Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko ir A. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patrulio 2013 m. kovo 7 d. A. S. pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo už tai, kad jis 2013-01-23, 18.49 val., Kaune, Kuršių g. 44, vairuodamas automobilį DAF FT95XF.430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su velkama puspriekabe Fruehauf TF34C1, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, atsitrenkė į stovinčią transporto priemonę, ją apgadindamas ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai, nepateikęs privalomojo civilinės atsakomybės draudimo poliso, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 16, 234 punktų reikalavimus, Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutarimu A. S., nubaudė:

- pagal ATPK 127 str. 2 d., - 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) bauda;

- pagal ATPK 130 str. 1 d., - 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams;

- pagal ATPK 124¹ str. 7 d., - 20,00 Lt (dvidešimties litų 00 ct) bauda.

ATPK 33 str. 2 d. pagrindu galutinę nuobaudą paskyrė 3000,00 Lt (trijų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, teisės vairuoti transporto priemones netekusiu A. S. laikant nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 nutarimo dalį, kurioje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas nuo nutarimo priėmimo dienos, panaikinti.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas 2002-09-20 administracinę bylą Nr. I2-12/2002, yra konstatavęs, kad „asmuo gali būti laikomas netekusiu specialiosios teisės tik tuo atveju, jei jis realiai šia teise naudotis negali, o ATPK 269 str. 4 d. nustato, kad iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo, laikino leidimo vairuoti transporto priemonę galiojimas, pratęsiamas, tad asmuo tuo laiku teisę vairuoti transporto priemones turi ir dėl to jam teisės vairuoti atėmimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti pasibaigus nustatytam dvidešimties dienų terminui skundui paduoti. Iki 2013-05-16, jis negali būti laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemonių ir turi teisę laikino leidimo vairuoti transporto priemones, pratęsimą.

A. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2013-04-25 nutarimą panaikinti tik skundžiamoje dalyje ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

Nurodo, kad su teismo nutarimu, jog padarytas buvo Kelių eismo taisyklių 9 p. pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės sugadinimą (apgadinimą), su šio pažeidimo kvalifikavimu pagal ATPK 127 str. 2 d. ir su už šio pažeidimo padarymą paskirta 100,00 Lt (šimto litų) bauda, jis sutinka ir šioje dalyje savo kaltę pripažįsta, o panaikinti prašo jo pripažinimą kaltu pažeidus Kelių eismo taisyklių 16 ir 234 punktų reikalavimus ir padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d., 130 str. 1 d. ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taikant nuo skundžiamo nutarimo priėmimo dienos“.

KET 16 p. nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pareigą su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos ir šių taisyklių nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Kelių eismo taisyklių III -jo skyriaus „Bendrosios eismo dalyvių pareigos“ 12 p. nustato, kad „Gavęs policijos kvietimą, eismo dalyvis privalo nurodytu laiku atvykti į policijos įstaigą. Su savimi jis privalo turėti asmens tapatybę patvirtinanti dokumentą ir kitus kvietime nurodytus dokumentus“. Kuriam pareigūnui ir kada jis nepateikė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimo, nenurodyta.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas atsiliepimu į A. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir teismo nutarimą laiko pagrįstu.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko ir A. S. apeliaciniai skundai yra pagrįsti.

A. S. jo pripažinimo kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d., neginčija, savo kaltę pripažįsta ir su nuobauda sutinka, tad teismo nutarimas šioje dalyje neanalizuojamas, nevertinamas ir skundai nagrinėjami tik ginčijamose dalyse.

ATPK 257 straipsnis įpareigoja administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, pagrįstas privalo būti įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, iškeltas ir ištirtas galimas versijas, įvertinus kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą.

Pirmosios instancijos tesimas šių reikalavimų pilnai nesilaikė, visos byloje esančios medžiagos tinkamai neįvertino ir skundžiamose dalyse priėmė aiškiai nepagrįstą sprendimą.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Šis pažeidimas padarytas turi būti tyčia, t.y., asmeniui suvokiant padarius eismo įvykį ir pasišalimu iš įvykio vietos, sąmoningai siekiant išvengti administracinės atsakomybės, todėl įstatymai įpareigoja, sprendžiant, ar pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pasireiškė tyčios ar kitokia forma, įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį bei paties asmens elgesį po eismo įvykio. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, Nr. N1-1715/2007). Šios kategorijos bylose, jei vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimo (nepajunta kontakto) ir tiek ant vairuoto automobilio, tiek ir ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra, nustatyta taip pat turi būti ar asmuo, pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, suvokė, kad jis tapo eismo įvykio dalyviu ir iš įvykio pasišalino tyčia (Vyriausiojo administracinio tesimo administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. N16-2330/2007; Nr. N63-2972/2010; Nr. N62-5002/2010).

A. S., tokio fakto buvimo, nepripažino. Pirmosios instancijos 2013-04-08 teismo posėdžio protokolo turinys rodo, kad A. S. aiškino, kad nurodomą dieną buvo blogos oro sąlygos, snigo, visas kiemas buvo užstatytas mašinom ir jis automobiliu su priekaba, važiuodamas atbulas, jeigu ir kliudė kitą automobili tai to nepastebėjo“ (b.l. 44). Tuos pačius teiginius A. S. nurodo ir apeliaciniame skunde.

Šie jo paaiškinimai, jokiais faktiniais duomenimis byloje, nepaneigti.

Nukentėjusiosios I. K. 2013-01-24 duoti paaiškinimai rodo, kad sausio 24 d. sūnus jai pranešė, jog išdaužtas jų mašinos galinis stiklas. Mašiną ji buvo pastačiusi prie Iki parduotuvės prieš savaitę. Prie parduotuvės esančios vaizdo kameros buvo užfiksavę, kad sausio 23 d. , 18.45 val. su prekėmis atvažiavusi fūra, kelis kartus bandydama įvažiuoti į fūros stovėjimo aikštelę, kliudė jos mašiną įsiremdama į mašinos galą, nuo ko išdužo galinis stiklas (b.l. 4). Krovininio automobilio vairuotojo pavardę ji sužinojo pagal prekių važtaraštį, o vairuotoją nustatė pagal vaizdo įrašą. Jos automobiliui sudažytas buvo galinis stiklas, sulankstytos bagažinės durys ir suskilę faros (b.l. 45-46).

Liudytojo R. V. paaiškinimai rodo, kad kolega T. Š. peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus nustatė, jog automobilis kliudytas buvo važiavusiam atbulam automobiliui į jį atsitrenkus.

Liudytojo T. Š. paaiškinimai rodo, kad jis, peržiūrėjęs vaizdo kamerų įrašus, pamatė, jog važiuodamas krovininis automobilis, kliudė konteinerį,o po to automobilį. Pagal važtaraščius nustatė, kad sunkvežimį su puspriekabe vairavo A. S..

Liudytojo A. Ž. parodymai rodo, kad 2013-01-23, apie 18.00 val. jis prie parduotuvės „IKI“, esančios Kuršių g. jis matė atbuline eiga važiavusį vilkiką, įvažiavus į mėlynos spalvos lengvąjį automobilį, stovėjusį parduotuvės kieme prie šiukšlių konteinerio.

2013 m. sausio 24 d. eismo įvykio vietos schema konstatuotas nukentėjusios automobilio Ford Galaxy bagažinės dangčio ir galinio stiklo apgadinimai (b.l. 2).

2013-02-22 Transporto priemonės techninės apžiūros aktais su fotolentelėmis konstatuota, kad ant krovininio automobilio DAF FT95XF.430 su velkama puspriekabe Fruehauf TF34C1 jokių apgadinimų nėra i (b.l. 9-13).

A. S. vairuojamas vilkikas DAF su velkama puspriekabe-šaldytuvu buvo didelių gabaritų ir masės (krovininio automobilio DAF FT95XF.430 be degalų bake masė 7275 kg, o puspriekabės Fruehauf TF34C1 su kroviniu masė iki 25230 kg; bendra junginio masė viršija 32 000 kg (b.l. 14-15). Valstybės įmonės „Regitra“ registracijos liudijimo duomenimis lengvojo automobilio Ford Galaxy masė be krovinio 1720 kg ( b.l. 21). Akivaizdu, kad vilkiko DAF su puspriekabe bendra masė buvo 18,6 karto didesnė (32 000 kg : 1720 kg = 18,6). Lengvajai transporto priemonei padaryti apgadinimai, transporto priemonių gabaritai, masės, aukštis, jokių apgadinimų padarymo vilkikui nebuvimą, patvirtina stipraus susidūrimo kontakto tarp automobilių nebuvimą ir patvirtina A. S. teiginių, jog jis kontakto buvimo nepajuto, teisingumą, tad pagrindo, konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos buvimą, nėra. Nekonstatavus A. S. veiksmuose kaltės buvimo, t.y., nenustačius, kad A. S. sąmoningai (tyčia) iš įvykio vietos išvažiavo, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai), jis pagal ATPK 130 str. 1 d, kaltu pripažintas nepagrįstai.

Nepagrįstu laikytinas ir A. S. pripažinimas padariusiu administracinės teisės pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.

ATPK 124¹ str. 7 d. atsakomybę numato už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie šiame kodekse nenumatyti.

Šiuo konkrečiu atveju, tokiu pažeidimu yra KET 16 p. tikrai yra numatytas įpareigojimas motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojams su savimi, kartu su kitais straipsnyje išvardytais dokumentais, turėti ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą bei jį, šiame straipsnyje nurodytų pareigūnų reikalavimu, jiems pateikti. Byloje duomenų, kurie patvirtintų konkrečių pareigūnų pareikalavimo pateikti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo polisą, bei po to sekusį atsisakymą jį pateikti, iš viso nėra, tad ir šioje dalyje teismo nutarimas taip pat yra nepagrįstas.

Nepasitvirtinus ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymams, skundžiamas atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu priimtas pirmosios instancijos teismo nutarimas, keičiamas panaikinant A. S. pripažinimą kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d., 124¹ str. 7 d. bei už juos paskirtų nuobaudų subendrinimą su nuobauda, paskirta už ATPK numatyto pažeidimo padarymą.

269 straipsnio 4 dalyje tikrai yra nurodyta, kad, padarius pažeidimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę, – iki byloje priimto nutarimo iš vairuotojo, vidaus vandenų transporto priemonės vairuotojo paimamas vairuotojo pažymėjimas <...> ir išduodamas laikinas leidimas vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba laikinas transporto priemonės registracijos dokumentas ir apie tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole. Jeigu priimamas nutarimas atimti teisę vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę, vairuotojo pažymėjimas <...> negrąžinamas, o laikino leidimo galiojimas pratęsiamas, iki baigsis terminas, nustatytas skundui paduoti, arba iki bus priimtas sprendimas dėl skundo, tačiau, nepasitvirtinus ATPK ATPK 130 str. 1 d. bei 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų padarymams ir dėl to teismo nutarimui tose dalyse esant naikinamam, pagrindo naikintino teismo nutarimo dalyje, vieną jo dalį naikinti dar ir atskirai, nėra

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalimi, 6 punktu teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko ir A. S. apeliacinius skundus tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą pakeisti:

A. S. pripažinimą kaltu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ str. 7 d., nuobaudų už šių pažeidimų padarymus paskyrimą bei nuobaudų subendrinimo ir galutinės subendrintos nuobaudos - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, paskyrimą, panaikinti.

Kitą nutarimo dalį (pripažinimą kaltu pagal ATPK 127 str. 2 d.), palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.