėl minėto nutarimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, prašydamas pripažinti lengvinančias aplinkybes ir sumažinti jam skirtą baudą. Skunde pareiškėjas nurodo, jog su nusižengimais visiškai sutinka ir juos pripažįsta, tačiau nori paaiškinti, jog įvykio metu (nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki gruodžio 28 d.) jis sunkiai sirgo, todėl iki įvykio neturėjo galimybės pasirūpinti savo transporto priemone – atlikti techninę apžiūrą bei susitvarkyti teises. Be to, jis yra pensininkas ir šiuo metu patiria finansinių sunkumų.
Atsiliepime į skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas prašė skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad V. K. kaltė, padarius ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, įrodyta, jis administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo V. K. nurodė, jog palaiko savo skundą jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pažeidimų fakto neginčija, tačiau prašo sumažinti paskirtą baudą. Pažymėjo, kad jo turtinė padėtis yra sunki, jis yra (duomenys neskelbtini) ir nors dirba, tačiau visos jo mėnesio pajamos yra apie 400 eurų, be to, jis turi skolų, todėl paskirtą baudą jam sumokėti yra sunku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymas užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą fiziniams asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų, atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų keturiasdešimt eurų. ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro (toliau – vidaus reikalų ministras) nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki keturiasdešimt eurų. ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonės vairavimas neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad V. K. 2018 m. gruodžio 26 d. 9.45 val. Laisvės pr. Vilniuje, vairavo automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, automobiliui neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Savo kaltę dėl ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų V. K. pripažino tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu (tą patvirtina tarnybinio pranešimo duomenys (b. l. 12)), tiek pateikdamas teismui skundą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei paskirtą baudą sumažinti.
Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą V. K. paskirta minimumui artima bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta vidurkiui lygi bauda, o už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta minimumui artima bauda. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis dėlto iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2018 m. gruodžio 26 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. K. su nusižengimais sutiko, labai gailėjosi. Taigi, priimant skundžiamą nutarimą ir skiriant už padarytus administracinius nusižengimus baudas, nepagrįstai nebuvo įvertinta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė. Teismas, atsižvelgdamas į minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad atsakomybėn patrauktas asmuo yra pensinio amžiaus, sprendžia, jog V. K. už 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra pagrindas skirti minimalią įstatyme numatytą baudą. Teismas pažymi, kad, kaip minėta, V. K. už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimumui artima bauda, už ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą jam paskirta vidurkiui lygi bauda. Teismo vertinimu, tokie nuobaudų dydžiai, t. y. didesni, negu minimalūs, net ir įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jam paskirti pagrįstai, kadangi, kaip matyti iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 8), V. K. jau buvo anksčiau ne kartą baustas už ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių nusižengimų padarymą. Teismas pažymi, kad nors skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo, kad jis negalėjo tinkamai pasirūpinti savo transporto priemone dėl ligos, kuri truko nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 28 d., tačiau, kaip minėta ANK 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai padaromi ne pirmą kartą, todėl teismas neturi pagrindo sutikti su skundą padavusiu asmeniu, kad jų padarymas sietinas tik su jo nurodytu nedarbingumo laikotarpiu.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. sausio 8 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-505-2019 keistinas, už ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskiriant švelnesnę nuobaudą, t. y. skiriant minimalią įstatyme numatytą baudą, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu.
Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Kaip minėta, ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-73-2014). Teismas, įvertinęs V. K. padarytų nusižengimų pobūdį, jo asmenybę, t. y. kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir vairavimą neturint šios teisės, sprendžia, jog taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti už padarytus administracinius nusižengimus mažesnę, negu minimalią įstatyme numatytą baudą, nėra pagrindo, anksčiau nurodytos baudos skyrimas atitinka teisingumo ir proporcingumo principus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-505-2019 dalį, kuria V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirta nuobauda už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą pakeisti ir už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2019 m. sausio 8 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-505-2019 dalį, kuria V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirtos nuobaudos už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir V. K. paskirti galutinę nuobaudą – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.